1 kùrti, -ia, kū́rė
1. tr. R, Sut, N, K daryti, kad kūrentųsi, degti; šildyti: Kùrk ugnį ant ugniavietės J. Kùrk karštai, dėk tirštai J. Aš kuriù pečių, t. y. žiebiu ugnį po pečiumi J. Pagiry ugnį kūriau J.Jabl. Pirtį kuria, kad šilta būtų J.Jabl. Sulaukusios ryto, nekūrė nė pečiaus A.Vien. Jei iš šiaudų, skiedrų, drožlių ir skujų turi kurti ugnį, niekados nedėk jų daug vienkartu S.Dauk. Lietuvnykas po urvus sausus laužus kūręs A.Baran. Kovas, kurdamas pypkę pas ugnį, pamatė barščiuose išvirtą didelį šmotą lašinių Žem. Reikia katilą kùrti (degti ugnį po katilu) Ėr. Ėgi jau pečių kùr' (kurk) Švnč. Tu krošėsi, o aš kakalį kursiu M. Kursi ugnelę neraginama, šluosi aslelę nedulkindama (d.) Kltn. Kuriu pečių SD239. Troba kuriama SD79.
^ Gerai ugnį kurt prie kelmo (kero) sauso B.
| refl. tr., intr. K: Kurias ugnis ir be vėjo Lp. Nei ugnis kùrias, nei vanduo verda – jauno bernelio širdelė vysta (d.) Rod. Pats kuriasi ugnį ir kepa Kt.
2. tr. K statyti, rengti: Ei kūriau kūriau margą dvarelį ant aštuonių kampelių KlvD224. Savą butą ant uolos kuria CII671. Jei Viešpats nebudavoja namų, tada noprosnai dirba, kurie anus kuria BBPs127,1. Į šilą ėjau, šilužyj kirtau, pagirėj laivą kūriau RD9.
| prk.: Lietuvių tauta, ilgus metus kovojusi dėl tarybinės valdžios, šiandien entuziastiškai kuria naują gyvenimą, laimingą, turtingą ir kultūringą (sov.) A.Vencl. Už ją kovoję, lieję kraują – mes kuriame Lietuvą naują K.Kors. Mes savo darbu kuriame sau ateitį sp.
| refl. tr., intr.: Pradės kurtis miestelis A.Vien. Paskui pradėjo kùrtis daugiau namų Alvt.
3. tr. steigti, organizuoti: Draugiją kùrti NdŽ. Eik į šiaurę naujos valstybės kurtų A.Vien.
| refl.: Tai buvo tuomet, kai Lietuva kūrėsi P.Cvir.
4. refl. apsigyventi: Aš kuriuos į trobą, t. y. kraustaus į naują gyvatą, kur niekada negyvenau J.
5. tr. turtinti: Girtuoklis šinkorius kitus kùria, t. y. kelia, o save ničija J.
^ Sūnus namus kùria, o duktė bėdas buria Lel.
6. tr. ką nors nauja, vertinga daryti mokslo, meno, literatūros ir kitose srityse: Literatai, architektai, dailininkai, kompozitoriai, aktoriai su įkvėpimu kuria didingą meną sp. Pati vaizduotė gali būti dvejopa: atgaminamoji ir kuriamoji sp. Žmogus turi ką nors kurti J.Marc. Kùriamas dalykas yra kūrinys FT.
| refl. sp.
7. tr. versti, spirti, reikalauti: Aš kuriu aną važiuoti į turgų J. Ar jį kùrsi, ar nekùrsi, vis tiek nebegrąžins auksino Rs. Jau kùria mokestis mokėt Užp. Kùrk tėvą, kad nupirktų dviratį Ut.
8. intr. greitai bėgti, eiti, dumti: Kùrsiu namomui, t. y. eisiu greitai, bėgsiu J. Sutiko ją (lapę) lokys, mato, kad ta kuria be dvasios J.Balč. Užkritęs kurk raitas, kaip matai būsi už akių Žem. Kryžeiviai po ta pergale kurti pradėjo S.Dauk. Matai, kiškis per lauką kad kùria Ssk. Žiūrau, kad kùria, kad kùria šuva per laukus Mrs. Kurk greičiau namo, lietus ateina! Svn. Kùrk greitąja Gmž. Kad kū́rė ant namų Šv. Kū́riau, kiek tik kojos išnešė Vl.
