ráugti, -ia, -ė
1. tr. įdėti raugo, užduoti, sutaisyti rūgti: Išmazgok kubilą – kitimet vėl kopūstus ráugsma PnmR. Ana raugė duoną, kad surūgtum J. Rūgšti gira, vakar raugta VoK133, LTR(Zp). Vilkas slaugė, girą raugė, meška rėkė eglynuos LTR(Dkšt). Eik, dukriute, eik, mažiute, šviežia duona vakar kepta, švieži barščiai vakar raugti̇̀, pavalgysi ir pagersi Šmn.
^ Išgrauš – kisielių ráugiu (sakoma, užmaišant kisielių) Ob. Raugiau raugą – raugas nerūgo, dėjau skiedą – skieda paplūdo VP39, Sim. Nesiženyk, nesirauk sau raugo ausin Tvr. Neráukit jūs šitos giros – nerugs (nemanykit, to nebus) Lp. Į ką augi, ka į kelnes raugi Šts.
| refl. tr.: Daug [grybų] prirenka, ráugas žiemai Krš.
ǁ intr. būti rauginamam, rūgti: Ir vieną kepalą duonos ir aliejaus ragaišių bei vieną karvojų iš pintinio neraugusios duonos BB2Moz29,23. Bet anys tatai tur padėti ant tašlo duonos raugusios (viršuje raugintos) BB3Moz7,13.
2. tr. Lkš, Plv spausti, slėgti (sūrį): Sūrius ráugsite Lp. Reiks man rytoj anksti keltie, svečių lauktie, sūriai raugtie BsO55.
^ Iš miego sūrio neraugsi PPr39.
3. tr. merkti į raugus (kailius): Kailius dirbti, raugti I. Iš Baltarusijos atvažiuodavo ir ráugdavo Grz.
| refl.: Raugą padarys rūgštų rūgštų, pridedi tašlos kubilan, ir ráugias [kailiai] (mirksta rauge) dvi nedėlias Žrm.
ǁ mirkyti tam tikrame skystyje (medieną): Baldai sunkūs, raugto ąžuolo, ir baldai lengvi, raudonmedžio J.Balt.
4. intr. N, K, LVIII487 raugėti.
5. tr. ėsti, graužti (apie rėmenį): Nuo mielosios žmonelės pabučiavimų gal devyniasdešimt devintas rėmuo tave raugia rš.
6. niauktis: Jau ráugiasi – lis Arm. Kelinta diena raugiasi. Rytais dar šypteli saulė, prasiblaivo, o po pietų dangus vėl apsitraukia kaip maišu J.Avyž. Raugiasi, raugiasi dangus, tai kad pils – kokią nedėlią Vad. Jeigu iš tos pusės ráugias – bus lietaus Dbk. Matai, ráugias ráugias tas dangus, jeigu pradės pliūryt, – man net negera Mžš.
apráugti
1. tr. Š sutaisyti rūgti tam tikrą kiekį: Šįmet didelį kubilą kopūstų apráugėm Jnšk. Kada gi agurkų apraugsi? Pnd. Agurkus tik apráugia Drsk. Bačkelę agurkų apráugėm Rm. Burokus apráugiam Rud. Va, grybai nevalgyti ir baigia sugest – reikia apráugt Km. Jie sulos Velykom apráugė Lš. Avižų sumala, per sietą išsunkia, apráugia ir tada verda kisielių Vlk. Iš vakaro kisielių apráuga Trk. Aš apraugiau kisielių ant dvylikos metelių, aš prikaičiau kisielių ant pernykščių žarijų LTR(Al).
| refl. tr. Š: Mes apsiráugėm anksti batvinius Lp. Reiks apsiraugt agurkų Pc.
| prk.: Rugius palaikė apsiráugę (neišdžiovinę, nevėdindami) ir sudaigino Pun.
2. tr. apmerkti į raugą (kailius): Reikia padaryt raugo ir apráugt kailiai Pns. Sudeda į kubelaičius, apráugia [avikailius] Eiš.
3. apsiniaukti: Apsiráugė visas dangus – lis ben tris dienas Sim. Taip apsiráugė! Kad pilia, kad pilia! Vad. Apsiráugė, sutemo visai kaip prieš lietų Všk. Toki buvo graži, o daba[r] apsiráugė; bus lietaus Jnš. Apsiraugę visos šalys Lp. Ant vakarą diena visiškėm apsiráugė Paį. O! Važiuot jau niekai – apsiráugė dangus visai Mžš. Kad jau apsiráugė nuo ryto, tai lis perdien Rdm. Vasara, o dangus apsiráugęs kai advento dienose Mrj. Jau antra savaitė, kai oras apsiráugęs Klvr.
| prk.: Akimirkai akyse šmėstelėjo lyg ir užuojauta, bet tuoj pat sušvelnėjęs veidas vėl apsiraugė rūsčiu J.Avyž.
4. refl. šnek. paniurti, surūstėti: Tai ko tyli, ko apsiráugei?! Dkš.
atsiráugti šnek. nežinia iš kur atsirasti, atsidanginti: Galas žino, iš kur jis in čia atsiráugė Rdm.
