kráuti, -na (-ja K; SD104, R), króvė (kraujo R)
1. tr. dėti (daug daiktų) į krūvą, ant ko arba kur nors: Kráuk į krūvą medžius pasklidusius J. Po akmenėlį kráusi – kalną sukrausi BŽ99. Martelė blynus kepa, kráuna ant stalo Lz. Kam tiek kráuni – nepaveš! Dkš. Sunku rugiai krauti Rk. Matas Kriauza su bernu iki sutemų krovė atolą P.Cvir. Kraun žalį šienelį, žalias raskileles, kraun ir muno dobilelį su žaliu šieneliu D2. Sušilęs vyras krauja pastogėn kvepiantį šieną S.Nėr. Iš savo ryšelių traukdamas krovė man į skreitą bent keletą knygelių Žem. Kráuja javus į šalinę Lp. Martyns atradęs Kuzmį skabant miežių laiškus ir į maišelį kraunant M.Valanč. Pėdus į bertainį krauti N. Valgykit valgykit, svoteliai mūsų, nekraukit nekraukit kišenių savo JV542. Ei, Juzeli, Juzapeli, ką tu turi krovęs [į vežimą]? KlpD45. Rugių buzą valgo, o pinigus krauna in banką Prn. Šienelį tai dienadaržin kráukit – bus arčiau tvarto Pnd. Kluonan naũdą (javus) kraujam, daržinėn – šieną Brsl. Į vakarą žąsukai skubina, kráuja gūžius (lesa) Gs.
| Bitės krauja medų R73.
| prk.: Motina … krovė visus tuos žodžius širdin DP63.
^ Kas veža, tam ir krauna Sim.
| refl. tr., intr.: Króvėsi króvėsi [ant savęs] šilkus nuo galvos iki kojų (puikiai vilkėjo) Gs. Kráusies (rengsiesi) dabar čia vasarą, negi šalta Zr.
| prk.: Visi kraunas ant tos biednos galvos Jnš.
2. refl. kauptis: Įspūdžiai, sukelti viso to, kas vyko, buvo pergyventa, krovėsi mano sąmonėje rš. Amžiai kráunas, tolyn traukias, atgaliõ negrįžta BM451. Usniniui Jonui krovėsi darbai T.Tilv.
3. tr. ką statyti, daryti atskiras dalis ant viena kitos dedant: Vyrai krūsnis kráuna Rdm. Tosios krosnies būta kraujamos iš „akmenų“ K.Būg. Kartais vietoj tų plokščiųjų akminų krovė krosnį S.Dauk. Barbei laužus kráuti, Brigei žoles rauti JD325. Vežė mėšlą, krovė vežimus ir kitus sunkiuosius darbus dirbo J.Avyž. Barbora kráuna vežimą Šv. Tokia merga nemoka vežimo kráuti Krkl. Reikia mokėti gerai vežimą kráuti, kad bevažiuojant neapvirstų Snt. Vežimo kraunamos šakės yra keturšakės Lnkv.
^ Tėvas visą amžių krovė, sūnus per vieną dieną sugriovė Jnš. Akyse nė penkių nepaskaito, o už akių vežimą krauna Krp.
| refl. tr., intr.: Kursčiau ugnį ir kroviaus naują laužą kaip trobą, kad vėl būt kas uždegti Vaižg.
| prk.: Žodžiai kraunasi sakinin A.Baran. Tas kaimelis ėmė sparčiai krautis į miestą Šlč. Kaip netikėtai visiems laimė kraunasi Vaižg.
4. tr. sukti (lizdą): Paukščiai, bitys kęsuose gūžtą (lizdą) kráuna J. Lizdą krauju MŽ359. Lizdą krauja paukščiai R. Kráuna žebris lizdelį JD180. Ant liepelės viršūnėlės sakals lizdą króvė JD55. Ne čia strazdužėlis lizdelį krovė JV857.
^ Po svetimu stogu nekrauk lizdo LTR(Šll).
| refl. tr.: Erelis kraunasi lizdą aukštose uolose rš.
