tèpti, tẽpa, tẽpė KBIIl62, K; SD178, SD135,344, Sut, LL83
1. tr., intr. R, MŽ trinti paviršių tepalu ar kuo skystu: Tepu su sviestu į šalis puodo, skaurados, kad nepriliptum kepama tešla J. Iešmų paviršiai, kur trinasi, reikia gerai tepti VĮ. Aliejum tẽpė petelnę Gdr. Yr tokie ratai mediniai apačio[je], i tus reik tèpti Yl. Buvo ratai, buvo medinės ašys, smala, kur tèpti ratams Gd. Medinės ašys, vežimas nèteptas Ker. Gerai gyveno – sviestu reikė[jo] ratai tèpt Plš. Grąžtas tepamas terpentinu rš. Pradėjo su tuo, kur batus valo, tèpt [kailinius] Bsg. Kiti su vaksu tokiu minkštu tèpdavo [kailius] Šln. Kai niekuom nètepu [galvos], kai kelmas apaugęs (plaukai neslenka) Klt. Aš nieko nedariau, nė aš tepiáu, nė aš išsiploviau galvą į šarmą Jdr. Būta grybo! Miškinis, tik ratam tèpt (juok.) Pv. Aš radau miške lepšių. – Ar vežimui tèpt? (juok.) Snt. Derva būdavo tepama prieplaukos, laivai, trobesių dalys, kasami į žemę stulpai rš. Kepsim ragaišio ant miežio akuoto, tepsim su lepše, valgysim taukuotą (d.) Brž. Tẽpė sviestu duoną NdŽ. Kiškelienė kepė kepė, o kiškučiai sviestu tẽpė DrskD267. Ir pagatavijo mostį, idant atėjusios teptų Jėzų BPI398. Tepi aliejumi galvą mano Mž534.
^ Girgžda kaip netepti ratai LTR(Km). Bijau, kad mano sena gerklė ims girgždėti kaip netepti ratai V.Krėv. Eina – kaip neteptais ratais važiuoja KrvP(Mlt). Netepęs nevažiuosi PPr220. Netèpsi – nevažiuosi Varn, Užv, Skr, Lkš. Jei tepsi, tai važiuosi, o sauso niekas neklauso LTsV180(Trg). Neteptais ratais netoli važiuosi LTR(Vs), Str. Kas tepa ratus, tas ir gerai važiuo[ja] VP23. Kaip tepa, taip ir važiuoja PPr256. Tepti ratai slidžiau rieda LTsV181. Tepti ratai nekrato LTR(Ant). Netepsi ratų – nelauksi kitų metų LTR(Zp). Nètepta nevažiuoja, o kitam nėr iš ko tèpt Lel. Vienas tepė, kitas važiavo PPr438. Kai man, tai nieko nereikia kaip šventam Petrui: nei raguoliai kept, nei patelnia tèpt Dbk. Kuo pats kvepia, tuo (tuom Lkv) ir kitą tepa PPr121. Valgydamas lašinius sviestu tẽpa, silkę druska sūdo (persistengia) Pln. Močia muša, tai kaip sviestu tẽpa (neskaudžiai) Trgn. Medumi tepei – mielėm rūgsta PPr383. Tepk medum, vis tiek sakys, kad degutu LTR(Km). Kas girgžda nèteptas ir kas tẽptas? (ratai ir kiaulė) Pnd.
| refl. tr., intr.: Tėtė ratukus tepėsi, arklį kinkėsi Žem. Tie daktarai sako: sąnariai nètepas (sąnarių ertmėje nėra skysčio) Plšk. Mėsa ir vynas neteko mano burnai nei tepiausi iki prašokus tomis trimis nedėliomis BBDan10,3.
ǁ tr. dėti ant ko sluoksnį kokios nors masės: Kam tepi sviestą be reikalo J.Jabl. Kai aš teip plonai sviesto tepù, tai mislis, kad pavydžiu Ob. Pasidirbsma tokį cyrupą, į medų panašus, o ot ir tèpsma an duonos ar an blynų Lpl. O su kum sviestuką tèpsi, peilius ka nusinešei? Erž. Sviestą ant duonos su pirštu tẽpa Ppr. Smalą karvėms tẽpa į kaktą [išgindami pavasarį] Nt. Vašką šildo i tẽpa an tų kiaušinių Škn. Skanu [vaisiai], nors ant duonos tèpk Kn. Suvalgiau du [blynu] kepdama, du tepdamà, du sukepus, du patepus (juok.) Jz. Pelė įsitaisė ir išėdė iš ragelio tepamūsius taukus Slnt. Savo vaikams druskos už sviestą ant duonos tepa K.Donel1. Imk… neraugintus karvojus (plyskas), aliejumi teptas BB2Moz29,2.
^ Iš kaktos sviesto netepsi J.Jabl, LTR(Zp), Kv.
| refl. tr., intr.: Pirštu nesitepk sviesto J.Jabl. Tèpkitės medaus DŽ1. Daba vaikai nevalgo sausos, anie tẽpas dar Klk.
| Tas sviestas gerai tẽpasi K.
ǁ tr. Krž, Šlčn, Plm, Skdt gydyti trinant kokiu tepalu ar skysčiu: Balsamu tepti N. Tas žmogus tepė akis mano CII464-465. Su moste tepti I. Aš ėsu tẽpęs su tais vaistais Plšk. Dedirvinę tepiaũ tepiaũ – nieko nemačijo Mžš. Sviestu tẽpė tą koją – negijo Svn. Kiauliniais riebuliais tèpk ranką, nesopės Klt. Kumeliotė buvo apžabalus, pradėjom tèpt arielka su gyvate Ob. Dedervinę [gydydami] su lango rasom tepa Sln.
| refl.: Sugrūda sierą su krišpuolu, maišo su kiaulienos taukais ir šiltai tepas Sln.
ǁ tr. bažn. tepalais šventinti: Ir plebonas, kursai tarp jo sūnų tepamas yra jo vietona, kur toktai daryti BB3Moz6,22. Bei imk… aliejų tepamąjį bei apkrapyk Aaroną ir jo rūbus BB2Moz29,21.
ǁ tr. NdŽ glieti, glaistyti.
ǁ tr. balzamuoti: Ir Jozefas prisakė… liekoriams, idant anys jo tėvą teptų BB1Moz50,2.