įráugti Š
1. tr. Sut, Trk, Žr įdėti rūgti: Iš avižų įráugs iš vakaro kisielių Gd. Kai įráugi [agurkus], į trečią dieną pakvimpa krapais, viršus sūrus, vidurys saldus Skr. Senovė[je] kubilą dideliausį įráugs burokų, kopūstų Gd. Anos įraugti kopūstai nerūgs Lnk. Kopūstų lapus sukapojam, į tynes ir įraugiam StngŽ72.
| Kas čia pri jūso įraugtà (rūgsta padėta, pūva, genda) – valykiatės Krš.
| refl. tr.: Biškį įsiráugėm į tokį rendelį kopūstų, ir jau įrūgo Lk.
2. tr. permerkti: Lietus rugius kai inráugia, tai jau duonos baltos nebeesti Lel. Greičiau tu skubinkis su vežimu – matai, debesys užeina, javus inraũgs Lel.
3. tr. Q141 įmerkti į raugus (kailius).
| refl. tr.: Įsiráugdavai kailių kubilus Mšk.
4. tr. įkišti, įmerkti: Įrauga į avižinius miltus par naktį, ir y[ra] baltos rankos Šts.
5. tr. šnek. ne į vietą nukišti, nudėti: Ar biesas tave ir paėmė: kur tą savo švarką įraugei? Pp.
6. refl. šnek. įklimpti, įkristi (į skystį): Takš! įsiraugiau į perkaso vidurį iki ausių Mc. Įsiraugs [vištytis] į kibirą, repečkulnis! I.Simon.
7. refl. šnek. įlindus ilgai būti, tūnoti, neatsitraukiant, įsikniaubus sėdėti: Anas kai ansraugė mūsų pirkion, tai niekap nemožnėjo iškrapštyt Ml. Kaip insráugė prie tų knygų, visą dieną sėdi Lel.
8. intr. šnek. sutrenkti, suduoti: Ot įraugiau tam vaikėzui kupron, daugiau nebenorės! Pg.
išráugti tr. šnek.
1. paimti, rasti, gauti, ištraukti: Iš kur tu išraugei šituos batus? Lp. Iš kur tu tokį gražų diržą išráugei? Lš. Iš kur jis ir išraugė tokį daiktą?! Lp.
| Kur čia tave išráugė (kur ėmeisi, atsiradai) su pėdais prieš lietų?! Arm.
2. išgalvoti: Ot iš jo galvočius: kad išraũgs kokį šposą, tai net pilvus sopa iš juoko Lš. Tas Jonas kad išraugs kokį galą, tai trūk juoku Lp.
3. refl. atsirasti, imtis: Iš kur jis tokis poniškas ir išsiráugė?! Rdm. Iš kur jiej čia išsiráugė?! Krok. Vienas toks niekam netikęs iš visų išsiráugė Kt.
nuráugti
1. tr. spaudžiant padaryti: Kokius gerus sūrius ji dabar nuráugia Skr.
2. refl. šnek. nueiti, nusidaužti: Nusraugė kur ir nepareina namo Vlk.
paráugti
1. žr. užraugti 1: Paráugiau dešim agurkų! Ds. Kertėje stovi kubilas su paraugtais kopūstais rš. Šiemet kopūstų paráugiau pilną rėčką, užteks visiem Lel. Taip paraugta sula laikoma iki šienapjūtės rš.
| refl. tr.: Pasiráugiau agurkų tik dėl svečio Ds. Kai kopūstų ligi valios yra, tai ir burokų nepasiraugėm Ds. Statė triobą ir prašė mane arielkos pasiráugt Pc.
2. tr. šnek. padėti, įkišti kur ką nešvarų: A marškinius turi kame paráugęs? Lkv.
pérraugti tr. kiaurai perimti (raugui): Ar nežinote, jog maž raugo perraugia visą užmaišymą Bt1PvK5,6.
praráugti
1. žr. užraugti 1: Buvo praraugtõs numinelės Šts.
2. intr. šnek. imtis, atsirasti: Iš kur jų tiek praráugė? Lš.
| refl.: Eina ir eina – tai iš kur jų prasiraugia?! Rmš.
3. refl. šnek. prapulti: Kad tu prasraugtái, tokis vaikelis, nuog mano galvos! Nč.
priráugti tr.
1. I, J, Krš užraugti kokį kiekį, indą: Priráugiau dvi bačkas agurkų Ds. Priráugiau daug agurkų, ale pasgadino Antr. Turėjus bačką priráugus grybų LKT313(Ob). Burokų priráugdavom diečką, tai tik geriam paržiem rasalą Klt.
| refl. tr.: Kiekviena valstiečio šeima kasmet rudenį prisiraugdavo pilną statinę kopūstų, kad jų užtektų žiemai ir pavasariui rš. Palivoną agurkų prisiráugiau Krč. Na ir prisiráugėm kap meška alaus! Dkš.
| Obaliai pigūs, tai dabar visi to vyno prisiráugia (prisidaro) Mžš.
