šliaũžti, -ia, -ė Š, Rtr, DŽ, KŽ
1. intr. SD36,255, Sut, N, [K], M, L, NdŽ, Krš rėplioti, ropoti paviršium: O žaltys didžiausias šliaužia pro duris S.Nėr. Skersai takiuką šliaũžia in sąsparą [gyvatė] Dgč. Aš pažiūru, ta mun sau čia gyvatikė jau par rankas bešliaužanti̇̀ Žr. Ropoja kirmėlės par žagarais, šliaũžia Klt. Kas šliaužia ant žemės Ch5Moz4,18.
2. intr. eiti keturpėsčiam, repečkoti: Katytė pradėjo šliaužti, vilkdama žeme savo kūnelį J.Bil. Katė šliaũžia, šliaũžia, eina plozu, voliojas – buria lietų Aln. Dieną vilkai ir šliaũžia pas avis an pilvo, kai šuva Rod. Lapė ant svočią eidama, eidama, su ilga uodega šliauždama, šliauždama NS1361. Tuoj numetęs nuo galvos kepurę, atsigulė ant pilvo ir šliaužia kepurės pasiimtų BsPII276. Keliaklupsčiais šliaũžti NdŽ. Žemė išpijusi, negali keliais šliaužti, kasėjoms reikia pasilenkus rinkti Žem. Šliaũžėm anta kulnų (kẽlių), rovėm grikius Drsk. Šalta, vaikel, nešliaũžk an žolytės Pnd. Šliauždamas rinku uogas SD31. Rusai šliaužtè šliaũžė pry apkasų Erž. Ir čiaužte čiaužė, ir šliaužte šliaužė, pakol priejo ant gaidžio dešrą NS811(Vb).
šliaužtinai̇̃
3. intr. NdŽ lipti, sliuogti: Šliaũžti į medį J.Jabl. Karties įsikabinęs, gali šliaũžt žemyn: šiaudai nečiauš Mžš.
4. intr. Dglš pamažu, nerangiai eiti, vilktis: Koja už kojos šliaũžia, laikraščius pasėmus Pv. Kur dabar šliauži̇̀ negalėdama?! Pvn. Kokia jau čia mano sveikata – šliaužiù guge pasremdamas Srj. Dar jau i vėl šliaũža biškį žmogus Trk. Piktuoju, o veizėk – i šliaũža pri vaikų Krš. Šliaũšu miegoti, gana smaksoti Krš. Popiet nusblandis, ir galėsma namo šliaũžt Ds. I vė reikia darban šliaũžt GrvT95. Pradėjo augt žolė, žiūrėk, jau ir šliaũžia vištų pulkas Slm. Pradės visi katinai šliaũžti į tą trobą Trk.
| prk.: Reikia šliaũžtie drauge gyvenime Smal.
šliaužtinai̇̃ šliaužtinõs Vkš: Davatkos čemerių: į bažnyčią šliaužtinai̇̃ šliauža, o ką ištaiso! Krš. Šliauža šliaužtinõs į kūtelę Brs.
ǁ bastytis: Numūse nestova, šliaũža kažna kur i šliaũža Krš. Šliaũžia boba par pirkiom nuo ryto (nedirba) Klt. Nieko tam miške nėra, ale tos karvės šliaũš Plm.
5. intr. Yl ištisai, daug dirbti, triūsti: Seniejai ūkininkai pripratę šliaũžti – i šliaũža nu saulės lig saulės Krš. Ana visur važiuos, ans daugiau šliaũžė numie Trk. Senam i pritinka po numus šliaũžti – į darbus nebeini Rdn. A karvaitę, a kiaulę tu turi – dirbi, eini, šliauži̇̀ par kiaurą dieną Krš. Šliaužiù i šliaužiù apie tas kiaules par dienų dienas Rs. Nu ryto lig vakaro šliauži̇̀ šliauži̇̀, o darbo nematyti Rdn. Šliaužiù šliaužiù visa purvina, o naudos nėr Klt. Kiekvieną dienelę šliauži̇̀ i šliauži̇̀ aple tus gyvolius Ub.
ǁ prižiūrėti, slaugyti, rūpintis: Aple svetimą kas dykai šliaũš Krš.
6. intr. NdŽ pamažu judėti į priekį (apie susisiekimo priemonę): Tas trambajus šliaũža toms dratėms – septyni vagonai, cielas traukinys Vkš.
ǁ vykti, važiuoti kur, lėtai judant: Šliaužiù kumeliūte par mišką, daboju – vilkas stovi Klt. Šliaužiù namo, ko aš čia būsiu – nenoriu, išvažiuosiu Mlt. A su ragėms, a ten su kuo i šliaũš tad jau į tą bažnyčią Sd. Pasikinkei derešį į šlajukus i šliaũžk Krkn.
7. intr. L, NdŽ, KŽ čiuožti, slysti: Ragučių guoktai šliaũžia per sniegą Pb. Dalgė šliaũžia per žolę, ir nieko anys nepadaro Lb. Šliaũžk subine pakalniuo nuo kalno J.
^ Kiaulė ledu šliaužia, dantų neišdaužia (brauktuvas) LTR(Slk). Dvi sukumpusios bobos keliu šliaužia (rogės) LMD(Sln).
8. intr. slinkti: Morenos sluoksnius paliko prieš tai šliaužę žemyniniai ledynai rš. Aš prišoku pri lango – bačka ugnies šliaũža pakalniuo: lingu lingu i par tus krūmalius kiūst kiūst LKT85(Grg). Būdavo, kerti kultuvu par pėdą, tai net šliaũžia grūdai Klt. Kietas dalgis kimba į sprandą, minkštas šliauža sprandu Šts. Žeme šliaužė andarokas LTR(Pnd).
| Saulė, prasijuokusi savo spinduliais, raižo šliaužiančio debesies skvernus I.Simon. Nuo upės šliaužė rūkas rš. Šliaužia žeme didelis šešėlis S.Nėr.
| prk.: Jo žvilgsnis šliaužė ežero paviršium T.Tilv.
| refl.: Nesišliaũžia padalkos Lg.
9. intr. augant driektis, tįsti: Baltųjų dobilų stiebai šliaužia žeme ir į ją iš bamblių išleidžia plonas šakneles rš. Palei žemę šliaũžia [žolė] Ps. Šliaũžia [braškių] ūsai par žemę Ktk. Šliaužiantỹsis vėdrynas NdŽ. Šliaužiantysis prosnis LBŽ(I).
10. eiti, slinkti (apie laiką): Taip ir šliaužė metų metai Dzidoriui Artojui Vaižg. Pamažu šliaužė pavasaris rš.
11. intr. pamažu, nepastebimai išsieikvoti, išsileisti: Oi pinigas šliaũžia! Aln.
12. tr. vilkti, tempti (kojas): Senis, kojas žeme pagal šliauždamas, nuejo J. Nekela [kojų] taip kaip reik, ale šliaũža valug žeme Lk.
13. tr., intr. minti, trypti; letenti: Šliaũžti slenkstį NdŽ. Šliaũža [viščiukai] po daržus, lesinė[ja], kitas i pasipera Krš. Šliaũža vaikai visur, aguonas skabo Krš.
◊ kẽliais šliaũš nors ir negalėdamas: Kẽliais šliaũš, o nueis Klt.
kẽliais šliaũžti
1. pataikauti, keliaklupsčiauti: Priš ūkvedžius kẽliais šliaũžk, kol ką gauni Kv.
2. labai norėti: Kitas kẽliais šliaužtinai̇̃ šliaũža pri butelio Rdn.
3. labai prašyti, maldauti: Kẽliais šliaũši, rankas bučiuosi – nedovenosu! Rdn. Sako, kẽliais šliaušiù, kad tik jos sūnus neimt Klt.

pilvù šliaũžti pataikauti: Nereikia pilvù šliaũžt Šil.
apšliaũžti, -ia (àpšliaužia), àpšliaužė tr.
