1 smõgti, -ia (smãgia K, Jn, Rtr, Š, BŽ489, NdŽ, OGLII333; L), -ė [K], Rtr, NdŽ, Grv, Dkš
1. intr., tr. R, MŽ, I, N, [K], M staigiai, stipriai suduoti, kirsti, trenkti: Kristupas suriko ne savo balsu ir smogė Viliui kumščia į krūtinę I.Simon. Eik, berneli, negailėki, priešui smok į širdį E.Miež. Per ausis siekti, smogti, mušti B961. Jus į veidą smogia CII567. Ponas, pribėgęs tretį kartą, smõgė su šake PP14. Mistras, pryšakė[je] kelią skindamas, smogė žemėn visu narsiūsius S.Dauk. Da aš ne tavo, jau keti smõgti JD971. Smogiamieji peiliai randami išimtinai vyrų kapuose rš. Smogiamasis sukamasis gręžimas GTŽ.
| prk.: Mechaniko žodžiai smogė Šemeriui giliai į širdį J.Avyž.
^ Prakapas, lyg basliu smogtas, atsisėdo P.Cvir. Norint šun[iui] per akis smok, nieko n'atbos (apie įkyrų, gėdos neturintį žmogų) B, B153,908.
2. intr. dideliu greičiu judant trenktis į ką: Kulka jam smogė į krūtinę kairėje pusėje V.Myk-Put. Vandenilio atomo branduolys smogia į kurį sunkesnį atomo branduolį P.Slavėn.
3. tr., intr. staigiai, smarkiai pulti, atakuoti: Į šią vietą smogė mūsų sunkiosios patrankos rš. Kiekvienas ginklas buvo geras, jeigu jis taikliai smogė priešą A.Vencl. Tarybinė armija smogė triuškinamą smūgį fašistams sp.
4. tr. BŽ489 mesti, sviesti, blokšti: Smok stiklą į žemę, kad skambės N. Smok į kampą N. Akmenį į vandenį smõgti KII159. Nutvėrė ir smõgė … į šalį Sch236.
| prk.: Tiesiog į akis jam smãgia tą žodį Jrk72.
1 apsismõgti, -ia, apsi̇̀smogė užsimesti (drabužį): Molerienė … apsismogė savo mantelį ir ėjo šalin LC1882,50.
1 atsmõgti, -ia (àtsmagia K), àtsmogė tr.
1. K atmesti: Kai ventininkas (Ventės rago milžinas) buvo savo darbą atlikęs, jis vėl kirvį ant Liekų rago atsmogė LTsIV593.
2. atremti ataką, smūgį, atmušti: Priešui kontratakuojant, skyrius gula ant žemės ir atsmogia kaip galint stipresne ugnimi rš.
| refl.: Priverstas atsismogti dviem kryptimis, priešas patenka į labai sunkią padėtį rš.
1 įsmõgti, -ia (į̇̃smagia K, J, Š, Rtr, NdŽ), į̇̃smogė Rtr, Š, NdŽ
1. intr. R, R275, MŽ, MŽ368, N gerai suduoti, įkirsti: Į̃smogiau aš arkliui gerai par šoną J.
2. tr. K įmesti, įsviesti: Ir kaip veik smakas nasrus atidarė, tai Mertynas jam stukį mėsos į̇̃smogė Sch240. Jį kiti nutvėrę į vežimą įsmogti norėjo Ns1843,3.
| refl. tr. K.
3. tr. uždaryti, įmesti (į kalėjimą): Tuojau į kalėjimą jį įsmogė Ns1832,7.
4. intr. įgerti, įmesti, įkaušti: Du berniuku, šventvakarėje Šiauliuose stipriai įsmogę, ėjo namon vienudu A1884,142. Jis įsmõgęs, apgirtęs, įkaušęs BŽ600.
| refl.: Būti įsismõgusiam BŽ622.
1 išsmõgti, -ia (i̇̀šsmagia K), i̇̀šsmogė tr. išmesti, išsviesti, išblokšti: Ponas nabagą Robertą išsmogė iš karčemos laukan prš. Žaibas … moteriškę ant vietos nužavino, žinduolį iš jos prieglobsčio ant ūlyčios išsmogdamas LC1884,25.
| refl. tr. K.
1 nusmõgti, -ia (nùsmagia K), nùsmogė Š
1. tr. K numesti, nusviesti, nublokšti: Jis nusigandęs, savo naštą lyg pupų krepšą nusmogęs, bėgo atgal BsV168. Nuo sprogimo sunkūs gelžgaliai tapė toli nusmogti Tlž.
2. tr. nudobti, užmušti: Kiekvienas rūpinos, kaip briedį paristi ar šerną su brūkliu nusmogti S.Dauk. Jis nusmogė šunį rš.
1 pasmõgti, -ia (pàsmagia K, NdŽ), pàsmogė tr. Sch163, NdŽ numesti, pablokšti: Jis raštą jam paduotąjį … pasmogė ir paspyrė Ns1832,3. Pasmogė jis savo … kurpes šalin Ns1857,6. O jis persigandęs, kamuolį pasmogęs, nuo kalno nubėgo BsV188. Akmenį kelis žingsnius pasmogiam prš.
| prk.: Žyniavimo priprovas šalin pasmogė LC1887,11.
1 parsmõgti, -ia (par̃smagia K, Rtr, NdŽ), par̃smogė tr. Rtr, BŽ501; KII93, MitI20(Rg) parmesti, partrenkti: Jam … pasisekę savo priešininką ant žemės parsmogti LC1886,29.
1 pérsmogti tr.
1. K, NdŽ permesti: Ėmęs kirvį, užmušė abudu jaučius ir, į stukius sukapojęs, persmogė tuos per vartus BsPI42.
2. pertrenkti, permušti: Su pagaliu pársmogiau vagį, t. y. pardaužiau J.
3. uždrožti, sukirsti: Kaimo mužikai jį net basliu persmogė rš.
4. NdŽ smogiant perkirsti pusiau: Ir berūpi tau, kad aštrūs dalgio ašmens nepersmogtų bitės kamanės gurguluoto korio J.Balt.
1 prasmõgti, -ia (pràsmagia NdŽ), pràsmogė intr. smogiant nepataikyti.
1 prismõgti, -ia (pri̇̀smagia K, NdŽ), pri̇̀smogė tr. K, NdŽ smogiant priartinti, primesti: Akmenį prie sienos prismõgti KI77.
1 susmõgti, -ia (sùsmagia K), sùsmogė
1. intr. suduoti, sudrožti, užkirsti: Reikėjo tik gerai susmõgti šuniui J.Jabl(Jnšk).
2. tr. K sumesti.
1 užsmõgti, -ia (ùžsmagia K, NdŽ), ùžsmogė tr.
1. NdŽ užduoti, užkirsti: Iš užpakalio su kučium jam per galvą užsmogė LC1883,15. Kas bus, kad pataikęs išilgai sveikatėlės užsmõgsiu? Jrk103.
2. K užmesti.