◊ ×pẽklą kùrti barnius kelti, rietis, bartis: Bažijas, kremta (krenta) an žemės, o numie pẽklą kùra Krš.
1 antkùrti, añtkuria, antkū́rė (ž.) tr. užkurti (ugnį): Antkūriau pečių, bet nedaug Šts.
1 apkùrti, àpkuria, apkū́rė tr.
1. Š ugnį aplink sukurti: Ugnį aplink àpkuri (apdedi malkomis puodą) Ėr. Nuneša skiedrų, àpkuria aplink puoduką ir sušildžia vaiku[i] pieną Lp.
2. pakurti: Aš apkū́riau sagoną su karšta ugnimi, t. y. medžių daug įdėjau, ir puodai pradėjo šėveliais eiti J. Baltajai (karvei) nunešk (gerti) apkū́rus (vakarienę) K.Būg(Ds). Pečių apkùrsiu kap matai Vlk. Eik atnešk vandenio, o aš puodą apkùrsiu Vlkv. Apkùrk priejęs prie pečiuko bulves, greičiau išvirs Ds.
| refl.: Apsišlavėm, apsikū́rėm Rmš.
3. R352, N, KII287 apstatyti, statant apsupti.
1 atkùrti, àtkuria, atkū́rė
1. tr. iš naujo, vėl pakurti (ugnį), iš naujo įkaitinti: Pečių būtinai reikia atkùrti, nebeiškeps – jau visiškai atšalo Šl. Pirtį atkū́rė, tada linus baigė mint Prng. Mažai garo beliko, reiks atkurti pakrosnį Brs.
2. tr. M nuimti malkas nuo ugnies.
3. tr. atstatyti, kas buvo sugriauta: Mes ne tik atkuriame tai, kas buvo sugriauta, bet keliame savo pramonę į aukštesnę techninę pakopą sp.
| refl.: Atsikūrė ir pasipuošė daugelis mūsų respublikos miestų sp. Lietuvoje prasidėjo ramus gyvenimas, atsikūrė senosios sodybos, radosi naujų rš.
| Liga josios atsikū́rė, t. y. atsigavo J.
4. tr. iš naujo įsteigti, suorganizuoti: Atkurti partiją rš.
5. tr. atvaizduoti tikrovę meno kūrinyje: Literatūra turi didžiai meniškai ir teisingai atkurti gyvenimą rš. Dailininkas objektyviai atkurdavo matytų reginių įspūdžius rš.
6. tr. atsiminus įsivaizduoti, atstatyti, atgaminti: Reikia atkurti galvoje vaizdus visų įvykių rš. Dabar, atkurdamas praeitį, aš kartais pats sunkiai tikiu, kad visa taip buvo rš. Dešimtimis sykių jis atkūrė visas progas, kuriomis buvę galima pabėgti rš.
| Indų formas sunku atkurti, nes neišliko nė vieno sveiko puodo rš.
7. intr. J, Š smarkiai atbėgti, atidumti: O čia per krūmus atkuria pats leitenantas J.Balt. Visi … atkū́rė OG171. Mažasis Petriukas atkū́rė paskiausiai Skr. Tik pamačiau – kiškis atàkuria Ds. Buvo atkū́ręs pri mūso šaukdamas Dr.
1 įkùrti, į̇̃kuria, įkū́rė
1. tr. K įdegti, įkūrenti: Vos įkū́riau ugnį, medžiai šlapi J. Įkuriu kakalį R114. Kada mes jį inkursim, šitą pečiuką? Lp. Malkos šlapios – reikia kokių šakalių įkùrti Paį. Iškelsiu jums puotą, įkursiu išblėsusius laužus V.Myk-Put.
| refl. intr., tr.: Kai įsi̇̀kuria malkos, tai paskui ir šlapios dega Ds. Padegus laužas tuojau įsikūrė rš. Vyriškis įsikūrė (užsidegė) pypkę rš.
| prk.: Kur pageidos insikūrę – meilės ugnis nyksta BM452. Nenugalima meilė įsikuria jo širdyje rš. Kad kiek, tai ir įsikū́rė (įpyko) Tj.
