pustýti, pusto (-i̇̀ja; N), pùstė (-i̇̀jo; N)
1. tr. Q618, R, N, K, Rš, Dbk, Km, Btg, Čk, Akm, Ll, Brs galąsti, aštrinti (dalgį, skustuvą): Pustýk dalgį su pustykle J. Pustýkit dažniau dalgius, kad skudriau imtų Šl. Reikia mokėt ir dalgę pustýt Sdk. Nepustýk taip greitai, dar ranką įsipjausi Paį. Dar nė dalgio pustýt nemoka, o dedasi baisus vyras Kt. Ar tu gerai moki skustuvą pustýti? Up. Dalgį kai pùsto – seidi gaidi, seidi gaidi, višta pati, višta pati Mžk. Brusu pùsto dalgę JnšM. Čiviruoja cyrulelis, pusto dalgį pjovikelis RD142. Puikus bernelis nemok art, nei šieno pjaut, nei plieno dalgelį gražiai pustyt NS1060. Žalio[je] lankelė[je] šieną tepjaukit, te dalgelius pustykit JV586. Tik kažin kur toli girdėjos atbalsis, lyg kas dalgį pustytų: šiap – tap, šiap – tap! LzP.
^ Nepustýsi – nepjausi, neprašysi – negausi Sug.
| refl. tr.: Riezninkas atėjęs jo (jaučio) pjauti, pustąsis peilį Sln.
2. intr., tr. Q611, R, N, K nešioti sniegą, smėlį (apie vėją): Vėjis sniegus pùsto į krūvas J. Tai pùsto: dangus su žeme maišosi Mrj. Kelias pustýtas – tai lietaus bus Strn. Šiandien iki pietų pustė Brs. Snigo snigo ir dabar pùsto Vrb. Ore pusto Grž. Sugrįžo ji nuo vandens, sako: „Labai pusto, ar neturite kūlelį šiaudų užkišt šulinukui?“ BsPIII211. Kad vėjelis pustys, saulelė sušildys JV913. Vėjo pustomos (pučiamos) smiltys lekia ir krinta aplinkui J.Jabl. Pustomo smėlio dirvoje atliekami bandymai sp. Per visas Kalėdas ir šalo, ir snigo, ir pustė I.Simon. Šluona dulkes, pùsto į rinkį Gd. Noreika užbaigė duoną, jo pirkioje vėjas pusto J.Avyž.
^ Pùsto – prašo duonos lusto (sakoma pustant, sningant) Vlk. Girto kalbą vėjai pusto V.Krėv. Bėga meška narnendama, baltas pusnis pustydama (girnos) Ds. Eina meška murmendama, baltus ūsus pustydama Aps. Nė kubkoj laikytas, nė vyne mirkytas – šalto oro naikintas, šalto vėjo pustytas (rugių vainikas) LTsIV702.
ǁ darinėti, varstyti (apie vėją): Vėjukas pradėjo pustýtie duris Aps.
3. tr. kvapą pučiant šildyti: Ka pùsto nagus, ka pùsto atgėlusi Krš. Pusčiáu rankas par šalčius Grd. Šildyk, pustyk, mergužėle, man baltas rankeles (d.) Alk. Vienai [kasėjai] pradeda nagai šalti: atsistojusi pradeda ji pustyti pirštus – vis kryžiais muša rankomis sau per pečius I.Simon.
^ Paskiaus pustysi rankas, bet neb laiku VP37.
| refl. tr.: Spragatis, šaltis… tas diedas dreba, pùstos nagus Lp. Šalta [šoferiui] – pustýkias nagus, kelius kasinėkias Rdn.
4. intr., tr. pučiant aušinti, vėdinti: Įsipilk putros ir pustýk po biskį Lp. Tą arbatą geria, tik pùsto Bgt. Pakabyk tą mantelį ant vielos, i tegu pùsto vėjas Jrb.
