prajódyti

Apibrėžtis
jódyti, -o, -ė K, J, Š, NdŽ, LVI745; SD73, M
1. iter. joti 1: Aš ten jau dukart jódžiau Lš. Jodė tankiai į nuotakos kiemą S.Dauk. Gustis pirko arklį ir jodė į zalietas M.Valanč. Jūs trys iš vieno kaimo jodote į kitą V.Piet. Tatai mano juodbėrėlis prie mergelių jodyti KlpD74. Sūneli mano, mano jaunasis, kur jodei šią naktelę ant bėrojo žirgelio? BsO66. O aš šiąnakt naktužėlę po giružę jódžiau JV1014. Jodai, nejodai, šelmi bernužėli, tu mane tik negausi (d.)! J.Jabl. Pramyniau takelį bevaikščiodamas, sulaužiau tiltelį bejodydamas LTR. Aš pasiimsu širvą žirgelį, aš ir jodysu po smiltynelį (d.) Plt. Tu po svietą jódei JV811.
| Aš nepaspėsiu žirgelį šerti, kožną dienelę muštriai jodyti StnD182.
| Yra par mane treigys kumelys, anas nejódytas, tai tu jį prajódysi Ad. Jauniklis arklys, niekur nejodytas, įbėgo stačiai arklidėn Blv. Reiks ir tau savo kumelę jódyti Brs. Kad ir nupirksi [žirgelį], bet nejodysi (d.) J.Jabl. Mynioja pievas, jódo, benorėk ko prišienauti! Šts.
^ Visi jódo, niekas nepašeria (slenkstis) J.Jabl.
2. tr. prk. varginti, skriausti: Pasakoja, kad seniau kiekvienas ponas tol jódydavo savo vergus, lig anys galą gaudavo, lyg kokius šunis Ob. Anas savo gyvenimu svietą jodė ir jodė Tvr. Tu, tėve, dar turi galvą ant pečių, ir negali tavęs bobos jodyti rš.
3. intr. laipioti, karstytis: Kur jodai kai katinas! Sv.
| refl.: Kaip ožkos karklynais jodos Šll.
4. refl. OG299, Š išdykauti, siausti, bėgioti; daužytis, triukšmauti: Vaikai, nesijódykit! J.Jabl. Ar nenustosit, vaikai, o tai besijódydami ir sprandus nusisuksit! Šmk. Vaikai, nesijódykit, dar langą išmušit! Žvr. Valgyt, jódytis tai jie pirmutiniai, o prie darbo paskutiniai Vb. Na, ko jūs čia dabar jodotės, žiūrėkit galvijų! Kp. Mūsų vaikas tai jódos ir jódos nuo vienos lovos ant kitos Kair. Šuo tingėdamas padavė katei, katė besijodydama ir numetė [prašymą] BsPIII54.
| Pavakariais besijodąs po sodas arba kaimas Jzm. Jódosi per naktis, o rytmetį miega lig priešpiečių NmŽ. Ko jódotės kaip arkliai! Ds.
5. tr. šipinti: Kai pamačiau, kad jis per daug jodo mano peiliuką, atsiėmiau Šauk.
◊ ant sprándo (sprándu, ant kãklo) jódyti išnaudoti, kankinti, skriausti: Kai susivienysim, buržujai nebegalės mums jodyt ant sprando sp. Vyras jódo moteriai ant kãklo Brž. Vaikai įmanytų Zosei sprandu jodyti Žem.
apjódyti; B, R62 iter. apjoti 1:
^ Mažas žirgelis visą lauką apjódo (pjautuvas) Tvr.
atjódyti
1. iter. atjoti 1: Jaunikiai atjódė kelius sykius prie mergos J.
2. tr. prk. atšipinti: Pjūklas taip atjódytas, kad nieko neima Mrj. Atjódyti peilį atjódo, o sugaląsti nesugalanda Grz.
3. refl. J iki valios atsidaužyti, atsitriukšmauti: Kol tėvo nebuvo, jūs atsijodėt kiek gana Skr.
įjódyti tr. iter. įjoti.
1. įjodinėti, prajodinėti: Arklys neįjodytas eina piestu Gmž.
2. įnešti, įgabenti: Tas kilbasas įjódė taip aukštai į kaminą, nė pasiekt nemožna Bsg.
išjódyti iter. išjoti:
1. Vyrai išjódė arklius dobilienon J.
| O aš išjódžiau tris šimtus kiemelių ir vieną, o aš negavau tokios mergužėlės kaip tave JV371.
2. Pasidedi kokį daiktą, tai tuoj ir išjodo vaikai Užp.
3. Bekirsdamas žabus akmenyne, kirvį išjódžiau Jž.
4. J.Jabl Visus, kas ją supykdo, boba tuoj pro duris išjodo Š.
5. tr. prajodinėti: Šiandien gausi išjodyt eržilą BsMtII122.
6. tr. išversti, išrausti, sujaukti: Mat kiaulė negali ėst, neišvertus lovio, turi jin jį išjódyt Bsg. Visa išjodyta Vaižg.