2. tr. SD131, Mžš dažyti: Pernai namą tẽpė PnmŽ. Išskuta, iškruta [kailius] i tẽpa kvorba juoda ar raudona Klt. Vaikinas išblyškęs kaip kalkėmis tepta siena rš.
| refl. tr.: Ji labai tẽpės [dažais] veidą Al.
3. tr. tapyti, piešti: Viena drobė išdžiūvo, kita vėl buvo tepama, tai vėl stovėjo krūva atvežtų paveikslų LzP.
ǁ tr., intr. menk. negražiai rašyti, piešti: Kad tu su šituo rašymu: tēpa ir tẽpa! Mlt.
4. tr. I daryti nešvarų.
| prk.: Netepki veltui melo žodžiais tu savo lūpų V.Kudir.
| refl.: Šviesi skarelė greit tẽpasi LKGII207. Teip va nieko, kai nedirbi, o prie šienui tepas KlbIV87(Mlk). Baltas būt ir baika, ale gi kad baisiai tẽpas Sdk. Dažytas siūlas skalsesnis, ne teip tẽpas Užp. Mėlynai dažo, tai teip greit nesi̇̀tepa Vdn.
ǁ intr. turėti ypatybę teršti ką prisilietusį: Suodžiai labai tẽpa DŽ1.
| refl.: Kailiniai tẽpas – ištepdavo kiaulės taukais Žg.
5. tr. teršti, bjauroti:
^ Geras paukštis nètepa savo lizdo Pln.
| refl. prk.: Niekumet tokiais bjauriais žodžiais nė tepti nebesitepė M.Valanč. Anys… nebijos… tūlomis nuodžiomis ir pražengimais tèptis DP584. Ant rytojaus broliai supykę už tokį apgavimą nutarė jį užmušti. – Bet ką čia mes tepsimos, geriau nuskandinkiam BsPII39(Tl).
ǁ Akm prk. teršti gerą vardą, juodinti: Aš nepavydžiu jam, bet kam tepti kitą Blv. Liežuvis piktas… visokias eilas perlekia tepdamas ir piktai kalbėdamas SPII77. Labai reiktų tuos baust, kurie… tūlais būdais tepa…, apsūdija ir žudžia kitus DP478.
| refl.: Su liežuviais, barniais aš nenorėjau tèpties Krš.
6. duoti kyšį: Žinai, prasikaltęs turi̇̀ tèpti, turi̇̀ sukties Rdn. Nėr kuom tèpt Plm.
7. tvoti, kirsti: Tepė į murzą, ir dantys išbiro Šts. Kai tèpsiu į sprandą, tai žinosi! Grš. Kad tèps par snukį, tuoj išvirto aukštielnykas! Ėr. Kai tèpsiu su mazgote! Vdk.
◊ aki̇̀ms tèpti labai mažai (ko yra): Aki̇̀m tèpt tas litras pieno Švnč.
kai̇̃p medumi̇̀ tèpti apie sklandžią kalbą: Kalbi, kaip medum tepi, – pasakė Amilia lyg ir palinksmėjusi J.Balt. Šneka kai̇̃p medum̃ tẽpa Tr.
kai̇̃p medumi̇̀ per ši̇̀rdį tèpti labai patikti: Liucė pasirodė puikiai mokanti palaikyti kalbą apie vaismedžius ir seniui Vasariui kaip medum per širdį tepė V.Myk-Put.
kai̇̃p [su] svi̇́estu tèpti Švnč, Klt apie sklandžią, malonią kalbą: Kalba – kai̇̃p svi̇́estu tẽpa Sml. Rodos, klausyk nors liežuvį paklojus: kalba – kai̇̃p svi̇́estu tẽpa Blnk.
medumi̇̀ tèpti
1. labai maloniai priimti, labai pageidauti: Lekia, sakytum te medum̃ tẽpa Trgn.
2. maloniai nuteikti: Vyro atidumas Akvilę medumi tepa J.Avyž.

medumi̇̀ (svi̇́estu) tẽptas puikus, pertekęs: Mano gyvenimas ne svi̇́estu tẽptas Mrj. Kiekvieno žmogaus gyvenimas ne medumi teptas rš. Tas anos amžius nebuvo svi̇́estu tẽptas Rdn.
nė̃ (ne) į bùrną nesitèpti
1. visai nekalbėti, neužsiminti: Apie obuolių nukrėtimą nė̃ į bùrną nètepas Užv. Tokių žodžių seniau į bùrną nètepės, jetau, kas daba dedas! Krš. Su Kuntupeliu tyčia taikinosi tankiai pasitikti ir pašnekina tyčia, bet Kuntupelis apie kūmystes nė į burną nesitepa Žem.
2. nė neparagauti: Neįduosi, ne į burną nètepas Krš.

nagùs (rankàs) tèptis
1. imtis negero darbo: Aš skundais savo rankų nesitepsiu Žem. Neapsimoka tèpt nagai̇̃: pagaus – gi kalėjimas! Mžš. Gailu, ka geri žmonys nagùs tẽpas Krš.
2. Msn imtis ko, prasidėti su kuo: Reikalingas būtų pamokymo – tepti rankų nenoriąs S.Dauk. Nenoru tik rañkų tèpties su tokiu NmŽ. Nenoriu nagų teptis. Kad kaltas, ir kentėk LTR(Kp).
anttèpti, añttepa, añttepė (ž.), ančtèpti Pvn
1. tr., intr. tepant uždėti ant viršaus: Uogynės añttepiau an duonos Jdr. Aš anai añttepiau tą grietinę End. Davė duonos su lašiniais i da sviesto añttepė Vvr. Ten įduos kokį lapą su kuo biškį anttẽpusi i dėk, ka kur skauda Yl. Ant duonos jamui ančtèpk sviesto J. Intèpkai medaus Dr.
| refl. tr., intr.: Smalčius skanus kaip sviestas, aną gal ant duonos antsitèpti Pln. Antsitèpk sviesto, ko sausą valgai! Šv. I tam tėvuo parneša ant snukio galu antsitẽpę to medaus Šts.
