prakaitúoti, -úoja, -ãvo intr., prãkaituoti, -uoja, -avo K, Slnt
1. J, Vlk išskirti prakaitą, kaisti: Staigiai krintant kūno temperatūrai, paprastai ligonis gausiai prakaituoja rš. Kraujais prakaituoja A.Baran.
| tr.: Jis kruviną prakaitą prakaitavo brš.
^ Mala prakaituodamas, valgo smaguriuodamas TŽV600. Dirba prakaituodamas – gyvens nedejuodamas KrvP(Drsk). Rankums prakaituojant, pilvas spakainas LTR(Vdk).
| refl.: Po tuo sunkumu prakaituotis ir teip daug vargų kęst privertė DP623.
2. prk. iš visų jėgų, sunkiai, su prakaitu dirbti: Dvi dienas talkoj prakaitavaũ Sdk. Jūs lengviau dirbat, nereikia prakaitúot Dbč. Dirbsi, prakaitúosi ir čėso turėsi Smal. O mes, vargšai darbinykai, dirbam prakaitúojam Pnd. Moteriškė per ištisą dieną prakaitavusi darže rš.
^ Graži diena smarkiai prakaituoja, apsiniaukusi – tinginiuoja KrvP(Stk).
3. trauktis drėgme, rasoti: Žmonės ten greitai nyko ir džiūvo, o sienos tai prakaitavo V.Krėv. Šveicariškas sūris prakaitúoja Db.
apsiprakaitúoti, apsiprãkaituoti KI218 apsipilti prakaitu, suprakaituoti: Sviestavičius tampriai žingsniavo priešakyje, visas apsiprakaitavęs Vaižg. Arklys iš ryto sušilęs ir apsiprakaitavęs BsMtII61.
atprakaitúoti intr. sunkiai atidirbti, atvargti: Jau mes savo atprakaitãvom, lai kiti dabar prakaituoja! Grž. Už tai tu man dabar atprakaitúosi! Sb.
išprakaitúoti
1. intr. Dkš visam suprakaituoti, sukaisti: Aviečių [arbatos] išgėrei, išprakaitavai̇̃ atsigulęs – i sveikas ant rytojaus Rs.
| refl. NdŽ.
ǁ Š apsipilti prakaitu: Išprakaitãvęs veidas NdŽ.
2. tr. išskirti į paviršių (skystį): Bitys vašką išprakaituoja ir korius budavoja Rdž.
ǁ išskirti tam tikrą kiekį prakaito: Karštą dieną prie sunkių darbų visa mūsų oda gali išprakaituoti net ligi 10 litrų prakaito per dieną rš.
| prk.: Išprakaitavaũ tame gyvenime daug (prakaitų) (sunkiai prisidirbau, pavargau) J.
3. tr. prk. sunkiai padaryti, uždirbti: Išprakaitúotas skatikas, prakaitu pelnytas BŽ411. Tas, kurs atvežė knygas, gal ne vieną straipsnelį pats išprakaitavęs, ką jis veikia? Pt.
nuprakaitúoti
1. intr. būti prakaito nupiltam: Ksaveras buvo visas nuprakaitavęs, raudonas Vaižg. Jis skubėjo visur, tapšendamas savo didelėm, negražiom kojom, spinduliuodamas nuprakaitavusiais šlakais J.Balt.
| refl.: Šoko ir dainavo iki aušros nusidirbę, nusiprakaitavę darbininkai rš. Kãsas kaipo skruzdėlės po šiūkus nusiprakaitavę ir nuilsę rš.
2. tr. įvaryti į prakaitą: O amtmono eržilą atrado rytą nuprakaituotą ir apsiputojusį stalde I.Simon.
3. tr. Vl sunkiai, su prakaitu nudirbti: Kas nudirba, kas nuprakaitúoja tuos laukus par vasarą?! Vlkj.
paprakaitúoti intr.
1. kiek prakaituoti: Prieš gulimą karštos arbotos su medum išgėriau, tai naktį gerokai paprakaitavaũ Ut.
2. Jnš prk. sunkiai, smarkiai, prakaituojant padirbėti: Brolio tai paprakaitúota gerai – šitiek žemių išvaryta (išrausta, iškasta)! Slm. Paprakaituosim, padirbėsim ir turėsim duonos rš. Girnom plonai nesumalsi, gerai nepaprakaitavęs Rdm.
pérprakaituoti intr. KI322 išprakaituoti.
priprakaitúoti intr. prisigerti, prisisunkti prakaito: Vasarą rūbai greit priprakaituoja rš.
suprakaitúoti intr.
1. M, LL310 apsilieti prakaitu, sukaisti: Ligonis serga, suprakaitãvo DŽ.
| prk.: Tegu tabakas suprakaitúoja (sušyla gulėdamas krūvoje), paskui ant šniūro suversim Skr.
| refl. K: Diktai susiprakaitúojas, kol nueinas Krš.
2. refl. susitepti prakaitu, pasidaryti nešvariam nuo prakaito: Įsidėjau i kitą skepetaitę, sakau, gal ta susiprakaituõs Jrb.
3. apsitraukti drėgme: Žiūrono stiklai suprakaitavo rš.
užprakaitúoti tr. Pbs sunkiai uždirbti, užvargti: Mano užprakaitúoti pinigai visi prapuolė Ėr.