pūti̇̀mas sm. (2), pūtimos refl. ind.
1. SD39,399, H163, R, Sut, K → pūsti 1: Siūruoja nendrelė vėjelio pūtimo, tu dejuosi, sesutyte, bernelio barimo LTR(Aln). Neklausyk, brolutėli, vėjelio pūtimo, nė susiedėlių neviernų žodelių LTIII425. Pūtimas vėjo SD285. Jei vėjo pūtimas (perpūtimas), tai pagis Ėr.
^ Neklausyk kožno vėjo pūtimo NžR.
2. KI3, LTR(Prl) → pūsti 3: Per tavo pūtimą atsivėrė … strovės BB2Moz15,8. Ir pūtimu nosies tavo susirinko krūvon vandeniai Ch2Moz15,8. Vėtyklė tura vienokį pūti̇̀mą, o vė[ja]s ne: antput ir vėl atleida Šts. Mes jo dvasės pūtimą pajutom Ns1848,3.
ǁ degimas, žiebimas pučiant: Ar pareisi ant žiburio pūti̇̀mo? Sdk. Parvažiavo žiburių pūtimè An. Ugnies gauti galima buvo tiktai žarijų pūtimu K.Būg.
3. → pūsti 4: Iš trūbų pūti̇̀mo gavo grobų slogas Krš. Iš trūbų pūtimo aš kosu Gršl.
4. → pūsti 5: Toks jo pūti̇̀mas, lyg kelias naktis nemiegojęs Ds. Gana tau šito pūti̇̀mo – eik pagaliau darban Nč.
5. → pūsti 6: Stiklo pūti̇̀mas KI547.
6. → pūsti 7: Ligoniai dažnai skundžiasi vidurių pūtimu rš.
| refl.: Plaktas kiaušinis turi pūti̇̀mąsi Rm.
7. R314 garsus kvėpavimas, šnarpštimas, šnopavimas.
8. refl. → pūsti 9 (refl.): Iš to pūti̇̀mos sena merga paliko Krš.
apipūti̇̀mas sm. (2); Sut → apipūsti.
atpūti̇̀mas sm. (2)
1. SD209, Sut, N → atpūsti 1.
2. refl. → atpūsti 7 (refl.): Žygiavome ne kažin kaip greitai: su sustojimais, su atsipūtimais rš. Žalnieriai be atsipūtimo brido per smiltį rš.
įpūti̇̀mas sm. (2)
1. N, KI339 → įpūsti 1.
2. → įpūsti 4: Pagal reikalą oro įpūtimai [į pilvaplėvę] padažninami arba praretinami rš. Deguonies įpūtimas į poodį rš.
3. BŽ57 → įpūsti 6.
išpūti̇̀mas sm. (2)
1. KI163 → išpūsti 4.
2. SD411, R33 → išpūsti 6.
3. KI79,100, KI244, I → išpūsti 7: Nuo besitęsiančio per ilgus metus kosulio atsiranda išpūtimas plaučių V.Kudir. Būdinga virvelinio ornamento puodų žyme reikia laikyti platokus jųjų dugnus, smarkų paties indo išpūtimą bei apvalumą dugno link rš.
| refl. KI100: Tuoj jis ir mirė baisiausiai plėšomas, nes, sako, sagos ištrūkę nuo pilvo išsipūtimo iš žiupono, net zirbdamos skrisdavo LTsIV674. Eksperimentiniai tyrimai patvirtino, kad dirginant klajojamąjį nervą atsiranda plaučių išsipūtimas rš.
4. išsipūtusi vieta: Stiebas be išpūtimų rš. Įsigyjant vartotą šautuvą, reikia atkreipti dėmesį į vamzdžius, ar nėra ištaisytų išpūtimų rš.
| refl.: Plaučių pūslelės turi pusapvalių išsipūtimų rš.
5. → išpūsti 8.
ǁ Kainų išpūtimas (pakėlimas) ETŽ. Plano išpūtimas ETŽ. Karinių išlaidų išpūtimas blogina darbo žmonių padėtį (sov.) sp.
6. refl. BŽ594 → išpūsti 9 (refl.).
7. miegojimas: Ot, žmogaus išpūti̇̀mas – duoda jis sau, kiek lenda, į akį, ir gana! Jnšk.
nupūti̇̀mas sm. (2)
1. KI35 → nupūsti 2: Reikia tam tikro vėjo dėl nupūtimo miglos A1884,331.
2. → nupūsti 3: Kituose katiluose montuojami distanciniu būdu valdomi nupūtimo agregatai sp. Plytinėje įtaisyta dulkių nupūtimo kamera sp.
paputi̇̀mas sm. (2) → papūsti:
1. Sut Vėjelis petelius beglosto šaltu papūtimu, oro pajudinimu V.Krėv. Lapai nuo mažiausio vėjelio papūtimo drebėjo rš.
2. Sergu be ligos: toks vėjo papūtimas (perpūtimas, supūtimas) Šts. Bijo kožno vėjo papūtimo Sln. Bet ir ant visokio papūtimo vėjo zotag širdį teriojame DP80.
3. refl. PK237, SD162,311, H156, N, I, MP125, SGI77 → papūsti 9 (refl.): Tokia ir čia ponia – vienas tas pasipūti̇̀mas Krš. Ta puikystė, tas pasipūti̇̀mas neapžergiamas Dkš. Nieko nepabaidysi tokiu savo pasipūtimù Jnšk. Šitoks jo pasipūti̇̀mas, ka ir apsakyt sunku Všk. Tuščias pasipūtimas rš. O bebaimė nedorų žmonių, prasidėjusi iš pasipūtimo, jus pačius apgauna ir pražudo M.Valanč. Tai anie kone plyšdavo iš pasipūtimo kaip varlės Ns1850,1. Idant tarp jūsų nebūtų barnių, pavydų …, pasipūtimų, maištų Bt2PvK12,20. O pasipūtimas žmonių ką kalba? SPII182.
pérpūtimas sm. (1) → perpūsti 2: Kiaulė turi besergant staldyje pasilikti ir nuo perpūtimo duris beatdarant saugota būti Kel1881,122. Susirgau nuo vėjo parpūti̇̀mo Ėr.
prapūti̇̀mas sm. (2)
1. → prapūsti 1: Žadame džiovinti galvenas prapūtimu sp.
2. KI55 → prapūsti 5.
3. → prapūsti 9: Prieš pumpuojant siurbliu kurą į maitinimo sistemą, reikia atidaryti prapūtimo ventilį, kad iš sistemos būtų pašalintas oras rš. Prapūtimo anga rš. Įrengtos prapūtimo žvakės rš. Cilindrų prapūtimo čiaupas rš.
4. refl. KII307 → prapūsti 10 (refl.).
pripūti̇̀mas sm. (2) → pripūsti 7: Po antrosios operacijos tas šunelis nuo pripūtimo vos nesprogo J.Balč.
supūti̇̀mas sm. (2)
1. → supūsti 2: Gal supūti̇̀mas vėjo, sakau, maž pereis Imb. Mane mokė mano senelė užkalbėjimų nuo vėjo supūtimo, kada suka ir tampo veido raumenis LTR(Aln).
2. → supūsti 3: Jiems kūno augimas ir nykimas rodėsi jei jau ne panašiai kaip smėlio supūtimas į krūvą ir vėl nuvarymas, tai kaip atsiradimas chemės junginio ir iširimas Vd.
užpūti̇̀mas sm. (2)
1. → užpūsti 1: Jonas ir gulbė išgirdo žemės drebėjimą ir pajuto šalto vėjo užpūtimą BsPIII46.
2. → užpūsti 5: Ar nežinai kokių žolių nuo vėjo užpūti̇̀mo? Ėr. Užpūtimu retai miršta, ale ilgai serga Vp. Nuo vėjo užpūti̇̀mo kojas sutraukia, galvą, rankas Klt.