2. prirūkyti: Priráugei pilną trobą Krtn.
3. refl. prisitraukti (skysčio, kvapo): Malkos vandenio prisiráugę, nedega Mrj.
^ Kuo nauja statinė prisiráugia, tuo ir sena atsiduoda (įprotį sunku pakeisti) Mrj.
suráugti tr.; M
1. sudėti rūgti: Batvinius suráugiau, kad įrūgtum J. Suráugam [agurkus], išrūgsta, i skaniai su bulbėms Rdn.
2. Lkš, Brt suslėgti, suspausti surauginus (sūrį): Ji man už tai sūrį suraugs Skr. Er ne tu mane kaip pieną milžai ir kaip sūrį suvirinai (paraštėje suraugei) BBJob10,10. Mama sūrį suraugusi, į pančeką supylusi LTR(Grš). Rado suraugtą kaip sūrį LTR(Rs).
3. šnek. netvarkingai padėti, padrėbti: Jam batai nepabus ilgai: kaip tik ateis iš mokyklos, tuoj suráugia kur pasuolin, ir riogso Žb. Suráug[ia] drobužius i laiko kaip karvė Krš. Rasi kur suraugtą tą skarutę Skr. Ai, drabužius suráugė Vv. Parėjęs suraugei drabužius ant suolo, kokie bus, kaip iš vilko gerklės ištraukti! Snt.
4. refl. N atsiraugėti.
užráugti
1. tr. sutaisyti rūgti, užduoti: Prisrinkau baravykų, bus ne tik večeriai, ale i ažráugt Rš. Užráugiau agurkus, kopūstus Lnkv. Iš vakaro [avižinį] kisielių ažráugia, paskui ryte verda Aps. Jau vėl samagonkę užráugė Skr. Sakė, užraugę iš dviejų centnierių cukraus braškės Brs. Užráugiau iš centnerio Dkš. Užduotoji, užraugtoji tešla I. Misa užraugiama pirktinėmis mielėmis arba tirščiais, likusiais nuo praeito alaus darymo rš. Užraugta daug siloso sp.
| prk.: Gal [bičių motinos] akutė užraugta (padaryta) Ėr.
^ Dabar drumsčiasi mūsų gyvenimas kaip užraugtas midus V.Myk-Put.
| refl. tr.: Mes irgi užsiráugsma bačkelę alaus, tik atvežk bačkelytę – yra tokia smagi, maža Slm. Aš jau šviežių agurkų spėjau užsiráugti Vvr. Iš vakaro užsiráugti reik, užsimaišyti, nu i ryto metą atminkyti [duoną] Ms.
| Užsiráuga (prisitaiso) tos duonynės i sreba par dieną Rdn.
2. tr. prk. užkrėsti (kokiomis pažiūromis): Jūsų jaunuomenė negeru raugu užraugta brš. Ūmai atvirtę lenkai bajorai daugiau savo raugu užraugia naująją lietuvių sritį, neg patys jos raugu užsiraugia Vaižg.
3. tr. šnek. netinkamoje vietoje ką padėti, laikyti: Kur aš tą pieną košiu, ka[d] tas bulbes čia užráugei Trk.
4. tr. šnek. padaryti neskanų, nemalonų: Tuoj ir užráugia kąsnelį su savo dejavimais Slm.
5. tr. šnek. dūmais užsmilkyti: Užráugiau dūliais bitis ir iškuopinėjau medų Skr. Ką tu čia taip užráugei, kad pilna dūmų? Skr. Vaikai sukrovė krūvą virkščių ir užráugė dūlį Jrb.
6. intr. šnek. pagadinti orą: Tu čia, matyt, užráugei, kad taip smirdi Jrb. Kad užraugė, kaip šuva Ds. Kas ten taip neskaniai užráugė? Slnt. Katras čia jūs teip užráugėt, gal Mečiukas – pukši kaip šeškus Skdt.
7. pradėti (kūdikį): Kumet vaiką žindžiau, nebuvo žydėjimo, lig tiktai nutraukiau vaiką, po poros mėnesių ir užráugė Vkš. Du vaikus turi, ale ir trečias jau užráugtas Srv. Panauta, pirm vančiavonės užraugta J.
8. apsiniaukti: Ak iš ryto buvo gražu, tik nuo pietų ažsiráugė ir rūgsta Ds. Kažna, ar paspėsim rugius sugriebt – taip užsiráugė dangus nuo vakarų Vad. Ažsiráugė iš visų šonų Dbk.
9. refl. šnek. suniurti, supykti: Užsiráugė ir nekalba Ds.
10. refl. šnek. ilgam kur užlįsti, užsikraustyti: Užsiráugė ant pečiaus ir pučia pardien, nieko nedirba Ds.
11. refl. šnek. nubusti, atsikelti: Užsiraugė dár nuog pusiau naktų ir dar̃ zybia visas rytas Kb. Dar tik užsiráugei ir ėst jau užsimanei Mrc. Jis dar pro tamsį užsiráugė Lš.
◊ káilius užráugti LTR(Ds) susipykus nebekalbėti.