1 žydė́ti, žýdi (žýdžia, žýsti, žỹdi), -ė́jo intr. KBII166, KI175,249, KGr330, FrnW
1. SD127, R79, MŽ104, D.Pošk, Sut, I, RtŽ, M, Jn, L, K.Būg, Rtr, ŠT35, Š, DŽ, NdŽ būti išsiskleidusiam (apie žiedą), būti su žiedais: Žolės suniko žydė́ti po pievas J. Gražūs žiedai visi, kai žýdi, o kai nežýdi, tai ruduo Ant. Do nežýdžia ramunės, yra tik burbuolytės Pl. Man pats gražasai laikas, kai žýdžia obelys, alyvos Kp. O jau gegužio mėnuo kaip ateina, kada sodai ims žydė́t, tai tada paties audeklus Mšk. Sakydavo, obelim žýdžiant labiau [drobes] baldo Slm. Žydė́t, žydė́t, ir nunyko žiedai [obelų] Aps. Ananasinė gražiausia žydėjo, bitės lakstė, o obuolioko nė vieno Slk. Nata žydė́j[o] sodas: kap žýdi, tai až balta an atšlaimo Lz. Sodai žýdi kap pienas Vrn. Šįmet pasiutiškai vyšnios žydė́jo Brž. Pupos žýdi – nat balta, kaip marška apidengta Aln. Gėlės pas mane žýdi, iš proto kraustos Bsg. Jurginiai žýdi, net pleška Kč. Kapinyne prinešė gėlių, žýdi kapinynas kap sniegu Rtn. Žydė́jo, baltavo [obelis], o daba žiūru – nė vieno obūliuko Krž. Sodas žydė́t žydė́jo kai vainikas Paž. Žydė́t žydė́jo, ale nemezgė agurkai Bsg. Kaip katrų [žmonių] bulbės i žydė́ti nežydė́jo, nėko nebūs Krš. Kai pušes žýdi, priskrėsk šitų dulkių, nuo plaučių gerai Klt. Blendikės ka žýdžia, tie pumpurai pūkuoti, tai bitys puola Jrb. Tas bumbolas žydė́jo, nužydėjo i nudžiūvo Lž. Žydančių̃ gėlikių prismaigiau (prisodinau), teaugie Krš. Padiegėm i tokių dobilų žydančių̃ Trk. Žydančias bulbas pradės kast Dglš. Žýdžiant apipuolo [bulves amaras], jau lapai juodauna Slk. Kirmytžolė geltonai žýdi JII127. Ka žýdžia, ka žýdžia lauko lukštai, – geltona visa pieva Sk. Laukas žỹdi svėrėm Ėr. Žolių (vaistažolių) nauda yr, ka žýda (reikia žydinčias skinti ir džiovinti) Krž. Kaži, a rugiai bežydą̃? Dov. Kai rugiai žýda, visa debesis dulkių eina Plšk. Rugiai kai žýdi, tai tik eina, regis, ūkana Klt. Jau rugius pasėjai, rugiai žýda, – pjauk žemyn dėl stogo Skd. Reik kiaulpienes nupjauti, kiaulpienės žýdai, užkretai Klm. Žỹdinti lubinai minkštūs, supūsta Drsk. Žydinti̇̀ bijūnai Vlkv. Linai gražiai žýdžia, ažtat ir vardus deda Linas, Lina Svn. Mėlynės anksti žýdžia, tai daug bus uogų Slm. Šermukšnis žydė́jo – bus šlapias ruduo Kpr. Bus blogi metai, kad obelys antruokart žýdi JT307. Sukaria [svogūnus] an pečio ir jiej tę karo, išrūksta, tai, sako, tada nežydi Kpč. Dabar atšals, kai rugiai žydė̃s Žl. Vyšniom žýdžiant, oras atšąla JT285. Jaunan mėnesy reikia kad sėt žirniai ar kas, kad ilgiau žýdžia Č. Gėles sodyt tai tik an jauno ir iš pirmadienio – tai žýdi labiausiai KzR. Svogūnus sodina po Stanislovo arba alyvom žýdžiant Šmn. Kada krikštai (pusė gavėnios), tai žýdi riešutai Rod. Vėžiai nerša, kad žirniai y[ra] žydamys Šts. Kaip pupos žýda, ta tie vėžiai eina Akm. Ievos žýdžia, tad jau avižas sėja