žymė́ti, žỹmi (žỹmia, -ėja Rtr, žyma N, [K]), -ė́jo I, [K], K.Būg, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD417, S.Dauk, Sut, N, M, LL326, L, ŠT169, Rtr
1. intr. būti matomam, reikštis: Kai išėjom, jau žymė́jo diena Rm. Taip besvarstant, ir diena ėmė žymėti, pragydo pirmasis vyturėlis J.Paukš. Nežymė́jo, kur kelio būta Mžš. Perniai nė lapų nežymėjo, kiek obuolių buvo Šd. Aš teip galvoju vis, kad gyvent, kad jau žymė́tų, kad gyvenęs Ėr. Paaugę jau buvo [viščiukai], jau vištytės žymė́jo Sur. Paskui karalius liepė atnešti statinę aukso, ją vos galėjo pavilkti šešiolika tvirtų vyrų, o tas stipruolis paėmė su viena ranka, įsimetė į maišą ir paklausė: – Kodėl iš karto daugiau neatnešėt, tos statinės ir žymėti nežymu maiše? J.Balč. Ir žymėjo, kaip jis (akmuo) vilktas, nes buvo didelis griovys, pristumtas žemių ir medžio šaknų LTsIV601. Keleivių veidus, sumurusius, nurudintus saulės, žymėjo nuovargis P.Cvir. Batai lengvai plumpsėjo kietu dirvonuojančios žemės paviršiumi, kuriame dar žymėjo susigulėjusios kažkada buvusio arimo vagos J.Avyž. Saulėlydžių tik menkutė žarelė bežymėjo viršum miško M.Katil.
| prk.: Jojo veide žymėjo rūstybė, sielvartas ir nesugrįžtama ryžtis rš.
^ Šeši jaučiai šokinėjo, o jų pėdų nežymėjo (blusa) LTsV538(Rgv). Pernai ponas važiavo, šįmet vėžos žymia (ugniakuro vieta) Brž. Pernai lokys gulėjo, šiemet guolis žymia (ugniakuras) Brž.
| impers. tr.: Žymėjo aušrą ir mes išvažiavom Pn.
žymė́tai adv.: Sodnas, apyniai, taboka, vis pusiau su gaspadoriu laikant, žymėtai padidino jo gaspadorystę Rp.
žymė́tinai
| refl.: Jeigu vieną dujai įdėsi, tai nesižymė̃s [kiaušiniai prėskame sūryje] Alz. Jis stovėjo prie vaiko šono, žiūrėdamas į jo galvutę, rankutes, kojytes, kurios žymėjosi iš po antklodėlio rš.
| prk.: Jos veide žymėjosi nuliūdimas rš.
2. tr. daryti žymę, ženklinti: Aš žymiù avis, paršelius įskeldamas jiems ausį J. Kaimas žỹmia avis: įverdavo siūlą ar tai įskelia ausis Slm. Vienas teip, kitas teip žymė́davo [gyvulius] Sk. Žymė́davai [avis]: į ausis du ramteliai, kitam skylelė, kitam siūlelis koks raudonas įvertas Gsč. Žąsis tai žymė́davo Slm. Žymė́davo kailius, jei nežymė́si – nė[ra] kaip atsiimt Škt. Maisto buvimo vietą specialiomis išskyromis žymi ir bitės rš. Prisidaręs karklyne kuoliukų, [šeimininkas] nuėjo grioviavietės žymėti J.Avyž. Plieno markė žymima skaičiais ir raidėmis rš. Skaitomai vietai žymėti naudojama juostelė rš.
| refl. tr.: Mūsų šimtmečio antrajame ketvirtyje Mažeikių ir Seirijų dirbtuvėse puodžiai savo dirbinius žymėdavosi kokiu nors savo ženklu rš.
3. tr. būti ženklu: Apleistų žvyrduobių pakrašty, už ganyklų, [kryžius] žymėjo ten mirusį žmogų, kurio vardo niekas nebežinojo M.Katil. Ratais nugremžtos liepų, beržų šaknys žymėjo kelią, kartais visai užgožtą per viršų susimetusių šakų L.Dovyd.
| prk.: Gotikos tradicijas žymi smailios langų arkos rš.
