1 ri̇́eti, -ja (rẽja, rė́ja Š, ri̇̀ja DūnŽ), -jo (rė́jo LD340) tr. DŽ
1. pulti kandžiojant, pjauti (ppr. apie šunis): Šuo ri̇́eja kiaulę J. Prasiblaškiau kaip šunų riejamas (blakių kandžiojamas) visą naktį Vaižg.
| refl.: Du šuniu susitikusiu ri̇́ejos J. Bet ant tilto tas jo šuo pagavęs rietis, pjautis, piestu atsistojęs ristis LMD(Sln). Šunes rẽjas, rė́jos Dsn. Prie apgraužtų didžiųjų žvėrių griaučių raiteliai užtikdavo besiriejančių vilkų gaujas A.Vien.
ǁ siundyti, pjudyti: Ir dėl ko reikėjo kirvelį nešt? Korė tave, šunimis riejo, spragilais daužė? J.Balt.
2. barti, plūsti, koneveikti: Ana aną rẽja i rẽja, o ta nieko nesako Lkv. Sunku man gyvent, kad visi labai rẽja Užp. Rẽja, rẽja anas tą vaiką; kad teip savą, tai ir mylėt, ir visa Ut. Ri̇́eja kaip ne savo sūnų Mlt. Ko teip reji̇̀ mergelę? Kal. Kiekvieną, kas jai pasisuka, rieja, lojoja ir bara: ar jos vaikai, ar pats LMD(Sln). Kam riejai ją? Kaltesnis pats esi B.Sruog.
| refl. Q636, R, N, K: Rietisi Lex108. Baruosi, vaidinuosi, rejuosi SD141. Ka jums teip i neapkyra ri̇́eties Kal. Dabar – netinka, ko čia ri̇́esies: pasimeta (išsiskiria), ir viskas Šmn. Bjauri boba: neri̇́ejusys negalia būti – rẽjas i rẽjas Krš. Tos bobos visą laiką rẽjas i rẽjas Lkv. Ta pasiutoji ri̇̀jas i ri̇̀jas Krš. Dvi šeimynos daikte gyvena ir ri̇́ejasi Dkš. Ko čia rẽjatės ažu siūlo galo (dėl menkniekio) Ds. Nusibodo par visą gyvenimą su tavim ri̇́etis Upt. Močia su marčia ri̇́ejas visą čėsą Lel. Rejõs, rejõs per visądien, tai ir valgyt neina Arm. Jie tai amžinai ri̇́ejas Skp. Kaip jum nenusbosta ri̇́eties? Sdk. Gana jum ri̇́etienos Kp. Neri̇́ejamos [su uošviene] – patyliais ėdamos Krš. Anie dirba ri̇́edamos LKKVII174(Škn). Darban neina, ė likę namie rẽjas Dglš. Tėvas viešėdamas stebiąsis į dukters užsivedimą (elgesį), kad ji riejantis ir riejantis tai ant paties, tai ant vaikų BsMtI12. Ten mum besi̇̀rejant, pamatėm ateinant tą senelį BM24–25(Č). Teip rašau, nenorėdamas dėl menko daikto rieties APhI96(A.Baran). Na, rietasi kaip paprastai per dalybas Vaižg. Ri̇́ejasi kai šuva su kate Mrj. Jie tę ri̇́ejasi kai šunes šuliny Mrj. Ir rejas kaip du balti šunes par torą LTR(Pp). Ko jūs ri̇́ejatės kaip kalės per dienas? Vrb. Tegul perka, tegul riejasi kaip šunys dėl kaulo J.Paukš. Riekiatės it šunys VP40. Ri̇́ejas kaip katės maiše Škn. Abu kaip vienas: ir riejasi, ir meluoja KrvP(Mrk). Dėl tokių vaikų nesiriesiu su nieku KrvP(Šk). Rejas kai žvirbliai an skiedyno LTR(Km).
^ Gerai su plaukuotu peštis ir su protingu rietis Gmž. Dėl vaikų ir dėl vištų nespėsi ri̇́eties Vkš. Du šuniu rẽjas, balti kraujai lejas (girnos ir miltai) Kv.
ǁ refl. juokaujant ginčytis, kirstis: Lašinskis ir Kanapinskis teip Užgavėnių vakarą ri̇́esis, katras katrą pargalės Vž.