Brž. Karklas ir verba žýdi baltu žiedu Dv. Žyd žyd putelelis žalioje girelė[je], tegul žydai, tegul klestai raudonos uogelės D8. Žalio[je] lanko[je] dobilėliai gražiais žiedais žydė́jo JV231. Aš išmindžiau rūtus, rožes, lelijeles bežydant KlpD117. O kas tę žýdi vidun girelės, o kas tę auga be motynėlės DrskD221. Liepelė žydė́jo, medučiu kvepėjo JT366. Jaunoji mergele, aš tavi parvesiu kitą rudenelį, kad žydės, kad žibės balti akmeneliai StnD12. Paprastai apyniai žyda liepos mėnesė[je] par dvi ar tris nedėles S.Dauk. Tas (paraštėje vynamedis) turėjo tris šakas ir buvo želiojąs, augo ir žydėjo, ir jo uogos išsirpo BB1Moz40,10. Žmogiškas trumpintelis amžis žýdinčioms ir krintančioms prilygsta žolelėms K.Donel. Žýdmi KBII166, K; R, MŽ, N. Pieva žydi pati ižg savęs DP625. Manęs dar nebuvo, – alyvos žydėjo, manęs nebebus jau, – jos vėlei žydės S.Nėr. Žydi rožėm liekneliai A.Strazd. Nežydimieji augalai visai be žiedų Db. Žydančiasis (orig. žiedantēsis) kopūstas (Brassica oleracea) I. Teip žila galva, kad balta kaip žydinti obelis Ds.
| Jai prisimetė žydžiančiója (greitoji) džiova Jrb.
| prk.: Vandos trumpa gėlėta suknikė kaip bijūno krūmas žydi V.Bub. Staltiesė graži, sau tik žýdi Graž. Tu patikėjai, kad upės grįžta, kad akmenėliai upely žydi A.Mišk. Tik žydi lažia kap ažklota gražia paklote Dglš. Medžiai žydė́te žýda (apsnigti) Šll. Žydėjo šerkšnu medžiai, tvoros, svirtys, netgi kaminai rš. Netrukus laivas priplaukė molą, kiek pasviro šonu, žydėdamas vėliavomis P.Cvir. Neplauk langų su mazginiu, žydės langai Ggr. Merga kap aguona, net žydi Pns. Grėtė žydi kaip rožė I.Simon. Už stalelio sėdėjau, kap roželė žydė́jau (d.) Grv. Aš pas savo motušelę kaip rožė žydė́jau, o pas tavi, jaunas berneli, kaip šluota kertelė[je] (d.) Klk. Žydė́k, mano sūneli, kaip bijūnas daržely JD945. Už baltam stalui pati sėdėjau, raudona rože skaisčiai žydėjau D66. Tu žydė́si rože, aš erškėteliu (d.) Dglš. Žydi bernelis mano širdelėj kai darže bijūnėlis (d.) Glv, Kdl. Žydi mergelė mano širdelėj kai darže lelijėlė TDrIV29. Par ką žiedas žýdi? (klausiama žaidžiant žiedo dalijimą) Šmn. Vargai šakojo, vargai lapojo, vargai vartuos žydė́jo JV634. Žydi darže rožė, žydi lelijėlė, žydi mano jaunystėlė pas radną motyną (d.) Pls. Žydi obelėlė raudonais žiedeliais, žýdi mano mergelė ir jos jaunos dienelės JV1042. Žýdi rūta, žýdi mėta, žýdi lelijėlė, žýdi mano valnios dienos kap žalia rūtelė DrskD73. Žyd ir muno jaunos dienos kaip darže žolelės D3. Jam rodės, dar vakar jaunystė žydėjo, šiandieną pražilo plaukai nuo šalnos Mair. Pačioj žydančioj (orig. źydenczoj) jaunystėj N. Dabar palaima jo žydėjo kaip rožė vasaros laike I.Simon. Gražus esti bernelis, žydi (orig. żiedi) kaip lelija, nešioja jį ant rankų mergaitė Marija Mž220. Žodis Dievo žmogu stojo bei vaisius panos žydėjo Mž153.