4. tr. užrašyti (mintis, duomenis): Atsigulęs Stepukas žymėjo popieriuje įdomesnius kelionėje matytus daiktus, sudarinėjo apylinkės žemėlapį J.Marc. Parapijose buvo vedamos penkių rūšių knygos, kuriose buvo žymimi visi svarbesnieji parapijos gyvenimo įvykiai LEXVIII312. Salomėja Nėris ilgus metus rašė dienoraštį, kuriame žymėjo savo pergyvenimus ir meninius įspūdžius LKXIII311.
| refl. tr.: Kiauras valandas sėdėjau vakarais Vinco Kudirkos bibliotekoje, apmetinėjau naujų apsakymų siužetus, žymėjausi temas J.Balt. Tuoj puoliau žymėtis, širdis sudunksėjo džiaugsmo nerimu, – šit kieno paskaitų teks klausytis LKXVII452. Jis nesitraukia nuo grūdų, sveria, žymisi važtaraščiuose rš.
5. tr. įrašyti (ženklą): Vidurinė priegaidė žymima ženklu s KlbI96. Vienodi garsai žymimi kartais nevienodomis raidėmis J.Jabl. Žymėdamas priegaides, J. Jablonskis negalėjo palikti nelietęs ir kirčio vietos LKV244. Kirtį Daukša žymėjo diakritiniu ženkleliu virš raidės, paprastai stogeliu (ˆ) arba akūto ženklu ('), kuris kartais atspaustas neaiškiai ir atrodo lyg taškas rš. Sen[ovės] Egipte, Kinijoje, Indijoje, Mesopotamijoje, inkų ir actekų valstybėse buvo vartojami ženklai skaičiams žymėti LTEI343.
| refl. tr.: Įsiveržiu formą, pradedu žymėtis vietas, kur reikės naujas skyles gręžti J.Jank.
6. tr. reikšti: Spalvą žyminčių būdvardžių nedaug, bet jie labai dažnai kartojasi LKXVI413. Pirmieji žodžiai žymėję įvairius konkrečius daiktus ir reiškinius, susijusius su žmogaus gyvybinių poreikių tenkinimu rš. Afiksas -si- gali žymėti tiek vadinamąją tiesioginę sangrąžinę reikšmę, tiek ir kitas reikšmes KlbXXXI(1)7. Skirtingos balsio kiekybės ištiktukai gali žymėti tą patį, bet kito intensyvumo veiksmą arba nevienodos kiekybės imituojamuosius garsus KlK59,63. Jis išmokė, kaip ranka žymėti taktą V.Myk-Put. Skiriamos dvi [kalbos ženklų] pusės: žyminčioji, arba jo forma (išreikšta kalbos garsais ar rašto ženklais), ir žymimoji, arba jo turinys LTEI191. Dažniausiai gnoseologijos terminas žymi mokslą, nagrinėjantį pažinimo galimumo būtinas sąlygas EncIX207.
7. intr. reikštis, išsiskirti: [Durnažolė] žymi ypatingu kvapsniu rš. Zanavykai iš visų būdo ypatybių labiausiai žymėjo religingumu LTII203. Kada studentai lietuviai labiau žymėjo mūsų kultūros darbe – seniau ar šiuo metu? A.Sm.
| refl.: Aš nigdi pirmutinė nenorėdavau, kad niekuo nesižymė́čia iš kitų Šmn. Jiedu greitai pradėjo žymėtis kitų jaunųjų tarpe drąsa rš.
8. tr. nurodyti, skelbti: Tuo laiku jis (M. Jankus) buvo žymimas ir laikraščio atsakinguoju redaktoriumi LEIX284. Čia grybai ir šungrybiai, vardais nežymė́ti A.Baran.
apžymė́ti J.Jabl, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; M, L
1. LVI138 žr. pažymėti 1: Jau aš apžymė́jau avis J. Apžymėtas medis tegal stovėti iki trejų metų S.Dauk.
2. refl. žr. pažymėti 4 (refl.): Ogi, ta mergiščia sporte jau buvo apsižymė́jus Kbr.

×atžymė́ti (nlt.) Rtr, NdŽ, KŽ; M, L, SkŽ32
1. žr. pažymėti 1: Smaigais atžymėti LL298. Virvės ilgis padalytas lygiais atstumais, kurie atžymėti mazgais, įpintais į virvę LEXVIII26. Siuva jaukioje giminių seklytėlėje, neskuba, pamatuoja, siūles atžymi A.Mišk. Netgi komandiruotės pažymėjimo fabrike neatžymėjo rš.
| refl. tr. LL233: Tai anys atsižymėjo tą vietą, padėjo pagaliuką LTR(Antz).
2. DŽ žr. pažymėti 3: Žinoma, pradžią reikia kuo nors atžymėti rš. Joninių diena ypatingai esti atžymima rš.
3. žr. pažymėti 4 (refl.): Kasdienine kalba h[erojumi] vadinami žmonės, itin atsižymėję drąsa, narsa, nepaprastais žygiais, ypač karo metu LEVIII221. Didžiu darbu jis atsižymėjo V.Kudir. Armėnai ypač atsižymi visur narsumu Pt. Kariūmenėje labai atsižymėjo ir išėjo į didelius vyresniuosius Tat. Lietuviai tę buvo labai atsižymė́ję Pns. Sonetai atsižymi kalbos vaizdingumu rš. Kikilių šeimyna atsižymi savo gabumu Blv.
4. refl. pasirodyti, išryškėti: Pulkininkas išpūtė lūpas ir sušvilpė, o jo veide atsižymėjo pašaipa Pč.
įžymė́ti tr. Rtr, NdŽ, KŽ; S.Dauk, L
1. SD193,291, Sut, N, [K], M, Š padaryti žymę, pažymėti: Paženklintas, įžymėtas SD456. Avis visas įžymė́jau, t. y. žymes įdėjau J. Įžymė́tos avytės būdavo, tai ausytė įkirpta, tai vilnų kuokštelytė kai kur palikta PnmR. Ka pažintų, teip jau juos (ėriukus) įžymė́davo Sk. Dar įžymė́jo aną akmenėlį, kreida patepė Trgn. Savo maišą inžymė́jau, kad nesusmaišytų Ktk. Neįžymė́jau jurginų rudenį, dabar nežinau, koks katras bus Slm. Rūta mėta įžymėta, kad rytoj pažinčiau (d.) Kp. Paliepė savo gaspadinei iškept duonos, vienan bakanėlin kepant įdėt dešimtį raudonųjų, o tą bakanėlį įžymė́t BM11(Skp).
| Platūs bus rankšluosčiai ir ilgi, ir įžymės ji gražiom didelėm raidėm S.Čiurl.
| prk.: Gilmėj širdies muno įžymėk šventą baimę Dievo brš. Papenėjęs [Viešpats] mus tuo nekaltu avinėliu, o to šventu kūnu savo, o įžymėjęs duris dūšelės mūsų tuo šventu krauju savo, užlaiko mus nuog kožnos pamstos ir nupolio mūsų MP150.
| refl. tr. Rtr: Įsižymė́k tą vainikėlį, kad žinotum [burdamas švento Jono naktį] Bsg. Tuoj insižymėjo vietą ir atsinešęs iš namų lopetą ėmė kast BsPII200(Jž). Kad jos (bitės) tokią vietą radusios, kurią jos pamėgsta ir kur jų spietlius gražiai gyventi gali, šičion vis pryšais pri angos lakio[ja] ir vis draugu lygiai ema ir tokią vietą gerai įsižymė[ja] S.Dauk.
2. KŽ įsidėmėti, žinoti: Giliai širdin savo inžymėkim J.Jabl. Garsūs žmonės, kurių vardai visuomenės įžymėti, laimėjo darbus entuziazmo pagalba rš.
| refl. Š: Praeitais metais, dabar aš neatamenu, misliau insižymė́siu, ar snigo, ar nesnigo Kūčiosu Sld.
3. refl. pasireikšti: Imdavo ir įsižymėdavo tautoje savo gabumais arba darbais vienas kuris žmogus rš. Jau iš pat pradžios [laikraštis] įsižymėjo tuo, kad jame buvo bent kalbama apie lietuvių reikalus Vlt1908,18. Aukų davimu tuojau įsižymėjo keli žinomi žmonės Vd. Mokslo draugijos ima savo tarpan tik rinktinius žmones, išėjusius vidurinę ar aukštąją mokyklą ar bent įsižymėjusius mokslo darbu A.Sm. Charakteris reiškia ir rodo sintetinės kultūros pobūdį, kiek jis yra įsižymėjęs tautos žmonių dvasioje P.Klim.
