pláuti, -na (-ja; N), plóvė
1. tr. šalinti nešvarumus vandeniu, šarmu ir pan.; mazgoti, skalbti, prausti: Žmogaus skūra neplaunamà nuo prakaito sustirsta kaip luobas J. Merga plovojas ten, t. y. šaukštus, sūdus, bliūdus pláuja J. Pláuk sagoną, kaisk valgyti J. Ana pláuna plovinius rankose, t. y. dyžia, trena J. Ploviau ir vandeniu, ir su putom, ale kur te išplausi Trgn. Čia galėsiav pláuti rankas Slnt. Grindys juodos, nemačiusios plaunamojo skuduro I.Simon. Vanduo plauja bjaurybes SE139.
^ Ranka ranką veltui neplauna Dr. Ranka ranką plauna, kad abi baltos būtų M. Bepigu kiaulei: nei poteriai kalbėti, nei burna prausti, nei galva šukuoti, nei kojos plauti Plt. Ir baltas pajuosta neplaunamas, ir aštras atšimpa negalandamas KrvP(Lp).
| refl. tr., intr. J, Mrj: Gali pláutis rankas į bliūdą [ = bliūde] Erž. Plaunas su drungnu vandeniu rš.
^ Eina jautis į upę plautis, o pilvą namie palieka (užvalkalą plauti) Grk.
2. tr. H, R, K leisti per vandenį, pilti vandeniu, skalauti: Jau marškinius išskalbė, tik da juos pláuja Mrj. Pláuna bulves Dkš. Bulvių pláutas vanduo, pilk kiaulėms Skr. Jūrelėms jojau, tinklelį ploviau, baltai rankas mazgojau JV123. Vidurių plaunamàsis vaistas NdŽ. Pelenų dienoj … geria, dantis pláuna nog mėsos (juok.) LKKXIII120(Grv). Smiltys jo veidelį graužia, vilnys jo plaukelius plauja LTsI179.
| prk.: Italija yra Viduržemio jūros plaunama rš. Kur ejau, čia ašaroms taką plaudama ejau Nt. O kai aš netekau brangios motinėlės, man veidelį plóvė gailios ašarėlės (d.) Gg. Gaili ašarėlė beplovė skruostus ir mėlynas temdė akis! Mair.
ǁ apie lietų: Veidą plovė lietus, ir drabužiai buvo šlapi J.Dov. Žvarbios darganos ir lietūs kaulus tavo plaus S.Nėr. Lietus plauja langus I.Simon. Lytingąją metų dalį plauja lietus Ašb. Jauną plauna (su jaunu mėnesiu prasideda lietūs) rš.
3. refl. plaktis, muštis (apie bangas): Vilnys pláujasi prie mūro KI222. Vanduo liptu plóvės (siekė), pobaugė buvo eiti Varn.
4. tr. vandeniui skalaujant ardyti, graužti: Upė vieną krentą plauna, kitą užneša Dkš. Jūros pláunamas NdŽ.
5. tr. nešti pavandeniui: Vanduo, ką atneša, toliau pláuna NdŽ.
ǁ skalanduojant nešti (į krantą): Putotos bangos į krantus plauna gintaro trupinius rš.
6. intr. eiti, keliauti, bastytis: O kas man patiešys vargely esančią, o kas man palinksmins po svietą plaujančią?! LMD.
| refl.: Kur tu pláusies, nežinodama kelio? J. Prieš karą iš visų žemių plóvėsi žmonės į Ameriką Up. Kokių juokų besipláunant po svietą [pamatai]! KlvrŽ. Vyresnysis vaikas nenustygsta: dabar aple Klaipėdą pláunas (trainiojasi, būna) Krš. Išvažiavo, i pláunas kaži kur Krš.
7. tr. Dkšt, Ps šmeižti, apkalbėti: Ne tiek žmogus padaro, kiek pláuna PnmA.
8. tr. vesti iš kelio, gadinti, paikinti: Tokią mergą turim, pláuna vaiką Grg.
9. intr. smarkiai griūti, virsti: Ka aš plóviau į tą purvyną! Ar.