^ Kam tos gėlės, jeigu bulvės žýdi (juok.) Gl. Diegu nebuvęs, gėle nežydėsi LMD(Kltn). Dilgynės ir keikiamos žýdi JT382. Atiduos skolą, kad akmuo žydės VP7. Atduos, kad kūlis žydės S.Dauk. Kai kuolai žydės, gaidžiai kiaušinius dės KlK2,49. Kai cviekai žydė̃s, aš tavę klausysiu Pg. Savo krašte i tvoros žydi Tr, Lp. Menka žolė ilgai žydi TŽV623(Ps). Pupos žydi – bajoram badas LTR(Šd). Koks medis nežydėjęs uogas veda (kadagys) LMD(Vlkv). Lino linojėlis, bičių sijonėlis, aukso žiedu žydi (žvakė) LTR. Septynios mylios tilto, o gale to tilto lelijos žýdžia (gavėnia ir Velykos) Dv. Ąžuolas grąžuolas, viršūnėlė žydi (žvakė) LTR(Aln). Bitės gėluo, linų liemuo, aukso žiedu žydi (žvakė) LTR(Rk). Kaulo burna, mėsos barzda, ant galvos jurginas žydi (gaidys) Kp. Kad jauna buvau, rože žydėjau, kai pasenau, akis įgijau, pro tas akis pati išlindau (aguona) PrLXVII40.
2. DŽ prk. turėti palankias sąlygas plėtotis, klestėti: Aukštiejie mokslai žemėje žýd KI249. Žydės vienybė, lygybė ir brolybė mūsų tarpe B.Sruog. Tos gadynės pradžioj žydėjo dar javų prekyba A.Janul. Kaip žinoma, toje [Vilniaus] vyskupystėje būtent, lenkystė bažnyčiose žydėjo iš senų laikų LTI290. Girtybė žydi čion visam pilnume ir tarp lietuvių rš. Bažnyčia Christaus … ne tiektai anuo metu kad dabar žydėjo, bet ir nū po ižbarstymo žydų po visą pasaulį DP445. Pirmūsius metus amžiaus tavo aną žydančią jaunystę parleidai ant apibrozijimo (paniekinimo) munęs, Dievo tavo, ir ant raskažių tavo P. Taip tai ir tauta, tikruoju gyvendama gyvenimu, žydės A1884,8.
3. Kt, Kbr, Dkš, Grl prk. gražiai, sveikai atrodyti: Jaunas žydė́te žýda, kaip anims gerai Krš. A matot, kaip jauna sau žýdu, i gana End. Vakareliai buvo gražūs: girtų nebuvo kaip jei, pasišvietę visi, mergos žydė́te žydė́s Krš. Kad būč vienas buvęs, galbūt i žydė́jęs Slč. Žandai žýda Rsn. Raugėm saldes, bulbes virėm, o mūs žandai žydė́j[o] Brš. Pribaigei Lapinį, o pati žydėte žydi, – sako paštininkas Lapinienei J.Ap. Ūkvedys žydėjo sveikata J.Marc. Greit jį nuvilko ir pasodino už stalo – tarp žydinčių veidų, greta žmonos A.Vaičiul. Žýdi mano mergužėlės skaistiejie veideliai JD149. O Amilia – jau septintam danguje. Žydi visa, net ašaros trykšta jai iš akių J.Balt.
4. Arm, Ds prk. gerai gyventi, žaliuoti: Nupylė į miestą i žýdžia tame mieste Žg. Žýdam seni vieni Rdn. Nežýdam i nežaliuojam, vargstam, i tiek Krš.