1. Š, Ser, KŽ, DŽ1 šliaužiant apsukti aplink, apropoti.
2. apeiti, apruošti, aptvarkyti: Jei vyras neturėjo laiko apžiūrėti ligonies ir vaikų, pasiprašė kokią bobelę, kuri visus apšliaužė Žem. Jūs valkiojatės, o ana visus numus àpšliauža Krš.
| refl.: Kol apsi̇̀šliauži, kol gali, neik į miestą pri vaikų, neik Krš.
3. apdėvėti, apnešioti, aptrinti: Drabužis apšliaũžtas J.
atšliaũžti, -ia (àtšliaužia), àtšliaužė intr. KŽ
1. LL196, Š, NdŽ šliaužiant priartėti, atropoti: Àtšliauža tas žaltys iš tolo, didžiausis, Dieve sergėk! Lk. Prūsoką [muša]. Ko čia atšliaužė bjaurybė! V.Krėv.
| prk.: Mokytam piningas àtšliauža be darbo Rdn.
2. ateiti keturpėsčiam, atrepečkoti: Šliaužte atšliaužiau kaip per karą fronte A.Gric. Vienas repečkais pri jo àtšliaužė, o tas i pagydė Vdk.
3. KlvrŽ, Vkš, Kpč pamažu, nerangiai ateiti, atsivilkti: Àtšliaužė meška GrvT129. Atšliaũžęs gale kojų ir atsigula katinėlis Ant. Àtšliauža i plepa niekus [senelė] Krš. Vakar jisai àtšliaužė po pietų, o šiandie – kaži Jrb.
4. pamažu atvažiuoti, atslinkti (apie susisiekimo priemonę): Jiedu laukia troleibuso, šis atšliaužia blizgėdamas nuplautais geltonais it olandiškas sūris šonais rš.
ǁ atvykti, atvažiuoti: Pas jumis kelias toks blogas, kad su didžiausiu vargu tik atšliaužėm Krp. Artinantis tai dienai, atšliaužė į Varnius pats vyskupas M.Valanč.
5. prk. ateiti, atslinkti (apie laiką): Veizėk, ir atšliaũš žiema Krš. Atšliaužė dvylikė rš. Oi kaip greitai senatvia àtšliauža, ne just nepajuntas Rdn.
įšliaũžti, -ia (į̇̃šliaužia), į̇̃šliaužė intr.
1. Rtr, NdŽ, KŽ šliaužiant įlįsti, įropoti: Žaltys į̇̃šliaužė pirkion Š. Kiti žmonės matė, kad gyvatė įšliaužė ir padėjo gėlę prie vaiko LTsIV577.
2. įeiti keturpėsčiam, įrepečkoti: Tada merga paliko vėl merga ir dejuodama, led gyva inšliaužė pilvu klėtin ir atsigulė lovoj BsPII231.
3. Rtr, KŽ įsliuogti: Uosin nelengva įšliaũžti Š. Įšliaũžti į medžio viršūnę NdŽ.
4. Dbk, Žml, Brs pamažu, tyliai įeiti: Nejučiomis, tarsi šešėlis, ji įšliaužė į mano butą S.Nėr. Bobos taip ir į̇̃šliauža ko sužinoti Krš. Añšliaužė meška GrvT129.
5. Jd, Krš pamažu, tyliai įvažiuoti, įriedėti: Į jų kiemelį įšliaužė vienkinkis važiukas V.Bub.
6. prk. įkristi užsidirbus: Vis rublis į̇̃šliauža į kišenę, ne kremta iš kišenės Krš.
7. įslinkti: Ledynai kelis kartus įšliaužė į Lietuvos teritoriją sp. Valties smaigalys įšliaužia į salelės meldus V.Bub.
| prk.: Į kambarėlį įšliaužė sutemos rš.
iššliaũžti, -ia (i̇̀ššliaužia), i̇̀ššliaužė intr.
1. Š, Rtr, Ser, NdŽ, KŽ šliaužiant išlįsti, išropoti: Buvo pavasaris, ir žalčiai jau buvo iššliaužę iš savo žiemos būstinių T.Ivan. Ìššliauža vienas, antras žaltys, ajetau! Krš.
2. išlipti, išsiropšti: Ìššliaužiau iš lovos i verpiu Krn.
3. tyliai, pamažu išeiti: Tik mėginau, ar galima iššliaužti nepastebėtam J.Gruš. Tu tylom iššliauži̇̀, ir nė akių Kp. Ji povaliai atsidarė duris ir iššliaužė laukan BsPIII213(Brt). Iššliaũšu kumet į mėlenes Užv.
| Ìššliaužė, išvaikščiojo visi [vaikai] – vieni palikom Krš.
| prk.: Nematei, kap ji (sveikata) i̇̀ššliaužė, išvažiav[o] iš žmogaus, ir nei sugaut negali, nei surast jau jos, ir gyvenk Alv.
4. šliaužiant, čiaužiant išvažiuoti (apie roges): Rogės iššliaužė pusnimis per kaimo vidurį ir dingo rš.
ǁ išvykti, išvažiuoti (ppr. rogėmis): Ìššliaužė [su rogėmis] kermošiun Ktk.
5. išslysti, išsmukti: Nekokie linai – visi iššliaužė po bruktuve Ukm. Kaip vijūnas iššliaužė iš mano rankų, įsiliejo į šokančiųjų masę, dar pamojo ranka ir išnyko T.Tilv.
6. Dg, Vad išslinkti: Iššliaužusi iš kalno dėžė rš. Tas eželis paėmęs šakę, drėbęs, kartą pakabinęs, ir visi mėšlai išeję iš tvartų, iššliaužę S.Dauk. Čia iš vieno tarpeklio, čia iš kito iššliaužia lietaus debesis ar drėgna migla rš.
nušliaũžti, -ia (nùšliaužia), nùšliaužė Š, Rtr; SD211, Sut, N, LL303
1. intr. KŽ šliaužiant nuropoti, nurėplioti: Kad pasitaikis miške [gyvatė], atkalbėsi [žodžius] – nušliaũžia, nekerta Ob. Pasižiūrėjo pasikreipęs žaltys i nùšliaužė po tilto Akm. Unguriai nepaprastai landūs, grioviais ir drėgnomis pievomis gali nušliaužti į toli esančius vandens telkinius rš.
2. intr. nueiti keturpėsčiam, nurepečkoti: Sužeistasis dar pats šiaip taip nùšliaužė į perrišimo vietą NdŽ.
3. intr. NdŽ, KŽ, Kp nusliuogti: Apsikabink kojom aplink stiebą ir nušliaũžk žemyn Skrb. Nuo staigaus kalno jis nušliaužė bulimis J. Pilvu nùšliaužiau nuo vežimo Ėr.
4. intr. Kv, Jrb, Sug, Ktk lėtai nueiti, nusivilkti: Pamažu gal kaip nušliaũšma Trš. Ar aš kumet nušliaũšu pri daktaro, a ne – visai nepasivelku Krš. Buvau Grybėnuos nušliaũžęs Dglš. Nusbodo gulėt, nùšliaužiau pasėdėt po langu Pv.
5. intr. S.Dauk nuvažiuoti: Sušoko į šlajelius ir nušliaužė LzP. Nùšliaužei vakare briku ir kapok šieną Skp. Vienu arkliuku nùšliauži – toks keliukas siauras buvo Stk.
6. intr. nučiuožti: Pasleidę pakraščiu ežero nùšliaužė net kiton pusėn BM46(An).
7. intr. Kvr, Ėr nuslinkti, nuslysti žemyn: Ledynas nùšliaužė į tarpukalnę NdŽ. Sniegas nušliaũžia nuo stogo JnšM. Kazlėkai nùšliaužė ir nùšliaužė – nereikia nė dantų Vlk.
8. intr. prk. pranykti, dingti: Ūmai nùšliaužė nuo mūsų veidų džiaugsmo šviesulėliai NdŽ.
9. tr. Brs vaikščiojant numindyti, nulankstyti: Žąsys taip nušliauždavo žolę, taip nuteršdavo, kad pūdymuose likdavo juodas padas rš. Kur jau párejo žąsys, tat nùšliaužė vasarojus Lpl. Nùšliaužė vištos braškes Krš. Gyvulių numinta, nùšliaužta – nėr ko pjaut Gs. Buvau nuėjus šiandie į vaivoriukus – nušliaužti̇̀, nubūti, nieko nebė[ra] Škn.
ǁ Pj vaikščiojant nurinkti: Nū̃šliaužė vaikai, nuėdė uogas Rdn. Spanguolės nùšliaužtos – kas tau lauks, žiopsos Krš. Par dvi dienis tuščios viešnios, [strazdų] nùšliaužtos Krš.
ǁ šliaužiojant nulyginti: Žemė [žalčių] nušliaužtà kaip voliuku Krš.
10. tr. šliaužiant nudirbti: Kokius daržus moterys nušliaũžia (nuravi), baisu! Jd.
| Kur aukščiau, nušliaũš (kombainas nupjaus) tas varpas, o palomiau i paliks Krš.
11. refl. Krš dirbant privargti, nusiplūkti: Ji, per dieną nusišliaužusi, turėjo nakties laiku prie vaiko budėti LzP. Nusišliaũžusi marti, leisk pamiegoti Grd.
12. tr. nudėvėti: Nùšliaužtas drabužis Šts. Jau ir tą naująją suknelę nušliaužei! Sg.
◊ akimi̇̀s nušliaũžti nužvelgti: Nùšliauža [vaikas] akim̃s visus, pažįsta tėvą Krš.
pašliaũžti, -ia (pàšliaužia), pàšliaužė intr. Rtr
1. NdŽ, KŽ šliaužiant palįsti: Gyvatė pàšliaužė po kelmu DŽ1.
2. kiek šliaužti, ropoti: Gyvatė pàšliaužė į šalį NdŽ. Pašliaũžia pušele lig šakai, persikaria [gyvatė] Ob.
3. kiek paeiti repečkomis: Pašliaužė tarpvagiu kaip dvesiantis šuo J.Avyž.
| refl.: Pašliauždamõs ir žolę bepaėdė arklys Šts.
4. paeiti kiek: Jis pàšliaužė, tartum nieko nežinąs NdŽ.
5. NdŽ, KlvrŽ galėti eiti: Jis vos pašliaũžia, ale nedejuo[ja] Jrb. Senoji dar pàšliaužia po trobą Grd. Kur aš nubėgsu – koja už kojos bepàšliaužu Bt.
6. kiek pavažiuoti: Štai traukinys sulėtino greitį, pašliaužė dar galiuką ir sustojo rš.
7. šliaužiant visai prisiartinti, privažiuoti: Dvejetas šlajų pašliaužė po trobelės durimis LzP.
8. NdŽ kiek pačiuožti: Rogutės pàšliaužė tolyn DŽ1.
9. paslinkti, paslysti: Šautuvas pàšliaužė pagal sienos ir išvirto Šts.
10. NdŽ galėti kiek padirbti, patriūsti.
paršliaũžti, -ia (par̃šliaužia), par̃šliaužė intr. Rtr, NdŽ, KŽ; Ser
1. Srv, Šv šliaužiant, repečkojant sugrįžti: Teip sumušė, kad pilvu par̃šliaužė namo Rmš. Par̃šliaužė šlapias tokiu grioviu pas mumis į tą bunkerį Klk.
2. iš lėto pareiti: Pasėdėsim, pakalbėsim i paršliaũšim namo Vad. Jis par̃šliaužė nepastebėtas į savo kambarį NdŽ. Paleidai [arklį] numo, i par̃šliauža su žambriu Krš. Kaip vyruo patiks, jei pati par̃šliauža [įgėrusi] šešto[je] ryto Rdn.
