Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
piemylė́ti
Apibrėžtis
mylė́ti, mýli (mỹli, mýlia), -ė́jo
1. tr. SD151, R, K jausti kam prisirišimą, atsidavimą, palankumą; jausti traukimą, linkimą į priešingos lyties asmenį: Jauni ir gražūs, abu mylėjo vienas antrą ir, susiėmę už rankų, ramiai ir drąsiai ėjo gyvenimo keliu J.Bil. Kuris myli motiną, tas kurią dieną mylės ir pačią Žem. Jis čia visų mylimiausias žmogus; jis čia ir už tave mylimesnis J.Jabl. Bijomui ir mýlimui turėk arielkos, t. y. kurį bijai ir mýli J. Ne penkiems šešiems manę augino, vienam tėvo sūneliui, mýlimujum berneliui JD1504. Jei geras esi, mylimas esi BB1Moz4,7. Vyrai, mylėkiat moteris jūsų Mž33. Myliegu V. Dievą tavo? DP344. Petre, mylygu mane? DP414. Kartais ir mylintiemus save bei gana dirbantiemus nesisek jų darbai BPII510.
| Turiu arklį mylimą Rm. Bitės juk jaučia, kad aš myliu jas V.Krėv.
^ Myly (mylėk) kap dūšią, krėsk kap grūšią Ml. Myli kaip karvelis pačią LTR(Jnš). Myli kaip katė pelę (iron.) Krp. Nėkas dar nematė, kad šuo mylėtų katę S.Dauk. Mylėk, kaip akį kaktoj turėk LTR(Jnš). Kurs myli, tas tyli LTR(Nj). Lūpos tyli – širdis mýli Trgn. Norėdamas būti mylėtu, pats pirmu mylėk VP35. Gerai mylėti, bet geriau mylimam būti KrvP(Jnš). Ateik belaukiamas, išeik bemylimas B. Taip tavi mylėsiu, kad ir, vilkuo nešant, pakylėsu, meškai pešant – patūrėsu (iron.) Vvr. Aš tave mylėsiu: kai neš vilkas par tvorą – pakylėsiu LTR(Šmn). Darbas durnių myli Dsn.
mylė́tinai Ateik pas marčią savo, ją globok mylėtinai brš.
| refl.: Dabar juodu mylisi ir labai gražiai gyvena J.Jabl. Tėvai juos (vaikus) mylėjo visus vienodai, ir jie mylėjosi tarpu savęs vienodai I.Simon. Žinai, mylias, mylias i pasimeta, o visai nemyliančią parsiveda Pn. Kurie iš pirmo didžiai mylėjos BPII510. Eikš, mylė́kivos taip, kaipo mylė́davos broliai! K.Donel.
^ Mylisi kaip du karveliai Vel. Mylias kai alyva su ugnia LTR(Vdk). Besimylėdami nosį nukanda B.
2. tr. vertinti, branginti: Žygiais, o ne žodžiais mes tėvynę mylime S.Nėr. Senų miškai mylė́ta, tūlon giesmėn dėta A.Baran. Myliu laisvę ir darbą pasauly E.Miež. Tai todėl, dėl to be vainikėlio, kad nemylė́jau žalių rūtelių JV932. Myliu tavo balsą, tavo žingsnius, tavo rankas J.Gruš. Mylėt tiesą – geros širdies ženklas SPII118. Didžiaus myli jupą ir čebatus savus, o neg gyvatą savą DP584.
ǁ gerai užlaikyti, rūpestingai prižiūrėti: Gyvulį reikia mylė́t Ut.
3. tr. vaišinti: Suprašėme visus į vestuves, pradėjome vaišinti, mylėti Žem. Grapas mylė́davo arbata Brž. Labai mylėjo, ir medaus davė Pnd. Kad mylėjo, tai mylėjo, ir šustinio davė Kp. Nei arielkos, nei alaus svečiams nenor duoti, o svečiukai nemylėti nenor išvažiuoti LTR(Kp). Tai gardu gerti, kad mýli, gražu pareiti, kad lydi JD1024.
| refl.: Šuva ir vilkas susisėdo už stalo ir pradėjo mylėtis LTI41(Bs). Besimylėdami ir visai nusimylėjo Pnd.
×4. (sl.) tr., intr. mėgti: Gyvuliai ir mỹli šilimą Vrn. Mano sūnus dideliai daines mylė́jo Lc. Taip ana (mergytė) mylia tą kepurę – apsimovusi ir apsimovusi Grg. Aš jau rūgštaus tai nemýliu nieko Pš. Kokius jūs vaisius mỹlit? Vlkv. Musios mỹli medų Azr. Vienas pieną myli, kitas mėsą Ad. Jis girtų labai nemylia Vvs. Boba labai mylėjo valgyt lašinius Vvs. Kas, gyvas būdamas, mylėjo lazdą nešiotis, to ir vėlė ją nešiojas BsVXX. Aš tai myliù sūrį prisūdyt Mrp. Sūnus mylė́jo gardžiai suvalgyt Str. Aš myliu lietuviškai dudent Šlčn. Oi, aš mylėdavau grybaut Kt. Myliù su žmogum paklegėt Drsk. Jis myli pajuokaut, pašnekėt Kš. Žuves visada myli eit prieš vandenį Aps. Aš myliù vaikščiot po laukus Vrn. Petras labai išgert mylėjo, pabaliuit Tvr.
