prasiūbúoti

Apibrėžtis
siūbúoti, -úoja, -ãvo Rtr, NdŽ; Sut, LL14
1. intr. į šalis linguoti, svyruoti: Lankos žaliuoja, rugeliai siūbuoja Žem. Kur vėjas eina, siūbúoja javai, gaudžia girios (ps.) Sv. Mat, vėjelio supami, siūbuoja jau visi medeliai Vd. Ąžuolai ūkia, ūkia, tai pasiduos vienan šonan, kitan, tankiai nesiūbúoja Ob. Aš nueisiu an jūrių, pažiūrėsiu an marių, kaip vanduo liūliuoja, levendrėlė siūbúoja (d.) Plv. Tik tu matysi … mareles ūžaujančiant, nendružes siūbuojančiant LB125. Šienpjūvėliai pjauna, kartais uždainuoja, širdį sugraudina, net laukai siūbuoja LTR(Mrj). Ar vėjai pūtė, ar sodai ūžė, ar lendružės siūbãvo, ar lendrės siūbãvo? JV567. Papūs vėjeliai, siūbuos javeliai A1884,336. Ant kalno karklai siūbãvo, pakalnėj vanduo liūliavo (d.) Brsl. Žiūriu – prie kelelio eglelė siūbúoja, an jos viršūnėlės gegutė kukuoja (d.) Gg. Už žalių girių, už siūbuojančių ten du broleliai šienelį pjovė LTR(Klvr). O žalioji rūtelė, ji siūbúoja be vėjo DrskD172. Nei vėjai pūtė, nei sodai ūžė, tik lelija siūbavo naujam rūtų daržely LTR(Nmj). Siūbãvo ant marių mendrelė, verkė mergelės, ką bernai melavo (d.) Ad. Siūbãv[o] jos (seselės) galvelė kap mirtos šakelė DrskD55. Parbėg žirgytis, parprunkštavoja, … aukso kilpelės šalia siūbuoja N343. Ko išėjot ing girią (pūščią) regėt? Ar nendrės nuog vėjo siūbuojančios? BtMt11,7. Tos vietelės jau visur taipo nusirėdė, kad jos nei žagarai sausi siūbúodami barška K.Donel.
^ Gyva būdama, miške siūbavau, o numirus padus bučiavau (grindys) LTsV574(Srd).
| refl. I, Rtr: Rugiai žydantys nuo vėjo putami siūbúojas J. Išėjote … nendrės veizdėtų, kuri nuog vėjo siūbuojas kiekvienon šalin DP20.
ǁ krypuoti: Vėjas kai pučiąs, i siūbúoja [devynių aukštų] namas Klt. Kuolus inkala, kad nesiūbúot [pastatas] Dbč. Sėdo pana in karietą: karieta siūbavo LB93. Šunelis zovada perbėgs, aš (tiltas) taipgi siūbuoju V.Kudir.
ǁ linguoti, kraipantis į šonus ar lenkiantis į priekį ir atgal: Žengia žingsnį priekin viena koja ir siūbúoja Ktk. Vaikinas neskubiai, siūbuojančia eisena žengė į salę J.Dov. Sėdi ant sofos, siūbúoja ir nagus zulina Kt.
ǁ linguojant judėti, pleventi: Iš kakalio tik blykšt! išsimetė ugnelė ir vaikščioja, siūbuoja po grinčią BsMtII213. Bei dvasia Dievo lakstė (paraštėje skradžiojo, siūbavo, lingavo, kilojosi, svyravo) ant vandinio BB1Moz1,2.
2. tr. versti svyruoti, linguoti: Vėjis siūbúo[ja] liemenis medžių J. Vėjas siūbuoja javą P.Cvir. Pūtė gaivus vėjas, siūbuodamas mūsų garlaivį A.Vencl. Pakilo erdvėj spinduliuota banga, – aš varpą siūbuoju galinga ranka V.Myk-Put. Vėjas siūbavo kabantį kirvį, ir šis kaukšėjo, daužėsi į medį LTR(Šil). Švelnus vėjelis siūbavo pušų šakas, medžiai lengvai ošė rš. Ant kiemo vėjas siūbavo medžius A1885,15. Plaukė pylelė par ežerėlį, lendreles siūbuodama LTR(Dr). Dvi moteriški išejo, turinčios sparnus, kuriuos vėjas siūbavo (pūtė) BBZak5,9.
