bláusėtis, -ėjasi (-isi), -ėjosi būti apsiblaususiam, mieguistam, blausiam: Lipk iš lovos nesibláusėjęs! Rdm.
apsibláusėti
1. apsiniaukti: Apsibláusijo dangus – tikrai lis Rk. Oras apsibláusėjęs, apsiniaukę, nei lyja, nei kąnais (ką) Pn.
2. apsnūdusiam, apsiblaususiam būti: Eik eik gult, apsibláusėjęs, akys prisimerkę Pn. Eik gult, ko sėdi apsibláusėjęs! Srj. Vaikas da nemiega, tik tep apsibláusėjęs Rš.
| Dar nenumirė, ale jau apsibláusėjus guli Rš.
išsibláusėti išsiblaškyti, prasiblaivyti (iš miego): Pirma ėmė miegas, apsnūdęs vaikščiojau, dabar išsibláusėjau Š. Iš miegų neišsiblandęs, dar neišsibláusėjęs BŽ69.
nusibláusėti nusiblaivyti (iš miego): Jis nesikelia greit iš lovos, bet dar nusibláusėja, nusiraivo Lš.
prasibláusėti prigesti, apiblėsti: Tegu da žarijos prasibláusi, tada pelenus semsma Trgn.
užsibláusėti apsiblausti, pasidaryti mieguistam: Kodėl tu tep užsibláusėjai? Lš. Kur tu eini ažsibláusėjęs? Grv.