^ Žydė́k, kol šalna nepakando Tr.
ǁ Lp praleisti (daug laiko): Neparvažiuoja mūsiškiai, o gal koks žagarietis žýdžia pas juos Sk. Prie šito audeklo ir žydė́k visa vasara Užp. Vai vai, mergele, tu čia žydė́si, iki viską pasiūsi! Mrj. Dar dešimt dienų [ligoninėje] žydė́sit kap niekur nieko (juok.) Mrk.
5. DŽ, NdŽ prk. žibėti, blizgėti, spindėti: Akikės [vaikų] žydė́s, veizant į tą saldainį End. Ir akys, ir dangus rugiagėlėm žydėjo J.Aist. Aušrinė paryškėjusi tebežydi, tebemirkčioja A.Mišk. Žydi danguj žvaigždelės – teip jaunos mergelės TŽI196. Mėnulis žýdi pilnatim DŽ1.
ǁ būti matomam, atsispindėti (veide): [Žmonės buvo] povyzos drąsios ir malonios, ant kožno veidu narsybė ir kantrybė žydėjo, o malonė artimo kiekvieno[je] širdė[je] klestėjo S.Dauk. Visų veiduose žydi džiaugsmas J.Marc. Eglei skruostuos žydi spindulys jaukus – Žilvinas palydi žmoną ir vaikus S.Nėr.
^ O kad aš buvau pas motynėlę, žydė́jo roželės ant mano veidelių JV828.
6. Š, DŽ, NdŽ, Vr, Klm, Skp, Lš, Lz prk. pelėti, plėkti, mūsoti: Duona žýda, sena senitelė̃ Krš. Jeigu pradžioj nedėlios kepi [duoną], tai labai pela, pradeda žydė́t Kp. Pupos žýda ir duona žýda Užv. Mūsų duonytė žýdžia PnmR.
7. DŽ, NdŽ, Plng, Jdr, Ds, Sld, Sn prk. būti pakeitusiam spalvą dėl fitoplanktono dauginimosi (apie vandenį): Dabar vanduo tai nei nebežýdi, o pirma tai žalias žalias Všn. Ryte tai buvo geltonas geltonas vanduoj [ežere], žydė́j[o] Kpč. Jau vanduoj žỹdi, sekas maudytis Mrc. Kol vanduoj žydi, maudytis neik Kpč. Pelkėse ir ežero pakrašty vanduo žydėjo A.Rūt. Ten augo ajerai, tarp jų kumsėjo varlės ir žydėjo maurais apsitraukęs vanduo V.Bub. Rugsėjė[je] žýda jūra, sveika būti pri jūrai Krtn.
8. DŽ, NdŽ, Brž, Ign, Kzt, Skdt, Mlt, Žsl, LTR(Lp), Nm, Tlž prk. būti su baltomis dėmėmis (apie nagus ir pan.): Nagos žýdi – padovanos kas ką (juok.) Ml. Kap pirštų nagai žydi – vargas LTR(VšR). Nagai žýda, gausi žanyties Yl. Kiek nagų žydžia, tiek vaikų turėsi Krč. Kurios nagai žỹdi, gaus našlį Gs. Visos nagos žydi – greit atliksi našlė Sur. Ką nauja nešiosi, kad nagai žýdi LzŽ. Nagas žýdi, itai bus navyna ZtŽ. Mortos dantỹs žýdi Pc. Dantys žyda, kad dantų galai baltuo[ja] Šts.
| Žemė žýdi – tai jau prieš grybus Pv. Žemė žydi dar̃, turi būt baravykų Kpč. Jeigu žemė žydi, tai bus grybų TŽIV475. Žemė žýdi, pumpučių yra Mrc.
| Neik, kur ledas žỹdi Kt.
9. Ant nesveikai raudonuoti: Kojos žýdi, kai supleišėja Kp. Jau kūnelis žýdžia vaikui – nupuškuoja visas Škn. Žýda visa panosė [po slogos] End. O jei raupsai žydės odoje, ir apdengs visą odą, nuog galvos iki kojų, viskas po akim plebono gal būti BB3Moz13,12. Tada vėl žydėdavo visų nosys, vėl klegėdavo lotyniškai rusiškai lietuviškas Babelis P.Cvir.