^ Nudegęs liežuvį su karštu, ir į šaltą pusto VP35.
5. tr. pučiant atskirti grūdus nuo pelų: Kas tu per vyras, kad nemoki rugius pustyti! Brt. Beeidamas, bekeliaudamas atėjo į tokią vietą, kur žmonės renka grūdus po vieną iš pelų arba pusto iš saujos BsMtI30. Aplink krūvą [rugių] daug žmonių i pùsto rugius Švnč.
ǁ daužyti, blaškyti (akuotus): Miežius pirmiau iškulia, paskui jų grūdus spragelais pùsto Nč. Nepustýtų miežių nieks nenori pirkti Nč.
6. tr. pučiant stengtis uždegti ar užgesinti: Ji užsikvempė ir, pustydama ugnį, manė Žem.
pustýtinai adv.: Priėjęs pri altoriaus, ėmė žvakes pustýtinai pustyti Dr.
7. tr. pučiant suteikti: [Velnias] ėmęs pustyti dvasią į tą savo lipytąjį žmogų LMD(Sln).
8. intr. pūsti (apie vėją): Pusto vėjas, pučia SD285.
9. tr. gražinti, puošti: Ana savo vaikus pùsto nogniai Šll. Eina merga į koplyčią puikiai parėdyta, su levendrų vainikėliu, aukseliu pustyta JV326. Neįmanė, kaip jas puošti, pustyti, kaip jų visus užgaidus išpildyti Žem. Ne tau augyta, ne tau pustyta [merga] B.
| refl.: Prieš ką gi jūsų merga taip pùstos, kiba ruošias ištekėt Trgn. Seniokas, svečius pamatęs, tik pùstos Dgl. Iš kur anas pustýsis, kad neturi gerų rūbų Ut. Nėkas nepùstos, eidamas į darbą Krš.
ǁ raityti: Bernuželi mūsų, nepustykie ūsų prieš panelę mūsų (d.) Ad. Antanelis mūsų, nepustykie ūsų. Tu negausi, tu negausi Domicelios mūsų (d.) Prng.
10. godžiai valgyti, šveisti: Kad pùsto, kaip kelias dienas nevalgęs Dgl. Aš tai kad pustaũ, tai pustaũ – kad ir dantų neturiu Švnč. Kad pùsto nuo stalo, nieko nepalieka Ds. Pustýk, pustýk, daugiau nieko nebus Mlt. Kad man moma įdėjo, aš ir pustaũ Šmn. Jis pùsto, net nesirauko Krd.
^ Pusto, ale iš savo lusto Prng.
11. intr. šnek. smagiai ką daryti (šienauti, vaikščioti): Viena žagre aria – aruodeliai pilni, viena dalge pùsto – tarpelės pilnos VoL397. O tu pustai̇̃ kaklą razsisegęs po miestelį Arm.
◊ délnus pustýti (pustýtis) DŽ rengtis ką daryti: Každaila pustęsis delnus lyg imtynėms su meška rš.
į dùlkes pustýti griauti, naikinti: Bažnyčias, klioštorius, piles į dulkes pustė S.Dauk.
apipustýti, appustýti K; Q565
1. intr., tr. Q565, Sut, N, K, M, Š apnešti sniegu, smėliu ar kt.: Sniegais apipùstė vėžes, takus, pėdas J. Sniegas marškinius an tvoros apipùstė Alv. Apipùstė visur Pc. Čia, miško aikštelėje, dar daug buvo sniego, ir eglė atrodė lyg apipustyta rš. Tas keistas senis sėdėjęs ant apipustyto kauburio J.Balč. Šuostelėjo oro banga, akuotais apipustydama vyrus J.Avyž.
2. tr. SD213 apipūsti, nupūsti, nušluostyti: Apipustýk stalą, reikia valgyt duot Ds.
3. refl. pasidabinti, pasipuošti: Apsitaisius, apsipùsčius kaip kokia jaunamartė Sl.
atpustýti tr.