2. intr. suduoti, užtvoti: Už lojimą añčtepė, i nutilo Rdn.
aptèpti, àptepa, àptepė tr. K, Š, NdŽ; Q82, MŽ, Sut, N, M, LL128
1. R64, MŽ86 tepant uždėti kokios nors masės sluoksnį: Duonos riekę sviestu aptèpti KI226. Abraką duonos su sviestu aptèpk J. Gal api̇̀tepta medum [duona], kad teip kvėpia Skdt. Duoną api̇̀tepė sviestu Kli. Pirštu api̇̀tepė riekę, kad nenulėkt sviestas Kp. Tokio gero pyrago buvau gavusi, sviesto, sakau, aptepsiu, įdėsiu Trk. Beturįs ten duonelės su sviesteliu àptepta Yl. Paršiukas, baigiamas kepti, aptepamas grietine, tada iškepęs esti gražesnės spalvos rš. Baldydavo, baidydavo, langus aptèpdavo an juoko, slaptai [per mergvakarį] Rsn. Iškepiau ragaišį iš miežio akuoto, aptepsiu su lepše – valgysiu taukuotą (d.) Lnkv. Tą akmenį jis aptepė tuomi aliejum BsPI6(Rg). Bei kraujų Jo imkite, ir (abudu stulpu vartų)… jais aptepkite BB2Moz12,7. Ana, ką galėjo, padarė: pasiskubino kūną mano aptepti BtMr14,8.
^ Àptepa i nubrauka (duoda ir atima, tik žodžiais pažada) – toks tenai gerumas Krš. Jo storai àptepta (daug kyšio duota), tai ir teismas neteisė Lzd. Savo priešui abidvi puses aptepęs duok LTR(Žg).
| refl. tr., intr. K, MitII32: Valgo duonos riekę, apsitẽpęs sviestu Ėr. Apsi̇̀tepu duonos riekelę sviestu – gardumas! Klt. Ponas y[ra] pavalgęs visumet, abi pusi aptẽpęs[is] Šts. Sviesto apsitèpsu Slnt. Ji apsitepė kaštaunu vandemi ir supynė plaukus savo BBJdt16,10. Ir ėmė tam plebonus (paraštėje kunigus), kurie nebuvo išsitrynę (apsitepę) BB1Mak4,42.
| prk.: Negaliu riebiai valgyt – apsi̇̀tepa širdis (pasidaro šleikštu) Antš. Seniau daug arielkos negerdavo, būdavo kiek apsnešęs, akis apstẽpęs Dglš.
ǁ gydant patrinti kokiu tepalu: Àptepė karpą didžiausią – tujau nugijo Yl.
2. Kpč apdažyti: Išbaltinu, kalkiomis (kalkėmis MŽ484) aptepu R361. Aptèpdavom anglim skrebelius Adm.
3. refl. Š pasidaryti nešvariam: Apstẽpę siūlai nuo rankų koki negražūs Ktk. Vėl visas apsitẽpęs, apsivėlęs, iš naujo vėl plauk, vėl mazgok Žg. Nevaikščiojo jau labai baltos kaime, tokios biškį apsitẽpusios Tl.
4. R55, MŽ74 prk. subjauroti, apteršti: Ir mane laikraščiuosa àptepė Kpč. Nobažystė čysta ir neaptepta po akim Dievo ir Tėvo yra ta: atlankyt siratas ir našles varge jų ir laikyt patį save neapteptu nuog svieto BtJokL1,27.
| refl.: Jis mane per savo angelą apsergėjo, jog neapsitepiau BBJdt13,20.
įtèpti, į̇̃tepa, į̇̃tepė K, NdŽ; Q147, R115, MŽ151, Sut, N
1. tr. įtrinti kokiu tepalu ar šiaip kuo: Sūdas mostimis inteptas SD252. Stebulę išvirinęs gerai su tepalu į̇̃tepi, ir drūta stovia Jrb. Añtepė sviestu Grv. Antẽpus nereikia kliudyt LKKXIII23(Grv). Smulkios dulkės separatoriuje sugaudomos tepalu įteptais keraminiais žiedais rš. Tada jis įtepa kūdikio galvą ir nuskuta kūdikio plaukus Kel1881,27. Jo batai, tiesa, atrodo įtepti, bet nenublizginti I.Simon.
| refl. tr., intr. K: Iš vakaro įsitepė ratus, šėko prisipjovė LzP.
| prk.: Sūnus įsi̇̀tepė nereikalingą žodį į burną, t. y. įsidėjo J. Nėkumet neįsi̇̀tepa nė į lūpas (neprasitaria) End.
ǁ gydant įtrinti tepalu: Būčiau įtẽpus į akį tos mostelės i būtų pra[ė]ję Jrb. Topelis įtèpt žaizdą, tai tada užgydinėja, užtraukinėja Upn. Paskum įtepti gausiai boro vazelino ir akis aptverti P.Aviž.
2. tr. SD255, Š padaryti nešvarų: Taukais inteptas, taukuotas SD135. Į̃tepiau aš skotertę su taukais J. Rankovė yr įteptà, nebgal beišplauti Rdn. Puodakelis suodžiuosna añteptas JnšM. Durpėm iñtepė Dbč.
| refl.: Įsi̇̀tepei tu su tepylais J. Labai įsitẽpus skarelė, sunku bus beišskalbti Š. Atejo insitẽpęs suodžiuosan OG412. Kap velnias visas instẽpęs Str. Daugiau insi̇̀tepa nei išsiprausia Dv.
3. įrašyti: Nebuvau į knygas į̇̃teptas, o paėmė į kareivius Šts.
4. įskųsti: Ji ne vieną į̇̃tepė Gs. Ką išsižiojai – įtèps, i neškis Alvt.
5. refl. prasidėti su kuo, įsitraukti kokią netinkamą veiklą: Neįsitèpk su jais J. Tik ten neįsitèpk J.
6. duoti kyšį: Gerai añtepė, ir šventa – ir nieko neieškojo [nusikaltėlių] Kvr.
7. intr. šnek. uždrožti, suduoti: Įtèpk į nosį, ir žinos pri tavęs daugiau nelįsti Skd.
ištèpti, i̇̀štepa, i̇̀štepė tr.
