šanki̇̀nti (-ýti K, Jrb, Bt, Jdr, Pgg; N), -i̇̀na, -i̇̀no tr. K, K.Būg, Rtr, Š, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, Všv, šañkinti, -ina, -ino K.Būg, NdŽ; N, L
1. N, K, J, L, Š, Rtr, Ser, DŽ, NdŽ, KŽ, Krž versti šokti per kliūtį ar šiaip kur nors: Kumelę šanki̇̀na par tvorą Skr. Šanki̇̀no par torą ans karvę Skdv. Šanki̇̀na, plaka arklius par upę Šv. Šankino žirgą į verpetus ūžančius upės S.Dauk. Kam šankini̇̀ avis į daržą, nespeisk pri tvoros! Trg.
| Šankinant kriupis išsiputa Šts. Be ans žinos, kas tai pati, be nešañkins par pečkaklį dėl menko daikto JV331.
^ Aš esu mokyta, par užpečkį šankyta ir apie pečių apvyta LTR(Vdk). Greitas – nors par žardą šanki̇̀nk Pln.
| intr.: Su arkliu per grabę šanki̇̀nti K. Su arkliu ant ko šanki̇̀nti KII36.
2. NdŽ, KŽ versti šokinėti, piestu stotis: Aukštyn šanki̇̀nti KI640. Patrikas metės it žižilpos ant variuotas eilas kryžeivių pentinais šankindamas žirgą it smaką S.Dauk. Po tėvelių stiklo langu obelių sodelis, čia šankina broliai žirgus, šokti nemokančius KlvD155. Į kiemelį įjodamas, bėrą žirgą šankindamas, pentineliais spausdamas, laužtineles tempdamas StnD14. Atjoja bernelis, jaunas, nevedęs, šankydams, blaškydams bėrą žirgelį KlpD84. Pūtė patrūbočių, šankino meškas M.Valanč. Šankýdavo tas meškas, kad net kudlos dulksta Pgg.
3. Š, NdŽ, Dr, Sd, Tl, Pkl, Lk, Grdm, Pj, Btg vesti šokti, šokinti: Katra mergelė daugiau patiks, tą šanki̇̀ns Skd. Kai tik būdavo vestuvės, tai mane šankýdavo Lkš. Būsi nieko vieto[je], tavęs [neprašytos] niekas nešanki̇̀ns DūnŽ. Ka anas šanki̇̀no, ka suko po prakaitu! Krš. Įkibo į nugarą i šanki̇̀na Grd. Matai, kaip piršlys motyną šanki̇̀na – sijonai dulka Vkš. Ka pradėjo šanki̇̀nti: vienas paleida, kitas ema, vienas paleida, kitas ema Akm. Šanki̇̀ns vaikiai kaip pašėlę muni Klk. Kas daba muni gal šanki̇̀nti jau parsenusią bobą Skdv. Vyras vienas dvi moteriškas šanki̇̀ndavo kadrylių Nmk.
ǁ skatinti šokti: Rusų dainos yra šankinamos, o mūsų liūdnos Ggr.
4. mėtyti šokant, sukinėjantis, supti, sūpuoti, alkuoti: Lėles šanki̇̀nti KII116. Šanki̇̀nti vaiką ant kelių NdŽ. Paskui, paėmęs jį ant rankų, šankino, alkavo, vaikas ratuodamas linksmas juokėsi Žem. Nešio[ja], šanki̇̀na vaiką pasigrobęs DūnŽ. Tu tą vaiką turi̇̀ mėtyt, šankýt Jrb. Pasistatę ant kojų didieji jau vaikščiojantį vaiką šankina, vilioja prie savęs ir supdami talaluoja LMD(Sln). Didesnius vaikus ant kelių pasisvadinę šankindamys liuob dainiuoti Plt. Ai, Dievaliau, kuomet būsiu kaip tėtušėlis? Kuomet šanki̇̀nsiu kūdikėlį? JD238.
ǁ krėsti: Aš mislijau, ka tavi kaip elektra šanki̇̀na End.
5. Žr, Ldv, Vdk, Bt, Šv prk. gąsdinant, barant reikalauti ką (greičiau) daryti, saikinti: Šankinù vaikus, ka skubėtų Krš. Toks pasiutęs, ans šanki̇̀na pačią! Rdn. Pati tingia, o jį (vyrą) šanki̇̀na, kad amen! Žlp. Šankins tave iš lovelės virti večerelę LTR(Žg).
ǁ varginti: Mas esam šanki̇̀nti su kraučysta (buvom įtariami, kad slapta siuvam) DūnŽ.
ǁ įkyriai prašyti: Tie vaikai tik šanki̇̀na mamą, tik šanki̇̀na! Rdn.
ǁ erzinti, įkyrėti: Tos utys ka šankýs mumis Jdr.