ǁ tr., intr. judinti, kraipant į šalis, į priekį ir atgal, mosuoti: Prijojęs rado bernužėlis tarp tamsiųjų šilų, tarp žaliųjų girių ąžuolėlį plačialapį bestovintį, žalią viršūnėlę besiūbuojantį V.Krėv. Ji rauda garsiai, siūbuodama sušiauštą galvą J.Gruš. Siūbuoju rankomis SD90. Pareit strielčiukas par žalią lanką, strielbele siūbuodamas LTR(Dr).
3. intr. banguoti: Siūbavo upės vilnys J.Jabl. Vilnys siūbavo nuog vėjo A1883,126. Lengvai besiūbavo marios, bangos virto bangelėmis I.Simon. Siūbuoja, banguoja melsvi vandenai V.Myk-Put. Siūbuo[ja] jūros, siūbuo[ja] marės, siūbuo[ja] muno matušelė už [v]andineliams D76. Ein marelės juduodamos, neš vainiką siūbúodamos JD725. Kaipo ant marių vilnios siūbuoja, teip mūsų sesytė sunkiai dūsuoja LTR(Ds). Kad anas tep siūbuotų, kap in marių vandenėlis TDrIV67.
| Laukai siūbavo šilkinėmis bangomis rš. Valentas pūtė krūtinę, rėkė – jam rodėsi, kad jo balsas siūbuodamas plaukia ir atsimuša ten į sodžiaus pakluonę J.Paukš. Krūtinė lyg siūbuoja A1885,389.
| prk.: Tartum marės – troškimai krūtinės vis siūbuoja, siūbuot nenustos Mair. Dabar pasaulis kaip marių vilnys siūbuoja (įaudrintas, neramus) Vvs. Bernyčio dvarelis siūbavo kalbelėmis LMD.
^ Anoj ežero pusėj, moterėle, tai žmonių, sako, kaip marios siūbuoja (labai daug) V.Krėv.
| refl. Rtr: Vanduo siūbúojas, kad vėjis vilnis kelia J. Pašnekučiuojant – o tai buvo pamarėj ant krento – pamatė vandenį siūbuojantis BsMtII241.
ǁ supantis ant bangų, plaukti: Laivas siūbuoja tolyn į jūrą S.Nėr.
4. tr. versti banguoti: Vėjelis pūtė, vandenį siūbãvo (d.) Pkn.
5. intr. svyruoti, linksėti paviršiui, liūlėti: Minkštu kiminų kilimu, nors ir labai siūbuojančiu, gali keletą kilometrų traukti sp. Juodos begalinės girios, siūbuojančios pelkės – liūnai, juodai mėlyni ežerai ežeraičiai B.Sruog. Ateina perkūnija, trenksmas, baisiai žemė siūbúoja po kojų (ps.) Btg. Akỹs mirgėjo, siūbãvo žemė Jd.
6. tr. supti: Poras sylingų žilgalvių siūbavo meiliuosius vaikus ant savo kelių prš. Kūčių vakarą į geldą sudeda visų klumpes po vieną, ir du siūbuoja tą geldą LTR(Klvr).
| refl. NdŽ: Piemenes ant šakų siūbúojas Dglš. Keturi vyrai, siūbuodamys į vieną ir antrą pusę, druską svėrė M.Valanč.
7. intr. neišlaikyti pusiausvyros, svirduliuoti: Jau tas siūbúoja, tuoj grius Dkš. Silpnas žmogus eina siūbúodamas lyg lendrė J. Gyreis, mergele, ne pijokėlė, oi ko eidama siūbavai? LTR(Ppr). Žemė drebės, dangus siūbuos KN238.
8. intr. pamažu eiti: Iš palengvo siūbúojam sau Kn.