ǁ šviesti ryškiai raudona spalva: Kaip sykį kirto, žemė drebėjo, kaip antrą kirto, kraujas žydė́jo JD1537. Žemė su kraujum žydėt pradėjo JD1112. Žemė krauju žydėt pradėjo S.Dauk.
10. Graž, End, Vkš prk. turėti mėnesines: Sako, jau žýdžiant [mergiotę] Ds.
◊ ant nósies žýdi greit įvyks: Renkitės, jum veseilia an nósies žýdi, o gal jau prašė? Pv. Pinigų reikia – krikštynos žydi an nosies Rod.
galvà žýdi apie žylantį žmogų: I galvà jau žýdi Ad. Kaip pagrįši, žydė́s mamos galvẽlė, kaip vyno obelelė Mžk.
garstỹčios paausiuosè žýdi apie pradedantį žilti: Paskui visi sako, kad jau jai ir garstỹčios paausiuosè žýdi, o vis neištekėjusi Nmn.
kviečiai̇̃ (rugiai̇̃ An) žýdi apie gerą padėtį, būklę: Tau už jo kviečiai̇̃ žýdi Mrj. Dabar klebonuo rugiai̇̃ žýda: ryt ar trejos laidotuvės Šts. Kai žmonys miršta, kunigams rugiai̇̃ žýda KlvrŽ.
širdyjè žýdi jaučia nuoskaudą: Man vis širdy žydi, kiek kartų anys mañ’ norėjo suėst Užp.
1 apžydė́ti
1. intr. kiek nužydėti: Nesulauks anos (chrizantemos) Visų Šventų, nušals; jau anos apžydė́ję Aln.
2. intr. žydint apsidulkinti giminingos kultūros žiedadulkėmis: Kopūstai sėtiniais apžyda Grg.
3. apdovanoti: Kad apžydė́jo vaikus: vienam kepurę, kitam batus, trečiam šaliką Užv. Duok duok, tetušeli, neskūpėk, savo mylą dukterelę apžydė́k (d.) Žlp.
| Baltas stalas lino žiedu apžydėtas, gabija apšviestas (iš vestuvių apeigų) LTsIV720.
1 atžydė́ti intr. J.Jabl
1. M.Valanč, LL120 baigti žydėti, nužydėti: Atžydėjo [gėlės], galia birti Grd.
2. refl. prk. ilgai dirbti, nusikamuoti: Nu atsižydė́si vienas in tokio kavalko! Ktk.
1 ×dažydė́ti (hibr.) žr. 1 peržydėti 1: Obelių yra kelios, tai dažydėj[o], o ar obuolių bus, ar ne Vlk.
1 įžydė́ti intr. Dg įsileisti žydėti: Gražesnės [gėlės], kai da ne teip įžydė́ję Kp. Mėlynas linelis jau įžydėjo, jau tave tėvelis man pažadėjo LTR(Vlk).
| refl.: Daba da jis neįsižydė́jęs, užskurdęs Sdb.
| prk.: Pavasaris įsižydi vis daugiau, vis margiau I.Šein.
1 išžydė́ti, išžýdi (i̇̀šžydi), -ė́jo intr.
1. kurį laiką žydėti, išbūti su žiedais: Mūsų žolynai visą žiemą išžydė́jo Š.
2. sužysti, išsiskleisti: Eina su peiliu ir tuos pumpurėlius appjausto, neduoda jom (rūtoms) išžydė́t Kč. Neduokit tiem stiebam [rabarbarų] išžydė́t: kap tie stiebai i̇̀šžydi, tai lapai maži Kpč. Pernai sausra buvo, tai neišžydė́jo [bijūnai] Kpč. Ir sodas ižžýdi, visas baltas ZtŽ. Žalia rūtelė, ar jau išžydė́jai? (d.) LzŽ. Išžydėk, rūtele, linelio žiedeliu, kad jis neišpažintų tėvulio dvarėlio LTR(Vrn). Kai tos lelijos išžydėjo, iš tų lelijų paukštelis skrido (d.) Dl.