2. tr. pastatyti, įrengti: Šitą sodžių įkūrė mūsų senelis J.Jabl. Buvo sau giriose butas įkūrę S.Dauk. Per trumpą laiką troba buvo įkurta S.Dauk. Trobos įkurtos į visus galus (baigtos) Šts. Reik ant tos žemės įkùrti gyvatą, gyvenimą J.
| refl. tr.: Įsikūrus šioks toks ūkis, dabar reiktų pati vesti Š.
3. tr. apgyvendinti, įtaisyti: Mane įkū́rė (įkurdino) salėje J.Jabl.
| refl.: Ir jie žada čia įsikurti J.Jabl. Mūsų gandrai neduoda kitiems tame pačiame sodžiuje įsikurti A.Vien. Įsikurkit žemėj, tėvams jūsų pažadėtoj M.Valanč. Visų pirmieji gyventojai paupiūse tegalėjo įsikurti S.Dauk. Pietinėje Žiemgaloje lietuvių įsikurta labai senai (seniai) K.Būg. Jis puikiai čia įsikū́rė, užsiveisė sodą ir gyvena Ėr. Aš įsikū́riau į trobą, t. y. parsikrausčiau J.
| Abu su žmona insikūrėm kaip stovim (nieko neturėdami) Dbk.
4. tr. įsteigti: Lietuvos mokslų akademija buvo įkurta 1941 metais sp.
| Vienybę tarp jų įkurti N.
| refl. tr., intr.: Įsikūrė nauja draugija rš. Juto laikraščio trūkumą ir rūpinosi jį įsikurti rš.
5. tr., intr. įkurstyti, įkalbėti: Iñkuria boba bernus, kad tep darytų, kap ji nori! Lp. Iñkuria iñkuria – ir tiej eina Lp. Jam kas inkū́rė, kad neduotų pinigų Lp.
6. intr. smarkiai įbėgti: Klupiniais arklys įkū́rė į kalną su vežimu Dr. Kad inkū́rė be kvapo! Ds.
◊ į pir̃tį įkùrti į bėdą įvaryti: Muni į pir̃tį įkū́rė su tais draugiškais vekseliais Šts.
1 iškùrti, i̇̀škuria, iškū́rė
1. tr. pakurti, iškūrenti: Šiaudais pečiaus neiškùrsi Rm. Vienas vieną subatą iškuria pirtį, kitas kitą Azr.
| refl.: Kai pečius išsikūrė, tai mėsą pakišo po pečium, kad iškeptų LTR(Tt).
2. tr. N pastatyti.
3. intr. Š smarkiai išbėgti: Tu jį sulojojai, sugėdinai kaip šunį, ir jis iškūrė namo nė neatsisveikinęs I.Simon. O kad tik viskas nutils, aš išsprūsiu ir į girią iškursiu Tat. Kurgi jūsų vaikai iškū́rė? Ut. Vienu vėju numie (namo) iškūrė Vkš. Jis jau valandėlė, kai iškūrė į miestą Šk.
1 nukùrti, nùkuria, nukū́rė intr. Jnš, Slm, Švn, Ssk, Alk smarkiai nubėgti: Galėjo, užsisėdęs kumelę, nukurti atgal Žem. Vyrukas nukūrė pustekinis J.Marc. Vilkas, vargais negalais ištrūkęs, vėl į girią nukūrė rš. Išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon BsPIII260. Nukū́rė nuo baidyklės kap patrakęs Kš. Nukū́rė kaip jaują padegęs Slnt. Nukūrė numie, uodegą papūtęs Vkš.
1 pakùrti, pàkuria, pakū́rė
1. tr. SPI243, K padėti malkų ir jas uždegti; pašildyti kūrenimu: Taip pakuriame pečius, kaip ir ans J. Senelė pradžiugo, krosnį pakūrė P.Cvir. Ar pakū́rėt pečių? Šv. Prašė, kad pakurtų pirtį Rm. Pakùrk kamarą, kad bulvės nesušaltų Paį. Jau viskas gatava, tik reikia pakùrti ugnį Vv. Pakūrė ugnelę po žaliąja liepele VoL445. Tarnai buvo pakūrę ugnį iš anglių viduj namų BPI371.
| prk.: Aš atėjau [meilės] ugnį pakurt ant žemės NTLuk12,49. Matai ir jauti – liepsna širdį pakūrė rš.