5. tr. auginti (žiedą, pumpurą): Palangėj žydėjo alyvos, krovė žiedus jazminai A.Vien. Žiedus krauna žolė, medelis S.Dauk. Žolė iš žemės smarkiau į šviesą veržėsi, medžiai skubiau pumpurus krovė Mš. Jau ir jurginai žiedus kráuna Lš. Jurginai jau pradeda pumpurus kráuti Rd. Medžiai, auginti prastesniame grunte, yra sveikesniais ir ankstesniai vaisių krauna S.Dauk. Tu užaugai tarp medelių, krovei žiedelius tarp lapelių, ko liūdi? StnD18. Aukit, linai, kuo didžiausi, kraukit žiedus kuo gražiausius NS45. Aš išmindžiau rūtus, rožes, lelijėles bežydant, žiedus bekraunant KlpD117.
| refl.: Girdi, kaip jaunas lapas arba žiedelis ant šakelių kraunas A.Baran. Lapai auga, žiedai kráunasi Lp.
6. tr. kaupti, didinti, taupyti: Negailestingas buvo dvaras ir naujakuriams, ir saviems darbininkams, kurie jame dirbo ir turtus krovė A.Vien. Sudesti, renka, prekauja, o nežinot, kamui krauja KN255. Turtus ne lėbausenai, bet astankai krovė S.Dauk. Skarbą krauju, sudemi R303. Krauna tą turtą, o pranyks kaip ir to, kaip dūmai su vėju Kp. Jie króvė kapeiką prie kapeikos Ėr. Šykštuolis krauna turtus, o nežino kam Sim. Vytautas ir Jaugalius pasiregėjusiu liepė savo ūkėse duonas krauti, tiltus dirbti, kelius taisyti, kareivius visur kelti ir ginkluoties S.Dauk. Kraut kraitelis, laistyt gėlės – tai ir visas rūpestėlis K.Bink. Man nebuvo kada kraičiai krauna Sdk. Nėr man močiutės kraiteliui (kraitelį JV480) krauti J.Jabl. Vargiai augau be motutės, nėr kas kraičio krauna NS1170(Ppl). Tu užaugai pas matušės, krovei kraitelį tarp seselių, ko liūdi? StnD18. Nekraukie, močiute, didelio kraitelio (d.) Ūd. Oi, ar turi motynėlę, oi, ar krauna tau šarvelį? KrvD189.
^ Króvė króvė ir sukrovė šuniui ant uodegos (turtas niekais nuėjo) Ds. Kas jaunas nekrauna, tas senatvėj ubagauna An.
| refl. tr.: Fabrikantas iš darbininkų prakaito krovėsi turtą sp. Siesikai pinigų nekraunas Vaižg.
7. tr. DŽ skirti, apsunkinti (mokesčiais, pareigomis).
8. tr. pildyti (bateriją): Akumuliatorių kráuti DŽ.
9. tr. guldyti (miego): Anys mane vėlai miego krauna Aru43.
10. tr. tupdyti, leisti ant kiaušinių: Kad šiaurinis vėjas, tai nereikia kráut pereklė višta an kiaušių – sunkiai ritas [viščiukai] Ktč.
11. intr. mušti, pliekti: Ponas kas žodis krovė jam tai į sprandą, tai per šonus Vaižg. Kráuk su lazda: žinos žmogų užkabinėti Šll. Kai pajoji, kitur kráuna per sprandą Škn. Kraũčio baidyklei, kad pakniustų vieto[je] Lnk.
12. tr. keikti: Visa baterija paskutiniais žodžiais krovė Kerenskį rš. Kelmais kráuti J. Pirmiau gyrė, dabar jau perkūnais kráuja Gs.
13. intr. apkalbėti, šmeižti: Kaip žmogaus nėra, už akių visaip kráuni, o akėse silkinis Krš.
14. intr. šiurkščiai kalbėti, tiesą į akis sakyti: Aš jam gerai kroviau N.
15. intr. euf. teršti, tuštintis: Užmušiu, pamatęs palangėj kraunant! Ds. Sau ant galvos niekas nespjauna, o ant uodegos nekrauna Kb.
◊ vélnius kráuti plūsti, keikti: Visokius velnius pradėjo jis man krauti Dr.
antkráuti (dial.) tr.
1. ant viršaus uždėti: Liepa ant tų lentelių sluogus antkrauti S.Dauk.
2. prk. uždėti, paskirti: Žmogus … nebegali išmokėti antkrautus jam vyresnybinius mokesčius A1884,361.
apkráuti tr.
