žer̃gti, -ia, -ė KBII155, K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ
1. tr. MŽ, N, M, BzBkXXIV259, L skėsti (kojas): Žer̃k kojas į šalis, mokydamos šokinėti J.
| refl. N, Rtr, NdŽ, KŽ.
ǁ intr., tr. R, N sėsti (ppr. ant arklio) skečiant kojas: Aš žergu ant arklio, t. y. koją keliu ant jo J. Gal ir neužtruksiu, – priduria, jau žergdamas dviratį rš.
2. tr., intr. daryti žingsnį: Kaip gali karvę ant kiemo laikyt: kur žergi̇̀, te blynas Mžš. Čia buvo mėlynė, kita kryžiuj (kryžkaulio srityje) – aš ir žer̃gt negalėjau Str. O o, didelis [berniukas], platį žingsnį jau žer̃ga Krš. Milžinas kap žer̃gs žingsnį – tai kelias mylias (ps.) Prng. Kur kiaulį svilina, negalima te žer̃gt [nėščiai], vaikas bus šeriuotas (priet.) Sug. Žergia kelis žingsnius atbulas rš. Pasitampė kelnes ir botkočiu pasiramsčiuodamas žergė porą laiptelių pasveikinti šeimininkės M.Katil.
3. intr. žengti perkopiant: Per slenkstį žergia ir griūna Ign. Aš par jį lipu, žergiù – neina nuo slenksčio, nesikelia niekaip Mžš. Tu tai jau i par slenkstį žer̃gdamas išgersi Str. Langą atsidariau ir žergiù Slm. Žer̃ga par notnėrę, kad i mižes nudega, bet neraus [tinginės] Sd. Perlipo vielinę tvorelę ir tiesiai patraukė, žergdamas per bėgius, į geležinkelio stotį J.Ap. Ji mostelėjo ranka ir pati ėjo daržo vagomis. Jis žergė iš karto per dvi, per tris M.Katil. Nežerk par ližę, bo duona atšoks LTR(Rs). Nežer̃k per žmogų – neaugs Ds. Nežerk per agurkų ežią – bus kartūs agurkai Ds.
ǁ žengti, lipti į ką: Na, brač, žerk į kubilioką, mirk, prauskis ir trinkis Vaižg.
4. intr. Plk, Slnt, Krp, Km, Užp, Šmn žengti, žingsniuoti plačiu žingsniu: Žer̃ga, tik žer̃ga – nesugenam Krš. Kai žergiù dideliais žingsniais, niekas nebepaveja Šd. Žergė Valius, pasigėrėdamas rytdienos reginiu, ir trenkė kaktą į kažin ką kietą M.Katil. Tik baisu žiūrėt, kad kerdžius išgena bandą, ir tavo jaučiai pro vartus vaitodami žer̃gia K.Donel.
| Kur žergi̇̀? Sdk. Bet Juzis, iš paskos eidamas, mato, kad Valentas žergia kažkaip nestipriai J.Paukš.
5. intr., tr. Ktk kerpant ar pjaunant kuokštais palikti: Atlaša dalgė žer̃gia Mlt. Dalgė labai siaurutė, sudilus, tai greit pjaut negaliu, žer̃gia, pievą gadina Lel. Žer̃gia žolę dalgė, reikia galąst Dglš. Tos žirklės žer̃gia, nebekerpa – reikia galąst Ut. Jei per avikirpes peržengsi, tai žirklės vilnas žer̃gia Km.
6. refl. vėptis, skirtis, skleistis į šalis: Siaurų kailinių žambai žer̃gas Šts. Tėvai, čia tavo kaklas še kai žer̃gias Jrb.
7. intr. prk. apkalbėti, užsipulti: Antra tokia yr Šilalė[je] – ant visų žer̃ga i žer̃ga Lkv.