3. Rtr, Mrj, Vrn baigti žydėti, peržydėti: Išžydmi N. Kviečiai jau buvo išžydė́ję, kai suguldė Gž. Jos (obelys) išžydė́[jo], ir viskas Graž. Nū išžýdi vyšnios Rod.
| refl. Š, Rtr, BŽ342: Bulbos neišsižydė́ję, o kasa Švnč.
4. refl. prk. užsibūti: Na, jau tu tę (viešnagėj) išsižydė́jai Lp.
5. prk. lemti pasidengus baltomis dėmėmis: Kai nagai žydi, tai jie išžydi an ščėsties LTR(Auk).
1 nužydė́ti intr.
1. Sut, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, LKT237(Kri), Šts, Kl, Žž, Ign baigti žydėti: Nužydi žolė SD224. Jau žiedai nužydė́jo, t. y. nustojo žydėti J. Vienos bulbos nužydė́ję, kitos da žydi Aln. Jau rudi žiedai, nužydė́ję liepos Sld. [Linai] kaip jau nužýda, tujau reik nurauti, sustatyti į gubeles Žd. Nužydė́jo, nulinko rugiai Klt. Šiemet bulbos visų anksčiausia nugedo, nespėjo nužydė́t PnmR. Tos [gėlės] benga nužydė́ti, kitas svadinsu Krš. Jau ramunės nužydė́j[o], jau šlempa Pv. Nužýdi pieva i pasisėja pati, šitie grūdeliai Klt. Nužydmi N.
| prk.: Bėga dienos laukais ir nužydi gėlėm, nubanguoja rugiais pakelėm, pakelėm rš. Pasklis ir mūsų dienos lyg nužydėję pienės, nuklys toli už atminimo J.Aist. Dar roželės nežydėjo nė metuose kartą, mergužėlė, nužydėsi paskutinį kartą! JD1481.
| refl.: Papartis jau buvo nusižydė́jęs Slk.
ǁ prk. nunykti: Ažu itokių gaspadorių tai visa gražiai nužydė́j[o] Arm.
2. prk. baigti žydėti, žaliuoti (apie vandenį): Ka vanduo nužydė́s, tuokart, vaikaliai, maudyties galėsiat Skd.
3. Grž prk. darytis nebegražiam, nusenti: Taip nužydė́ste, ka greit bus galas Bsg. Agute, liaukis. Vaikio neprisuksiu. Ir nužydėsi senmerge M.Katil.
4. prk. pakliūti (į vargą): Šumij[o] šumij[o] ir nužydė́j[o] in penkelių metų [į kalėjimą] Vrnv.
1 pažydė́ti intr.
1. NdŽ, DŽ1 kurį laiką, kiek žydėti: Jos (kambarinės gėlės) par vasarą pažýdi i rudenį nuleipsta Pšš. Sutaisiau [puokštę], sakau, tegul ir jam (vyrui) pažýdžia PnmR. Dabar kaip šitie čibuliai pažydė̃s ir juos nupjausi, tai daugiau nebežydės Slm. Kad palyt žiede, tai anos (slyvos) do pažydė́t Klt. Tai pažydė́jo do medatkos po šitam lietui Klt. Vaisiniai medžiai jau pažydė́jo: obuoliai, grūšnios augti pradėjo BM430(Kp).
| refl. prk.: Pasižydėk, seseraite, paskutinį kartą LTR(Trg).
2. prk. būti nebegražiam, kiek pasenusiam: Mes jau abi pažydė́ję, baltos, tai daug ką kiteip suprantam Slk.
3. prk. pasilinksminti: Kap rugelius pabaigsim, tada pažydė́sim Arm.
4. prk. ilgai trukti (dirbant, vargstant): Na ir pažydė́jau aš tame audime Dkš.
| refl.: Pasižydė́jo maniškė staklės[e] Ktk. Da pasižydė́si, vaike, kol in savo kojų atsistosi Ktk.