1. atšipinti pustant, užgaląsti: Koks gi pustytojas, kad dalgę atpustai̇̃ Mlt.
| refl.: Dalgė atspùstė, kad tau nogla, kaip sunku pjaut Mlt.
2. refl. tr. atsiraityti, atsimesti: Atsisegė atsipùstė visus švarkus Š.
| Atsipùstė ūsus, užsidėjo kepurę ant galvos ir išėjo Pg.
3. pustant atidengti, nupustyti: Keliaujant po Neringą, dažnai galima pamatyti atpustytas tamsios žemės dėmes rš. Atpustomi kadaise po smėliu palaidoti kaimai rš.
4. Lš atšildyti pučiant, atgaivinti: Atpùstė rankas Vlkv.
5. įkurti, įdegti pučiant: Ugnį begesančią atpusčiaũ J.
6. šnek. smarkiai primušti: Anoj seredoj švenčioniškiai bernai tai atpùstė vieną žulką, kad net kepurstom ejo Ml. Atpùstė gerai per ausis ir paleidė Krd.
| Greit pasibaigė [karo veiksmai], ale atpùstė drūtai Str.
7. numesti šalin: Atmėtė atpustė visa nuo tako Š.
8. refl. atsiginti, apsiginti: Reik mokėti nu žulikų atsipustýti Šts. Vos beatsipusčiáu tais smurglonais Šts.
9. ateiti: Na, ir atsipùstė tie vyrai per tokį orą Alvt.
įpustýti
1. intr., tr. K įvaryti, įpūsti (sniegą) į vidų: Per plyšes įpùstė sniego, ir sudrėko grūdai Užv. Stogą padirbu …, kad neįlytų, žiemą kad neįsnigtų, neįpustytų PP33. Visas kelias be sniego, o į provėžas įpustýta LKKIX154. Pro išdužusį langelį įpùsto Š. Ne tik vėjai švaistos po trobą, bet ir sniegą įpùsto Š.
2. tr. pučiant įkurti, įdegti: Duktė jau įpùstė ugnį J. Čirkš, įskela skiltuvą ir įpùsto dėglę Šts.
3. tr. įtaisyti, įpuošti: Įpùstė vyras savo jaunai pačiai gražiausius rūbus Š.
| refl. tr., intr.: Įsitaisė įsipùstė šventėms gražiausius rūbus Š. Gera inspustýtiej, kai yra iš ko Trgn. Eidama miestelin, kad įsipùsto, tai tik grožėkis Lkč. Toj mūs Magdė tai ir insipùsčius Mrs. Mergos tos šilkiniais insipùstę Lp. Tie berniukai insirėdę, insipustę, gražūs kap ponaičiai Žž.
išpustýti tr.
1. N išaštrinti, išgaląsti: Jis man puikiai skustuvą išpùstė Plk. Britvą išpùstė, kad net plauką ima, pjauna Plv. Gerai išpustýk dalgį Vvr. Peilį taip išpusčiáu, ka plauką ema Ll. Jau žirgeliai pabalnoti vis dėl mūs brolelių ir kardeliai išpustyti kirst priešams galvelę (d.) Knv. Da neišpusčiau plieno dalgelio ir pamačiau mergelę keleliu ateinant LTR(Mrj).
^ Dalgio neišpustęs, pievos nešienausi PPr30. Ką neišpustỹs budė, tą išpustỹs šonai (sunku bus pjauti) Alvt.
| refl. tr.: Britvą išsipusčiaũ: dabar ema kaip sviestą Ps. Išsipustęs gerai dalgę, smagiai pjausi Užg.
2. Sut išnešioti, pašalinti pustant, pučiant (sniegą, smėlį, dūmus ir kt.): Visą sniegą išpustė, laukai pliki, o daubos pilnos Brs. Išpustė vėjas smiltis į visas šalis rš. Vežė mane Vilnių miestan, Vilnių miestas brukavotas, mūsų, brolių išvaikščiotas, atodūsiais išpustytas, ašarėlėm išlaistytas (d.) Vlk. Atidaryk langą, tai dūmus išpustỹs Skr. Atidarei duris, ir vėjas šilumą išpùstė Prn. Sausą siečką išpùsto iš lovio [arkliai] Lp. Kaip užejo vėjas, tai visas rugių gubas išpùstė po laukus Ds. Kapinynas ilgainiui buvo išpustytas, ir jo tyrinėjimai žymesnių rezultatų nedavė rš.
^ Nutilkite rėkusios, kad jus kur vėjai išpustytų! V.Krėv.
3. išvalyti, išvėtyti, išpūsti (atskiriant pelus nuo grūdų): Sutrink varpą, išpustýk akuotus ir paragauk grūdų Al. Išpustýk man saują kviečių, pažiūrėsiu, ar gražūs šiemet grūdai Brt. Pelų prieš vėją su zūbais neišpustysi Vdk. Buvę pusčiai, ką išpustydavę iškultus, o neišvėtytus javus BsMtII135. Išvėtė rugius – tai kap badai (lyg) išpustýti Lp.
| prk.: Išpùstė (ištuštino) mane badelis kap dulkes prieš šventę Prng.
| refl. tr.: Saują pasisemia, išsipùsto pelus ir valgo Dkš. Tada baudžiauninkai, negalėdami duonos valgyt, išsipustydavo rugių saujas ir su vandeniu nugerdavo BsPIII8.
4. KI163 atšaldyti, išgairinti: Vėjis išpùstė žigždrus, sniegus, karštą strovą J. Kokiu vėju labai išpùsto trobą Krš. Kambary šalta, vėjo išpustýta Šn. Išpustýti visi pašaliai, šalta, negal tvertis Plng. Kai didelis vėjas, tai tuoj išpùsto stubą, negali spėt nė prišildyt Gs.
5. nugairinti, įskaudinti: Akys kaip vėjo išpustytos, smakras dreba J.Avyž. Lietučio išlyta, vėjo išpustyta, dėl to balta, raudona JV373.
6. išmėtyti, išblaškyti: Kasamoji mašina bulves išpùsto į šalis Šts. Mašina palaikė buvo ir išpùstė vilnas į viršų, dorai nesušukavo Ggr. Kai priėjo, tik išpùstė akmenis iš vežimo, ot syla! Dgl.
7. prk. išgainioti, išvaikyti: Įsisuko į vaikių būrį ir visus beregint išpùstė Brs. Sustoję norėjo primušti, bet, tvėręs pagalį, visus išpusčiaũ On.
8. niekais išleisti, iššvaistyti: Ką tėvas per visą savo gyvenimą surinko, tai sūnus laidokas per vienus metus išpùstė Vrn. Pranys visus pinigus išpùstė Dl. Išpùstė kai vėjas tėvo palikimą par kelius metus Jnš.
| prk.: Juk išpustėm mudu savo jaunystę kaip pelus J.Marc.
9. išpuošti, išdabinti: Išlepinta, išpustyta, išsitaisiusi, tratanti, muslinuota, krakmoluota, ir eis pastyrusi kaip pūslė Žem. Ištaisė tėvas dukterį, išpùstė Š. Savo dukteris išpusčiáu kaip lėles Šll. To torto nė neparagausi: tei[p] išpustýta, ką tu tę nagus ki̇̀ši Šmk.
| refl.: Atėjo visas išsipùstęs lyg ne prie darbo Dkš. Vaikščio[ja] išsipùstęs kaip miesčionis Skdv. Išsipùstė, kaip piršlėm važiuodamas Dbk. Išsipùstė, išsičiustijo kaip tikra pana Paį. Kad išsipùstę atejo vakarėlin mergos, tai yr ko pažiūrėt Užp. Ponios aukštomis nematytomis skrybėlėmis išsipusčiusios vaikštinėjo Žem. Dabar jis buvo jau nebe apdriskęs studentas, bet išsipustęs ponaitis Ašb.
^ Varge būdamas, dienų n’išsipustysi B.
10. šnek. išvalgyti, išsrėbti: Du bliūdu išpùstė Ds. Jis išpùstė pilną bliūdą batvinių Vdn.
11. šnek. ištalžyti, atskaldyti: Anam tiktai reik antausius gerai išpustyti – daugiau nėko LMD(Gd).
◊ délnus išsipustýti viską išleisti, išeikvoti: Neišpustýkis delnų̃, visiaip galia būti Slnt.
kaip išpustýtas sveikas, gražus: Rytoj būsiu kaip išpustytas Brs. Atsikėliau miegojęs kaip išpustytas, našus Šts. Pyragai buvo kaip išpustýti Rt. Palikau kaip tuo gimęs, išpustýtas (kai išsiprausiau pirtyje) Trk.
nupustýti tr.
1. N pustant sudilinti, atbukinti: Jaučiuos kaip nupustytas ir į patvorį numestas dalgis J.Marc.
| refl.: Reikia išsikalti dalgį, visai nusipùstė Bsg.
2. nunešti, nupūsti (sniegą, smėlį): Kur sniegą nupùstė, bus plikymė ant kelio J. Visą sniegą nupùstė nuo kelio Dkš. Banga nupùstė sėjimus Ggr. Kad nupustytų gelsvą pieskelį LTR(Trak). Vincukai mano, broliukai mano, nugipustýkai baltą smėlelį, mažgi priskels gi mano tėvelis (rd.) Ds.
| prk.: Tenupusto vėtros laukuosna tokius jo sumanymus, jei jie yra! V.Krėv.
| refl.: Nusipùsto smėliukas toks, nusiaria Vdk.
3. nuvalyti, nukratyti, nubraukti pustant: Nupustýk, Onyt, suolus, svečias ateina Ds. Nupustýk sniegą nuo batų Ktk. Tu tėvą nupustýk, matai, kad apipultas visas bičių Jrb. Didelių anglių nupustýs, įdės [į kisielių] Všv.
| Vėjas yra kelią nupùstęs KI34–35.
| refl. tr.: Nūsipùstė keptų ropučių ir ėda Vn.
4. nugraibyti: Nupustýtas pienas vis riebesnis už mašinuotą Ggr.
5. Užg nugairinti: Lūpos nusproginėjo, vė[ja]s nupùstė Gd. Lijo, snigo, rasa krito ant mano skrynelių. O kai privažiavau anytos laukelį, ir nupustė, nudžiovino nuo mano skrynelių JV877. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Š.
6. nudaužyti: Nupustýti miežių akuotus Nč.
7. refl. nusirengti: Ineis, tai tuoj nuspùsto, kaip ir svečias Sdk.
8. Km šnek. smarkiai ką padaryti (nupjauti, nulėkti): Trys pjovėjai išejo, tai pievą kaip matai nupùstė Užp.
| refl.: Šliužus užsidė[jo] i nuspùstė per lauką, darbo nedaboja Ml.
◊ kaip nupustýtas sveikas, gražus: Arkliai kaip nupustýti, tik žvilga Ldvn.
papustýti
1. tr. Pžrl, Alk, Tvr, Žg pagaląsti, paaštrinti: Na, ir nemoki dalgio papustýti Mšk. Papustýk dalgę į uolą Pnm. Papustýk peilį Ds. Nepapjausi šienelio, nepapustęs dalgelio JD361.
| refl. tr.: Pasipustýk dalgę, geriau ims Ėr. Vyrai savo dalgius pasipùstė Prk.
2. tr. kiek panešioti (sniegą, smėlį): Jis neparodys liuosas, papustomas smiltis brš.
3. intr. papūsti, padvelkti (apie vėją): Liep vėjukams papustyt, balta skarma nubarstyt d.
4. refl. tr. pasišildyti pučiant: Rankas pasipùstė Vlkv.
5. refl. pučiant prasiaušinti: Gali pasipustýti, kad ir karšta putra Užv.
6. refl. pasipuošti: Ot tau su jaunimu: paspùstė i nuejo Prng. Kad jau pasipùsčius atėjo! Skr.
ǁ refl. tr. pasiraityti: Pasipùstė ūsus, susišukavo ir išėjo Ėr.
7. intr., tr. šnek. smagiai pavalgyti: Atsisėdau, kad papusčiaũ, kad papusčiaũ! Ds. O, anas mėsos gerai papùsto Mlt.
◊ délnus (danti̇̀s, kójas, padùs, rankàs) pasipustýti pasirengti ką daryti: Su šeimyniškiais kirtosi, dantis pasipustęs, tik su Tiliumi laikėsi kiek mandagiau rš. Pasipustýk délnus ir eik žabų kapot Šln. Paspustysma, vyrai, kojas – viens, du, trys On. Pasipustýk padùs, ir bėgava Jrb. Velnias, padus pasipustęs, leidosi bėgti aplink žemę S.Nėr. Kad aš jam, rankàs pasipùstęs, vieną antausį kirtau! Skr. Pasipùstė rankàs ir ėmė šliuožti į medį Žvr.
pérpustyti tr.
1. pučiant pernešti: Vėjas perpusto jas (smilteles) iš vienos vietos į kitą sp. Smėlio kopos ir volai perpustomi rš.
2. pučiant nugairinti: Duktė pagal motiną į panelę augo, vėjo neperpustoma, saulutės nedeginama LzP.
prapustýti tr.
1. Knv, Vrn pustant nunešti šalin, nupustyti: Kad duot Dievulis giedrą dienelę, kad prapustytų gelsvą pieskelį, tai pamatytau grabo lentelę, tai pabudytau radną motulę (rd.) Kls.
ǁ pustant padaryti matomą: Kad duot Dievulis giedrą dienelę, kad prapustytų grabo lentelę (rd.) Nč.
2. pučiant kvapą padaryti permatomą: Moteriškosios prapustytuose languose pavėpsojo, kol jaunieji pralėkė Žem.
3. refl. kiek nusigiedrinti: Prasipùstė jau, gal neblys (nebelis) Vn.
4. nušluostyti, prapūsti (dulkes): Prapustyk [suolą] ir sėskis Lp.
pripustýti tr.
1. K pučiant prinešti: Žiemos giliausios, sniego pripustys lig karklų viršūnių Škn. Pernai kad čia pripùstė tą kiemiuką sniego – su stogu buvo lygiai Rs. Pasterblys reikia užkišti, kad nepripustýtų Dglš. Vėjas jums akis pripustýs, juk jis pusto tei[p] kai žiemą Smln. Pripustyti visi tvartai Vj. Žiūrėk, sesute, koksai laikelis, kad pripustytas rūtų darželis (d.) Š. Jei sniego pripusto visus pašalius, pastoges, greit jį nuleis TŽIII342.
2. refl. tr. prisivalyti pučiant priemaišas iš grūdų: Prisipusčiaũ du kišenius žirnių ir dabar kremtu Brt.
3. refl. prisipuošti: Atėjo prisipùstęs OG345.
4. šnek. godžiai pavalgyti, prišveisti: Viralo tai nors pripustai̇̃ Ds. Tiek pripusčiaũ kopūstų, kad net pilvą plėšia Vžns. Tik pripustýk lig davaliai, kad ir bulbų, ir būsi sotus Krd. Pripustýk pripustýk, būsi soti ir bagota Vdšk. Pripustaũ lašinių Dglš.
supustýti
1. tr. išpustyti, pagaląsti: Pustas reikalingas dalgei supustýt Gdr. Duok, aš tau supustýsiu dalgę Jz. Dalgę reikia supustýt, kad ana geriau pjautum žolę Pb. Paimk pielyčią ir supustýk pjūklą Mžk.
| refl. tr.: Dabar tikrai gerai susipusčiáu, dalgis eis kaip vė[ja]s Brs.
2. tr. Švnč pustant sudilinti, sugaląsti: Supustei̇̃ bepustydamas visus ašmenis Ds.
| refl.: Per ilgą pustymą ir sidoklis susipùsto Ėr. Paskui pjoviau pjoviau kiek metų, kol visiškai susipustė, sudilo [dalgė] Vaižg.
3. tr. Q656, K pustant sunešti, supūsti: Supùstė vėpūtinius, kad negali išlipti, išvažiuoti J. Par mum nesupùsto, vis palygiai sniego būva Ob. Pusnių patoriais kas supùstė! Šv. Supùsto kalnus kalnus, neišbrisi, neišeisi Pp. Kartą toks šturmas … aukštas smilčių kopas supustė BsV382. Šitokio buvusio miško sluoksnio paviršiuje, kuris dabar padengtas supustyto smėlio kopų, aptinkamos ir neolito gyvenvietės, arba stovyklavietės rš.
| refl.: Daug sniego susipùsto KI66.
4. tr. nugairinti, sušiurpinti: [Rūtų vainikėlis] susnigtas, sulytas, vėjo supustytas LTR(Lš). Susnigta, sulyta, vėjo supustyta LTR(Vv).
5. tr. šnek. suvalgyti, sušveisti: Kaip smagiai padirbėjau, tai beveik pusbakanį duonos supusčiaũ Dgl. Jis supusto per kartą ragaišio bandą Ėr. Tai kad žinotum, bakaną duonos ir bliūdą kopūstų supùstė Mlt. Susėdo, bliūdą blynų supùstė, ir sotūs Ds. Diedukas supustýdavo i monus, kur nuo vaikų likdavo Dglš.
6. intr. šnek. suvaikščioti, sulakstyti: Kap regi supusčiaũ miestan Rod. Tep toli supùstė, ir kojų nesopa Arm.
7. intr. šnek. suduoti: Kartą per snukį supusčiaũ, tai dabar nekimba Ml. Nelįsk, ba da kas kakton supustỹs Gg. Diedas ožkai lazda supùstė ir išvarė iš namų Grv.
◊ šaltų̃ vė́jų supustýtas netikęs, negeras, tingus žmogus: Iš mano vyro darbinykas šaltų̃ vė́jų supustýtas: laukas dirvonuoja, o jis tąsosi be darbo Jz. Jis gaspadorius šaltų̃ vė́jų supustýtas Vlk. Tai jau kokis šaltų̃ vė́jų supustýtas Krok.
užpustýti
1. tr. pustant atšipinti, užgaląsti: Nemokėdamas užpustei̇̃ ašmenis, tai ir nebepjauna Ds. Užpustei̇̃ dalgį ir nori, kad pjautų Užp. Jau užpustýta dalgė, be plakimo nebepapjausi Kp.
| refl.: Bloga pjaut toj skruzdėlynėj: pustyk ir pustyk, dalgė tuoj užsipùsto – ir vėl plak Kp.
2. tr., intr. R, N, K, Jrb užnešti sniegu, smėliu: Sniegas užpùstė kelį J. Per tris dienas užpùstė visus pašalius ir tvoras Ukm. Čia eini, čia užpùsto Erž. Lauke pusto, užpustýs kelius, nebišvažiuosiam Skd. Sniego labai daug, traktoriai pračystija kelius, i vė ažpùsto Dglš. Ažpùsto šulnį Dglš. Župùstė vėjas ravelius Rod. Užpustyti keliai ir takeliai, – kur ėjai žygiavai – nežymu S.Nėr.
3. intr. šnek. užvalgyti: O, kad ažpusčiaũ, tai ažpusčiaũ, nesnorės valgyt Dkšt.