1. K apdėti kieno paviršių kuo; apdėti ką kuo aplink: Aš apkróviau jį visokiais daiktais J. Stalas apkrautas valgiais, gėrimais P.Cvir. Grabas visas apkrautas vainikais kiek tik telpa Blv. Paėmė ir apkróvė šienu rūbus Ds. Vieną kartą asilas, maišais druskos pilnais apkrautas, ėjo per upę Tat. Eina kap akmenim apkrautas KrvP(Mrj). Jį (kūdikį) randa tenai laumės pasmaugtą ir maitkauliais apkráutą (ps.) rš. Apkraukiat jūsų bandą! BB1Moz45,17.
| Apkrovė didžiausį laužą apie tą ąžuolą LTI10.
| refl.: Apsikrovusi ryšuliukais sprunku sukaitusi iš paskutinės sankrovos Pt. Apsikrovė su niekniekiais kaip peranti žąsis su šiaudais M.Valanč.
| Jis riebus: šlaunys jo lašiniais apsikróvę Ml. Apsikrovėm (pristatėme, pridėjome visokių daiktų), nėra kur nė praeiti Rm. Šitą vatinę dar gali nešiot, lopais apsikrovus (apsilopius) Skr.
| prk.: Visi medžiai žiedų varške apsikrovė Vaižg. Vyšnios apsikrovė žiedais rš. Medžiai … ant pavasario … žiedais apkraujas ir lakštais apdengias DP585.
2. prk. daug duoti, užversti kuo; apsunkinti kuo: Tūkstančiais apkrovę dukteris laiko rš. Senas jauną gavo ir apkrovė su vaikais Plng. Išlepusiai, vaikais apkrautai moteriškei teko visa ūkio sunkybė Vaižg. Esu apkráutas su darbais (turiu daug darbo) Krtn. Malūnas, kuris kitais metais darbais apkrautas būdavo, šiemet beveik visai darbo neturi prš. Valgyt nedavė, sunku darbu apkróvė Ad.
| refl.: Pinigais apsikróvęs gyvena (daug turi pinigų) Gs. Apsikrovė geru, net pavydėjimo pagunda ima žmogų V.Krėv. Pats turtais apsikrovęs, nebežino jų kur bedėti rš. Apskróvęs turtais, ė vaikui až darbą ažmokėt negali Sdk. Giries valgymais apsikrovęs, o girą su duona valgai Ds. Jau tas ligonis mirs, nes apsikrovė su daktarais M.Valanč. Esu apsikrovusi darbais ir pyragais (dovanomis, gaunamomis už darbą) – negaliu suverpti Šts. Vyras iki ausų darbais apsikrovęs rš. Mokytojams neverta per daug pamokomis apsikrauti J.Paukš. Ir vaikais apsikráusma, vaikelio (berniuko) benorėdami Ggr. Apsikrovęs [vargais] kai Adomas vaikais Sln.
3. gausiai apdovanoti: Sveikas mane teip brangiomis savo rašto knygelėmis apkrovęs LTI418. Apkrovei gi mane, apipylei dovanomis A.Baran.
| prk.: Karalius jį su garbe apkrovė prš. Tu esi viena nu Dievo didžiomis apkrauta visa dangaus dovanomis SGI18.
4. skirti, reikalauti (mokesčio, muito): Despotinis monarchas savo prabangų reikalams apkrauna sunkiais mokesčiais savo krašto gyventojus rš. Muitu neapkráutas BŽ20.
5. fiz. pripildyti: Apkrovus rutulį V, pvz., teigiamąja elektra, švytuoklių rutuliukai a ir b atsistums rš.
| refl.: Skritulys CD visas apsikrovęs teigiamai rš.
6. euf. apdergti, apteršti: Nunešk duoną – musės apkraũs Ėr. Šuva prieklėtį apkróvė – eik nuvalyk Ds.
| refl.: Žiūrėk, kūma, jau vaikas apsikróvė Ps.
| Kad neapkuopč, tai ir sėdėtum lig ausių apskróvęs Ds.
◊ liežùviais (apkalbomi̇̀s) apkráuti apkalbėti: Prie to dar liežuviais, apkalbom apkrauna rš.
kalbomi̇̀s apsikráuti būti apkalbamam: Apsikróvė kalbõms mergė pas tą žilbizgį betarnaudama Šts.
atkráuti tr.
1. padėti į šalį, kas buvo užkrauta: Bernas atkrovė nuo kelio medžius rš. Atkrovė užverstus daiktus [nuo durų] M.Valanč.