3. Krtn šliaužiant ar iš lėto parvažiuoti, parvykti: Par̃šliaužė namo be tekinių Kž. Vyskupas Abromas, įvairius reikalus Lietuvo[je] pabengęs, pradžio[je] 1627 m. pirmą sykį paršliaužė į Varnius M.Valanč.
péršliaužti Rtr, KŽ
1. tr. perropoti: Jei šliužas peršliaužia žolę ir gyvuliai tą žolę suėda, tai jie serga ir dvesia MTtV18.
2. tr., intr. repečkomis pereiti: Tyliai péršliaužė kliūčių ruožą DŽ1. Mano sūnus par aslą jau paršliauža LKKV234(S.Dauk).
3. intr. NdŽ pamažu pereiti: Péršliaužė per rugius, palikdamas brydę DŽ1. Kokis diedas péršliaužia su lazdele Mrc.
| prk.: Baisiai dar vikri boba, nors jau seniai per kapą metų peršliaužė TS1903,3(Vaižg). Per miestą tartum peršliaužė maras, visus žmones suguldė į kapus rš.
4. intr. Skdt pervažiuoti: Kokis kelias: péršliaužia kas kur kiek Švnč. Páršliauši su akėčioms, ka motriškos ravės liuob, ka plėš Užv. Po rozui péršliaužta [su akėčiom], koks te darbas Klt.
5. tr. šliaužiant nudirbti: Daug vaikų, šliaužtè páršliauža (nuravi) daržus, bulbes – nerasi žolelės Krš.
6. tr. NdŽ paviršutiniškai, nerūpestingai atlikti darbą.
7. refl. NdŽ dirbant nuvargti.
◊ akimi̇̀s (žvilgsniù) péršliaužti NdŽ, DŽ1 peržvelgti: Blausėjančiu žvilgsniu peršliaužia ištįsusius vyrų veidus ir sudrimba į kėdę rš.
prašliaũžti, -ia (pràšliaužia), pràšliaužė NdŽ, KŽ
1. intr. nušliaužti pro šalį: Žole pràšliaužė žaltys DŽ1. Apačia papadės gyvatė pràšliaužė, šalta tik Klt.
2. intr. iš lėto praeiti pro šalį: Pràšliaužė kaip kiaulė su skambaleliu (nesisveikino) Trk.
| prk.: Čia dar visai neseniai prašliaužė karas rš.
3. intr. Up lėtai pravažiuoti pro šalį: Pro langus iš lėto prašliaužė sunkvežimis, prikrautas suolų, ir sustojo prie durų J.Avyž.
4. intr. pervažiuoti: Kur mano tankas prašliauš, priešas tenai nealsuos S.Nėr.
5. intr. šliaužiant nuslinkti: Pirmasis ledynas nulaižė visą pietryčių teritoriją, o antrajam pritrūko jėgų savo pirmtako vagomis prašliaužti rš. Nuo žemės pakeliamas kulnas, o pirštų galai prašliaužia grindimis rš.
| Kur prašliaužia jos (raganos) šešėlis, ten žolė nustoja žėlus S.Nėr.
6. intr. praeiti (apie laiką): Metas pràšliauža, i nė just nepajunti Rdn. Nors ir kaip ilgai šliaužė tos dienos, bet vis dėlto prašliaužė K.Saj.
7. tr. šliaužiant, važiuojant su kuo pravalyti, praminti: Pakinkė porą arklių, pràšliaužė biskiuką End.
| refl.: Kelias prasi̇̀šliaužė, jau gal važiuoti vienininkais Šts.
prišliaũžti, -ia (pri̇̀šliaužia), pri̇̀šliaužė Rtr, KŽ; SD304, Sut, LL194
1. intr. NdŽ, LKT49(Pkl), LTR(Km) šliaužiant prisiartinti, priropoti: Kaip tik vakaras, vakarienė valgyt – prišliaũžia [žaltys] prie vaikų ir laka kartu Ob.
| refl. NdŽ.
