kir̃mėti, -ėja, -ėjo intr., kirmė́ti, -ė́ja, -ė́jo
1. būti kirmėlių ėdamam, kirmyti: Kir̃mė[ja] mėsa, trandė[ja], kandė[ja] drabužis, kirmvarpo[ja] medis J. Medžiai, žiemą kirsti, ne teip veikiai pradeda kirmėti rš. Bulvių negal sėti šiaurės vėju, kad nekir̃mėtų KlvrŽ. Meisa prastai tebuvo įsūdyta, dabar ir kir̃mė[ja] Slnt.
2. prk. menk. ilgai miegoti, tįsoti, gulėti: Ko jūs nesikeliate! Ar velnias jus apstojo taip ilgai kirmėti?! Žem. Ar bjaurybė dar tebekir̃mė[ja], dar nekelas? Užv. Kiauras dienas kirmė[ja], kad ir pekla degtų, neprižadinsi Vkš. Kirmėjot visi lig pat šiol Žem.
3. prk. menk. ilgai būti vienoje vietoje, tūnoti: Išeita ir kir̃mė[ja] susiedūse KlvrŽ. Ko teip kir̃mėjai ten nuejęs? Sd. Kur tu visą dieną kir̃mėjai, kad nė prisišaukti negalėjau? Slnt. Kir̃mė[ja] par kiaurą dieną trobo[je], paskuo ir dvesa Vvr. Kir̃mėk trobo[je] susirietęs kaip žirnių kirminas Ms.
įkir̃mėti intr.
1. pradėti kirmėti, privisti kirminų: Mėsa įkirmė́jusi J. Par vasarą meisa įkir̃mėjo Kl. Gyvas tebebūdamas, kirmėjo, meisa nuo kaulų šmotais krito M.Valanč.
2. refl. prk. menk. įmigti: Įsikirmės kaip paršas – nors patrūbočius prie ausų pastatyk Žem.
iškir̃mėti intr.
1. sukirmyti, pasidaryti kirminų išėstam: Nėr girelė[je] obulelių, obuleliai iškirmėjo Trš. Ir skrandžiai iškir̃mės, sūdytas menkes beėdant Dr. Kad jums bents dantys iškirmėtų! BzF90.
2. prk. menk. išmiegoti (apie tinginį): Ir tas iškirmėjęs bent sykį! Žem. Nu ar iškir̃mėjai, kelkis! Sd. Nėkuomet neišmiegta, neiškir̃mė[ja] KlvrŽ.
| refl.: Dieną išsikir̃mėjęs, naktį neminga (apie vaiką) Šts.
3. prk. menk. išbūti nieko neveikiant, ištūnoti: Mano mergaitė kiaurą žiemą iškir̃mėjo [namie], pavasarį išejo Sd.
nukir̃mėti
1. tr. kirminams nuėsti: Vaismedžius daržuose taip labai vabalai užpuolė, kad lapai nukirmėti bei jauni vaisiukai paiškadyti prš.
2. intr. būti kirminų nuėstam: Kad tau dantys išbyrėtų ir liežuvis nukirmėtų! LTR(Pp).
pakir̃mėti intr.
1. būti kirminų pagraužtam: Šaknys pakir̃mė[ja], ir cibulė nudžiūna Als.
2. pabūti ramiai (barant): Ko kriokinatės, vaikai, ko nepakirmėjat? Šts.
prakir̃mėti intr.
1. pradėti kirmėti: Prakir̃mėjęs obulas, bet dar nesukirmėjęs Als.
2. prk. menk. miegant, gulint praleisti laiką, pramiegoti: Lig pietų prakir̃mėjęs, tik atsikėlė Als.
3. prk. menk. prabūti, praleisti laiką be darbo, pratūnoti: Mūsų Jonas visą laiką smuklėje prakirmėjo Sr.
prikir̃mėti intr. privisti kirminų: Beržo derva gydo gyvulių niežus ir prikirmėjusias atviras žaizdas rš.
sukir̃mėti intr. būti kirminų privisusiam: Meisa jau sukir̃mėjusi Slnt. Kol kopūstai paaugs, meisa sukir̃mės Plt. Sukirmė́ję obuoliai Ds.
užkir̃mėti intr.
1. nešvarumais užaugti: Visos sienos, visi pakraščiai užkirmė́ję Užp.
2. prk. menk. užmigti ilgam: Tas miegalis, kur norint pavirtęs, užkirmėjo Žem.