^ Degė laužą – pakūrė gaisrą KrvP(Šk). Vargas pakuria papades rš. Vienu medžiu pàkuria du pečiu (karvės liežuvis) Škn.
| refl. tr.: Prisinešė vandens, pasikūrė pečių rš.
2. tr. R, K pastatyti, įrengti: Miestą sau pakursim brangių akmenaičių, saulužės langaičių KlvD241. Pakūriau juodą laivaitį su aštuoniais kampaičiais RD9. Kur kraujas bėgo, rožė žydėjo; kur kūns gulėjo, dvarą pakūriau LB63. Mes avių gardus čia pakursime CII384. Pakur butą savo kaip voras CII547. Ir jis pakūrė sau namus mieste Dovydo BB1Krn16,1. Tada pakūrė jis tinai (tenai) altorą BB1Moz26,25. Išardysiu skūnes mano ir didesnes pakursiu BBLuk12,18.
| refl. tr.: Butą pasikurti BsV122.
3. tr. paimti į nagą, pabarti; prispirti: Aš jį kai pakūriau, tai visą skolą atidavė Rš. Aš jį už tokį darbą pakùrsiu Vdš. Ot pakū́riau, net šlapias nuejo Lkm. Itegi anas ją pakū́rė OG363.
| prk.: Kad pakū́rė man' (mane) pilvas šiąnakt (vidurius paleido) Ign.
4. intr. smarkiai nubėgti, nudumti: Tai pasakiusi, ji pakūrė namo I.Simon. Vaikinai, šūvių pabūgę, pakūrė A1885,62. Vagys buvo jau seniai pakūrę BsPI123. Aš ir pakū́riau iš anų rankų, nebepriginė munęs Ggr. Pakū́rė į šalį Šv. Žvirbleli mano, kam' tavo lizdelis, kam tu pakūrei nuo savo patelės? KlpD3.
5. intr. pabėgti po kuo, palįsti: Kaip vijurkas pakūrė po prieklėčiu Jnšk.
◊ į kójas pakùrti pabėgti: Jonas nusigandęs pakū́rė į kójas Dr.
pir̃tį pakùrti paimti į nagą, prigriebti, išbarti: Čia tėvas pirtį pakūrė sūnui palaidūnui B.Sruog. Tėvas sužinojęs pakur̃s jum visiem pir̃tį, bus neklausyt! Ėr.
1 parkùrti, par̃kuria, parkū́rė intr. greitai parbėgti, pardumti: Gerai apkultomis strėnomis tuodu išmintingieji parkūrė namo rš. [Šuo] išsprūdęs namo by sudegęs parkūrė S.Dauk. Vaikai tekini parkū́rė iš girios Brt. Parkūrė kaip dūmas namo An. Pabuvo dieną ir parkū́rė namo Trgn. Jis parkū́rė iš Klaipėdos Gr.
1 pérkurti
1. tr. nedaug pakūrenti; iš naujo pakūrenti: Labai nekūrinau, tik dusyk pérkūriau Krok. Pečių kiek pérkūriau OG57. Tokiam šalty reiktų bent du kartu pečiuką kamaroj pérkurt Ds. Pavakariais ir vėl pirtį pérkurk Trgn. Tavo dabar viso darbo – tai tik ką pérkuri pečių, o tep guli ir guli Arm.
| Atnešk, da iškeps – aš pečių pérkūriau Lkm.
2. tr. iš naujo sukurti, padaryti: Jis norėjo naujai perkurti visą gyvenimą rš.
3. tr. perkalbėti: Ans perkūrė vyrus, o merga tėvus, t. y. perkalbėjo J.
4. intr. perbėgti: Jis perkūrė per butą rš.
1 prakùrti, pràkuria, prakū́rė tr.
1. R, K pradėti kūrenti, uždegti malkas; nedaug pakūrenti: Prakùrk ugnį J. Palik tas sausas šakas, bus pečiui prakùrt Paį. Prakùrk ugnį – blynų iškepsiu Jnšk. Šlapios malkos, negalima nei prakùrti Gg. Imk sausų skiedrų ir prakùrk krosnį Lš. Visi medžiai šlapitelaičiai, nebūs ryto[j] nė ugnies su kuo prakùrti Užv. Kas rytais vakarėliais prakūrė tau ugnelę, tau klojo patalėlį? J.Jabl. Aušrinė ugnį prakūrė KlvD335. Ir ugnelę jai prakūriau pusrytukus virti RD1.
| Dabar daug nekūrenam – pràkuriam kiek, kol valgyt išverda Paį.