4. pabrėžti, akcentuoti: Turim tačiau įžymėti, jog nesu dar įsitikrinęs rš. Tame daikte reikia įžymėti, kokiose dingstėse yra įgytas vienas ar kitas palinkimas tautos ir susidėjęs visas jos pobūdis A1885,278.
5. prk. primušti, prikulti: Aš tave taip įžymė́siu, kad daugiau nelįsi Ėr.
išžymė́ti tr. Š, Rtr, KŽ; SD191, Sut, N
1. panaikinti žymę: Išžymė́k, t. y. žymes išimk J.
2. sužymėti: Ižžymiu, ižžiedžiu, ižspaudžiu SD417. Nuėjo ir išžymė́jo tuos medžius RdN.
3. refl. pasireikšti, išsiskirti: Publika buvo, žodžiu sakant, pilka, niekuo neišsižyminti, neįdomi VŽ1904,11. [Miestas] lig šiolei niekuom neišsižymėjo nuo kitų TS1899,3. Kūčių diena gertuvėje išsižymėdavo iš visų kitų dienų M.Katk.
nužymė́ti tr. BŽ182, DŽ, KŽ
1. padaryti žymę, paženklinti: Pionieriai nužymė́jo vietą apkasams kasti NdŽ. Dabar kiaurai visą kelią akmenėliais nužymėjo Grž. Šiandien pat apmatuos griovį, nužymės kuoleliais [kur kasti] J.Avyž.
| prk.: Milžinų kapais mūs kelias nužymėtas J.Aist.
2. nurodyti, nusakyti: Dažnai išdidi karalienė nužymėtu laiku įsakydavo save nešti pro Libano namus rš. Kas kuo gali, tuo istoriškuosius metus nužymi sp. Visi tie dabarties bruožai tik nužymėti rš. Kiekviena visuomenė savaip nužymi žmonijos kelią K.Kors. Apysakoje pastabiai nužymėtos ryškesnės jo būdo ir elgesio ypatybės rš.
| refl. tr.: Jis gi siekia tikslo, kurį nusižymėjęs rš.
3. reikšti: Vienas žinovas jam pasakęs, ką tie jo tėvo žodžiai nužymi Sln.
4. refl. įsidėmėti: Apmatavo šiaučius dangų akimis, nusižymėjo, kur saulė sėdo, ir bėgte marš nosies tiesumu į Šilų kaimą P.Trein.
pažymė́ti tr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ
1. SD187,113, S.Dauk, Sut, I, N, LL13,124,309,317, ŠT21,34, SkŽ38 padaryti žymę, paženklinti: Pažymė́ti yra žymes įdėti J. Mažiučiam gėriukam įkirpdavo, vis būdavo pažymė́tos [avys] Žg. Kaip kerpam pavaserį avis, tai paliekam kuokštą [vilnos] ant nugaros, teip būdavo pažymė́tos avys Alz. Reikėjo apsigynimo liniją pažymė́ti Plšk. Pažỹmi gal kiek baroniukus [avių bandoje] Vdn. Ten dar keturi medžiai y[ra] tokie, ten buvo didžiojo altoriaus vieta, i dabar tebė[ra] da pažymė́ta KlvrŽ. Čia atsimeni savo pasėlio nepažymėjęs – bėgi atgal, pagalėlius kelis pasigavęs Mš. Visai ir pamiršau duoti pažymėti geležinkelio stoty savo bilietą A.Vien. Buvo kapais pažymė́ti visi keliai ir keleliai (karo metu) Šmn. Pažymėta yra ant mūsų šviesybė veido tavo SPI20. Nors ir pažymėta mirties ženklu, ji tebetryško nepalaužtos dvasios kūrybiniais polėkiais rš.
| prk.: Pažymėjai ežias, aba rubežius jo (amžiaus), kurie pražengti ir prašokti negal būt SPI136.
| refl. tr. LL124: Pinigus nunešė sodan, išėmė gražiai su lopeta velėną ir pasižymėjęs tą sodo vietą LTR(Kur). Štai nugramdyta žievė – visai neseniai meška perbraukė nagais per kedrą ir pasižymėjo sau taką rš.