◊ plačiai̇̃ žer̃gtis daug ko trokšti, siekti: O, plačiai̇̃ žer̃gas vyrelis – piningų lig kaklo, mergų pulkai Krš.
apžer̃gti, -ia (àpžergia), àpžergė tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ
1. Q82, R, R65, MŽ, MŽ86, N, D.Pošk, M, L, LVI139, Grv, Lz apimti, apskėsti kojomis: Arklį apžer̃gęs sėdi jis J. Apžer̃gusys arkluką ir atjo[ja] į atlaidus End. Priešakyje, širmą žirgą apžergusi, kinksnojo rudaplaukė žmona, laikydama glėbyje vaiką J.Sav. Eini žiūrėt, kur perekšlė pasikavojus, kiaušinius apžer̃gus Gdr. Api̇̀žergė anas gyvatę samanyčioj Ad. Laiko aviną apžer̃gęs kojom Pns. Api̇̀žergė vilką ir rėkia, o žmonės išlėkė su kultuvais ir užumušė [vilką] Žl. Kai griauja, dievas ožį apžergęs per debesis joja LTR(Vrb). Apžer̃gęs duoda jam (neklaužadai) diržu par užpakalį Ėr. Api̇̀žergei vagą ir dralini (ravi) Užp. Labai biednai gyveno, nei aptaisė [mirusio], baltan graban įdėjo, apžer̃gęs ir nuvežė Slm. Gėrė gėrė, daba ožius pjauna tvorą apžer̃gęs Erž. Vaikas joja apžer̃gęs lazdą DŽ. Jonas sienojų apžergęs tašo J.Paukš. Jis nebuvo tinginys ir dykaduonis. Neviliojo pirkėjų į savo krautuvę, apžergęs silkių statines M.Katil. Dešim dvylekos metų – veda kult [su spragilu], apžer̃gęs moko Grz.
| Tešmens karvė neàpžergia Grd. Karvės ne an juoko, pieningos, tešminų neàpžerga Rdn. Karvė tešmens neapžer̃gia, pastyręs visas Jrb. O tos kumelės visos pritvinkusios, tešminis ledvas àpžerga Yl. Su kokiu tešminiu neàpžergamu eina karvė vakarą Krš. Pilvo neapžerga [nėščia], o dar po šokalus laksto Šts.
^ Tai gal ir sėdėsi apžergus dukterį kaip višta kiaušinius? V.Krėv. Ir dumia kaip ragana, kačergą apžergusi PPr285. Skūpus kaip šuva, kaulą apžergęs Žg. Atrodo, kaip aniolas širdį àpžerga (labai miela) Krtn. Valgyk – kiek apžioji, šik – kiek apžergi̇̀ Dkš. Kemša – kol apžio[ja], šika – kol àpžerga Krš. Ėda nepriėda, šika neapžergia LTR(Vlkv, Snt). Stovi, ugnį apžergęs (trikojis) LTR.
| refl. tr., intr. K, KŽ, DŽ1: Diedas išsivedė arklį, apsi̇̀žergė i nujojo Ign. Prisivedu kumelį in tvoros, apsižergiù i joju Klt. Ratuką (dviratį) apsi̇̀žergė i važiuoja Gs. Savo dviratį apsi̇̀žergei i nuvažiuoji Ad. Kaip tas arklys eis dišlių apžer̃gęs[is] End. An suolu pasidėsi [šepečius], i pats apžer̃gsys suolą, ka prispaustumi, nedidelėms saujelėms i šukuosi [linus] Kl. Vieni kala stati, kiti sėdom, aš tai apsižer̃gęs Slm. Jau apsižer̃gus gaidį pelėda ir dziuoboja Ob. Apsi̇̀žergei vagą ir dralyk, nei kaponių, nei nieko, tik paspėk Užp. Kap lipo par torą dratinę ir įsivėlė, po tus dratus apsižer̃gęs Všv. Mietą apsižer̃gęs eina [per Užgavėnes], apdarytas, ožkos ragai y[ra] pridėti Gršl. Mažas dar protas: tebejodinėja lazdą apsižer̃gęs Žgč. Nu pūslės uždegimo apsižer̃gs puodą su plikytums pakračiums i pasveiks Krš. Visokių žolių prideda, padaro apsižer̃gt i šutinas Klt. Geria bačką apsižer̃gęs Dglš. Meisteris, apsižergęs kibirą, vis iš eilės pilsto į kaimynų ąsočius ir alvutes P.Cvir. Žiūrėjome, kaip jisai, apsižergęs kraigą ir atsispyręs į lotas, rišo kūlelį A.Vaičiul. Sukosi sukosi, tą kuilį jau pailsino [vilkas], tik opt an kuilio apsižergė ir tuo – už gerklės BsPIV283-284(Šn).
| Ką tu senė žemę imsys, ar apsižer̃gusi laikysi Krš. Apsižer̃gt šniūreliukas (labai siauras rėžis) Dglš.
| prk.: Nujo[jo] karas an tų pinigų apsižer̃gęs (neteko vertės pinigai) Ad.
^ Su tavo peiliu apsižer̃gus Rygon nujotum Sur.
ǁ priekyje savęs sunkiai nešti: Ut kokią didelę pelę katinas apžer̃gęs atsineša Lel. Viedrą apžer̃gusi nešiau, nepanešiau Krš.
| Gera karvė, pieno viedrą apžergiù čiut JnšM.
| refl. tr.: Viedrą apsižer̃gus tęsiu ir tęsiu, nenusėdžiu Brš. Traukia namiepi apsižer̃gus dainyčią, vargais tęsia Grv.
2. NdŽ, DŽ1, Dkš prk. aprėpti, paimti į savo rankas, užgrobti, užvaldyti: Bagotas nora apžer̃gti kitą Pj. Atejo svetima motriška ir àpžergė mūso tėvų gerą Ms. Ka galėtų, ir Ameriką apžer̃gtų, ir visur Krš. Jei tėvai ką nusipirko, tujau vaikai àpžergė Krš. Ans sako, ka tu nori mun gyvenimą apžer̃gti Trk. Ana visą turtą àpžergė Varn. Tėvas viską apžer̃gęs laiko, neduoda vaikam nė žmoniškai pavalgyt Jnš. Tėvas visus piningus apžer̃gęs laiko Vkš. Toj anyta visa apžer̃gus laiko: nieko neduoda, nieko neprisleidžia Dv. Vieni viską apžergę, o kitiems nė sausos plutos atsikąsti J.Paukš. Viena neàpžergu kalėdninkams tiekties, reiks pavadintinės bobos ieškoti Dr. Valdžia viską apžer̃gus, žmogus pats nieko negalia daryt Jrb. Lenkas Vilnių buvo pasiėmęs, lenkas apžer̃gęs buvo Sd. Žemes apžergę ponai, žmonėms nė gyvulio nėr kur paleisti Žem.
^ Turtų tiek turi, kad jau neapžer̃gia Rmš.
| refl. tr. Bgt: O, čia boba, visus numus apsižer̃gusi, anos valia Krš. Apsižer̃gusi tūkstantes laiko, o motyna kaip jei badu stimpa Krš. Vienas apsižer̃gęs visą žemę, da patruks Krč. Apsižer̃gę [bajorai] visą auksą i kela [žemės] kainas Krš. Vylėtės visus palaikus apsižergti… Žem.
| Tą mergelką ans gatavas apsižer̃gti Krš.
3. prk. paniekinti, apsėsti: Àpžergė tą žmogų [uošviai], iš proto galia išvaryti Krš. Diedą apžer̃gus turi Klt. Marti apžergtà – nemoka par trobą páreiti Krš. Marčią iš pirmos dienos [anyta] àpžergė Krš. Vyras motrišką àpžerga, ans i jo[ja], i tol jo[ja], kol nujo[ja] Rnv. Bobų velnio liežuviai, anos, vyraiti, tavi žergtè apžer̃gs Krš.
| refl. tr.: Tą marčią pagatava apsižer̃gti, ale daba kas tau pasiduos! Krš.