◊ burnõs vidùs nepláutas apie blevyzgojantį: Jo burnos vidus buvo neplautas: barstė šimtais ir tūkstantėmis kipšų M.Valanč.
danti̇̀s pláuti gerti, girtuokliauti: Kas kur dantis plovė, ten tegul ir valgo rš.
liežùvį (liežùviais) pláuti liežuvauti, apkalbėti: Yra sviete ir gerų, dorų mergaičių, kurios nesiduoda žmonių liežuviais plaunamos J.Paukš. Ką kita dirbs tokios cypdavatkės – vaikščio[ja] pakiemiais, liežùvį pláudamos, žmones į nezgadą vesdamos Vkš.
apipláuti tr.
1. Prk apmazgoti, apiprausti, apskalbti: Liepė apipláuti vaikus, ka būtum švari Gd.
| refl. tr.: Duok rankas apsipláuti Vkš.
2. K nuskalauti.
3. refl. apeiti, apvažiuoti, apsitrankyti: Ta pienininkienė apsipláuna visur KlvrŽ. Kur ans neapsipláuna: po visus skuodiškius, plungiškius, telšiškius Dr.
atpláuti tr.
1. K skalaujant pašalinti: Buvo juodžiausi visi drabužiai – Elena atplóvė Trk.
| refl. tr.: Reik akis atsipláutis Lkv.
2. BŽ271 būti vandens atplukdomam, atvaromam.
| refl.: Skiedra prie krašto atsiplóvė Kv.
3. refl. plaunant ir ardant priartėti, prislinkti: Pradžioj XVII šimtmečio vilnys jau Ventės pilies mūrus paplovė, o gale to pačio šimtmečio vanduo, jau ik bažnyčios atsiplovęs, tąją nuplėšė BsV383.
4. refl. Kl, Kv, Jnš atklysti, atsibastyti: O kaip tu čia atsiplovei? Žem. Tegul jis sau keliauja, iš kur atsiplovė I.Simon. Į mūsų miestalį kažin iš kur atsiplóvė tokie nepažįstami žmonės KlvrŽ. Iš kažina kur atsiplóvė, velnienė, i veizėk, kokį vyrą susigreibė Krš. Atsiplóvė iš kurio nepasviečio Dr. Atsiplóvė iš kažin kurios papeklės Slnt. Atsipláuna iš krašto svieto – jų kelių nesuvysi Slm.
| Iš kur tos augymės atsiplovė pri mūsų P.
įpláuti tr. plaunant įmerkti, įterpti: Vanduo mėšlą į žemę įpláuja Mrj.
išpláuti
1. tr. Sut, N, S.Dauk išmazgoti, išskalbti, išvalyti: Muno pačios buvo išplauti̇̀ baltiniai Krš. Išpláut padlagą, karves palaidyt – tokis ir darbas Šlčn.
^ Ir varlė vasarą bielyzną (baltinius) išplautų Vdk.
| refl. tr.: Da baltinius išsiplóviau, nėra kam Krm.
ǁ refl. išeiti nešvarumams plaunant, išsimazgoti: Labai gerai rūbai išsipláuna lietaus vandeny Plm. Įmuilija, palaiko, ir labai gerai išsipláunas Krš.
2. tr. R48, J, K išskalauti: Per šiltą vandenį išplóvė Plv. Pasakyk Marei, tegul išplauna sviestą. Jis jau susuktas I.Simon. O jei varinas puodas yra, tada tur jį iššveisti ir vande[ni]mi išplauti BB3Moz6,28. Išplauk teipag tuos tinklus savo MP258.
| prk.: Žemė su visais pašaliais įmurusi verkia, kad mūsų ratai jos išplautą (išmirkytą) nugarą drasko K.Donel.
| refl. tr., intr.: Išsipláuti yra išsipluškurti J. Jiedu paliovė gaudę, išsiplovė bradinį ir jau eis namon BsPIV82.
3. tr. išnešti į paviršių, į krantą (apie vandenį): Skenduolį tik po kelių mėnesių išplóvė ant kranto Up. O ir išplovė mano žiedužėlį ant žaliosios vejužėlės JD994.
4. tr. vandens srovei sunaikinti, išnešti, pašalinti: Čia žieminiai javai išplauti, ten melnyčios arba užgriozdotos, arba išneštos Blv. Svarbu tik, kad salietrą sunaudotų augalai, kol jos nesugadino mikrobai ir neišplovė lietus rš.
| refl.: Medžių sodiniai sutvirtina dirvožemį, jam sunkiau išsiplauti rš. Iš dirvožemių išsiplauti gali toli gražu ne visos maisto medžiagos, kurios susidaro dirvožemyje rš.
5. refl. iškeliauti, išsidanginti, išsibastyti: Išsiplóvė kur i nė laiško neatrašo Krš. Kaip išsiplóvė į tą Ameriką, teip ni balso nebliko girdėti Slnt. Vaiką augino motyna, o ji pati kur į miestą išsiplovusi Žem. Ano čia nabė[ra], išsiplóvė toliau Lkv.
6. tr. apkalbėti, apšmeižti: Tą vaiką tiek išplovė, kad ans paliko pirmasis arklavagis Krt.
7. intr. išsiskleisti, išsprogti (apie žiedą): Rado jis lazdą … bežaliuojančią ir žiedą išplovusį BB4Moz17,8.
◊ ausi̇̀s (snùkį, žándus) išpláuti sumušti, apdaužyti: Tik kalbėk daug – tuoj ausi̇̀s išpláunu, ir eisi cypdamas! Lkč. Tau reikia snùkį išpláut šlapia mazgote, tai nebumbėsi! Kt. Dar gerai, kad jis man žandus neišplovė Gs.
bùrną išsipláuk sakoma blevyzgojančiam: Ką tatai kalbi, vaikali, išsipláuk bùrną! Dr.
nupláuti
1. tr. Sut, N, S.Dauk numazgoti, nuprausti: Jau greitai pietai, o tu da ni pusryties mazginio nenuplóvei Slnt. Neįtiks jam nė bliūdalį nuplovusi, nė lovą pataisiusi Šts. Klijavimo darbą užbaigus, teptukus reikia pamerkti į vandenį ir gerai su muilu nuplauti rankas rš. Žaizdas nuplausim vandeny, žaliais šilkais aprišime S.Nėr. Stalą nupláuk J. Purvus nuo vežimo nupláuti KI30.
| prk.: Tikras gailestis širdingas nuplaus kaltybę V.Kudir. Sąžinę tegul nuplaus B.Sruog. Bjaurybes … nuplauk krauju DK177.
^ Kas balta nenuplauta? (gulbė) Jrg. Kiaulė nuplauta grįš į purvą rš.
| refl. tr., intr. K, P: Taip buvau gražiai kojas nusiplóvus po tas rasas Vkš. Vakare mergaitės ištrinko Joneliui galvą, o jis pats nusiplovė kojas Žem. Reikia nusiplauti visam rš.
| prk.: Meldžiausi nuodėmingas, meldžiausi, nusiplovęs nuodėmes, bet rezultatas buvo vienodas – Dievas tylėjo rš.
2. tr. R, K nuskalauti: Da par vieną vandenį nupláuk [žuvis] Erž. Kas vien skaudančias akis nuplauna Ugėnų šaltenė[je], tujaus išgyna M.Valanč. Ir nuplovė vidurius ir staibius vande[n]imi BB3Moz8,21.
ǁ apie lietų: Nesveikas pašaras, kad lytus nenuplauna Šts.
3. tr. skalaujant pašalinti: Sausa gerklėj, išgersim alaus – nuplausim dulkes Rk. Dulkes reik nupláuti (juok. pasivaišinti svaigalais) – a dykai tokį žagą nukrovėm! Krš. Lašelis būtų neblogai dulkėms nuplauti J.Dov. Saldumą nuplóviau [kokiu gėrimu] Ul. Lietus visas dulkes nuplóvė Dkš.
4. tr. nunešti (apie vandens srovę): Skūnė visai an kranto yra, sako, nupláus Kin. Lentos nuo denio nuplautos į jūrą rš.
^ Kad tau vanduo nuplaũtų, tokį žmogų! Arm.
ǁ vandeniui skalaujant nuardyti, išgraužti: Upė kraštą nupláuja KI30.
5. intr. nueiti, nusidanginti, nusibastyti: Nuplóviau į turgų, o te nieko neberadau Jnš.
| refl. Kos119: Kur tu nusipláusi, nežinodama kelio? J. Iš kur ji buvo ten nusiplovusi? Kel1882,338. Kaip ans į tą Estiją nusiplóvė? Šv. I nusipláuk tu man į tokias papekles! Slnt. Kur buvai nusiplóvęs, bene pri mergų? Pkl.
◊ rankàs nusipláuti pasirodyti neatsakingam, nekaltam: Grinius gi, norėdamas nusiplauti kaip Pilotas rankas, prisivedė tokių narių, kurie jau po dvejus ir daugiau metų nebuvo užsimokėję mokesčių rš.
ši̇̀rdį nupláuti atgristi: Nupláus pienai ši̇̀rdį, norėsi lašiniukų Rdn.
papláuti tr.
1. pamazgoti: Paplauk skarelę rš.
| refl.: Čia reik i karvelę pagirdyti, i pasipláuti Eig.
2. išmazgoti: Paplóviau didįjį brudą Vž.
3. J, LL165 paskalauti.
| refl. tr.: Reik puodynę pasipláut Pc.
4. užlieti, apsemti: Pievos papláunamos, bet duoda gero šieno Ggr. Liepsnos turtą sudeginti, vanduo jį paplauti gal prš.
| refl.: Įpylė taukų, kad ir bulvės pasiplovė taukūse Šts.
5. K iš apačios pagraužti (apie vandenį): Kasmet Nevėžis iš mūsų pusės krantą papláuna Srv. Akmenį paskui smarkus lietus paplovė, ir jis nusirito į Nemuną Mš. Banga gena bangą, ir bokšto akmuo paplautas nuvirsta žemyn Mair.
| prk.: Kapitalizmo stabilizacija kas mėnuo, kas diena paplaunama ir išklibinama (sov.) rš.
parsipláuti Skdv, Trk pareiti, parsibastyti, atsikraustyti: Kas čia gal žinoti, iš kur ans parsiplóvė Ms. Kažin iš kurios balos jis parsiplóvė? Pln. Parsiplóvė vaikis iš kurių nepadalijų, o ta durnė šmakšt ir ištekėjo Užv. Parsiplóvė iš kažin kurio pasviečio i kamandavo[ja] visus Slnt. Ką jis veikė taip ilgai Berlyne? Kodėl jis taip vėlai parsiplovė? I.Simon. Vienas saldliežuvis iš kažin kur parsiplovęs TP1880,46.
| Tie šiaurės vėjai buvo šalti, tos silkės čia parsiplóvė (atplaukė) Plng.
pérplauti tr.
1. daug kartų išskalbti: Jis dar kartą pasižiūrėjo į užkrosnį, kur užkišo seną, plautą perplautą, lopytą perlopytą impilą rš.
2. truputį pamazgoti: Grindis reikia dažnai perplauti rš.
3. Amb, LL189 perlieti vandeniu, perskalauti: Šviežias, tą pačią dieną surinktas voveruškas švariai nuvalykime ir keletą kartų perplaukime šaltu vandeniu rš. Párplauk da kartą sviestą Ps.
| prk.: Ir ižčystys sūnus Levi, ir perplaus juos kaip auksą ir kaip sidabrą DP605.
4. iš naujo išplauti: Skalbiniai dar neišsiplovė, reikės pérplauti DŽ1.
5. refl. perkeliauti, persitrankyti: Par daug miestų pársiplovė Užv.
prapláuti tr.
1. šiek tiek pamazgoti, praskalbti: Motina praplovė alvines lėkštes ir miltų maišu nušluostė riebalus rš.
| refl. tr.: Prasipláus kokią skarikę geldo[je] Krš. Norim biškį drapanų prasipláuti Ėr.
2. išskalauti vidų: Nauji vamzdeliai, prieš montuojant kombaine, turi būti rūpestingai nuvalyti, praplauti ir prapūsti suspaustu oru rš. Dar geriau praplauti skrandį anglies suspensija rš.
3. praskalauti: Seilės praplauna burną V.Laš. Reikia ir man dantis prapláut nog mėsos (juok. pelenų dieną išgerti degtinės) LKKXIII120(Grv).
4. K pragraužti, praardyti: Vanduo vienoj vietoj tvenkinį praplóvė Up.
| refl. tr.: Sniegas, pamatęs spindulėlį, visur prasiplaudamas kelį, tirpdamas gniunža, čiurlena žemyn rš.
◊ gérklę prapláuti išgerti svaigalų: O gal užsuksim į „Ragą“ gerklė̃s prapláuti? Mrj.
pripláuti tr.
1. daug primazgoti, priskalbti: Priplóviau pilną kubilą drobužių Krš.
| refl. tr.: Prisiplóviau nosinių DŽ1.
2. priskalauti, prilaistyti.
| prk.: Neverk, mama: ka numirsiu, pripláusi takelius ašarom Rd.
3. Krš plaunant, mazgojant priteršti: Kam priplovėt [v]andenį, gerti padėtą? Šts. Nepripláuk vandens, aš dar prausiuos Šts.
4. nuskalauti tam tikrą kiekį: Pripláuk bulvių kaišti Šts. Juliuko pareiga prinešti malkų, priplauti bulvių kiaulėms sp.
5. vandens srovei priplukdyti, prinešti: Iš pašalių priplauna upės dugną Šts. Upė žemės prie krašto pripláuja, prineša KI61. Upė malkos prineša, pripláuja KI78.
supláuti tr.
1. Vdžg viską sumazgoti: Tik jau visus indus supláuk, kad jau kur nors nepasiliktų Up. Būčia padėjus supláut [indus] Ėr. Ka mergelka būtų, tai mazginį bent suplaũtų Krš.
| refl. tr.: Mazginį susipláuk! Kdl.
2. K, Btg visus nupilti vandeniu: Ar tu supláusi bulbas? Lp.
3. suskalauti: Trikojaitį suplautą begaunu viralo, o išimtinės – nė kokios Šts.
4. plaunant suvartoti: Buvo gabaliukas muilo, i tą patį suplóviau Krš. Kur [v]andenį dėjai? – Suplóviau KlvrŽ.
5. plaunant supurvinti, sutepti: Suplóvė tokį švarį abrūsą ir dar sušluostė [į grindis] Krš.
6. refl. nuo plovimo susitraukti: Tas sijonas nuo vasaros susiplóvė Rm.
7. vandens srovei sunešti, suvaryti: Ten [v]anduo išsuko duobes, o tą žvyrą suplóvė į krūvą Vgr. Naktį užkilo lytus, suplóvė mūsų sėjimus Dr. Šito šulinio viršuje žemė buvusi suplauta, pakraščiai apgriuvę, o giliau būta degėsių rš.
| refl.: Salos pakraščiais susiplovę kopos, lagūnai ir seklumos kenkia jūreivybei EncV21.
8. refl. sueiti, suvažiuoti, susidanginti: Buvo iš visur susiplóvę anie [žmonės] Yl.
9. refl. susidėti, susinešti: Susiploviau su tokiu žmogumi ir škadą apturėjau J.
10. refl. pasileisti: Susiplóvė teip pasaulė! Vn.
užpláuti tr.
1. K mazgojant, skalbiant užjuodinti, užmazgoti: Sunkiai išplausi, užplauti̇̀ nosiniai Krš. Sugrūdo drobužius į verdantį vandenį, užplóvė tujau Krš.
ǁ plaunant plovinius suteršti: Užpláutas [v]anduo – liek laukan Šts.
2. užlieti, užtvindyti: Prakasi griovelį, kad pievos neužplaũt Alv. Kad sueit ašaros, visą svietą ažuplaũt (tiek daug priverkta) Arm.
3. užnešti sąnašomis: Juk tąkart Nemunas užtvydavo, kad uostas buvo užpláutas Pgg.
4. daug užsėti: Visas laukas vasarojum užpláutas Kt.
5. refl. atsibastyti: Iš kur anien užsiplóvė? Lk.