^ Pasižymėk ant bambos [, kad nepamirštum] Tr.
ǁ intr. būti žymu, matoma: Vidgirių girioj yra tokia dvarvietė, – ir dabar pažymi jo pamatai SI380.
2. ŠT250 patvirtinti, paliudyti: Šiuo pažỹmima, kad pilietis N tikrai dirba valstybiniame banke DŽ. Kareiviai reikalavo knygutę, kur pažymė́ta, kas aš esu Plšk.
ǁ ŠT103 nurodyti ypatybę: Sudėtinis būdvardinis ir dalyvinis pažyminys gali eiti ne tik prieš pažymimąjį žodį, bet ir po jo rš. Šituos įvardžius, skirdami nuo parodomųjų, vadinsime pažymimaisiais J.Jabl. Šis žodis pažymi ne tiek laiko ilgį, kiek laiko tėkmės būdą A.Mac.
3. DŽ minėti kaip reikšmingą, svarbų: Tėvynės prisikėlimą pažymė́ti NdŽ. Sėskis. Nuodėmė būtų nepažymėti įkurtuvių rš. Jungtuves pažymėjo tarp savųjų rš.
| refl. tr., intr.: Labai jau pasižymė́davo, kad ir pašalinis užvažiavai ir pamatysi, kur vardinės Kpr. Lietuva jo žygius bus gražiai pasižymėjusi Vaižg.
4. išskirti kokia nors ypatybe: Negerais darbais pažymėtas rš.
| refl. Rtr, DŽ, KŽ: Jau yra tie vaikai pasižymė́ję gerai kaip peštukai Trg. Jis buvo tykus, ramus, niekuo nenorėjo pasižymėti I.Simon. Kalvis pasižymėjo sąmoju ir aštriu liežuviu V.Myk-Put. Ji įrodinėjo savo vyrui Jokūbui, kad retai dar ir žmogus pasižymi tokia švara P.Cvir. Sutartinių giesmininkai dažnai būdavo ir pasižymėję skudutininkai, ragų bei daudyčių pūtėjai rš. Netrukus ir čia pasižymėjo, tik jau ne kojomis, bet galva Ašb. Simbolinis menas pasižymįs kilnumu ir milžiniškais mastais LEVIII163.
5. ŠT319,365 nurodyti, pabrėžti, pasakyti: Turiu pažymėti, kad ne tik pirkliai ir matrosai, bet ir visi pajūrio gyventojai moka abidvi kalbas J.Balč. Noriu čia trumpai pažymėti, ką mačiau, girdėjau A.Damb. Pažymėtina, kad naminės pelėdos skiriasi tarp savęs spalva – vieni individai yra pilkos spalvos, kiti – rudos T.Ivan. Tarp šitos rūšies įnagininkų pažymėtini yra ypačiai tarinio įnagininkai J.Jabl.
6. SD172 paskirti, lemti: Dievas teip pažymė́jo kokį amžių gyvęt Grš. Metai ir valandos, jų viešpatavimui pažymėtos, jau prašoko ir pasibaigė SPI134. O anas tarė jump: daugiaus negeiskite per tai, kas jumus pažymėta yra Ch1Luk3,13. Šitie namai Dievo ant tarnavimo ir ant garbės Dievo, ant sakymo žodžio Dievo ir ant eikvojimo šventųjų sakramentų jo yra atiduoti ir pažymėti DP572. Dvasias anas dangujęjas, kurias angelais vadiname, ant išprovinėjimo dūšių žmonių ir ant pralydėjimo jų tūlais būdais galop savop Dievas pažymė́t teikės DP520.
7. įrašyti į sąrašą: Pažymė́ta yr i ana butui (nj.) Klt.
8. refl. tr. užsirašyti: Aš knygą perskaičiau ir kai kuriuos sakinius į tą knygą pasižymė́jau Plšk. Akiniuotasis čiupinėjo kiekvieną popieriuką, vedžiojo pirštu po didįjį lapą, pieštuku ką pasižymėdamas V.Bub. Jis atskleidė puslapį, kurį turėjo pasižymėjęs rš.