6. NdŽ, Vn greitai nešti, vežti, gabenti: Šanki̇̀nom rugius lig sutemstant, iš prakaito ejom Ggr. Šanki̇̀no daktaro, bet ligonas mirė Ggr. Vilkas avį šanki̇̀na ant miško Eig.
7. daryti, kad susitrauktų, sušoktų: Ana šanki̇̀na audeklą, t. y. sudrėkina ir suriečia, kad susitrauktum J. Nešanki̇̀ntas audeklas susitrauk J.
antšanki̇̀nti (ž.) tr.
1. I priversti užšokti.
2. suraizgyti, sugarankščiuoti: Siūlai tiek antšankýti, tiek antsukoti! Ggr.
3. užmesti: Beekėdamas vaikis antšanki̇̀no kumelei ant kojos ekėtes: dabar raišta Skd.
4. užtraukti, užnešti: Perkūnas veikiai antšanki̇̀na lytaus Nt.
apšanki̇̀nti tr.
1. KŽ sukergti: Apšankinù kumelę K.
2. Kl pašokinti: Apšankináu dešimtį panų vakarelė[je] Šts.
atšanki̇̀nti K
1. tr. KŽ versti atšokuoti: Arklį atšanki̇̀nti KI81.
2. intr. K, KŽ atjoti, atšuoliuoti: A, – sako atšankindamas užveizdas, – tai jūs jau pailsę! I.Simon. Jis zovada atgal atšankino, nukopė ir atidavė jam jo žirgą LC1883,34. Tas atšankinęs įdavė amtmonui didelę gromatą prš.
3. tr. atnešti, atgabenti šokant: Šerelienė pintinį [pyragą] atšanki̇̀no Vkš.
4. tr. KII381 atblokšti, atmušti: Žuvis šoka šen, šoka ten – visur atšanklės ir visur atšankina Klp. Po kiekvieno naujo bandymo srovė smarkiai mus atšankindavo prie namo rš.
| prk.: Jo balta kakta kieta kaip uola, pasirengusi atšankinti nuo savęs trenkimus grausmų Žem.
5. tr. KŽ atrakinti: Paleisk (atšanki̇̀nk, padirgink) spyną KI26.
6. tr. padaryti atšokusį, atkerusį, atsiknojusį: Padėjo į saulę ir atšankino priklijuotą medžiagą prš. Marti atšanki̇̀no duoną, kad uošvienė neėstum Šts. Neniurkyk teip, atšankýsi plutą NmŽ.
įšanki̇̀nti tr.
1. K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ priversti arba leisti įšokti: Įšanki̇̀nk arklį par tvorą ir paganysi J. Įšankinsi į krūmą tujau, o jau aš būsiu pats pri to arklio LTR(Dr).
2. J, KŽ leisti įsišokinėti, įsižaisti.
3. įmesti, įkrėsti: Neįšanki̇̀nk [spyglių] mun į tešlą End.
4. prk. įvarginti, įkamuoti: Įšankináu tą savo mergę rugiūse (griebiant rugius) Kl.
◊ į kepéndą įšanki̇̀nti apgauti: Munęs, seno vilko, į kepéndą neįšanki̇̀nsi Krt.
iššanki̇̀nti tr.
1. K, KI615, Š, KŽ priversti iššokti, iššokdinti: Iššankýsiu par stogą kaip kriupį ant lentelės Trk.
ǁ mušant pervaryti: Iššanki̇̀na, iškrokina arklius par tą upę Šv.
2. visas (visus) pašokinti: Visas mergas [pabrolys] iššanki̇̀no, anos (pamergės) neveda Rdn. I piršlys visas parėdkininkes, – a dvyleka mergų buvo, – iššanki̇̀no Trk.
3. išnešioti: Nepasėsi vėjuotie – visus morkus iššanki̇̀ns End.
nušanki̇̀nti tr. K
1. KŽ priversti nušokti: Du klebonu nu krasės nušankináu – netikėjo, kad aš toki jauna (nustebę pašoko nuo krasės) Plt.
2. Pkl šokdinant nuvarginti, nukamuoti: Šanki̇̀no, šanki̇̀no velnias [pamotės dukterį], kol tik nūšanki̇̀no (ps.) DūnŽ. Biesalis greit viską parnešė ir nušanki̇̀no aną, negyvai nušanki̇̀no (ps.) Žr.
3. prk. prikamuoti, užvaikyti: Nuvargina, nušanki̇̀na jaunus vyrus to[je] kariūmenė[je] Šts.
4. K greitai nunešti, nuvežti, nugabenti: Nūšanki̇̀nk tėvuon vatinį į daržinę, nora [pokaičio] pagulėti DūnŽ. Nūšankýk [lėkštę], išplaus Vn. Įlipau į lopišį (motociklo priekabą), i nušanki̇̀no į Rietavą Tv.
5. K nuleisti, nuversti: Tik nušanki̇̀nom beržą nu kelmo, o nepjaustėm Šts. Kas iš nuo vėžių nušankinto trūkio būsią LC1886,5.