1 apri̇́eti, -ja (àpreja), -jo tr.
1. N, K, Sut, Š, DŽ1 apkandžioti puolant, pjaunant (ppr. apie pasiutusį šunį, vilką): Šuva nor apri̇́eti J. Jei šuo àpreja, gali galą gauti Vn. Susiedo [pasiutęs] šuo išbėgo į laukus, kad tik neapri̇́etų ko Srv. Tas šuva gali būt pasiutęs, saugokis, kad neapri̇́et Krs. Reikėjo užmušti apri̇́etą šunį Vvr. Padūkęs šuva apri̇́ejo arklį Rk. Jį mažą pasiutęs šuva apri̇́ejo Vlkv. Ar kas tau (tave) aprė́jo, ar kas yra? Sdk. Vakar jį šuva apri̇́ejo, bijo, kad nepasiustų, išvežė ant daktarą Vad. Atsitenka, kad pasiutęs šuva ir žmogų api̇̀reja Ds. Mūso kiaulę šunys apri̇́ejo Kal. Sunkume nevalia žiūrėt, kai nuomaris meta – vaikai bus aprieti Rš. Apriejus pasiutusiam šuniui, reikia suvalgyti „majauką“ (karkvabalį) LTR(Srj). Česnakas su druska – vaistas nuo pasiutimo, kada šuo tik ką aprieja LTR(Ant). Jei šuo apriẽs pasiutęs, nebus bėdos Jrk116.
| prk.: Apri̇́etos (pakerėtos) ir vištos – negal nu durių atmušti Vkš.
^ Tiktai juokės susirietę, kai tie mušės kaip aprieti Gmž. A tave velnias apri̇́ejo?! Vdžg. Bijok apri̇́eto šunies ir pikto žmogaus Sd.
2. apšnekėti, išplūsti, apibarti: Tu mane niekad nepraleidi neapri̇́ejus Brt. Ta merga, bestija, kožną žmogų àpreja su liežuviu dėl menko nieko Dr. Biednas žmogus nuo visų apri̇́etas, nukaltintas Prng. Gavo apri̇́eti visus, nučiuvo Krš. Ir neteisum liežuviu mane apiriejo PK86.
^ Su piemeniu neprasidėk: apri̇́es ar aptries Šts.
| refl.: Apsireja i su pirmininku Vvr. Apsirejam vedvi kaip kumet Rdn.
1 atri̇́eti
1. tr. kandžiojantis atsiginti (apie šunį, lapę): Lapė atri̇́eja šunį Šts.
| refl.: Lapė atsireja nu šunies Šts. Šuo greta kaulą graužė; nebeatsiriedamas nuo paršelių, įsikėlė į lovą Žem.
2. refl. Š atsibarti, atsikirsti: Žiūri tik, kaip atsirieti nuo darbo, jei kuomet pradeda tėvas ūdyti Žem. Nu, ar padoru tau priš motiną atsiri̇́eti?! Sd. Bepiga buvo rietis, kai jautei, jog riejamoji turi teisės ir medžiagos atsirieti Vaižg.
3. refl. užtektinai prisibarti: Atsiri̇́ejai tu su ja, užtenka jau Skr.
1 įri̇́eti, -ja (į̇̃reja), -jo
1. tr. ilgai, labai, iki įgrisimo barti: Jaugi ir į̇̃reja mošos savo marčią Š.
2. refl. dažnai barantis, susipykti: Jie seniai su visais įsiri̇́eję Jrb. Įsiri̇́ejęs su visais y[ra], dėl to nėkas i nekenta Vvr.
3. refl. įsileisti bartis: Insrė́jo abu (vyras su žmona) Dglš. Įsirė́jom, įsirė́jom su kaimynu, dabar ir galo nebėra toms rietenoms Š.
1 išri̇́eti, -ja (i̇̀šreja Š), -jo tr.
1. žr. 1 aprieti 1: Pasiutęs šuva išri̇́ejo žmogų KzR.
2. užpuolus, kandžiojant išpjauti, išvaryti (apie šunis): Nė vienas šuo negali svetimų šunų į svečius priimti, bet turi beregint išrieti M.Valanč.
^ Kad tave šunys išrietų, tokį ronpjovį, nemokantį lentų išpjauti tiesiau (keik.) Šts.