9. (neol.) part. įvardžiuotinis: Būdvardžiai esti: pažymėti ir nežymėti A.Baran. Skaitant sakoma daugiausiai vis nežymėti skaitvardžiai, atskiriant gi kurį nuo kitų, arba parodžiant jam didesnį pareiškinimą – sakoma pažymėtais A.Baran.
péržymėti NdŽ
1. tr. Ser iš naujo pažymėti.
2. refl. NdŽ žymint suklysti.
pražymė́ti tr.
1. paženklinti: Ėrelį savo pražymė́k, t. y. prapjauk ausį su peiliu dėl žymės J.
2. SD301, D.Pošk, Sut, N paskirti, nulemti.
3. refl. išsiskirti: Kiekviename Lietuvos miestelyje bažnyčia daugiausiai prasižymi savo didumu TS1899,2.
prižymė́ti tr.
1. NdŽ daug priženklinti.
2. S.Dauk antspaudų prispausti.
sužymė́ti Rtr, DŽ, KŽ
1. tr. L, Jdp suženklinti, padaryti žymes: Visos sužymė́tos – vienai [avelei] stančkiukė į ausį, kitai skylė Bsg. Kito gyvenimo (ūkio) – kitoj kojoj įkirpta [avis], sužymė́ta būdavai Mšk. Važiuoja turgun [šykštuolis], sužỹmi aruodus Žb.
| refl. NdŽ.
2. tr. surašyti: Žemaičiuose 2424 km pakelėse Ig. Končius sužymėjo 1725 įvairias statulėles LEIX452. Sužymė́ti puslapius NdŽ. Viskas buvo aiškiausiai surašyta ir sužymėta, kada ką reikėjo dirbti J.Balč.
| Žodžiai ir sakiniai, kaip jau sakyta, ir kirčiais sužymimi J.Jabl.
| refl. tr.: Susižymė́jo egzaminų dienas DŽ1. Ant atskirų lapelių susižymėjo pastabas rš.
3. tr. pažymėti padalas: Iš anksto sužymėta juosta SkŽ116. Reikia turėti liniuotę matavimui, sužymėtą milimetrais rš.
4. intr. pasirodyti: Veide sužymėjo smalsumas Db.
užžymė́ti tr. J, NdŽ, DŽ1; S.Dauk
1. Grz užženklinti, padaryti žymę: Kai išsitrauki numarius [daržams ravėti], tai ažužỹmi Pnm. Ažužymė́k, kiek nupjaut JT430. Užžymėta vieta N. Yr tenoj užužymė́ta, ligi kur patręšta Sb. Daba čia dykuma, o seniau būdavo užžymė́ta stulpelių stulpeliais Mšk. Yra toki pušelė, ažžymė́ta, eik tik nuskirsk Sv. Siena – užužymė́ta audimas Aln. Užžymė́kit maišus Ėr. Vokietis duos popieriuką, reiks krauju užžymė́t (ant paso padėti piršto atspaudą) Jnš. Rankose turėjo kastuvą ir kasė duobę, prieš tai užžymėjęs ją ratu J.Balt. Ir nepraleido nei subatai, nei šventei Velykų, bet nuėjo Pilotop prašydami, idant būtų užžymė́tas ir sargais apveizdėtas grabas jo DP183.
| prk.: Užužymė́jai kaip maišelyje nuodžias manas DP9.
| refl. tr.: Ažsižymė́jo tą daiktą ir ejo kastų pinigų Šmn. Užsižymė́jo tik vietą, o tos mergytės jau neberado: žvėrių sudraskyta buvo Krs. Užsižymė́jo, užsirašė, atpjovė va tokius du ruoželius, nu i abiem kojom i suraukė [nagines] Skrb.
2. užrašyti: O aš pasilikęs užžymiu, kas pagalbos atvažiuoja Vlkv. Tai išgirdęs, jis išsiėmė knygutę ir užžymėjo A.Vaičiul.
| refl. NdŽ: Mokestis buvo nuo žemės rūšies, užsižymė́kit Graž.
3. refl. pradėti gesti, pūti: Daug užsižymė́jusių bulbių Ėr.