1. H158, K, Š, NdŽ aptraukti paviršių kokiu tepalu ar skysčiu: Ištèpk batus su taukagaliais, taukapalaikiais J. Reikia smala ištèptie, kad nepūtų Dgp. Ìštepa riebuliais, puodai net žvanga Klt. Reikia ištèpt [gėlių] lapai aliejum Ad. Sviestu arklį i̇̀štepa nuo varmų Žln. Galvą i̇̀štepė, ka utės nemestųs Krš. Balkius terpetinu ištèpdavom Krž. Padaro košės tokios, [dirbamą] kailį i̇̀štepa ir suvynioja Vdn. Žąsies taukais batus ištepęs, gali į ausį kišti – tokie minkšti Šts. Užupenčiai visi sutrūko, i̇̀štepiau riebuliais Klt. Atvažiavo melnykas su karniniais ratais, išteptais čebatais LTR(Ds). Ir ištepk (paraštėje užlaistyk) aną smala BB1Moz6,14.
^ Sauso nieks neklauso, ištèpk dantis – visi klausys KlK9(Pvn).
| refl. tr., intr. Sut: Kaip išsi̇̀tepė [plaukus], pasidarė plaukai nuo deimanto – teip žibėjo LB219.
2. nutinkuoti: Už žygio a ištèpsi sienas? Grd.
3. nudažyti: Ìštepėm krėslus ir par staigiai atsisėdom Trg. Kakalį ištepti N.
| refl. tr., intr.: Anys išsi̇̀tepa rankas, burnas suodžiais, kad nepažint Dgč. Užgavėnių žydais išsitaisysiam, išsitèpsiam Klk. Šaipėsi Juras išsitepęs paakius P.Cvir. Nujojo ir kvailys, tik išsitepęs, kad jo niekas nepažintų LTR(Ukm). Išsitẽpus, išsidarius kap kokis velnias – aš jos sarmatinuos Pv. Lūpas iššitepa, mano, kad gražu Trgn. Ši jau senyva, bet smarkiai išsipudravusi, antakius išsitepusi J.Paukš.
4. SD19,282, SD1130,132, H162, R55, MŽ74, LL295 padaryti nešvarų, išterlioti: Būdavo, berniokai i̇̀štepa suodžiais, suriša virvėm kojas Ktk. Suknelę i̇̀štepei degutu, nelandžiok tarp ratų! Skp.
| refl. tr., intr. R314, MŽ420, Sut, N: Prie kuliamosios visi išsi̇̀tepė kaip velnai Jnš. Vaiku paduok kokiam [margučių žaist], tai kvorba išsi̇̀tepa Dg. Visi paukščiai ėjo [kelio taisyti], tik žvirblis nuskridęs išsitepė purve ir pasirodė Dievui SI66(Dglš). Išsitepęs kai velnias LTR(Ds). Išsitẽpus kai katė Trgn. Parvažiavo blynus kepę, visi nosis išsitepę (d.) Mrj.
5. N prk. padaryti netyrą, nuodėmingą, subjauroti: Visokiomis bjaurybėmis išteptas, piktos nuotarties žmogus SD9. Nei darykiat save nečystais iš jų, save ištepdami BB3Moz11,43. Bet tie daiktai, kurie išeit iš nasrų, ateit iš širdies, ir tie ištepa žmogų Ch1Mt15,18. Užlaikyt patį save neišteptu MP213. Išvysk moterį savo nuog Antikristo išteptą PK133. Jei pames vyras moterį… Ar ne ištepta ir pabjurinta bus toji moteriškė? DP477.
| refl.: Šitai mano dūšia ik šiolei neišsitepė BBEz4,14.
6. prk. kyšiais ko pasiekti: Anys lig aštuonių klasių vaiką i̇̀štepė Vdšk.
7. WP144, SD1201, SD415 išbraukti: Tada ištepk dabar mane iš knygos tavo, kurią parašei Ch2Moz32,32. Viešpatie, arba jiemus atleisk šitą nuodėmę, arba mane ištepk ižg knygų gyvatos amžinos DP362-363. Dėl nusidėjimo sunkaus ižteptas esti vardas iž knygų gyvenimo SPI152.
8. refl. Š išsitarti: Nė žodžio apie tave neišsi̇̀tepiau J.
◊ dantų̃ neištèpti nieko negauti: Išvažiavo, kur alų dirba, arielką varo, ale dantų̃ neištẽpę ir sugrįžo Svn.
nutèpti, nùtepa, nùtepė tr. NdŽ
1. sunaudoti tepant: Tos tepylos nùtepiau jau šmotą, o kitos dar nekušinau J.
2. Š, NdŽ, Lp, Pc nudažyti: Antrais metais nùtepu obelis, tai jau šį pavasarį tẽpta Antz. Tėvas pečių su kalkiais nùtepė Vkš. Nusimaliavojo, sako, stogus su smala, nùtepė Žr. Molyvos pripirkta i padlagu[i], i lubom – gal Stasys nutèps Mžš. Ak tu Dieve, nùtepė visas, suolelius, visa Rk. Nùtepė tą bažnyčią pernai Snt. Pasikaitysma sakų, nutèpsma, koks gražus arklys būs! Tl. Skūnė rudai nutepta – visa atrodo dvariška I.Simon. Reikia kiaušiniai nutèpt, ir bus viščiokai margūs (juok.) Č. Lūpos nùteptos Bsg.
| prk.: Tai paminklas ne auksu nušlifuotas, o prakaitu nuteptas V.Mont.
| refl. tr.: Artistai nusi̇̀tepė veidus rusvai NdŽ.
3. nutapyti, nupiešti: Baltojo apskritimo viduryje nuteptas antras apskritimėlis nedidelis ir juodos spalvos Pt. Tad karalius… visus peržiūrėjo, ar nebus kurs panašus į portretą nuteptąjį BsPII41-42(Tl).
4. N, LL265, Rtr, Plt padaryti nešvarų, išterlioti: Medus visą stalą nùtepė Ėr. I kramę nùtepei, i rankas rašalu Trk. Tas par tą burną i nū̃tepė su tuo šepečiu Krt. Čia y[ra], sakau, su kokiais taukais čia nuteptà Vgr. Anų tas brolis atjo[ja], pirštinės tokios nùteptos Akm.
| refl. Rtr, Š, NdŽ, Prk, Trk, Sd, Šv: Žmogaus veidas nusitẽpęs J. Paveizėjau į veidrodį: nesu nusitẽpusi, kam čia prausties Vkš. Švarius drabužius atsinešam, ka nebūtumiam dulkini, kokie nors nusitẽpę Brs. Nusi̇̀tepas, lei duoda nusiprausti Klk. Būs kaip velniukai, akys spindės, būsi nusitẽpęs Žr. Nusitẽpęs vaikas negalia būti Skd. Tas mūso Jūzapas nusitẽpęs kaip pečšluosta Sd. Jei gandras nusitepęs, ta būs lytaus Plt. Jau priš lytų gandras y[ra] nusitẽpęs, nusipurvinė[ja] Jdr.