2. intr., tr. NdŽ repečkomis prisiartinti: Tik tik pri̇̀šliaužiau žemvilka J. Pri̇̀šliaužiau kūgį ir guliu pas jį LKT226(Paž). Pargriuvus prišliaũžia an slenksčio, tada vos ne vos atsikelia Ssk. Prišliaužė prie stačios uolos papėdės ir atsistojo rš. Jis (tinginys) norėjo pilvu prišliaužęs tą duonos bulkelę pasiimti Sln.
3. intr. daug prisirinkti, prieiti: O čia, žiūrėk tik, kiek žmonių prišliaužė! rš.
| Nebuvo vakar anų (musių) prišliaũžę Trk.
4. intr. pamažu prieiti, prislinkti: Nejučiomis pri̇̀šliaužėme prie durų DŽ1.
ǁ prk. pamažu prisisukti, prilįsti: Tamošienė mokėjo prišliaužti LzP.
5. intr., tr. lėtai privažiuoti: Automobilis gražiai prišliaužia prie darželio tvoros ir sustoja klevo pavėsyje V.Bub. Kiek laiko pavažiavę prišliaužė Kurpienės lūšną rš. Taip tyliai tos mašinikės pri̇̀šliauža, ir neišgirsi Krš.
6. intr. pavirš papurenti, palyginti: Akėčiom prišliaũžia po porai kartų, pusė grūdų liko viršuj Ml.
7. tr. prišnerkšti, prišlemšti, prišiukšlinti: Kamara buvo verdama, dėl to prišliaužta Šts.
| Šautuvas ilgainiuo šratų prỹšliauža, reik išslydinti Šts.
8. refl. Slnt, Kl prisigerti, pasigerti: Gėrę abudu, susisėdę į griovį, ale i prisišliaũžę Trkn. Pryš korimos da prisišliaũžęs gerai Pgr.
sušliaũžti, -ia (sùšliaužia), sùšliaužė
1. intr. Š, NdŽ šliaužiant susirinkti, suropoti: Iš netolimų miškų į tvartus sušliauždavo žalčiai rš.
2. intr. NdŽ pamažu sueiti: Visi pavargę sùšliaužė į trobą DŽ1.
3. intr. DŽ1 šliaužiant suvirsti, nuslinkti: Reiks žemes nuo šlaitų sukilot tolyn, o jeigu ne – sušliaũš vėl atgal Slm.
4. tr. suvilkti, sutraukti: Ūkininko sūnus ekės ir ans nekelno[ja] ekėčių, sùšliauža tus varpučius Als.
| refl.: Nu tad aš ekėju, nu kaip jau susi̇̀šliauža [žolės], pakelu jau Als.
5. tr. Lnk apgraibom ką padaryti: Biškį žoles sùšliaužiau (apravėjau), i anos neauga Kl.
6. tr. Š, NdŽ vaikščiojant sutrempti, suguldyti: Žiūrėk, kaip žąsys sùšliaužė avižas Ds. [Senelis] ropoja par žolę, tik žolę sušliaũžia Skdt.
7. tr. NdŽ sutrypti, sumindžioti (kelią, taką): Kruvinai takas sutryptas, sušliaužtas rš.
8. tr. sudėvėti, sunešioti: Ta jos suknelė suvalkiota, sušliaužtà – bjauru žiūrėt Šmk.
užšliaũžti, -ia (ùžšliaužia), ùžšliaužė intr.
1. NdŽ šliaužiant užeiti už ko.
2. NdŽ šliaužiant užlipti ant ko.
3. NdŽ pamažu, sunkiai užeiti už ko ar ant ko.
ǁ užlipti, užkopti ant ko: Vienas tiktai karalio sūnus tegalėjo ant to kalno užšliaũžti BM113(Ssk).
4. ateiti kariaujant, užeiti, okupuoti: Kap tik atvažiavau, ir vokietys žùšliaužė Dbč.
5. užplaukti ant ko: Ledlaužis užšliaužia priešakiu ant ledo ir savo sunkumu jį sulaužo K.Bor.