7. tr. ištrempti, išmindyti: Rytoj, žiūrėk, bus visa pieva išmindyta, kareivių išjodyta J.Jabl.
8. refl. išsidūkti, išsišėlti: Išsijodę pradėjo kalbėti apie pamokas Pč.
nujódyti tr.
1. BŽ149 iter. nujoti 1: Nujodyk (nujok) arklius į ganyklą Akm. Aš tave į dvylika adynų nujodysiu (raitą nugabensiu) ten …, kur tavo ta pana BsMtII49.
2. refl. nusivaryti šėlstant, dūkstant, išdykaujant: Nusijódo po vakaruškas, paskui miegt lig pusryčio Ll.
3. jodinėjant nuvaryti, nubaigti: Barė tėvas sūnelį, kam nujodė žirgelį Mrc. Nujódė žirgą (lig nuvargstant) J.Jabl. Būti pasamdinyku – ne pyragai: greitai nujódo sveikatą Mrc.
4. nudėti, nukišti: Žėdną daiktą vis nujódo, niekados nerasi, kur pasidedi Užp. Kaip parodysu, ir nujodysi Akm. Nenujódyk tu man nuo suolo batus Bgt. Nenujodyk nuo stalo puodelio Grk.
5. nuplėšti, nudyžti, nunešioti: Per metus nujódžiau savo drobužius Šauk.
pajódyti tr., intr.
1. iter. pajoti 1: Pajodžiau, pajodžiau an arklio ir mečiau Nč.
| Pajódyk vaiką, tik žiūrėk, kad nenumestų Gs. Tėte, pajódyk mane [ant sprando] Kt. Pajodė, vėl tą žirgą paleido, o pats triūsia apie savo darbą BsMtI159.
| refl.: Ma[n] pavydėjo žirgelį šerti, kas nedėlėlę pasijódyti JD1101.
2. refl. paišdykauti, pasiausti: Aš jum pasijódysiu (grūmoja vaikams)! Srv.
parjódyti
1. tr. jojant nuvaryti, nukamuoti: Parjodytas arklys B. Aš arklelį ir antrą parjodžiau, … jūsump jodydamas AruP182. Jodei, parjodei bėrą žirgužėlį, … mane jauną augindamas, močiutę gaišindamas JV353.
2. refl. pargrįžti, parsibaladoti: Vienas namie, o kits parsijódys kada Bsg.
3. refl. patriukšmauti kurį laiką: Apie metus jis parsijodė BsV352.
prajódyti tr.; R63
1. bejodant pražudyti; sunaikinti: Devynis takelius pramynė, dešimtą žirgelį prajodė (d.) Ml.
2. prajodinėti: Prajódyk jauną ašvieną J. Prajodyk mano sartį Dkš. Gali joti an šito arklio – jis jau prajódytas Ig. Yra tvarte žirgas, tai tu jį, ženteli, prajodykie BsMtII83.
sujódyti
1. intr. nujoti ir sugrįžti: Imk palšį, tai greičiau sujódysi Alk. Pagalvojau sau, jog Kazimieras nepyks už tai, kad aš, sujodęs į Kražius, vėl paleisiu arklelį, sėdau ir jojau M.Valanč.
2. tr. sumindyti jojant: Sujodžiau (sudildžiau) tiltelį ristu žirgeliu Ds. Jok atsargiai, nesujodyk vaikų! Lš. O kad tave paralis – sujódei visas kūčkeles! Lp.
užjódyti tr.
1. OG102 nuvaryti, nukamuoti: Ažjódžiau žirgelį jodinėdamu Lz.
2. užuiti: Gera pati vyrui kelią rodo, pikta – barniais užjodo rš. Senis jau užjodytas: visur jis kaltas, visada jis kaltas rš. Jie tą merginą ten užjódys Alk. Jis buvo niurna vyras, bobos užjodytas rš.
3. refl. užsikarti, užlipti: Užsijódė, užsikrapštė kačiokas ant kamodos miegot Bsg.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): jodyti,užjodyti,sujodyti,pajodyti,nujodyti,prajodyti,parjodyti,atjodyti,apjodyti,išjodyti,įjodyti
Aprašymas

„Lietuvių kalbos žodynas“ yra baigtinis XVI–XX a. lietuvių kalbos leksikos šaltinis. Naujais kalbos faktais jis nebepildomas ir neatnaujinamas. 

Žodyną taip pat galite rasti adresu https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/.

Kalba

lietuvių

Publikavimo informacija

Data

2021

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: to ride
prancūzų kalba: passage à niveau
vokiečių kalba: reiten
rusų kalba: проехать верхом
lenkų kalba: przeskakuj

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra