šiū̃lioti, -ioja, -iojo NdŽ, Kv, šiūlióti, -iója, -iójo žr. šiūloti:
1. Kv Šiū̃liojo rankoms par plaukus Krtn.
2. Kaip pradėjau nugarą su [v]anta šiūlióti, tujau nu plautų nušoko Užv. Ans šiūlió[ja] delnas Krkl.
3. Šiū̃liok ir šiū̃liok, o parpjauti negal – pjūklas be tako Skd.
4. refl. Kv, Šts Šiūliójys ir šiūliójys – bene būsi aptekęs kokiais gyviais Varn. [Kumelė] šiū̃liojos šiū̃liojos ir visai nuslupo Knv.
5. refl. Lp, Lš, Dg trainiotis, sukinėtis: Šiū̃liojas apie sąsparas be darbo Kb. Nespėj svetimas žmogus inžengt pirkion, tai [vaikai] jau ir šiū̃liojasi aplinkui Krok. Nesišiū̃liok apie sienas, tai neišsibaltysi kailinių Al.
apšiū̃lioti
1. tr. trinant apvalyti, apšveisti: Nor suolus būtai apšiūliójus – toki juodi Lš.
2. refl. apsitrinti, apsizulinti: Apdėk (aplenk popieriumi) knygeles, bo apsišiū̃lios ir bus negražios Knv.
nusišiū̃lioti žr. nušiūloti 1 (refl.): Kaip žemės nusišiūlios nu bulbių iškastų, apdžiūs, tada dėsiu į rūtį (rūsį) J.
pašiū̃lioti
1. žr. pašiūloti 1: Pašiūliók ranką į ranką, ir apšils Krkl. Paimk [v]antą ir pašiūliók mun nugarą Užv.
2. tr. trinant pavalyti, pašveisti: Ot kiek pašiū̃liok stalą prieš šventę Kb.
prašiū̃lioti tr. kiek patarkuoti: Prašiūliók bulbių kugeliuo Krkl.
◊ aki̇̀s prašiū̃lioti pralavinti: Prašiūlióti akis, t. y. prašviesti, praakinti J.
sušiū̃lioti tr. subraukyti, patrinti: Jei žalvariu apsiėdęs, tai reiks sušiū̃lioti, apsmaukyti J.