2. pastatyti, įrengti: Miestą … prakursim iš brangių akmenaičių, iš saulužės langaičių Sch13.
| Ir prakūrė jie ramų ir linksmą gyvenimą savo namučiuose V.Piet.
3. padaryti turtingą, pralobinti: Jis mane prakū́rė Gmž. Sūnus visą giminę prakū́rė Kair. Gavau po pačios gatavą, prakùrtą vietą Šts. Prakùrtas lizdas, sutupėtas, o šiandieną išdraskytas Šts. Broliai su seserim prakūrė svetimą mergą Pc.
| refl. tr.: Jau prasikūriau gyvenimą J.
4. refl. prasigyventi, pralobti; turėti naudą: Ir mes dabar prasikùrsim Pn. Iš menturio prasikū́rė (iš maža ko prasigyveno) Kp. Kas taip moka verstis, kaip Juozas: iš pradžių nieko neturėjo, o dabar matai, kaip prasikū́rė J.Jabl. Geriau su juo neprasidėk – neprasikùrsi iš jo (su juo) (neturėsi jokios naudos) Ėr. Ji tik girtis temoka – iš jos audimo neprasikùrsi Pšl. Nebedaug praskùrsi iš tų čebatų (nedaug jais pasinaudosi) Sdk.
^ Su svetima manta neprasikursi rš. Ožka prasikurt, ožka pasibaigt PPr64.
1 prikùrti, pri̇̀kuria, prikū́rė tr.
1. R25, N pridėti malkų į ugnį: Prikū́riau pečių, t. y. pridėjau pilną pečių medžio J.
| Medžius prie ugnies arba puodo prikurti (pridėti) CI110.
2. sukurti ką trūkstamą, prigalvoti: Reikia pramanyti, prikurti, ko trūksta rš.
3. N pristatyti, prišlieti (pastatą) prie kito pastato: Gretai (greta) prikuriu R20.
1 ×razkùrti, ràzkuria, razkū́rė (hibr.) tr. užkurti (ugnį): Pririnkom malkos ir razkū́rėm ugnį Dv.
1 sukùrti, sùkuria, sukū́rė
1. tr. R, K įdegti (ugnį): Sukuriu ugnį SD173. Sukùrk ugnį J. Mergikė atsikėlusi sukūrė ugnį, užkaitė pusrytį Žem. Jie sukūrė didelę ugnį, prie kurios glaudėsi vyrai, šildydamiesi rankas J.Jabl. Sukùrk ugnelę, pusryčio virsim Ėr. Aš močiutę nulenkiau, jai ugnelę sukūriau (d.) Nm. Bepigu pri sukurtos ugnies nešildytis S.Dauk. Sukūrė ugnį viduje dvaro, nes šalta buvo SE253.
| prk.: Kai sukurs širdyj tavo šventos meilės liepsną, tu, inkaitęs visas, užmiršk visus daiktus A.Baran.
| refl. tr.: Matyti, ir piemenys sėdi ten kažkur po pušele ar egle, gal net ugnį susikūrę V.Krėv. Būdavo, nakties kai išjojam, tai susi̇̀kuriam ugnį Ds. Susikursim ugnužėlę, degysim vainiką KlvD71. Trys cigonai susitarę girioj ugnį susikūrė JD383.
2. tr. pastatyti, įrengti; sutvarkyti: Bežemių rankos fabriką sukūrė T.Tilv. Ar negerai rasti sukurtą gyvenimą? Žem. Čionai jau buvo sukùrta, sugatavota Grž.
| prk.: Iš griuvėsių sukursiu aš naują pasaulį S.Nėr.
| refl. tr.: Jis ten susikūręs sau gyvenimą Škn.
3. tr. suorganizuoti, įsteigti: Visiškai galima vienoje šalyje sukurti socialistinę visuomenę (sov.) rš. Sukùrti pramonę DŽ.
| refl.: Vilniuje susikūrė Laikinoji revoliucinė Lietuvos darbininkų ir valstiečių vyriausybė (sov.) sp.