4. žr. peržergti 1: Api̇̀žergiau ir išejau Ign. Na, vaike, tave àpžergė – dabar nebaugsi! Žgč. Nereikia karvės mušt àpžergta vytele Tvr.
5. iš abiejų pusių apimti: Gumbriniame junge lankelį atstoja nejudamai pritvirtintas kumpas medelis …, apžergiąs jaučio kaklą iš vidaus ir apačios LEIX531. Šakėm apžer̃gia [tinklo kartį] ir vėl varo į kitą eketę Antr. Apžer̃k tą duobę ir pravažiuosi Azr.
atžer̃gti, -ia (àtžergia), àtžergė
1. refl. išskėsti kojas: Tu atsižergei (paraštėje išsižergei) tavo kojoms priš visus praenčius ir didei apsikekšavai BBEz16,25.
2. tr. KŽ, Pp žengiant grįžti atgal: Peržengiau tave – nebeaugsi, palauk atžergsiù, tai vėl imsi augti Š. Jei vaiką peržergė – nebeaugs, tad reikia vėl atžergt LTR(Brt).
3. intr. Kair ateiti, atžengti: Tiesiai par lauką kažin kas atžer̃gia Skp. Atažergė pasiėmę pinigus, kuriuos buvo prižadėję BaTeis16,18. Per laukus, per pievas, per dygstantį ir jau žalią vasarojų, per patį pavasarį atžergia atžengia kažkoks žmogaus šešėlis J.Mik.
įžer̃gti, -ia (į̇̃žergia), į̇̃žergė intr. Rtr, KŽ žergiant įlipti: Aš neįžergsiù ratuosna, reikia atnešt kas pasistoti Š. Būdavo, įžergi̇̀ akėčiõs, užmingi eidamas Alz. Pro abu atidarytus langus galėjai nedaug pasilenkęs įžergti į bulvių lauką J.Mik.
| prk.: Jau sena, jau šimtan įžer̃gus Vb.
| refl. prk.: Ko tu ton puodynėn insižer̃gus Ktk.
išžer̃gti, -ia (i̇̀šžergia), i̇̀šžergė NdŽ, PgrT26
1. tr. BŽ479, Rtr, KŽ, DŽ1 išskėsti į šalis (kojas): Išžer̃k kojas ir išsižergęs šokinėk skepetinę J. Išžer̃gęs vaiką an pečių nešiojas Mrc. Aukštesnysis [kareivis] atsismaukia munduro rankoves iki alkūnių, įsisprendžia į šonus, stovi plačiai išžergęs kojas V.Bub.
| refl. SD1158, SD324, Q592, R, R58,332, MŽ, MŽ78,445, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, K, Š, Rtr, ŠT241, BŽ479, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ: Aš noru praeiti pro ano šalį, ans teip išsi̇̀žergė Sd. Stovi [vyrai] išsižer̃gę ir nekruta Slk. Regimantas negražiai stovi – išsižer̃gęs VšR. Matai, kai išsižer̃gęs eina [slidžiu keliu] Jrb. Du pūru kviečių suims ir antdės an pečių, nei išsižer̃gęs, nei nėko (apie stiprų žmogų) Sd. Ka aš duodu (kapoju), ka aš duodu tą vežimą [žabų] išsižer̃gęs Rd. Kaip reketis stova išsižer̃gusi [užpilta rupūžė], pastūmei į šalį ir gerk Stl. Išsižer̃gę visi parpa Krš. Aštuonios valandos, anos dar išsižer̃gusios [miega] – kokios tinginės Krš. Užlaižo kiek i valkiojas senis išsižer̃gęs Krš. Išsižer̃gę, išklišę girti velkas Rdn. Tėvas, žinai, girtas, eina išsižer̃gęs tų durių atdaryti Trk. Par rugiapjūtę nebė[ra] kada dainuot, vyrai eidavo namo išsižer̃gę [iš nuovargio] Sdb. Joti reikėjo šeši mėnesiai, teip ejai išsižer̃gęs Vgr. Jau aš sena esu, o da jaunesni išsižer̃gę vaikščio[ja] Kl. Atsisėsti turi gerai, išsižergti ir kojas savo išskleisti, kad galėtų kits ing ano starpą arba tarpkiškį gerai ir vigadniai, be sprūsties, be suspaudimo atsisėsti ir kojas savo toli ištiest DS285(Rs). Jis išsižergs negražiai, įsispręs plačiai ir stovi lyg tyčiodamos: „Ir ką gi man padarysite?“ Vaižg. Kampe užtverti, tie ėriukai mekendavo laibais, drebančiais balseliais, išsižergę ant ilgų kojų A.Vaičiul. Musė priešais bitę spyrės, išsižergus anai gyrės Sln. Kad išsižergęs morkus sėsi, būs morkai šakoti Šts. Jasius, nieku pasidergęs, tenegul ans išsižer̃gęs: jeigu papras taip daryti, turės bado pamatyti JD181. Jonis ligu pasidergęs, tenegulia išsižergęs S.Dauk.
| Pati ka grėba tą šieną išsižergdamà (skubiai)! Žd. Ka matytumi, lėks kaip pasiutęs išsi̇̀žergdamas Trk.
| prk.: [Valdininkai] laiko kėdes prispaudę, išsižer̃gę (viską apėmę, apkėtę) Rs. Ka reiktų tamstai pamilžt [kietą karvę], ir išsižer̃gtum (privargtumei) Jnš.
^ Ir stovi kaip merga išsižer̃gęs Sd. Sėda išsižer̃gusi kaip karvė Sd. I gulės išsižer̃gusi kaip karvė End. Išsižergė kaip vyža ant saulės (apie greit nuvargstantį) Šd. Ko dabar stovi išsižer̃gęs kaip gaidys? Snt. Ale toks snopis: kur eina, ten išsi̇̀žerga kaip karvė, nebežino, ka numus tura Pp. Išsižergęs kai Marijošiaus ropės LTR(Vdk). Išsižergęs kai čirvų kojinys NžR. Kad eina, tai eina išsižer̃gęs kaip su kyla Klm. Išsi̇̀žergė kai karvė ant ledo NmŽ, Vkš.
ǁ refl. išsiplėsti (apie sienas, ribas): Lenkai sumanė plačiai išsižergti: viena koja atsistoti Juodajame pajūryje, antra – Baltajame Vaižg.
2. intr. įstengti nužengti (ppr. platų žingsnį): Aš plačiai i̇̀šžergu, platus muno žingsnis Krš. Didelis žmogus, tai gerai ir išžer̃gia Š. Andarokas neleidžia išžer̃gt Pns. Ar įplyšęs esi, ar kurių velnių, kad taip plačiai išžergi? Vaižg.
3. tr. peržengti: Ta Šatė nė koki upė – išžergama Šts.
4. intr. MŽ, N išeiti: Vaitaitis pamažu atidaro duris ir atžagarias išžergia į savo kambarį rš.
5. tr. praskleisti (drabužį): Apačia tokia i viršus toks – negaliu išžer̃gt suknelės Klt. Jau kitas padelkas išžer̃gęs atlekia [motociklu] Bsg.
| refl.: Tų marškinių visas entis išsižer̃gęs Jrb. Tai da pasiuvo: entis išsižer̃gęs, skvernai skleidžias Jrb.
6. refl. suirti, pasileisti: Diktiejai vaikiai ilginių kūlį su kẽliais pribakiojo, kad neišsižergtų, ka nepasileistų ryšys Ggr. Medį ant medžio krauni i su vytėms suki, ka kartės neišsižer̃gtum Gršl. Kaip ne su savo rankoms dirba: krėslą nusiperki – po savaitės išsi̇̀žerga Pvn. Ką tims krėslams reik daryti, ka išsižer̃gę, svyruo[ja] Krš.
7. refl. part. nepajėgus vaikščioti, visai netikęs: Išsižer̃gęs esi, kam tavęs bereik Rdn. Be sveikatos, išsižer̃gęs, kam tikęs Krš. Pagulėsi kokį mėnesį išsižer̃gusi – galėsi tuokart siusti Trk.
nužer̃gti, -ia (nùžergia), nùžergė Š
1. intr. MŽ, N žergiant nulipti: Jis nùžergė nuo arklio J. Tomas nenoromis nužergia nuo dviračio rš.
2. tr., intr. nužengti, nueiti kiek: Nùžergė tris žengsnius ir jau guli – buvo ištinę nuog bado [kaliniai] Drsk. Nuo ganyklos neturim nė žingsnio nužer̃gt Ps. Padavė ranką ir tokiu pat plačiu žingsniu nužergė atgal J.Paukš. Keliais žingsniais [vyras] nužergė alaus J.Mik.
ǁ intr. nueiti: Galima pėsčiam nužer̃gt Rk. Nùžergiau prie karvės Šmn.
| prk.: Pradėjo jis … prikalbinėt verst ant savo tikėjimą, bet šituo keliu jis netoli nužer̃gia BM85(Brž).
pažer̃gti, -ia, pàžergė tr.
1. NdŽ kojomis suspausti.
2. NdŽ kiek pažengti: Pažergęs porą žingsnių atsidūriau prie durų rš.
péržergti K, páržergti J.Jabl; D.Pošk
1. tr., intr. MŽ, N, NdŽ, KŽ perlipti, peržengti (per) ką: Par grabę ar páržergsi? J. Žinoma, reikėtų pastovėti, palaukti pas duris, bet jis eina, kojos peržergia slenkstį V.Bub. Negaliu, per šiaudą greit nepéržergsiu (nebėra sveikatos) Mtl. Dalge ką te dirbt, [rėžį] gali péržergt (labai siauras) Nmj. Par pradalgę páržergti negalėjo, tokią pievą buvo gavęs (gera žolė užaugo) End. Patys pietai – šašuolėtis yr páržergamas Kl. Par šlamštus negali páržergti Rdn. Vyrams kam čia šluoties, ka tik páržergti gali̇̀, i gerai Krš. Páržergiau tą šakalį ir toliau joju Trk. Priejo, péržergė [gyvatę], kamuolin susisukus Vdn. Páržergė ta kumelė, párejo par viršų, i gerai, ka neprimynė Sd. Par tą upeliuką péržergsta ir eikit taku par krūmus Sug. Atavežė namo, tai aš par slenkstį kojos negalėjau péržergt, kap silpna buvau Alv. Jei per gulintį vaiką peržergsi – jis neaugs LTR(VšR). Kap péržergi vaiko koją, tai, sako, anas jau dauges neaugs LzŽ. Drybsai, páržergiau – nebaugsi (juok.) Krš. Neperžergt par ieną, vaikas bus klyvas ar viena koja trumpesnė LMD. Jei meškerę peržergsi, žuvų nepagausi LTR(Antz). Duona atšoks, jei páržergsi par ližę Šv. Par audeklą negerai paržergt – staklės neis Krč. Jeigu vaikai nemokėdavo kult, tėvas péržergdavo spragilą, tai vaikams būdavo gėda PnmŽ.
| prk.: Pasakiau, ka neleisiu i neleisiu: par motiną nevalna páržergti (negalima motinai nepaklusti) Krž.
péržergiamai adv., paržergiamai D.Pošk.
péržergtinai adv., paržergtinai D.Pošk.
| refl. NdŽ.
2. refl. prasiskėsti (apie drabužį): Įsiuvaus stripliką į kelnes ir paliko pársižergusios Šts.