9. intr. prk. neturėti pastovumo, tvirtumo: Feodalinės visuomenės sukurtoji pažiūrų sistema jau siūbavo, jau neteko pasitikėjimo rš. Jų netvirtas, siūbuojas mokslas brš. Idant jau nebūtumėm vaikais siūbuojančiais ir nebūtumėm pagaunami nuog visokio vėjo M.Valanč. Jonas nebuvo siūbuojąs kaip nendrė DP21-22. Saugot kovės rėdą nesiūbuojančia širdžia Ch1Krn12,33.
| refl.: Idant daugiaus nebūtumbime vaikais, kurie kaipo vilnys siūbuojas ir vedami yra visokių vėjų mokslo Ch1PvE4,14.
10. intr. prk. būti varginamam, neturėti ramumo: Taip tu jauna siūbuosi, kad į marteles stosi, nuo seserų kalbelių, nuo anytos žodelių LTR(Šd). Taip, sesule, siūbuosi varguose ir bėdose LTR(Ukm). O kai aš, o kai aš už bernelio nuėjau, kaip dilgelė (dilgynė Adm) patvorėly siūbavau (d.) Vlk.
| Siūbuoja mano širdelė be jauno bernelio LTR(Al).
atsiūbúoti
1. intr. siūbuojant atplaukti: Sėdžiu už stalelio, žiūrau per langelį, vai ir atsiūbuoja gintaro laivelis (d.) Sn.
2. tr. siūbuojant atnešti: Ir nuejau pamarėlėn, didžia vilnia buvo: atsiūbãvo, atliūliavo manen navynėlių (d.) Žl.
3. intr. pamažu, sunkiai, siūbuojant ateiti: Namie nieko neradom, tik pamatėm – senelis atsiūbúoja iš kluono Jž.
įsiūbúoti tr.
1. BŽ480, DŽ1 įsupti, įlinguoti: Pro apšalusį stiklą buvo matyti vėjo įsiūbuotas žibintas kiemo viduryje rš. Gerai įsiūbuok, ir nuluš tas stuobrys Vv. Ir ištiko šiaurus vėjas, insiūbavo vyšnelę LTR(Ūd).
| prk.: Tą dainą pas mus per patalkes pirmiausia pradėdavo Klemas Tripirštis ir įsiūbuodavo ją taip, kad nutildavo visas didelis stalas rš.
| refl. Š: Besisupantieji kartais taip įsisiūbuodavo, kad net apsisukdavo aplink rš. Nuleidžiama ant atramų plokštė neturi įsisiūbuoti rš.
| prk.: Antrajame posme ritmas įsisiūbuoja plačiau rš.
2. įsupti bangomis, įbanguoti: Kartais jos (audros) taip įsiūbuoja seklius ežero vandenis, jog įtūžusios bangos lyg jūroje daužo krantus sp. O ant vis dar tebeputojančios, audros įsiūbuotos jūros kranto sėdėjo Vasaros draugas J.Balč.
| refl.: Įsisiūbavo jūra vidurnaktį B.Sruog. Šešupės bangos tyliai sau banguoja, bet jos pavasarį įsisiūbuos V.Mont.
3. prk. išjudinti, įaudrinti: Kaliniai kaišiojo rankas pro geležinius virbus ir mosavo, sveikindamiesi su demonstrantais. Tai dar labiau įsiūbavo minią rš.
| refl.: Plačiai jau buvo įsisiūbavęs lietuvių nacionalinis judėjimas rš. Įsisiūbãvusi minia DŽ1. Ot audra įsisiūbãvo – kas pasidarė pasauly Btg. Reakcija revoliucijai įsisiūbavo, įsigalėjo ir pati nebesižino, kaip beatslūgti Vaižg. Pati su savimi grūmėsi visu įsisiūbavusios jaunystės įnirtimu K.Bor. Įsisiūbãvusi širdis NdŽ. Išsijudino žmonės, kaip bangos įsisiūbavo V.Krėv. Visas gyvenimas įsisiūbavo kaip jūra po audros rš.
4. įsismaginti, įšėlti: Jaunimas įsisiūbuodavo ir pradėdavo dainuoti rš. Pokylio nuotaika jau visai įsisiūbavo rš.