^ Nusitepęs kaip bulves kepęs Kv, End, LTR(Srd, Yl, Brs).
5. nugrandyti nuo ko sluoksnį kokios nors masės.
| prk.: Nutepk bjaurybes mano WP185.
| refl. tr.: Nusitèpsiu sviestą [nuo duonos] Kvr.
patèpti, pàtepa, pàtepė tr. Rtr, Š; L
1. SD187, Sut, I, LL169, NdŽ, KŽ patrinti tepalu ar kuo skystu paviršių: Taukais pateptas SD343. Duoną su sviestu patepti N. Duona balta i sviestu pàtepta Aps. Pàteptas tekinis juo rieta J. Su mostimi patepk skarelę ir pritverk ant sopuluo J. Vežimą gerai patèpt Jrk64. Pridedu šiaudų vežiman, pàtepu ratus ir kinkiu arklį Dv. Patèpk ratus, rytoj važiuosiu Ėr. Kai gerai vežimą pàtepi, tekiniai i sukase Raud. Patèpk ratus – girgžda, kai važiuoji Pl. Nepatèpkie itų ratų – ir nerazgrius (ratai nenusimaus) Grv. Rytmetį sako: – Pakinkyti gausi arklius, patèpk vežimą Šv. Ratus su smala patèps Ms. Medžio ašimis buvo, su šmėre pàtepa – ir rieta gerai Gršl. Bielinis iš vakaro patepė ratus, parvedė namo iš ganyklos arklį ir prieš kelionę prigulė valandėlę nusnūsti A.Vien. Tie batai baisiai sklidūs, rodos, kad kuo patepti̇̀ Jrb. Kepk blynus, tai ir turėk kuo gerai patèpt, o tal kas gi iš sauso blyno Ds. Pristigau lašinių, neturiu kuom petelnia pàtepa Klt. Su aliejum pàtepiau, biškį patroškinau tuos grybus Kvr. Prieš kepant pyrago arba bandelių paviršius patepamas išplaktu kiaušiniu rš. Su riebalais dėl blizgėjimo patèpdavo, kaip išemi karštus [margučius] Pšš. Po valandėlės atsirado nešina lėkšte su baltos duonos riekutėmis, medumi pateptomis Pt. O jei dienovidį išalksi, tu sausą, kietą duonos plutą patepki kvepiančiu medum V.Myk-Put. Reikia pienu paršiokui nosiukė patèptie, tada kiaulė prisileis Dgp. Pàtepa tąj buza [avikailius], suvynioj[o] vilną viršun Eiš. Anie pàtepė su terpetinu subinę tam šunaičiuo Šts. Reik tam saikuo dugną patèpti su pikiu Yl. Pàtepėm sienas – ir tos blakės i šiandieną nebliko Kl. Su geru tepalu pàtepė, labai slysta gerai, ans (laikrodis) negadinas End. Degutu pàtepa grįžtę ir įžaboja [išputusią karvę] Kpr. Teip peiliukas neema, kai pàtepi muilu, tai ema Žl. Kap vištos riebulais pàtepu, tai iššukuot gerai – ir auga [plaukai] Dg. Velnias pirmiausiai patepė čiepelį vynu su taukais povo Tat. Pateps rytoj ratelius, važiuosium kermošėlin KrvD154. Patèpk duris žaliu vynu, kad bent negirgždėtum JD1556. Trys Marijos ėjo, brangią mostį nešė, norėjo Christaus patepti Mž245. Tu nepatepei aliejumi galvos mano, o ta kojas mano mostimi patepė VlnE162. Idant atėjusios pateptų Jėzų BPII3. O neg jo šventą kūną grabana indėjo, pirmiaus mieli prieteliūs mostimis patepė PK162. Gerai žinojo ir regėjo, jog jau kūnas… buvo… pàteptas DP186. Bei Moziešius ėmė mostį tepimo ir patepė tabernakulą (gyvenimą) ir vis, kas jame buvo, ir pašventė tat BB3Moz8,10.
| Gal tę kiek ir yr pàtepta [auksu], bet kad ne auksinis [žiedas] Dg.
| prk.: Ligi tik patepdavo jį gražiu savo baritoneliu Jokūbas, jokia galybė nebesulaikydavo ir sodžiaus jaunimo balso suvargusioje krūtinėje Vaižg.
^ Nepatepęs nevažiuosi LMD(Jnšk). Ka nepatepsi̇̀, tai nevažiuosi Onš. Kap patepsi, tep ir nuvažiuosi LTR(Grv). Pateptas ratas geriau sukas LTR(Slk). Pateptais ratais veikiaus važiuosi S.Dauk. Patepti ratai geriau bėga LTR(Ds). Pateptas tekinis geriau rieda LTR(Žg). Nebėra skatikų, nebėra kuomi ratų patepti, turi sustoti, sauso niekas neklauso Žem. Pilvo moliu nepatèpsi, žvyru nepabarstysi LKT156(Grz). Mergina valgė, o jam lyg kad kas būtų patepęs širdį V.Kudir. Kai į Jurbarką važiuodavo, [medinašiai] sakydavo: „Nupirks, patèps“, o kai grįždavo: „Nepirko, netepė“ (dar labiau girgždėdavo) Erž.
| refl. tr. LL162, NdŽ: Sugaus varlę, įmes į stabulę, pasitèps Kal. Tai duodavo kokį lajaus šmotelį vindui pasitèpt Slv. Reikia blynus pasniedot, pastèpt Dv. I ratus išvakarėj pasitepdavau OG371. Nu jau toks apkiautėlis tas mūsų kaimynas, ka nė ratų nepasi̇̀tepa Skrb. Kai darbininkai pradėjo valgyti, aš irgi pasitepiau duoną ir atkandau pirmąjį kąsnį A.Vencl. Paskui išsiėmė tas senelis tokią dėželę ir pasitepė akį BsMtII35(Nm). Atvažiuoja saulelė geležiniais rateliukais pasitepus taukeliukais LTR(Imb). Tu gi, kada pasninkauji, pasitepk sau galvą ir nusiprausk savo veidą SkvMt6,17.