2. patuštinti, kas buvo prikrautas ko: Atkráuk šalinę šienui Ds.
3. atidėti, paskirti tam tikrą kiekį, dalį ko: Atkrovė šiaudus, šieną dvaruo ir kumečiams Šts.
4. sukrauti: Pakirsk tą ąžuolą, nes dvaras liepė ašį (kubinį sieksnį malkų) rytą ankstie atkrauti S.Dauk.
5. atlyginti, atiduoti: Kareiviams Lietuvos elgą, o didiems kunigaikščiams šylimus (išlaidas ?) karės caras maskolių atkraus ir užmokės S.Dauk.
įkráuti tr.
1. SD164, R114, K įdėti (ppr. ko nors daug): Įkróviau tau taukų į tą košę J. Pastačius arbatą, vyras įkrovė gerai cukraus Žem. Lėkštėn įkrautà mėsa Rm. Įkráuk varškės ar lašinių, ir būs varškiniai ir lašininiai kleckai Šts. Nebedaug čia beįkráusi šitan vežiman Š. Daugybė didelių jūros laivų iškraunami ir įkraunami rš.
| Inkroviau visai dienai (juok. gerai privalgiau) Ds.
| prk.: Buvo ką kitą apie Christų įkrovę galvon DP212.
| refl. tr.: Įsikróvęs truputį malkų, vežasi žmogus miestan parduotų Š.
2. įelektrinti: Kūnai, turintys neigiamos ar teigiamos elektros perteklių – krūvį, yra vadinami įkrautais kūnais rš. Įelektrintų, arba įkrautų, kondensatorių aplinkumoje atsiranda elektrinis laukas rš.
iškráuti
1. tr. K išimti, kas buvo sudėta: Iškráuk vežimą medžių J. Iškróvę vežimą, malkas iš vežimo, vėl atvažiuosime Š. Kad primintas vežimas – iškráut nebegalima Ds. Ryto metą aš, ankstie kėlęs, iškroviau savo daiktus ir pradėjau siūti M.Valanč. Parduodinėju, kaip kromą iškrauju ant pardoškės R230. Iškrauja ižg lobio savo naujus ir senus daiktus DP524. Iškraunamasis uostas rš. Iškraunamoji vieta rš.
^ Tas yra vežimas iškraunamas (čia galima rasti išeitį) Šts.
| refl. tr.: Vos spėjom išsikráuti, tuoj pradėjo lyti Š.
2. tr. ištuštinti: Aš butą iškroviau ir verbliūdams taipojau ruimą dariau RB1Moz24,31. O kad kunigas prisakys, kad anos namus iškrautų Ch3Moz14,36.
3. tr. prk. išvogti, išnešti: Svirną išlaužė ir mantą iškrovė rš.
4. intr. prk. išsakyti, iškalbėti: Iškróviau lotyniškais žodžiais, iškrapijau velykiniu vandeniu Lk.
5. tr. išelektrinti: Iškrautame raumenyje dėl jo elastiškumo atsiranda tendencija grįžti į pradinę padėtį rš.
| refl.: Kondensatorius taip pat išsikraus rš. Elektros srovė išsikrauna į žemę rš.
6. tr. krauti į viršų, į aukštį: Iškráuk tiesiai iškrovą, kad malkos negriūtų Ėr. Jiedvi (lovos), Tūmaitienės nuomone, patalynėmis iškrauti į padanges I.Simon. Važiuoja vežimas, gan aukštai iškrautas įvairių maistgalių ir šieno, dobilų Žem.
7. tr. sukrauti (žiedus): Perpavasar žiedus krovė, an rugiapjūčio iškrovė LTR(Ds).
8. refl. euf.. išsituštinti, laukan išeiti: Ieško vietos išsikráut Ds.
nukráuti
1. tr. nuimti ką nuo viršaus: Tavorus nuo vežimo nukráuti KI16. Tiek malkų tokiu keliu negalima parvežti, turėjom po meterį nuo vežimo pakelė[je] nukrauti Žvr. Siunčiamoji stotis turi reikalauti, kad siuntėjas per normą įkrautąją dalį nukrautų rš.