ǁ ilgai būti: Mes čia dar ir pažydė́sim Mrk.
1 péržydėti intr. KI249, DŽ, NdŽ, KŽ; R363, MŽ486, L, peržydė́ti Rtr, páržydėti; Sut, M
1. LL127,187, ŠT328, Brb, Btrm, Dv baigti žydėti: Paržyda medis, žolė D.Pošk. Páržydėjo ir nubiro žiedai J. Rugiams žydant, jei vėjų nėr, gerai páržyda – geri rugiai yr Lk. Kaip páržydės grikiai, būs grūdukai Krž. Kap péržydės žolė, jau šienas negardus ZtŽ. Páržydžia [pupos], ankščiukės yr, viršūnės pradeda ruduot Grnk. Čiukš va péržydėjo ir nebežydžia [gėlės] Slm. Kap jau péržydėję bulbos, tada pjaunam bulbienolius LzŽ. Gaidžiukai kap péržydi, loc šiškelės randasi LKKXIII23(Grv). Bijūnėlis paržydės, tai jis saldžiai nekvepės JV288. Laukuose rugeliai jau peržydėję, grūdelius augina Žem. Paprastai apyniai žyda liepos mėnesė[je] par dvi ar tris nedėles, kurie paržydėjusys mezga vaisių, arba spurganas S.Dauk. Peržydmi R, MŽ, N.
| Jau kiek péržydėjo sodai, kap pirma tai tik balta, gražu Kli.
| prk.: Žinok gerai, merguželė, tavo jaunystelė paržydės, parklestės kaip darže žolelė (d.) Lk. Ji (giesmininkystė) mums parūpina, ko priegimtis (gamta) neįstengia priduoti: auksinį laiką, niekados nerūdintį, pavasarį neperžydintį A1884,223.
2. prk. pasidaryti nebegražiam, pasenti: Žydėjusi páržydėjusi merga, jau po visam Krš. Péržydėjus merga, kas jau ją tep ir griebs Brš.
3. Kb prk. baigti žydėti (apie vandenį): Aš paežerėj ažaugus, mum būdavo neleista [maudytis], kolei vanduo péržydi Sld. Kol [v]anduo nepéržydėjęs, nemožna maudytis Ign.
1 pražydė́ti intr. Rtr, NdŽ
1. S.Dauk, M, L, LL290 imti žydėti, išskleisti žiedus, pražysti: Pražýdi grikis anksti DrskŽ. Iš pradžių tulpės pražýdi, paskui ir kitos [gėlės] Vlk. Kai pražýdi, baisus kvepėjimas liepos Sug. Labai reikia lietaus, teip sausa, bulbos nepražydė̃s Alz. Kada sausas oras, pražydė́jus pienė greit išmeta pūkelius Dgč. Ievas liuobam merksma, Velykoms ka pražydė́tum an stalo pasidėti End. Motka išeina žiemos laiku – sodas pražydė́jo (ps.) Eiš. [Sugrįšiu,] kai an pečiaus žirnius sės, kai kačerga pražydė̃s (d.) Pls. Sesyt sesytė, jaunoji mano, kad ji (rožė) pražydės, tai aš parjosiu RD37, N341. Kap sesutė rūtą sės, an rytojaus pražydė̃s, tada mano jaunos dienos pas motulę vėl sugrįš DrskD132. [Vainikėli, žaliukėli,] kaip tu žalias pražydė́si, aš jauna tekėsiu JV779. Pražydmi R, R79, MŽ, MŽ104.
| prk.: Kai užsėdau už skomelių, pražydėjau kai roželė (d.) Lp. Tai iš tę, tai iš tę laimė pražydės Al.
^ Vieną sykį tie jau žydėjo, antrą sykį nebipražydė́s, vieną sykį tu jauna esi, antrą sykį – nebibūsi End. Atiduos, kai basliai pražydės KrvP(Jnš).