4. tr. sukelti, sukurstyti: Vaidą sukuriu SD21.
5. refl. apsigyventi: Latviai buvo susikūrę abiem Dauguvos žemupio pusėm A.Janul.
6. tr. naudą suteikti, praturtinti: Dėdė daktaras juos visus sukū́rė Ėr. Bepiga jam gyvent, kai uošvis gerai sukū́rė Š. Vis tiek tu tinginio nesukùrsi Ds. Tas brolis dabar jį sukur̃s parvažiavęs Jnšk.
| refl.: Šeimininkas manė nedaug susikurti svečiu, kuris pats riša asilą tvarte J.Balč. Suskùrsi, kad kokioj, su tais tinginiais Ut. Vokiečiai mūsų miškais jau susikūrė Vaižg. Iš manęs vieno nesusikursi BM48. Linkiu tau iš mano rankos susikurti Blv. Svetimu geru nesuskùrsi Ds. Svetimu prakaitu da nei vienas nesuskūrė ir nesuskurs Lel. Jų vaikas tinginys – neką iš tokio susikùrsi Slm. Nesusikùrsi tu su juo Rm. Nesuskū́riau iš jūsų, vaikai, – nieko jūs man nepadedat Dbk. Kam reikėjo imti, žinai, kad nesusikùrsi iš ubago lazdos Sml. Mergaitės liuobimu (šėrimu) nesusikursi (nebūsi patenkintas) Rm. Nuo manęs geriaus žiniomis susikurs A.Baran.
7. refl. tr. susidėti, susitaupyti: Trečius metus Indrišiui tarnauju, iškišęs liežuvį lakstau, tai gal manai, kad daug algos susikūriau J.Balt.
8. tr. ką nors nauja daryti meno, mokslo, literatūros srityse: Apie apynį mūsų liaudis yra sukūrusi nemaža dainų ir patarlių rš.
| refl. tr., intr.: Per dešimt metų susikūrė lietuvių tarybinė literatūra, menas, muzika (sov.) A.Vencl.
| prk.: Ponas Skrodskis negriauna jos susikurto laimingų kūdikystės laikų paveikslo V.Myk-Put.
9. tr. pastatyti pastatą vieną prie kito: Gretai (greta) sukurti N. Sukūrę gyvenam (greta arba viename name) N.
sukurtinai̇̃ adv.: Juodu sukurtinai gyvena (abu vienuose namuose) MŽ.
10. intr. sulakstyti ten ir atgal: Sukū́riau triskart J.
◊ bãlą sukùrti sukelti barnius: Kap atvažiuoja pas mus, tai visada bãlą sùkuria Lš.
pir̃tį sukùrti įvaryti baimės, prigriebti: Jiems pirtį sukurs Vilniuje rš.
ùgnį sukùrti sukelti vaidus: Atejęs sukū́rė didžiausią ùgnį – pasakė, kad mūso merga išleido liežuvius, ir pasiuto barties Dr.
1 užkùrti, ùžkuria, užkū́rė
1. tr. K uždegti, įžiebti ugnį: Ažudegu, ažukuriu SD262. Užkùrk pečių, t. y. užmesk, pridėk medžių daugiau J. Užkūrė keletą laužų A.Vien. Kiaulių neganei, kad ugnies nemoki užkurti J.Jabl. Kalnavertis … užkūrė ugnį BsMtII139. Bet idant matušė nepamatytų, sulipo ant šieno ir užkūrė pypkas savo M.Valanč. Gal jau reikia katilas užkurt? Sb. Mano miela prietelka, užkurk žiburėlį! LMD(Kp). Ar užkū́rei (užkaitei) bulves? Ds.
| prk.: Saulė užkūrė krūtinę šaltą S.Nėr.
| refl. tr.: Užsikū́ręs šeimininkas kūrena pečių Žsl. Šeimininkas užsikūrė pypkę Žem. Aš pypkelę užsikūriau, pas Maušiuką atsidūriau LTR(Pn).
2. tr. padegti: Pastebėjęs šią naktį papušynėj ugnį, iš karto maniau, bene bus kas pušyną užkūręs I.Simon. Ne tik mano, činkšt ir jo trobas ažkū́rė Sld. O ir užkūrė sausą liepelę iš pašaknėlių VoL433. Lėkiau kaip peklą užkū́ręs (labai smarkiai) Dbk.