2. tr. daug pridėti ant ko, apdėti, apkrauti: Visi stalai jau buvo nukrauti šaltų valgių, užkandžių, gėrimų A.Vien. Vidury salės stovėjo apvalas stalas, nukrautas gardžių gardžiausiais valgiais ir gėrimais J.Balč. O tai miestas! Krautuvės nukráutos, langai nustatyti Ėr. Kadgi nukraus nukraus, net stalai lūžta! Grž. Nerasi te nukrautų stalų Sdk. Įėjęs į vidų, pamatė stalus, nukrautus įvairiais valgiais ir nustatytus visokiais gėrimais MPas.
| refl.: Kitas vokytis buvo žvaigzdėms (medaliais) nusikrovęs Šts.
3. tr. padaryti ką iš atskirų dalių dedant: Visą kūgį gerai nukrovėva, tik neužviršavova Skr. Toki ten ir merga, jei nė šieno vežimo nemoka nukráuti Vvr. Ana gerai vežimą nukrauna Šv. Nukroviau šieno vežimą kreivai J. Ji nukrauna [vežimą] ant vieno šono I.Simon. Gyvenimas tavo yra stipras, ir nukrovei lizdą savo uolėj Ch4Moz24,21.
4. tr. į vieną vežimo pusę daugiau pridėti: Kažin, ar nevirsi, kad nuo bėrio pusės vežimą labai nukrovei? Žvr. Jau tu su tuo vežimu namo neparvažiuosi: kairioji pusė visai nukrauta Žvr. Vežimas nukráutas, kaip dabar parvešiu! Skp. Oi, kaip šitą rugių vežimą nukróvei – gali ten kreivumoj apvirsti! Trgn.
5. tr. euf. nuteršti: Kad nukráuta katės palovis – krūva ant krūvos Ds. Jų visi pakraščiai nukrauti Ds.
6. intr. nuspręsti, nutarti: O kad ana išvydo, jog stipriai nukrovė eit su ja, tada liovės josp kalbėt ChRut1,18. Už tai nopikenčia brolio savo ir nukrauja savimp užmušti jį Ch1Moz27(turinys).
pakráuti tr.
1. prikrauti, pridėti: Važiavau prieš kalną, vežimas sunkiai pakráutas, o kumelaitė silpna Rmš. Jis tempia paskum save nedideles rogutes, pakrautas aukšta dėže P.Cvir. Miškas klampus, kelias prastas, ir norėdamas daugiau kaip dešimtį pabėgių į vežimą nepakrausi A.Vien.
| refl. tr. Laivas, pasikrovęs iš elevatoriaus javus, išplaukia į Olandiją rš.
2. refl. tr.: padėti ant ko: Išnešė grabą, pakrovęsi ant morų, nutempė į šopą Žem.
3. sudėti, sukrauti: Žalią pašarą pakrauti į didesnes krūvas rš.
4. apdėti, apkrauti iš viršaus, kad būtų šilčiau: Kūtės buvo nesandarios, jų lubos menkai pakrautos P.Cvir.
5. pastatyti: Truksit jūs pakrauti šitą kluonelį Smn.
6. K pakišti ką po kuo: Tas žmogus pakrovė tą velnią po kupeta šieno (ps.) Brt. Šukuodama galvelę, ir papjovė, ir po lauželiu pakróvė (ps.) Str. Viena sesė papjovė, kita po krūmu pakróvė (ps.) Tvr.
7. paruošti kūrimui pakišant malkų (į krosnį): Duona užminkyta, krosnis pakráutas, tik kurk ir kepk Srv. Žiūriu – pečius pakráutas, puodai pakaista Tvr. Šitom malkom tai jau pakráuk išvakariai Sdk. Pakráukit iš vakaro pečių, malkos išdžius Rmš. Kas tai pakróvus [malkas krosnyje] pastumt giliau! Lp.
| refl. tr.: Pečių pasikróviau: duoną kepsiu Lnkv. Pasikróviau ir viena pečių Ds.
8. Kv patupdyti perėti, užleisti: Pakróviau vištą Prk.
| Jau mes šiemet du lizdu pakróvėme Up.
| refl. tr.: Vištalių jau pasikróviau; ka gaučio kiaušių, da žąsyčių reiktų pasikráuti Prk.
◊ pakráuta sterblè nėščia: Pareis kuriuo paryčiu pakrauta sterble ir nieko neapkaltinsi už tai J.Balt.
pérkrauti tr. K
1. perdėti į kitą vietą, perkelti: Párkrauti iš tos vietos į kitą J. Napalys žinojo Sviestavičių į Gondingą ėjus darbininkų ir meistrų samdytis Linksmynės rūmui perkrauti Vaižg.