ǁ NdŽ tepant uždėti ant ko nedidelį sluoksnį kokios nors masės: Patèpsi an krėslo, i, kas atsisės, tas prikeps pri to krėslo Yl. Tos mostelės pàtepiau – nu i vėl gerai dega [dujinė plytelė] Trk.
ǁ gydyti trinant kokiu tepalu ar skysčiu: Reikės zuikio taukais patèpt, jiej greitai gydo nupugėjusias vietas Lš. Pàtepi rožę su kiaušinio baltymu ir rugieniais miltais, tai niežtėdavo [gydama] Bsg. Patèpk moste, nesopės Mlk. In nakties reikia, kad pateptų̃ taukais, tada greičiau sugis [tarpupirščiai] Lel. Jei kas aklas būtų, su ta rasa pateptų – tujaus sveikos akys būtų DS229. Ma[n] čia toks skaudulys pakinky buvo įsimetęs, tai pàtepiau Vlkv. Kakom karvei patèpt nupirk mosties Klt.
| refl. tr.: Sako, ka y[ra] tokių vaistų pasitèpti, kad nedegtų [rankos] Vvr. Patèpsias, gal pagysi Krš.
ǁ NdŽ, KŽ bažn. tepalais pašventinti: Dėl to tave, o Dieve, patepė tavo Dievas aliejumi linksmybės ant bursinykų tavo VlnE11. Ir filistai, išgirdę Dovydą karaliumi ant Izraelio pateptą, atėjo visi BB2Sam5,17. Patepu (apie sutvirtinimo sakramento teikimą) SD13.
2. padažyti: Pàtepė sienas – mokėk, girdyk Sug. Sakė, dažų nupirks, patèps Jnšk. Čia antakiams y[ra] juodas patèpti, o čia nagams Lž.
3. šnek.: nedailiai, bet kaip parašyti: Patèpk, kad namo greičiau važiuotų Mlt. Pàtepu gi, vaikai supranta Vdn.
4. SD178,124, SD349, I, NdŽ padaryti nešvarų: O ka taũ velneliai, čia gali ratus patèpt Slm.
| refl.: Mažkiek ir pastẽpęs stalas Ml.
5. DK141, SD118,50,95, SD174, Sut, I, M prk. suteršti, padaryti netyrą, neskaistų: Reik todrin, idant byskupas būtų čystas ir nepatepto kūno Mž29. Kursai patsai save nepateptu per Dvasią šventą afieravojosi VlnE52.
| refl.: Nepasitepa maitomis nei purvais bjaurybių SPI369-370. Tie yra, kurie su moteriškėmis nesti pasitepę VlnE140. O patys neįėjo rotušion, idant nepasiteptų̃, bet idant valgytų avinėlį DP163.
6. Žl, Sdk, Ds, Kair prk. duoti kyšį, teikti ko už paslaugas: Neturi kuom patèpt Plm. Gerą liežuvį tura piršlėnė, o dar patèpk Sg. Patèpk – ir nematis: miško pilną kluoną prisidumsi Jnšk. Kiek čia būs to turto, sako, teismą patèpsiam Skd. Dar kiti šneka, kad reikia mokėti patepti priėmėją rš.
^ Auksu patepsi – kur nori pateksi LTR(Gdr). Plunksna rašo – patept prašo LTR(Srd).
◊ ãkiai (aki̇̀ms, bùrnai) patèpti labai mažai (ko yra): Tik aki̇̀m patèpt šitos uogos Klt. Nėra nė ãkiai patèpt Škn. Šitas lašas pieno tik bùrnai patèpt Klt.
dūdàs patèpti išgerti alkoholinių gėrimų: Po gražios dainos reikia dū̃dos patèpt Msn.
kai̇̃p [svi̇́estu] pàteptas apie tylų, nešnekų, nemėgstantį kalbėti: Neyra tokis, ką šnekėt – kàp pàteptas Drsk. Nutilo kàp svi̇́estu pàteptas Rmš.
kai̇̃p (lýg) svi̇́estu pàtepta Jnš sklandžiai, gerai (einasi, sekasi): Viskas praėjo kai̇̃p svi̇́estu pàtepta NdŽ. Darbas eina lýg svi̇́estu pàtepta Prn. Pasilagadijau, ir viskas kai̇̃p svi̇́estu pàtepta Tr.
kai̇̃p [su] svi̇́estu patèpti
1. maloniai nuteikti, pamaloninti: Mun jau kai̇̃p su svi̇́estu pàtepė, ka jau teip užstojo Pln. Durnių ponu pavadinęs, tai kai sviestu patepęs LTR(Vdk).
2. padaryti kam ką gera, naudinga: Kai motina vaiką muša, tai kaip sviestu patepa LTR(Pbs).

lýg medumi̇̀ (zui̇̃kio taukai̇̃s) pàteptas lengvai, be sunkumų, sklandžiai: Ech! gyvenimas su žmona eis lyg medumi pateptas rš. Darbas ėjo lyg zuikio taukais pateptas rš.
kulni̇̀s pasitèpti pasirengti ką daryti (ppr. bėgti, sprukti): Pinigėliai ore pakibo, o Žukauskas, pasitepęs kulnis, dingo sp. Dieve duok jiems tiktai kulnis pasitepti rš.
liežùvį patèpti pasivaišinti: Tokiam pokalbiui reikėtų liežuvį patepti rš.
medumi̇̀ pàtepta sekasi: Gerai gyvenam – viskas medum̃ pàtepta Dkš.
padùs patèpti pasirengti (sprukti): Slunkių didžponis Jackus savo pušnis iš senelio paveldėjo, pats visą gyvenimą nešiojo ir anūkams paliko, kad tie, padus pasitepę, į užjūrį turėtų kuo pasprukti rš.
po nósimi patèpti atsiminti, priminti ką nors nemalonaus: Ir sūdną dieną viskas ten bus po nosimi patepta I.Simon.
snùkiui patèpti labai mažai (ko yra): Baigias mėsa, ir šventei nebus snùkiui patèpt Ut.
svi̇́estu pàtepta sklandu, sekasi: Jam kolei kas viskas svi̇́estu pàtepta Dkš.
pértepti tr. KŽ; Q61,559
1. NdŽ dar kartą ištepti: Pértepti ratus DŽ.
2. NdŽ visus ištepti.
3. NdŽ įdėti tepamo įdaro tarp sluoksnių, įtepti: Kepiau plokštaines, tai vieną avietėm pértepiau, tai kvepėjimas jau tų plokštainių! Pv. Pértepi tą iškočiotą tešlą su aguonom i susuki į rutulį Vl. Pertepti [tortą] tinka vanilinis, sviestinis arba kiaušinių kremas rš.
| refl. tr.: Pérsitepė sviestu i valgo Vlkv.
4. NdŽ per daug, padauginti tepti.
5. NdŽ prk. per didelį kyšį duoti.
◊ nė̃ per zūbùs su plùnksna nepértepti visiškai neduoti valgyti: Nė̃ par zū̃bais su plùnksna nepártepa, nepagerba Nt.
piesitèpti, piesi̇̀tepa, piesi̇̀tepė (ž.) prisiliesti: Nenoru pysitèpties py žmogaus, kurs Dievuo nètika Krg.
pratèpti, pràtepa, pràtepė tr.
1. NdŽ tepant nepataikyti.
2. Rtr, KŽ kurį laiką tepti.
pritèpti, pri̇̀tepa, pri̇̀tepė tr. Rtr, KŽ; N
1. KI78,84, I, Trgn įtrinti tepalo į vidų, gausiai patepti: Pri̇̀tepiau pilną skylę su smala J. Pritèpti ratą NdŽ. Priteptà [mašinėlė] be razumo, užtai peša [plaukus] Slm. Išardė, pri̇̀tepė gerai i sutaisė [dujinę plytelę] Trk. Bandas kepdavom an lakštų, taukais senais pri̇̀tepam, pečiun inšuntam ir valgom Mrc. Muilu pritepę škarmaliuką deda ant opų LMD(Sln).
| refl. tr. NdŽ.
ǁ refl. tr. NdŽ, Krs uždėti, užtepti ant ko storą sluoksnį kokios nors masės: Prisi̇̀tepiau daug sviesto an duonos Kp.
ǁ gydyti smarkiai trinant ar tepant kokiu tepalu ar skysčiu: Prỹtepė akį [vaistų], padidėjo lėlikė Rdn. Ausis viduo pri̇̀tepiau visur – gal išgys Trk.
2. NdŽ šnek. negražiai pripiešti.
| refl. tr. NdŽ.
ǁ Strn negražiai prirašyti: Būdavo, pri̇̀tepi pri̇̀tepi kokių niekų pilną sąsvinį Šmn. Ponas pritèps visokių mano švarnojimų Krok.
ǁ bloga ką įrašyti (ppr. į dokumentus): Atleido i [darbo] kningelę pri̇̀tepė Krš.
3. I padaryti nešvarų.
| refl.: Par tą balių daug patalų, staltiesių prisi̇̀tepė, reikia skalbt Krs. Kad knatas prisiteps, reikia jį išplauti vandenyje TS1896,1.
4. refl. prisiliesti, prisiglausti: Prisi̇̀tepė pri [dažytų] varčiukų vaikas Krš.
5. Švnč laikyti kuo, įtraukti į kokią veiklą: Žemalės ponas [Grosas] buvo pri̇̀teptas pri karaliaus šavimo Žeml. Ans girdįs negirdįs, regįs neregįs, nė pri ko nepritèpsi ano Šts.
6. refl. Kos32(Žv), KŽ, Rm pritapti, prisidėti, prisišlidinti (ppr. prie ko negero): Prie ko prisitèpti KI78. Bijojo prysitèpti pry tokių draugų Pj. O kai prie valdžios kokios prisitepi (viršininkams įsiteiki), tada gerai Rm.
7. refl. įsiterpti, įsikišti: Su nereikalingu žodžiu prisitepa jis J.
8. refl. prilipti (apie ligą): Laksto grynu kaklu – pristèps kokia džiova Švnč.
9. prisigerti.
sutèpti, sùtepa, sùtepė tr. Rtr, Š, KŽ; L
1. NdŽ ištrinti paviršių tepalu ar kuo skystu, patepti: Ištrinko ana, išplovė, su tais žąsiniais taukais sùtepė Tl. Sùtepiau su taukas, i suėdė pelės [batus] Nv. Tuo purvu sutepė akis žmogaus, nu užgimimo neregančio M.Valanč. Sutepęs sviestu dvi riekes duonos įdėjo ant kelio Ėr. Liuob atnešti ten į jaują kokios duonos su sviestu suteptõs Bdr. Ana atpjovė duonos, sùtepė su sviestu Tl. Pietams duonos sutèps su sviestu Gd. Du blynus suvalgiau sukepus, du sutẽpus (juok.) Švnč.
^ Jau ir tavo galva smetona suteptà (pražilusi) Slk. Jau taip saldžiai sulipusios akys, tiesiog žodžiais neapsakysi – lyg medumi suteptos rš.
| refl. tr.: Eina vyrai plaukus susitẽpę – gražiau stova Krš. Sustẽpus blynelį pečiun pasideda Klt.
ǁ M.Valanč gydyti įtrinant kokiu tepalu: Sùtepė vaistais, visa smirdžiu Bb. Kap nesùtepu [vaistais], nesurišu, tai nepaeinu, kap sąnarius suka Pv.
| Ištrėšk vaistų i sutèpk [išnertą obels šaką], gal sugys Rdn.
2. Q82, MŽ11, Sut, N, I, LL224, BŽ107, NdŽ, Žl padaryti nešvarų: Tu su tepylomis mane sùtepei J. Suteptañ patale nenoriu gulėt, prašysiu perklot Adm. Su molinoms rankoms rišais kuskelę ir kertes sùtepei Vkš. Nesutepti̇̀ y[ra], tik parskalauti baltinius Akm. In atšlaimo šoko, tai jaunoja savo suknią ir sùtepė dėlto, sužolėjo Slk. Nenoriu sutèpt naują knygą i neimu Sdb. Snargliau, eik pirma, mokykis kakalį šildyt ir savo pono sùteptus sopagus nušluostyt K.Donel. Išsprūdo jam puodelis su dažylomis, nukrito stačiai tamstai ant nugaros ir sutepė visus rūbus Blv. Čystos muno kojelės, nesutepsiu trobelės (d.) Krtn. O nieko nebijos, idant nesuteptų̃s palytėjimu kūno numirusio DP182.