6. refl. tr. nusidrėksti odą, nusibalnoti: Buvau kelį nūsišanki̇̀nusi Rmč.
pašanki̇̀nti
1. tr. K, KII40, FrnW, KŽ priversti pašokinėti, pašuoliuoti: Pašanki̇̀nti arklį NdŽ.
ǁ priversti pašokti, pakilti: Pašankináu zuikį, bet nenušavau Dr.
2. intr. K, FrnW, KŽ nujoti, nušuoliuoti: Jis ant arklio užsimetęs … ir šuoliais šalin pašankinęs Kel1865,82. Šandaras, giliai pasikloniojęs …, pašankino šalin TP1881,2.
3. tr. FrnW, Nd, Skr, Raud, Akm, Skd pakvietus šokdinti, pašokdinti: Pašankinái mergą ir nepalik vidurė[je] trobos, nuvesk pasvadinti DūnŽ. Niekas nepašanki̇̀no, parpykusi parejo Krš. Kad pašankýt, tai sakydavom: verčiau po ūsu negu po snargliu Šmk. Rask mergę, katrai nepatiktų, kad vaikis pašanki̇̀na Vkš. Pareina čia: nėr tų vaikių – nora, ka pašankiñtum Trk. Kai gerai pašanki̇̀na, i ištaškydavo tas šliurikes Skdv.
4. tr. pamėtyti šokdinant, paūžčioti: Vaiką pakilnojo, pašanki̇̀no, pasidžiaugė Krš. Ekšen, Linele, aš tavi pašanki̇̀nsu End.
5. galėti pabarti, pavarinėti: Rods, lėtas, o parejęs pašanki̇̀na pačią DūnŽ. Vyrą šankina kasdien, galvo[ja], ka i marčią pašanki̇̀ns Vdk.
ǁ BŽ458 paraginti ką daryti, pagreitinti.
ǁ pavarginti: Palauk, aš tavi pašanki̇̀nsu, kad vekselį paduosu į banką Šts.
6. tr. pakratyti: Važiuojant per duobę pašanki̇̀na NdŽ.
7. tr. prk. išlėkdinti (į orą), išsprogdinti: I rokuo[ja] anam padaryti galą – pašanki̇̀nti su paraku Krt. Trys … parako malūnai yra … į orą pašankinti LC1886,32.
paršanki̇̀nti tr. K
1. KŽ priversti parlėkti, paršuoliuoti.
2. Šts skubiai parvežti, parnešti, pargabenti: Nakčia pagal paršanki̇̀nom daktarą Plt. Tik pasakyk anam, o tujau paršanki̇̀na iš miesto, ko tik nori Vvr.
péršankinti tr.
1. K, KŽ priversti peršokti.
2. sukant pagadinti, persukti: Vaikai páršankino laikrodį, nebrodo adynų Ggr.
3. pergabenti, perplukdyti: Šiandien jūrų bangos peršankino vieną šėpį kraštop linkai TP1880,13.
prašanki̇̀nti
1. tr. KI317 priversti pro šalį pralėkti, prašuoliuoti.
2. tr. K, NdŽ pravežti (šuoliuojant): Artileriją šuole prašankino LC1889,39.
3. intr. NdŽ prašuoliuoti.
4. tr. skubant kiek paruošti: Motriškosios, a prašanki̇̀not (prakepėt) šviežios duonos? Plt.
prišanki̇̀nti tr.
1. K, KŽ priversti prieiti, kur atskubėti, prišuoliuoti: Sūnų Kaune prišanki̇̀no pry telepono, aš ir pasikalbėjau Šts.
2. Rs, Skr užtektinai prišokinti: Niekas neprišanki̇̀no munęs, nebuvau iš gražiųjų Krš.
3. prk. prikamuoti, prigąsdinti, prisaikinti: Na ir prišanki̇̀no mane, na ir privelėjo! Rs. Prišanki̇̀no už [vogtą] meisą Pvn.
sušanki̇̀nti tr.
1. K, NdŽ, KŽ priversti visus sušokti: Arklius par tvorą į daržą sušanki̇̀nk J.
2. K, J, KŽ, Klp, Dov, Prk, Vkš daryti, kad susitrauktų, sušoktų: Sušanki̇̀nk su karštu prosu tą bostoną, kad pasiuvus ankštas nebūtų Šts. Pragijuo išaustas, sušanki̇̀ntas audeklas Šts.
ǁ sumušti, sušokdinti: Sušanki̇̀ntos puspadės y[ra] stipriausios Šts.
3. sutraukti, sutirštinti: Pieną šliužu sutraukti, sušanki̇̀nti KI524. Sušankini̇̀ sviestą į krūvą Smln.
užšanki̇̀nti
1. tr. I, K, NdŽ, KŽ priversti užšokti.
2. intr. užšuoliuoti: Du arkliu pasibaidžiusiu užšankino … ant … tilto LC1886,47.