2. NdŽ nužydėti, peržydėti: Žolė pražydė́jo J. Pražydė́jo rožė, po dienos numetė lapus Slm.
| prk.: Mūs jaunystė greitai pražydėjo rš.
ǁ prk. žydint praleisti: O tu viena, kai žiedas, dieneles pražýdi JV1030. Pražydėjus jaunas dienas, puolei į vargelį JV1030.
3. Lš prk. būti subrendusiam: Nuotaka, pražydėjusi merga KlvK115.
4. LEVIII260 prk. imti klestėti, smarkiai išsiplėtoti, pakilti: Vakarų Europoje buvo pražydėję benediktinai rš. Pražydėjo nauja draugija rš.
5. prk. apsitraukti pelėsiais: Negi išmesi pražydėjusią duoną – suvalgom Lš.
6. prk. praleisti laiką ilgai ką dirbant: Su tuo audimu, mergele, staklėse pražydė́si Brt. Pražydė́si, ligi išausi Dkš.
1 ×razžydė́ti (hibr.) intr. ZtŽ sužydėti: Razžydė́jo kvietkai labai gražiai Aps. Šiemet i nerazžydė́[jo] liepai Rš. Razžydė́j[o] sodai, alne balta nuog žydeklių LzŽ. Stato butelin: ar razžydė̃s tos vyšnios? Asv.
1 sužydė́ti, sužýdi (sùžydi), -ė́jo intr. Rtr, DŽ, NdŽ
1. S.Dauk, M, Sdb, Dgč imti visiems žydėti (apie augalus): Sužýdi lubinai, aparia, sėja rugius DrskŽ. Kap alyvos sùžydi, namas kap iš atvirutės (nj.) Krsn. Vasarą ka sužydė́s [gėlės], tiek gražiausiai būs Žlb. Kap buvo slyvos sužydė́ję, tai visas kiemas tik baltavos Šlvn. Ka tie alyvai kumet sužydė́s, tiek gražus tas takiukas buvo, tiesiai į gonkas End. Viešnės sužýda ankstybėse, tankiai nušaldo Rdn. Kaip sužýdi [bezdai], tai mėlyni, balti, teip gražu, teip kvėpia Antš. Ankstyvos [bulvės] sužydė́ję, o kas bus – než[i]nia Drsk.
^ Bus jie ten, kai paparčiai sužydės KrvP(Mlt).
2. refl. Švnč apsidulkinti vienas kito dulkėmis: Burokai su burokėliais susižýsti LD351(Sv). Kai bulba tai susižýdžia, kažin agurkai? Slm. Buvo viena geltonoja [morka] ir susižydė́jo Sdk. Tuščiaviduriai žiedai susižýdžia su pilnaviduriais ir būna sėklų Všk.
3. NdŽ prk. suklestėti: Prisiekęs pastangas visas padėti, kad tėviškė galėtų sužydėti T.Tilv. Sužydė̃s tau visa, kad vagia šiokis tokis (juok.) Lzd.
4. NdŽ prk. sužibėti, suspindėti: Išėjus iš bažnyčios ir susitikus šventoriuje, merginų ir vaikinų skruostai nesužydi, akys nesuspindi I.Šein.
5. NdŽ, Tvr prk. supelėti, suplėkti: Padedu ant pamato, apvožu, al’ pražysta [duona], sužydė́jusios i nebgal bevalgyti Tn. Valgyk sužydėjusią duoną – perkūno nebijosi Vj.
6. NdŽ prk. pradėti žydėti (apie vandenį).
7. prk. pasidaryti gražiam, subręsti: Merga greitai sužýda, ale i páržyda greit Krš.
1 užžydė́ti intr.
1. NdŽ pražydėti: Ažžydė́j[o] gėlės LzŽ. Ažužydė́[jo] žolynas Dglš. Užžydė̃s sodas po šventam Jurgi ZtŽ. Kap žužýdi kanapės, išrinkdė jas (pleiskanes) Rod.
2. pradėti pelėti: Mūsios lubos ažžydė́ję, visos baltos Lz.