2. paskirti kitam, kas pačiam privalu; perkelti nuo vieno kitam: Pajamų mokestis yra sunkiai kitiems perkraunamas rš.
3. SD296 per daug pridėti, perpildyti: Párkrovė vežimą par viršų Krtn. Stalai valgiais perkrauti rš. Į valgius neperkraukime per daug kvapų rš. Kaukši dalbos ir kastuvai, linksta perkrauti neštuvai, kyla dulkės, pelenai rš. Važiavo neperkrauta mašina ir paėmė žmogų Rm.
| Derinys turi būti kuklus, [mezginio] raštas neperkrautas įvairiais motyvais rš.
prakráuti tr. praardyti, kas buvo sukrauta: Šitas žmogus išlindo iš po čalnos, paėmė, galą krosnies prakróvė – ėgi katilas pinigų Švnč.
prikráuti tr.
1. K pilną pridėti: Prikimštas, pripiltas, prikrautas SD160. Sunkiai prikrautas vežimas J. Prikróvėm vežimą, net arkliai neveža Lzd. Prikróvė tiek, kad arklys nė iš vietos Grž. Jei tiktai geras oras pasitinka, par porą nedėlių [bitės] savo aulius pilnus prikrauna S.Dauk. Prikrauk dvylika laivų, o vieną tuščią palik mum BsPIV203. Surinko tada ir prikrovė dvylika pintinių trupučių Ev. Prikrauk vyrams tiemus maišus jų istrova (javais, javų) BB1Moz44,1.
| prk.: Audrų, perkūnijų prikrauti, lingavo debesų laivai S.Nėr.
^ Ubago terbos neprikrausi VP47.
| refl. tr.: Jis prisikrauna pilnas kišenes obuolių rš. Laivui nemaža reikia prisikrauti kuro J.Balč. Prisikrovęs maišą mėsos, norėjo išeiti laukan BsPII5.
2. daug pridėti (ant ko): Ant stalo knygų tarytum kraute prikráuta J.Jabl. Čia buvo prikrauta ant stalo gardžiausių valgių J.Balč. Padarykit tai, prikraukit galvijus jūsų ir leiskitės (keliaukite) Ch1Moz45,17.
3. refl. tr. daug susikaupti, susitaupyti: Daug prisikrovė senųjų amžių pasakų rš. Jis ten turtų prisikrovė J. Grigas turėjo prisikrovęs gero skatiko, tik buvo labai šykštus V.Krėv. Beapgaudinėdamas prisikrovė turtų KrvP(Prn).
4. KII2 užtaisyti (šaunamąjį ginklą).
5. DŽ pripildyti (bateriją).
6. euf. priteršti, pridergti: Pastačiau vaiką ant suolo, ir prikróvė Ds. Diržą nespėjo atsileisti ir prikrovė lenteres Skr.
^ Duodu kepurę prikraut, kad ir šiandien gavai [mušti] rš.
7. euf. įtaisyti, prigyventi: Prikróvė vaiką mergei, o pats į Prūsus Lnk.
◊ veži̇̀mą prikráuti daug pripasakoti: Tai aš tamstai galiu [pasakų] veži̇̀mą prikráuti Lž.
sukráuti
1. tr. SD66,123 sudėti (į krūvą, į vieną vietą): Šieną į kūgį sukrauti N. Šaukštai neplauti, po suolu sukráuti (d.) Smn. Malkos krūvomis, ryšuliais sukrautos J.Jabl. Klebonas, sukrovęs daiktus bažnyčės į diktai apkaltą skrynę, įkasė į žemę M.Valanč. Vienas nesukraũs [šieno į vežimą] OG68. Visi rugeliai reiks ma[n] sukrauti JD937.
| prk.: Visi kap sukráunam po žodį, ir išeina ūtorka Lz. Ans man sukróvė viską, ką beturėjo (išbarė, išplūdo) Krtn.
| refl. tr.: Naktį vagių ateita, klėtis išplėšta, vežiman susikrauta ir išvažiuota J.Jabl. Jonas, susikrovęs smalą visą dvylika bačkų, išvažiavo namon BsPIII27.