^ Insisiūbãvo kai Aiduko kultuvas Trgn.
5. refl. įsismaginti, įsitraukti ką daryti: Tai įsisiūbãvo darbas! Dkš. Įsišnekėję ir įsisiūbavę eiti, nepastebėjo, kaip atsirado prie Stepo buto rš.
išsiūbúoti
1. tr. LL208 įlaiduoti siūbuoti, įsupti: Oi tu eglele, tu siūbuonėle, siūbavai rytą, vėlai vakarėlį, kol išsiūbavai devynias šakeles LTR(Lš).
| refl.: Kad ir išsisiūbavę, milžinai medžiai nykiai ūžė, traškėjo Pt.
2. tr. įlaiduoti supti: Laivą išsiūbavo bangos rš.
3. tr. prk. išjudinti, kad veiktų: Reikia išsiūbuot plačiausias darbo mases ir traukt jas į kovą prš.
4. tr. išjudinti paviršių: Artilerijos trenksmo ir sviedinių sprogimo išsiūbuota žemė kraupiai dūsavo E.Miež.
5. intr. sunkiai išeiti, išsiveržti: Kaip tu (midau) iš pogrindžio išsiūbavai, taip mes iš vergijos išsivaduosim! B.Sruog.
6. tr. mosikavimu, siūbavimu išvarginti: Kojos išmaršuotos, rankos išsiūbuotos, ei, ulei … gyslos ištampytos, drūčiai suvaržytos, ei, ulei… BsO33.
7. tr. prk. banguojamai pagriežti: Būdavo, paims [armoniką] – gal tie jo pirštai ir pakerėti – taip išsiūbuoja ir valcus, ir kadrilius J.Paukš.
nusiūbúoti intr.
1. nusklisti tolyn siūbuojant: Išplaukia rūkas iš mėlynų daubų, nusiūbuoja rugių laukais rš.
2. sunkiai, linguojant nueiti: Mažu dar nusiūbúosiu iki krautuvės Kt. Nusiūbavo kaip svyruoklis, nulingavo kaip vaiduoklis ne šviesiu, plačiu keliu, o aštriom uolų skeveldrom V.Myk-Put.
| Vėliava nusiūbavo artyn prie pilkos kareivių sienos rš.
| prk.: Metai nusiūbuoja lyg jūrų bangos sp.
pasiūbúoti
1. intr. DŽ1 kiek svyruoti, palinguoti: Kai vėjelis pūtė, nė nepasiūbavo LTR(Brt). Pasiūbavo lelijėlė rūtelių daržely LTR(Mrj). Putinėlis pasiūbavo LB154.
ǁ kiek pakrypuoti: Ir papūtė vėjelis, pasiūbavo laivelis, pasiūbavo laivelis, ir įpuolė mergelė (d.) Srj.
| refl.: Dyglių patelės plaukia pasisiūbuodamos rš.
ǁ pasvyruoti, kraipantis į šonus ar lenkiantis aukštyn žemyn: Ėjo, pasiūbuodamas į šonus rš. Kumelė pasiūbavo į šonus ir griuvo viduryje kelio K.Bor. Ne tiek aš audžiau, kiek gailiai verkiau, ant muštuvėlių pasiremdama, ant šaudyklėlės pasiūbuodama LTR(Sn).
| refl.: Pasisiūbuodamas iššliaužia tankas rš.
2. intr. sklisti bangomis (apie melodiją): Jos balsas, skardus, graudus, aidi pasiūbuodamas ir atsiliepia anoj pusėj upės J.Paukš.
3. tr. pasupti: Palinguos, pasiūbuos iš vienos pusės, iš antros Vaižg. Uždėjo grabelį ant dviejų rankšluosčių, paėmė už galų keturios moterys ir taip, lyg pasiūbuodamos, nulingavo ligi kapinių rš.
ǁ DŽ1 įlaiduoti: Pasiūbãvęs akmenį, meta jis par upį J.
4. intr. kiek sulinksėti: Ir užjojo ant tilto, pasiūbãvo sijužės JD160.