^ Baltas balto nesuteps LTsV229(Šll).
| refl. intr., tr. N, I, LL233, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Kv, Krs: Šuo susitẽpęs purvuose J. Pabraukė par sieną i susi̇̀tepė Žeml. Apsijuosk su kvartūgu, ka nesusitèptumi Pln. Kai prireikia blynus kepti, bijo rankas susitèpti (d.) Nm.
^ Prie plikio prisišlėjęs susitepsi TŽV626(Ps).
3. I, LL105, NdŽ prk. padaryti netyrą, suteršti gerą vardą, apjuodinti, subjauroti: Viskas čia buvo šventiškai iškilminga, skaistu, nesutepta J.Avyž. Kad jau ir sutepei savo sąžinę tu, veidmainy, tai nors Šimonių vardas tegu nebus valkiojamas po kalėjimus I.Simon. Gulėtų sau grabe žemėmis apkasta ir atminimą nesuteptą būtų palikusi LzP. Rūpi, kad savo gerąjį rašytojos vardą nesuteptą išlaikytum J.Jabl. Ne kas ing burną įeina, sutepa žmogų, bet kas iš burnos išeina, tai sutepa žmogų GNMt15,11. Jei nori, tu gali padaryti mane nesuteptą SkvMt8,2.
suteptinai̇̃ Nesuteptinai Sut.
| refl. NdŽ: Niekas negali prisiekti, kad per savo gyvenimą būtų išlikęs nesusitepęs vagystės nuodėme Blv.
^ Nesusitepsi jaunas, neverksi senas LTR(Šš).
4. LL301, NdŽ šnek. nelygiai, negražiai parašyti.
◊ kai̇̃p sùteptas apie riebų, gražų: Kiaulaitė graži kàp suteptà LKKXIII126(Grv).
nósį (nósę) susitèpti nustoti gero vardo: Nósę susi̇̀tepė su tokiu kėpiu Yl.
pirštùs (rankàs) su[si]tèpti prisidėti prie kokio negarbingo darbo: Ir reikalas tavo praslys kaip ledu, ir pirštai nebus sutepti Mair. Jis tik vienas buvo nesustẽpęs rañkų vagysta Vrn. Tavo rankelės, motinėle, gaila į tokią bjaurybę sutepti LzP.
užtèpti, ùžtepa, ùžtepė Rtr, Š, KŽ; N, L
1. tr. NdŽ, Ms, Kpč, Sb užtrinti tepalu ar kuo skystu visą paviršių: Akmenai reikia užtèptie cimentu Dgp. Užgavėnių žydai piningų prašo, ka duotumiam, je neduodam, langus užmaliavo[ja] tujau, su lašiniais ùžtepa Krt. Šviežia duona, užteptà su sviestu, vaikam buvo didelis gardumynas Skrb. Nebeiškentė ir prinešė jam savo priešpiečius – sviestu užteptą duonos riekelę J.Paukš.
^ Kai žmogus išalksti, sausa duona kaip su medum užteptà Rs.
| refl. tr. NdŽ: Kaipgi tu jos verkei seilėm ažsitẽpęs [akis]? On. Norėjau užsitèpt sviestu riekutę duonos – nėr peilio Prn.
ǁ Dg uždėti ant ko sluoksnį kokios nors masės: Sviesto ant duonos užtèpk J. Ant duonos ùžteptas sviestas NdŽ. Dažai, gruntai ir lakai užtepami standžiais šerių teptukais rš.
| refl. tr. NdŽ, Vgr: Balanyčių pridrožinėta sviestui užsitèpt Šmn. Pyragų pryrieka, sviesto užsi̇̀tepas Akm. Sviesto padėjo, sūrio, su pirštu užsi̇̀tepė – tai jau [buvo] labai didelis balius Bsg. Sviesčiuko užsitèp in duonos Dglš. Nusilupai bulvių, užsi̇̀tepei kastinio Jdr. Da pasiėmiau numinės duonos, užsi̇̀tepiau medaus Varn. Virtos vyšnios užsitèpt, o žalios – užpili su cukrum, nuo širdies Kvr. In duonos riekės gali užsitèpt uogų i valgyt Klt. Sūrio atsipjausiu, sviesto užsitepsiù, atsigėrus saldaus pieno eisiu gult an šieno DrskD8.
2. tr. NdŽ tepant užtaisyti: Dabar ùžtepiau, tai vė žiūrėsiu, a varvės, a ne Mžš. Buvau ažtẽpus blėkelę, netekė[jo] i vė pradė[jo] tekėt Klt. Čiagi buvo ažùtepta, tai nei to patepimo, nieko Mlk. Nulūžusių didžiulių kriaušės šakų žaizdos niekuo neužteptos sp.
| Šikinę ùžtepė, ùžtepė ta raštyna Grv.
3. tr. Sut, I, LL308 padaryti nešvarų, užterlioti.
| refl. tr. NdŽ.
4. tr. SD1143,209, N ištrinti, išbraukti: Ažutepu SD296.
5. papirkti: Jeigu užtèpsi gerai, tai gausi – nešk da daugiau Ar. Tę maž papirko, užùtepė gerai Str.
6. intr. šnek. šiurkščiai kalbėti, priekaištauti: Užšaudo, ùžtepa tėvams: – Ko nespyrėt mokyties, kas iš munęs?! Krš. Nei jūs čia ką suprantat mūsų reikaluose, nei ką, – užtepė ji man rš.
7. užkirsti, užduoti: Paėmęs lazdą užtèpk jam Vn. Ko toks raudonas, ar neùžtepė kas par veidą? Skr. O, jam gerai ùžtepė par nosį! Ėr. Užtepsu par zabtus – ir atsiviepsi! Kl. Eik jau eik su savo kalbomis. – Užteptum jam per nosį P.Cvir.
^ Mums, keleiviams katalikams, lygu purvina šluota per akis užtepė, bet nė vienas neparaudome Žem.