3. BM50(Skp), BŽ79, Sd barant išvaryti, išėsti: Anyta su mošomis išrė́jo marčią iš namų Š. Išri̇́ejo uošvėnę, dabar viena sukas Šv. Ana vyrą išri̇́etų iš trobos par tris dienas Užv. Nebtur[i] jaunieji kada mušties, nora pamotę išri̇́eti Krš. Išriejo Martyną tas velnias Žem. Norėjo [samdinį] išri̇́eti, algą nora sulaikyti Pj.
4. išbarti, iškoneveikti: Kad išrė́jau ją, tai neturėjo kur ir akių dėti Tvr.
| refl. J: Su boboms ana išsi̇̀reja Krš. Vieną sykį gerai išsiri̇́ejo i užteko Kv. Išsiri̇́ejau su vyru ir išėjau Btr. Išsibarė, išsiriejo, o ką gavo?! Žem.
5. refl. kurį laiką bartis, plūsti: Išsirė́jom visą vakarą, o nieko gera nenutarėm Š.
6. refl. pakankamai išsibarti: Turi anie išsiri̇́eti, tik tada pradeda dirbti! Krš. Ka išsiri̇́ejau su ta Pakalniškėne! Trk.
7. iškvaršinti: Tie vaikai išri̇́eja galvą Klov.
1 nuri̇́eti tr.
1. barant užuiti: Bobos nuri̇́etas, sėda kaip lapelis Užv. A toks lėtas, a bobos nuri̇́etas? Krš.
2. refl. išsibarti: Ta boba nusibarus, nusiriejus, įėjus į gryčią LTR(Sln).
3. įveikti barantis, plūstantis: Anos geras liežuvis, ale aš nuri̇́ejau tokią ponią Krš.
1 pari̇́eti
1. tr. išuiti, išguiti: Pari̇́ejo pačią nu vyro: pati nūlaidžios buvo širdies Šts.
2. refl. pasibarti: Jis pasiriẽs su visais, paskui vėl zgadysis Slm. Biškį pasiri̇́ejo i susigadijo Kv. Pasibarti, pasirieti visi mokame rš.
1 pérsirieti
1. susibarti: Su visais spėjo pérsiriet Mrj.
2. kurį laiką bartis: Vakaras atejo [barantis], pársiriejom par naktį Pvn.
1 prasiri̇́eti prasibarti: Dieną prasiri̇́ejo su mažyliais, o dabar ima knygą skaityt Paį. Pražūsi, prasiriesi, pagimdysi pulką vaikų J.Balt.
1 priri̇́eti tr.
1. daug pribarti: Priri̇́ejo močia Joną par tas dienas, net išbalo vaikas Dbk.
| refl.: Prisiri̇́eję, prisibuvę, vienas į kitą nenora i žiūrėti Krš. Su visais neprisiri̇́esi, reikia ir pačiam nusileist Ds.
2. barimu pavaryti: Apyrambis arklys, neprirejamas Ds.
1 suri̇́eti, -ja (sùreja), -jo tr.
1. užpuolus sukandžioti (apie šunį): Tą žmogų suri̇́ejo šuo BzF164.
2. K subarti: Suri̇́ek vaikus, tegul nurimsta Ds. Kai sùreju, tai tuoj nutyla Mlt.
| Surietas (dėl kurio perkant buvo rietasi, ginčytasi) gyvulys neina rankon, neauga Kp.
| refl. DŽ1: Kad susirė́jo bobos – net baisu Ds. Broliai susiri̇́ejo dėl pievų Kal. Geruoju šnekėdama, labai balsiai kalbėjo, o susiriejus su kuo – jos balsas visus prarėkė Žem. Anuodu bepradėm susi̇̀reja i susi̇̀reja kaip šunys Krtn. Juodu kap katinai susiri̇́ejo Vlkv. Susiri̇́ejo kai šuva su kate Mrj. Susiri̇́ejo anuodu kaip du šunys, o, rodos, taip gerai gyveno Šll. Karalystos susi̇̀reja, kaip tos bobos nesusiri̇́es! Rdn.
1 užri̇́eti tr. Skdt užuiti barant: Užrieti̇̀ tie jų vaikai, kad žodžio ištart bijo Sv. Našlaitis vis visų užri̇́etas Ds.