sprùkti, spruñka (sprū́ksta), -o intr. Rtr
1. M, L, KŽ, Dkš, Šln, Ktk bėgti, lėkti šalin, greitai trauktis: Ve spruñka šuo iš trobos, kiaulė iš kūties, t. y. veržias laukan J. Aš spruksiu iš tos vietos negalėdamas datūrėti J. Žvirbliai sprùko į pastogę NdŽ. Kryžiokai sprū́ksta ant Rygos kraštą BM104(Sb). Vilkas labai sudaužytas vėl turėjo sprukt miškan LTR(Užp). Priversti priešą sprùkti BŽ306. Vaikai juokdamiesi spruko pro duris J.Jabl. Sambijonys tuomi nusiminusys pradėjo gurti tujau ir šalin sprukti S.Dauk. Kas tik bus oran kokiuo reikalu išėjęs, greitai sprunka vėl atgal gryčion stidentų Vaižg. Vilkas pasuko į upelio klonį, sprukdamas nuo kulkų Mš. Velnias čypdamas sprùko į kertę VoL329(Jnš). Vagie sprunkančiam vienas kelias, o ieškančiam daug kelių S.Dauk.
2. sprūsti, slysti: Darbas iš nagų jam nespruñka J. Vėl sprùko peilis, ir vėl įsipjoviau Rm.
| prk.: Turtai ir valdžia sprūksta nuo jų rš.
3. sprogti: Sprunk pupelelės BzF175.
atsprùkti intr. J.Jabl(Pn), Rtr, Š atbėgti, atlėkti: Duktė Jonikėlė, šeštų metų amžiaus, kėlės ryto metą, atspruko į trobą ir šildės pri ugnies M.Valanč. Avinas nu kalno atsprùko PP28.
įsprùkti intr. Š, Rtr, NdŽ, Trk įbėgti, įlįsti: Įsprukaũ į žabaryną, t. y. įbėgau J. Abu įspruko į vidų ir abu palindo po lovos LTR(Kltn). Bernai liuob nusidaboti ir įsprùks į kamarą Klp. Kregždė įspruko į pilies bokštą pro mažą skylę LTR(Užv). Norėjęs [vilkas] sučiupti, bet oželis paspėjęs įsprukti į tą savo trobelę Sln.
išsprùkti intr.
1. Jzm, LL320, Rtr, Š, Jnšk, Pln išbėgti, ištrūkti: Visur pastatyti sargai, nėra kaip išsprukti J.Jabl. Šešuras tinkinas (tenkinas) beišsprùkęs iš ten, bo yra kaltas J. Tokį tarpelį gavęs, išsprùko šuo ir nubėgo J. Jaunesnysis brolis tep pat vieną dieną išspruko su savo žvėriukais medžioti LTR(Žal). Nelaukė karo pabaigos, išsprùko anie vėl į tą savo Vokytiją Trk. Liokajus, išsprùkęs iš tos gryčios, bėgo griūdamas BM34(Vb). Aš, apsidirbus savo darbus, vis grybaut išsprunkù – labai dygsta visokios grybės Krs. Greit aš jau išspruksiù (būsiu išrašytas) iš ligoninės Adm. Mykolą, tą girdžiant, apėmė baimė, bet jis tylėjo ir mislijo, kad nuo prapulties niekaip nebišspruksiąs BsPII77.
| prk.: Kai pastabus (akylas) bet ką žiūrinėja, nė viena smulkmena neišsprunka iš po jo akių rš.
^ Sakyk žodį ir žiūrėk, kur durys, kad paspėtum išsprukti Sln. Išspruko kaip paukštis iš nagų M. Išspruko it paukštis iš spąslų VP19. Išsprukus iš skylės, lekia kelias mylias (kulka) Jrg(Pn).
2. išsiveržti, išsprūsti: Lubų viduryje žiopso aukštinis, par kurį išsprunka dūmai ir garai Blv.
| prk.: Sučiaupk burną, kad dar koks žodis neišspruktų Grž. Man tas žodis nenorint išsprùko Brs.
^ Balsas iš burnos – kap žvirblis iš tarbos: išspruko, ir nesugausi KrvP(Srj).
| refl.: Ne just nejunti, kaip žodis išspruñkas Krš.
◊ ãkys iš kaktõs išsprùko apie didelį nustebimą: Tai išgirdus, man ko tik akys iš kaktos neišspruko Vaižg.
nusprùkti intr. Š nubėgti: Kol tik strielčiai sušuko sušuko, kiškis į mišką nuspruko LTR(Pkr).
| prk.: Kur anie (degtukai) nusprùko (dingo nuo stalo)? Žr.
pasprùkti intr. Rtr
1. P, Lzd pabėgti, ištrūkti: Jūs daugel, o jis tik vienas buvo ir paspruko V.Krėv. Jau būčia engęs, bet spėjo per duris pasprùkt Dkš. Kiti išbėgiojo, kitus nušavo, kurie nepaspėjo pasprùkti Žd. Negaliu sugrobti, vis paspruñka [stirnelė] Nv. Oi būtų gavęs, jei nebūtų pasprukęs iš akių rš. Pasprùko tas žaltys iš mano nagų Brž. Sugavo tą pasprùkusiąją gyvatę ir neša maišan MTtI51.
| prk.: Nuo moters žvilgsnio niekas nepasprunka rš.
^ Pasprukus žuvis visuomet didelė Al. Gaudyk miške vilką – paspruks LTR(Srd).
2. palįsti: Gal i tyčioms ans pasprùko po tos mašinos Trk.
parsprùkti intr. Dkš greit parbėgti, parlėkti: Ana parsprùko iš Saksonijos Krš. Ištrūkęs tuoj parsprukaũ namo Kp.
prasprùkti intr.
1. prabėgti, prasmukti: Arklys pro šalį prasprùko, negalėjau sutūrėti J. Zuikys prasprùko Plv.
2. išsprūsti.
| prk.: Jei žodis marčiai prasprùks, vėl negerai Krš.
prisprùkti intr. NdŽ greitai prieiti: Ans prisprunka, t. y. prieina greitai J.