^ Sau susikráus vélnius, beliudydamas neteisingai ant kitų Dr.
2. tr. prk. sutalpinti: Jo kalbos ir į vežimą nesukrausi Rz. Jo kalbą į vežimą nesukrausi Nj.
3. tr. prk. uždėti, skirti: Sukrovė ant manęs vienos visą darbą Pt.
4. tr. sukišti: Abiejuos kišeniuos sukróviau rankas Lz.
| Tiek vyrų sukróvė į žemę (palaidojo, užkasė) Gs.
5. tr. sudaryti, sudėti ką iš atskirų dalių: Pirtin krosnis sukrautà Gdr. Sukrovė sukrovė galvelių krosnelę NS496. Sukróvė du vežimu [šieno] OG365. Katra eisit vežimą sukráut? Plk. Buvo dvaro kūgiai sukrauti javų BsPIV284. Vienas žodį, kitas žodį, ir sukrovė visą kodį Bržr.
| refl. intr., tr.: Nedaug, rodos, buvo pažiūrėti malkų, bet kai sukapojom, trys šūtelės susikróvė Jnšk.
| Kalba susikrauna iš atskirų žodžių rš. Laikai vieni esti gryni, kiti su žodžvardžiais susikrovę A.Baran. Apie sakinį susikrovusį (sudėtinį) A.Baran. Lietuvoj jau nuo senovės vargo kalnas susikrovęs rš.
| Pasirengiau mirti, tik ne ant laužo, kurį pats buvau susikrovęs, – vandeny Vaižg.
6. refl. susidaryti, susiformuoti; įsisteigti: Kūnas jam susikrovė kaip Apolinui dievaičiui Vaižg. Galvoj mano susikrovė atsakymas V.Piet. Šturmai rūstauja, volės susikrauja, putoje apsivelka RD144.
| Pas mus susikrovė draugystė skaitytojų kningų ir laikraščių rš.
7. tr. susukti (lizdą): Aš lizdelį sukroviau, kiaušinėlius sudėjau JD555.
| refl. tr.: Vidury girios eglelėje susikrovė strazdas lizdą rš. Varnas susikrovė sau jūros saloje lizdą J.Jabl.
8. tr. sudaryti, išauginti (pumpurus, žiedus): Sukrauti žiedai pašalo – tokios šalnos buvo Šts. Jau buvo obelų žiedai sukrauti, kai buvau paskutinįkart namie Sdk. Medžiams tik žiedus sukrovus, jau vaisių ieško TŽV620. Dar mano žiedas, dar nesukrautas, o jau nuskintas, o jau nurautas! B.Sruog. Lazdynas baigė žirginius sukraut rš. Medžiams žiedus sukrovus tur joti į karę M. Saulelė sukraus raudonus žiedelius JD438. Vai putin putinuži, kur augsi, kur laposi, kur žiedelius sukrausi? LB150.
| refl. tr.: Nėr kada ma[n] (linui) užaugtie ir žiedelių susikráutie Prn.
9. tr. SD340 sukaupti, sudėti, sutaupyti: Kaip jis sukrovė turtus, nemokėjo pasakyti nė artimiausi jo žmonės J.Balč. Ne rubliais tūkstančius sukráuna, ale kapeikom Ut. Man nereikia šimtelių, nei sukrautų turtelių Jnšk. Gerą turi pilvą tėvo sukrautam praryti KrvP(Rod). Kieno rankomis kraičiai mergiotėms sukrauti? Vaižg. Kelkis, dukrelė, kelkis, mieloji, aš tau sukroviau didžius kraitelius (d.) Šr. Ar didį sukróvė močiutė kraitelį, ar didžią paskyrė tėvelis dalelę? (d.) Smn. Močiutė sukraus aukštą kraitužėlį JD837. Nesukrausi tokio kraičio, kap pas motinėlę Vlkv. Tolei neleidė močia dukrelės, kol kraitelį sukrovė Nj. Jos šarvelis nesukrautas, jos darželis neaptvertas KrvD161. Net teip sau sukrauji algą didę ant dienos reikalo SPII105.
| refl. tr.: Iš jų skurdo susikrauna pasakiškus pelnus kapitalistai (sov.) sp. Yra tokių žmonių, kurie, neteisingai susikrovę turtų, paskum daro gailestingumo darbus rš. Susikrovė visą maišą pinigų Ds. O, sesele, dar palaukie, sau kraitelį susikraukie! BsO306.