parsiūbúoti intr. Lp siūbuojant, linguojant grįžti, būti parnešamam (apie siūbuojantį daiktą): Tik parputoja ristas žirgelis, tik parsiūbuoja ant jo bernelis LTR. Parbėga žirgas ir parpūkštuoja, šalia kilpelės ir parsiūbúoja JD1136. Parbėg žirgelis iš kryguželės … Ir kilpuželės parsiūbuoja MitI206.
prasiūbúoti intr. siūbuojant, linguojant praeiti: Paskui juos prasiūbavo žmonių minios rš.
prisiūbúoti tr. pasiekti siūbuojant, plaukiant: Ir tą siūbavo laivai ant marių, kol prisiūbavo Buenos Aires rš.
| refl.: Prisisiūbaváu pri kranto be irklų Dr.
susiūbúoti
1. intr. DŽ, NdŽ, Ilg imti siūbuoti, sulinguoti: Susiūbavo šilas, palinko pušys ir ėmė suktis ratu tarsi šokdamos mergaitės V.Bub. Kai tik nuvažiavo vargšas į mišką, pasistatė arklius pagal eglę – susiūbavo eglė iš šaknų ir prispaudė abu arklius ant žemės LTsIV227. Papūtė vėjelis, … susiūbavo mieželiai ir žalios avižėlės KrvD140.
2. tr. Graž, Srj sujudinti, kad imtų siūbuoti, linguoti: Reikia susiūbuot [kertamą medį], gal jau ir grius Ūd. Rugeli žiemkentėli, vai tu siūbavai žiemą vasarėlę ir susiūbavai jauną bernelį, plieno dalgelį LTR(Mrj). Vai tu eglele, žiemos siūbuonėle, tu susiūbavai devynias šakeles, o šią dešimtą žalią viršūnėlę (d.) Ig.
3. intr. subanguoti, suvilnyti: O po kojų žemai stebuklingai graži žydi rožėmis Alpių šalis; susiūbavę žali ežerai keturi ją bučiuoja jautriai bangomis Mair. Susiūbavo marios, ir iš marių dugno išplaukė baisus smakas su devynioms galvoms BsPIII24.
4. intr. dideliam būriui sujudėti: Visi kaip jūra susiūbavo gintis B.Sruog. Susiūbãvo žmonės kaip marios NdŽ.
ǁ prk. imti bruzdėti: Susiūbavo čia žmonės vėl: neikime ir neikime ketvirtąją dieną! rš.
5. intr. neišlaikyti pusiausvyros, susvyruoti: Jis susiūbavo ir parkniubo rš.
| Dangaus galybės susiūbuos brš.
| refl. prk.: Ar sykį kilo karas, ar sykį susisiūbãvo (neteko tvarkos) pasaulis?! Smn.
užsiūbúoti intr.
1. TŽI254 pradėti siūbuoti: Papūtė vėjelis, užsiūbavo berželis an aukšto kalnelio KrvD278.
2. NdŽ imti banguoti, vilnyti.
3. NdŽ siūbuojant užeiti.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): atsiūbuoti,siūbuoti,užsiūbuoti,pasiūbuoti,nusiūbuoti,išsiūbuoti,įsiūbuoti,susiūbuoti,prisiūbuoti,prasiūbuoti,parsiūbuoti
Aprašymas

„Lietuvių kalbos žodynas“ yra baigtinis XVI–XX a. lietuvių kalbos leksikos šaltinis. Naujais kalbos faktais jis nebepildomas ir neatnaujinamas. 

Žodyną taip pat galite rasti adresu https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/.

Kalba

lietuvių

Publikavimo informacija

Data

2021

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: urinate
prancūzų kalba: perforation
vokiečių kalba: geduckt
rusų kalba: прошить
lenkų kalba: Przesuń

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra