lèsti, lẽsa, lẽsė
1. tr. SD457, R, K imti maistą snapu: Gaidys per tvorą perlips ir belès J. Sako, kad kielės bitis lẽsančios Mžk. Prilesus višta per tvorą peršoka ir vėl lesa LTR(Krk). Kad vištos žolę lesa, tai bus dargana Srv.
^ Ir gaidys nelẽsęs negieda Sl. Kas kas, tas ir les PPr42. Įnamio višta dviem snapais lesa Trg.
2. tr. prk. žirnius, uogas ar kitus daiktus valgyti: Silpnai lẽsat uogas Mrj. A jau lèsyt (tu lesi), vaikali? Pj.
^ Ką lesei̇̃, kad taip gražiai giedi! (užgautas atsikerta) Smn.
3. tr., intr. kapoti, kirsti su snapu: Genys užskridęs ant pečių vieno darbinyko ir pradėjęs lest nugaron BM52.
| prk.: Gendviliui nosis jau smakrą lesa, tuoj visai susiglaus rš. Su nosia leiterę lẽsa ir lẽsa – knapt, knapt (važiuodami susnūdę linkčioja) Gs.
^ Varna varnai akies nelesa TŽIII376.
4. tr., intr. prk. kirsti, mušti, duoti: O aš tik lesù ir lesù arklį kulnan, kad tik paspėčia Slm. Kad lẽsė, tai lẽsė Joną, kamburin prispyrę Užp. Nutvėriau lazdą iš kampo ir pradėjau lèsti jam per visas puses Žvr. Pargriovę kad lẽsa galvon! Mlt. Zigmantas labai skaniai jį lesė, net pasišokinėdamas V.Piet.
| Net prakaitas iš jo bėga, kap anas lẽsa (spragilu kulia) suslenkęs Arm.
| Kad pradėjo lèst (šaudyti) iš kulkosvaidžių, tai visus pamušė Rš.
^ Visi trys broleliai asnavą (metmenis) lẽsa (kulia) Vlk.
aplèsti, àplesa, àplesė tr.
1. šiek tiek, didumą nulesti: Žvirbliai àplesė uogas KI189. Paukščiai nereikalingus vabzdžius aplesė, apnaikino rš.
2. refl. apsiryti nuo lesalo, persilesti: Knopsai kaip varna, mėšlu apsilẽsusi Als.
3. prk. apkulti, apmušti: Vincą ir Alovėj gerai àplesė – kelias dienas sirgo Alv.
atsilèsti, atsi̇̀lesa, atsi̇̀lesė
1. Š nusipenėti, nutukti, atsiganyti (apie paukščius): Žąsys atsilesė ant lauko J.Jabl. In žolės žąsys greičiau atsilesa, nekaip in grūdų Vj.
2. iki soties prilesti: Atsi̇̀lesė kalakutai, nebenori lest Rm.
įlèsti, į̇̃lesa, į̇̃lesė
1. refl. įnikti lesti: Višta įsi̇̀lesė Š.
2. intr. prk. įkirsti, įpilti: Vaike, nešauk taip prieš tėvą – kai įlèsiu tau į klyną, tai aprimsi Žvr.
3. tr., intr. prk. įgerti, įkaušti: Gerokai vyrelis įlẽsęs, virtuoja eidamas Srv. Šnapšelę įlesą̃s buvo žmogus Šts.
išlèsti, i̇̀šlesa, i̇̀šlesė tr.
1. R, K lesti iki nebeliekant (iki galo): Žvirbliai kviečius i̇̀šlesė Rm.
2. LL289 iškapoti, iškirsti snapu: Gervė labai tankiai eidavo ant dirvos artojaus ir sėjinius iš šaknių išlesdavo Tat.
nulèsti, nùlesa, nùlesė tr.
1. K išlesti nuo kokio ploto: Grūdus nuo dirvų nùlesė paukščiai J. Nei aš nulesiau kviečių dirvelę, nei aš pabaidžiau bėrus žirgelius (d.) J.Jabl. Žąsys avižas nùlesė, sumynė Rm.
2. prk. skinant suvalgyti: Tu nežinai, kokias Žagarės vyšnias nulesėm! rš.
3. refl. nusipenėti lesant: Tas balandis nusilẽsęs, riebus yr Lkv.
4. lesimu nugalėti: Kalakutas nùlesa pateles Šts. Šlubą vištą kitos nùlesa Rm.
5. Šlv prk. numušti, nupešti, nugalėti: Didesnis mažesnį nùlesė Rm.
6. refl. Up, Vv nuvargti, nuilsti, nusivaryti, nusibaigti: Visai nusi̇̀lesė maišus benešiodamas Sdb. Nusilẽsęs parėjo kaip žąsiukas Ėr. Kad tu ten bebūdamas ir visiškai nusi̇̀lesei (sublogai) Jnšk.
7. refl. nusigerti, nusikaušti: Nuo Nainio alaus greit nusilesė daugis P.Cvir. Jis dar iš ryto, atkimšinėdamas butelius, taip nusilesė, jog dabar gulėjo daržinėje paslikas A.Vien. Nusilesė kaip žąsytis, aguonų prilesęs Šll. Stiklelis po stikleliui ir taip nusi̇̀lesiau, kad vos parėjau Kt. Nuo kelių stiklų jau ir nusi̇̀lesa Slm. Vyrai nusilẽsę nugriuvo po suolu Sn. Bepareinąs toroms tvarstydamos, gatavai nusilesęs Skd.
palèsti, pàlesa, pàlesė
1. intr. R, K pasisotinti lesant: Vištos pàlesė J.
^ O, riebus – nė varna nepalestų (iron.) Dkš. Kiek iškasi, tiek palèsi Pnd. Ką pakasi, tą palesi LTR(Zp, Vdžg).
| refl.: Badu marinama vištelė rado žolės ir vabalėlių pasilest rš.
^ Kiek aš pasikasiu, tiek aš pasilèsiu Grš.
2. Pgg sulesti: Ir visus aguonos grūdus pàlesė gaidys Rod.
pérlesti tr. prk. šiek tiek, tam kartui pavalgyti: Ką čia dar senas žmogus smaliečkausi – pérlesei kiek, ir gana Ml.
pralèsti, pràlesa, pràlesė tr.
1. prakirsti, prakapoti snapu: Sode nukritę obuoliai vištų pralesti Rm.
2. Dr prk. pramušti, prakirsti: Kas tau kaktą pràlesė? Skr.
| refl. tr.: Supykę prasi̇̀lesė pakaušius Ds.
3. prk. prakiurdyti: Kas tau pakaušį pràlesė? Vaikščioja su kiaura kepure Jnšk. Pralestà kepurė Šts.
4. refl. prasigerti: Jau visai prasi̇̀lesė – nei valgyt nebeturi Ds.
prilèsti, pri̇̀lesa, pri̇̀lesė
1. tr. prisisotinti lesant: Vištos pri̇̀lesė grūdų Ėr.
^ Arklys sulyso – varna neprilestų KrvP(Pln).
| refl. tr. K: Žvirbliai, prisilesę išsirpusių uogų, čiurškavo po vyšnias Žem.
2. refl. prk. prisivalgyti: Prisi̇̀lesiau iki kaklo, ačiū Trg.
3. tr. pripildyti, prikimšti lesant: Gaidys pri̇̀lesė gūžį Jrb.
4. tr. prk. primušti: Pri̇̀lesė boba vyrą, ir daryk ką nori! Ds.
5. intr. prigerti, prikaušti: Prilẽsęs girtas knobso J.
| refl.: Prisi̇̀lesė senis ir užsnūdo Vlkv. Rugių ašarų (degtinės) prisilẽsęs Bržr.
6. refl. privargti, prisivaryti: Lig vakaro prisi̇̀lesiau, kojos nebenori keltis Ėr.
sulèsti, sùlesa, sùlesė tr.
1. R, K lesti iki pabaigos, suvartoti lesalą: Vanags su vaikais daug sùlesė vištų K.Donel. Žvirbliai sulès grūdus vištom Ėr. Ir paukščiai tavo kūną sules BB1Moz40,19.
^ Jau aš daug kruopų esu sulesęs TŽIV511. Gaidys, ką iškas, tą ir sules VP14. Atimk, kad nori, iš žąsino sùlestas avižas Rm. Abu labu: gaila, kad vištos mažų nesulesė KrvP(Btr). Negi blynais namai dengti – varnos nesulès, tai nėr ko ir skubinas (sakoma tam, kas labai skuba namo) Trgn. Kad tave varnai sulestų! B.
| refl.:
^ Kiek užsikasi, tiek susilèsi (kiek užsidirbsi, tiek turėsi) Ėr.
2. prk. suvalgyti: Sulèsdavau po uzboną aviečių Dgl.
3. prk. sumušti: Kad būt jo neatgynę, būt tabokinėm sulẽsę Ds.
užlèsti, ùžlesa, ùžlesė
1. intr. šiek tiek palesti: Žvirbliai, kad tik ùžlesa kmynų, dvesia Pc. Varyk karvelius iš klėties, jau ùžlesė Ds. Atskrido trys juodvarniai, ažulesė dvėslenos ir tuoj galą gavo rš.
2. tr. užkapoti su snapu: Tave varnos užlès Lp. Užlesė ją, užpjovė prakeiktosios J.Balt.
3. intr. prk. užduoti, užkirsti: Anam vakar gerai ùžlesė par galvą Up.
4. intr. prisigerti, įkaušti: Jau ans yr gerai užlẽsęs Pln.