◊ [per] sleñkstį (sleñksnį) péržergti ateiti, lankytis: Par sleñksnį páržergė ir šoko barties Krš. Muno kojos tavo sleñksčio nėkumet nepáržergs! Vkš.
pražer̃gti, -ia, pràžergė
1. tr. NdŽ praskėsti (kojas): Karolis žvelgė į Gustą, ilgas kojas plačiai pražergusį V.Bub. Dabar nepràžergia mergelės: toki sijonai trumpi ir aptempti Bt.
pražergtai̇̃ adv.: Vaikai susisėda asloj pražergtai vienas prie kito TDrVII291.
| refl. NdŽ: Jis stovi duryse prasižer̃gęs ir manęs nemato Kbr. Kad neprasižer̃gsi, kaipgi jis pralįs? Mžš. Eina plačiai prasižer̃gęs par ledą Ėr. Susėsdavom į eilutę, prasižer̃gdavom, rankom susikabydavom, o vienas eina į rundą kalbėdamas (apie vaikų žaidimus) Snt. Gaidys prasižergė, atkišdamas priekin kairę koją, ant kurios buvo užkaltas metalinis žiedelis (ps.) J.Avyž.
2. refl. prasiskleisti, prasivėpti: Mano entis prasižer̃gęs Jrb.
3. intr. NdŽ pro šalį praeiti.
prižer̃gti, -ia, pri̇̀žergė tr. NdŽ žergiant koja pasiekti.
sužer̃gti, -ia (sùžergia Klk), sùžergė
1. intr. NdŽ daugeliui susėsti ant arklių.
2. intr. NdŽ daugeliui sulipti į ką.
3. tr. NdŽ sukeisti (kojas).
| refl.: Šokiat kaip reik – susikibo abudu, susi̇̀žergė Klk.
užžer̃gti, -ia (ùžžergia), ùžžergė
1. tr., intr. R, MŽ, N, NdŽ, DŽ1 žergiant užsėsti: Jis, stovėdamas viena koja ant žemės, o su antra ùžžergė ant arklio J. Tokis buvo mažas kumeliukas, kad nešokstant užžer̃gt možnė[jo] Ml. Velniai išlėkė pro aukštinį ir, kas ant akėčių, kas an arklų užžergę, nuskrido BsPII233.
| refl. tr., intr. NdŽ, Kv: Kabar kabar užsižer̃gusi dviratį parleka Krš. Užsi̇̀žergė in dviračio, nuvažiav[o], pripirko visa ko Klt. Užsižergi̇̀ an sienojo ir keravoji su kojom [veždamas rogėmis malkas] Svn. Užsi̇̀žergė an tvoros ir peršoko Rmš. O ta ragana vė ant piestos užsižer̃gus lekia (ps.) Šil.
2. užvaldyti, užgrobti: Nepaleisk, mamuk, dvaro (juok. sodybos), užžer̃gs marčios, paneigs tavi Krš. Teme ūkė[je] anos (žmonos) valia, ana visur užžer̃gusi Krš. Ka tas vokytis teip buvo užžer̃gęs, vis tiek Lietuvos būtų nedavę (nebūtų leidę nepriklausomybės) End.
| Baigia tas doleris užžer̃gti visą pasaulę Krš.
| refl. tr., intr.: Anam gal ant svetimo šmoto užsižer̃gti, o mun ne Žr. Šešis kambarius – tu tiek laikai užsižer̃gusi, i gana, o kitas netura galvos kur pakišti End. Užsižergei vienas ant tėvo gyvenimo Žem.
3. tr. prk. suniekinti, sumenkinti, apsėsti: Lėtas, pačios ùžžergtas Krš. Vyras į nėkus paverstas, pačios ùžžergtas – par trobą nemoka páreiti Rdn.
| refl. tr., intr.: Turi ana jį (vyrą) ažsižer̃gus, nepaleidžia niekur Klt. Ana ant vyro užsižer̃gusi – ir jo[ja], ir važiuo[ja] Užv. In mano biednos galvos visi užsižer̃gę Ktk.
◊ ×ant šiõ svi̇́eto užžer̃gti užgimti: Mun rodos, kad aš tik daba an šiõ svi̇́eto užžer̃gęs esu Šts.
sėdė́ti užsižer̃gus menk. labai rūpintis: Sė́di vaikus ažsižer̃gus, niekur neina, nei uogaut, nei ravėt Klt. Pardien reikia sėdėt prie kiaulėm ažsižer̃gus Klt.