^ Jei mylėsi darbą, susikráusi skarbą Ds. Elgetaudamas turtų nesusikrausi, bet ir nebadausi KrvP(Mrk).
10. refl. susikaupti: Daug druskų susikrauna kauluose rš.
| prk.: Daug nelaimių susikrovė ant tos giminės Pron. Taip susikrauna darbo ir nuovargio, maža laiko ir poilsiui belieka A.Baran.
11. intr. suduoti, primušti: Aš sukráusiu tau už neklausymą Skd. Sukróvė par veidą Šts. Rytoj sukraus ir tau į kuprą rš. Sukróvė, sukróvė sugavę ir paleido Skd.
užkráuti
1. tr. N uždėti ant ko: Užkráuk da ir šitą gubą ant vežimo Ds. Dabar užkrovė jiedu ant dešimts asilų sidabro BsPIV3. Mačiau asilus, vynu užkrautus CI273. Ir užkrovė kožnas ant savo asilo BB1Moz44,13.
| Liepė ponai užkrauti tam Leonui gelžinius ant rankų Žem.
| prk.: Per metus buvau pirmininku, dabar kitą didesnį poną ant mano galvos užkrovė Žem. Jei mane žavinsite, nekaltą kraują ant savęs užkrausite CII586.
| refl. tr.: Užsikrauti ką ant pečių K. Jis eglę baisiausią užsikrovė ir važiuoja Klvr. Šiandien tas pats garlaivis vėl per daug užsikrovė V.Kudir.
| prk.: Ji ir nemanė sau užsikrauti panašlusios dukters rš. Užsikrovė mūsų kančias CII463.
2. tr. prk. uždėti, įpareigoti: Jam užkráuta daug pareigų BŽ61. Užkrovė visokiausių tų mokesnių, nė išsimokėti nebėr modos Vvr. Nepaskubai vienur nuvažiuoti, jau, veizėk, kitur užkróvė (įsakė, varė, liepė) Vvr. Jam užkrovė dar penkias dienas turmos Ėr. Yra nemaža tokių šeimų, ant kurių pečių karas užkrovė visus, kiek tik yra, bandymus rš. Argi galima mano senai gerklei užkrauti tokį darbą! rš.
3. tr. prk. gausiai uždėti, užtepti, užbarstyti ir pan.: Palauk, aš tau sviesto užkrausiu [ant pyrago]! Žem. Rugiai nenukertami, kad zuparo užkrauni Šts. Užkrovė begaliniai sniego – nebgal nė medžio parsivežti Dr.
| Kišenes užkrovė (prisiuvo) kaip lakunkas (dideles, atvėpusias) Šts.
| Notaras riebų antspaudą užkrovė T.Tilv.
4. tr. uždėti kuo, kad nebūtų matyti, užgriozdoti, uždengti: Užkrauk rugius su vasarojumi J. Rugius avižomis užkrovė B. Kaip aš galėjau iš rudens imti, kad ponas gi juos (dobilus) avižomis užkrovė A.Vien.
| prk.: Iš rytų pusės kupetuoti debesys užkrovė padangę ir išpuošė ją kalnais ir visokiais kloniais V.Piet.
| refl.: Niekur nerandu šakių, gal šienu ažsikrovė Ds.
5. tr. uždaryti praėjimą uždedant kuo: Bitės užkrauja skylikę pas laktelę, ir užtrokšta rš. Kliudęs važiuoti viešais keliais, užkraudamas juos, yra baudžiamas rš.
6. tr. kraunant užimti vietą: Ažkróvei visą klaimą rugiais, kur dabar vasarojų dėsi? Ds. Eik, žiūrėk, pilną aruodą verpstėm ažkroviau – ė tu vis man kauliji ažu neverpimą BsPII253–254.
7. tr. nukrauti: Užkrovei vežimą lyg aitvarą (didelį, aukštą) Skr. Užkrovė tris gerus vežimus BsMtI117.
8. tr. užtaisyti (šaunamąjį ginklą): Užkrauju pūčką R236. Pūčką paprovyti, užkrauti, prikrauti KII2.
9. intr. užduoti, smogti mušant: Užkroviau į zūbas, bulvę neluptą apgniaužęs Šts. Ką ten padarysi, jei iš netyčių užkráus Šll.