žargstýti, žar̃gsto, žar̃gstė K, J, RŽ, NdŽ, FrnW iter. žergti.
1. tr. Rtr, DŽ, KŽ skėsčioti (kojas) į šalis: Skėtrioja rankas, žar̃gsto kojas – visas kūnas palaidas, iškrikęs Š.
| refl. L, Š, Rtr, DŽ, KŽ: Sėdi, gražiai sėdėk, nežargstýkias kaip kumelė! Krš. Mergičkos, negražu žargstytis! Grz. [Kelnės] prie darbo moterėm žargstýtis labai gerai Mžš. Trempa trempa tus pilvus, žar̃gstos, šoka tokius tancius Klk. Nežargstýkis prieš pečių, nežerk par ližę, duona parsprogs (sakoma tik moteriai) Škn.
| Kol jaunas, žargstýtis (sportuoti) gerai, o senam… Krš.
| Buvau belipanti žargstýties: audu Užv.
^ Tinginio liga gera, pasivalioji sau, žargstáis (juok.) Krš.
2. tr., intr. DŽ nuolat žengti per ką, žergiant perlipinėti: Jis tankiai žar̃gsto par slenkstį J. Nusibodo slenksčiai žargstýti Š. Susidėk eilion puodus, nereiks žargstýt Krs. Nežargstýk par ližę – duona atšoks! Rs. Nežargstýk meškerės – žuvis nesiims An. Virvę vejant, nereikia žargstyti – virvė greit sutruks LTR(Nj). Nežargstýk skindamas [agurkus], bus kartūs Sur. Jei vaiką žar̃gsto – nebeaugs Paį. Ką nors pasėjęs ežių nežargstyk – nedigs LTR(Šmn). Mudu kilnojom ganyklų ir žardienų vartus, žargstėm per lipynes žiogrių tvorose K.Saj.
| Kad nereikėtų dideliais žingsniais žargstyti nuo vieno akmens prie kito, akmenis kiek patvarko vagoje rš.
^ Per tvoras žar̃gstosi, – laikys kelnės (iron.) Dkš. Žemą torą visi žargsto, lėtą žmogų visi jodo LTR(Vdk). Senis guli, o per jį visi žargsto (slenkstis) LTR(Grk).
| refl.: Kad kopūstų galvos neplyštų, reik nelaipioti ir nesižargstyti per lyses LTR(Lkš). Geriau par šąšlavas žargstýties, neko valyties (pajuokiama nevala) Krš. Puknoja [Andrius] per sniegą nuo kelmo prie kelmo, žargstosi per sienojus V.Bub.
3. refl. laipioti, karstytis: Aš tau parodysiu žargstytis po medžius ir kelnes plėšyti! A.Vaičiul.
◊ per slenksniùs žargstýtis; sleñkstį žargstýti dažnai lankytis, vaikščioti: Eini eini, žargstáis žargstáis par slenksniùs, kol kokį popierį gauni Krš. Tu mun sleñksčio nežargstýsi! LTR(Nmk).
apžargstýti tr.
1. žr. apžarginti 2: Kraigui sustiprinti nuo vėtrų gana dažnai apžargstydavo gėveliais rš(Jnk).
2. prk. užimti, užvaldyti: Marti atejusi muno visus turtus apžargstė sau Trg.
išžargstýti tr.
1. išskėsti į šalis, išžergti (kojas): Iškėtoti kojas, išžargstýti BŽ476.
| refl.: Atėjo, ant slenksčio atsisėdo, išsižar̃gstė ir sėdi – gal iš tų namų atsisukus kokia paleistuvė Rm. Gulėjo išsižargstęs, apsivilkęs naujais marškiniais rš.
2. daug išlaipioti: Gal jau viso svieto tvoras, vaikel, išžargstei̇̃ perdien? Ds. Galgi būt tokie svogūnai išlaužyti, kad ne vištų išžargstýti Ds.
3. KŽ išprievartauti.
nužargstýti
1. žr. peržargstyti: Pirma nužar̃gsto agurkus, paskui rėkia, kad kartūs Ds.
2. refl. nuvargti dažnai žergiant: Par slenkstį [šeimininkė] nūsižar̃gsto par dieną Vn.
pažargstýti intr. NdŽ kiek žargstyti: Palauk tu man, aš tau pažargstýsiu po agurkus! Ds.
péržargstyti, páržargstyti KŽ iter. peržergti 1: Agurkus pasėjus reikia peržargstyti per ežias, kad geriau augtų LTR(Pmp).
prasižargstýti NdŽ kurį laiką žargstytis.
prisižargstýti žergiant pakankamai prisivaikščioti: Aš jau prisižargsčiaũ ir teip, dabar tu eik Krs.
sužargstýti
1. refl. NdŽ išskėsti kojas.
2. tr. bet kaip sumesti: Bjauriai čia buvo sužargstýti [Rainių žuvusieji] Sd.
3. refl. DŽ, NdŽ susiraizgyti, susipinti: Vienur susižar̃gstę rugiai, kitur susisukę verpetais Šts.