3. tr. prk. sujaudinti, uždegti, paveikti: Pyktis užkūrė vyrą rš. Vienas žodis visus taip užkūrė, kad vos nekilo muštynės Ds.
^ Anas kai pradeda pasakot, tai visą pirkią užkuria juoku (priverčia juoktis, prajuokina) Ml.
| refl.: Petronės akys buvo užsikūrusios pykčiu, tačiau tuoj ir vėl pasruvo ašaromis J.Marc. Kad užsikū́rė, kad pradėjo bartis! Dgl. Kai tik pasakiau, tai jis ir užsikūrė kap ugnis (supyko) Lš. Nėra už ką, o užsikuria kap žiežurba (supyksta) Kb. Ko tu čia tep užsikū́rei (įsikarščiavai) kap žėžė! Lp.
4. refl. prk. parausti, užkaisti: Lūpos mėlynos, veidai užsikūrė Lp. Jono akys išsiplėtė, ir jo veidai užsikūrė rš. Mergaitė užsikūrė iš sarmatos Rod. Kai susigėdau, veidas užsikū́rė Dkšt.
5. tr. apimti ligai, karščiui; uždegti: Ir galvą užkūrė (karštis apėmė) Lp.
| refl.: Kad užsikū́rė akis, kad ėmė skaudėti P.Aviž(Prnv). Traškanos gleivingos, užsikūrusiais atvejais gausios P.Aviž. Antriniai iritai užsikuria iš kitų akies ligų P.Aviž. Užsikū́rus galva karščiu, net dega Ds.
6. tr. sukelti: Priešas įsibrovė ir užkūrė karą rš. Ir kas užkūrė tą ugninį viesulą? rš.
| Mikrobai užkuria katarinį gleivinės uždegimą P.Aviž.
7. tr. prispirti, užpulti, į nagą paimti, pareikalauti: Kai užkūrėme, tai per 24 valandas ne tik pats išsikraustė, bet ir savo šeimyną išgabeno A.Vien. Užkūrė laumę, kad atvestų Mildutę BsPII227. Kai užkùrsiu, ana tuoj man skolą grąžins Ds. Užkùrk, tegul pinigus jis tau atiduoda, galgi dovanosi jam! Užp. Kai užkū́riau gerai, tai tuoj atsirado ir pinigai, ir šaukštai Ob. Kai užkū́rė, tuoj prisipažino Pnm. Kad užkū́rė jį vytis, tai net dulkės rūko Nč. Užkū́rė surast žirkles Kp. Kas čia užkū́rė važiuot? Lp. Kai užkū́rė mañ bobos, kadgi aš jas atsginč[iau] Ktk. Darbai užùkuria (spiria, ragina) Pl.
| refl.: Ko užsikūrei, šelmi berneli, ant manęs vargdienėlės? KlvD258. Bet užsikūriau laukti ir teisybę prieiti rš.
8. tr. N užstatyti trobesio viršų.
9. intr. užduoti: Su kureliu užkūrė, t. y. uždavė J.
10. intr. smarkiai užbėgti: Pagužom užkūrė ant kalno Jnšk. Katinas užkū́rė ant aukšto Rm.
11. tr. psn. vesti (žmoną): O jei vyrui anam nepatinka užkurti savo svainę, tada turi svainė jo eiti po vartų vyresniųjų BB5Moz25,7.
◊ ùgnį (×pẽklą) užkùrti barnius, vaidus sukelti: Tik įkelia koją į vidų, ir ùžkuria ùgnį Jnšk. Užkū́rei pẽklą atejęs, reikė čia tau pradėt Ut.
pir̃tį (dū́lį, vántą) užkùrti paimti į nagą, išbarti ar išperti: Aš tai mergiotei noriu tokią pirtį užkurti, kad jai akys paraudonuotų rš. Aš jum kap užkursiu pirtį visiem, tai tuoj išdulkėsit! Vv. Užkū́riau jai pir̃tį Alk, Rdm. Kai užkur̃s gaspadinė dū́lį, eisit rūkdami Krn. Ūžkit ūžkit, bet kai užkur̃s tėvas vántą, tai bus! Alk. Jis jiem užkur̃s vántą Lp.