ǁ prk. turėti ką tinkama augimo sąlyga (apie augalus): Lepeškos ne kiekvieną mišką myli (ne visur dygsta) Mrc. Bulvės myli šviežion žemėn: arba sėklą, sako, keisk, arba žemę Čb. Rugys nemylia balėj augt Ppr.
5. tr. saugoti, gelbėti (nuo blogybės, nemalonumo) (prašant Dievą linkėjimuose, pageidavimuose): Tegul Tamstą Viešpats Dievas nuo viso blogo myli LTI425(A.Baran). Rasi, Dievas mylės: rasi, kaip nusuks į šalį tą kryželių Plt. Kad Dievas mylėt mus visus nuog tokio gyvenimo, kaip ana nutekėjus būna Vrnv.
◊ Diẽve (Diẽ, Diẽv) mylė́k (mýlėk, mylỹ)
1. sakoma nusistebint: Mylėk Dieve, kaip lyja! Pn. Diẽve mylė́k, kiek drapanų prisisiuvo, kada gi jas visas ir sunešios! Sim. Čia jai tai mylėk Dieve, rakštis LTR(Ds). Myl' Dieve! Jž. Diẽve tu mylỹ, koks bjaurus! Mlt. Mylė́k Diẽve, koks šaltis! Ds. Dieve myliąs! Ds.
2. sakoma tvirtinant: Diẽvai mylė́k, nuo šio karto jau daugiau nebarsiu JV951. Diẽv mylỹ, šiandien jau daugiau nebelis Ds.
3. sakoma nerimaujant, būgštaujant dėl ko: Tik, Diẽve mýlėk, saugok pinigus! KzR. Die myly, bus lietaus, tai mūs šienas čystai supus Arm. Dieve mylėk nuo svečio! Pšl. Da, Diev myly, gali ažsidegt Skp. Kad pasisuktų, Diẽve mýlėk, žandarai, būtų visiems strioko Šk.
ne Diẽve mylė́k; ne Diẽ mylỹ neduok Dieve (sakoma būgštaujant, kad kas bloga neatsitiktų): Ne Diẽve mylė́k, jis tę nueitų, būt po jam! Alk. Ne Diẽ mylỹ, paregėtų tave šitai darant tėvulis, tai užmuštų! dz.
Põne mylė́k (mýlėk) sakoma ko nors bijantis: Põne mýlėk nuo tokio žmogaus, nuo tokios nelaimės Šts.
tegul̃ Diẽvas mýli
1. sakoma nusistebint: Kokių aš riebių avinų mačiau šiandien ir kokią daugybę, tai tegul Dievas myli! V.Piet.
2. sakoma nerimaujant dėl ko: Kad neema miegas, tegul Dievas myli! Km.
apsimylė́ti
1. žr. sumylėti 1: Taip anuodu gyvenančiu i apsimylėjusiu S.Dauk.
2. susižavėti kuo, pamėgti ką: Apsimylėjo Laukžemiu baronas, čia ir pasilaidojo Lkž.
atmylė́ti tr.
1. MŽ217 atsilyginti meile už meilę: Ką už jo meilę atmylė́ti KI499. Ir kaipog jo už tatai atpenč notmylėt? DP146. Tuo gi jaukinkimės šį poną savą atmylėti BPI268.
2. refl. pakankamai mylėti: Baisiausia terp jų meilė – negali atsimýlėt Gs.
3. vaišinimu atsilyginti už vaišinimą: Ji mañ tada teip primylėjo, o aš vis neprisitaisau jos atmylė́t Slm. Dėkui, tamsta mane primylėjai, ale kada gi aš tamstą atmylė́siu Užp. Aš jį atmylė́jau, t. y. atvaišinau J.
4. R60 atlyginti už gerą darbą, paslaugą.
| refl.: Kad gerai gyvensiu, tai atsimylėsiu, kad blogai gyvensiu, rugeliais atpjausiu LTR(Ob).
5. refl. atsibosti mylėti, nusibosti: Tu man atsimylė́jai Trgn.
įmylė́ti
1. refl. tr., intr. pamilti: Įsimylė́jo tokį senį, ir išvažiavo Ėr. Be jos negali gyventi – įsimylė́jo iki ausų Jnš. Vyriškas į motrišką įsimýlia J. Kad teip labai įsimylėjo žmogų biedną MP174. Ir kasg neįmylėtųs Viešpaties! DP237. Duoki gi, idant ir aš tavęs visa širdžia įsimylėčia brš. Teip Dievas įsimylėjo to pasaulio, jog sūnų savą vienatijį davė DP144.
ǁ patikti: Ponui Dievui įsimylė́jusi duktė, kuri vis meldžias J.
2. refl. pamėgti: Kalvis labai įsimylė́jo į buteliuką Ėr. Labai įsimylė́jęs į tą gėrimą Ėr. Jis baisiai įsimylėjo į knygas rš. Širdis jūnsų įsimylėtų ing dangiškas gėrybes I. Ak, nusidėjimuose įsimylėję žmonės! Gmž. Christus … teip stipriai grynumo įsimylėjo, jog … neturėjo, kur galvą palenktų DP488.
3. tr. įgirdyti vaišinant: Gerai įmylė́ti svečiai įsimanė dainuoti Š.
išmylė́ti tr.
1. mylėti kurį laiką: Išmylėjo man bernelis tik vienus metelius LTR(Pnd).
| refl.: Išsimylė́jova mudu vienus metelius Š.
2. vaišinant išgirdyti (gėrimus), išvalgydinti (valgius): Visą alų jam išmylė́jo, kad tik imtų dukterį Jnšk. Išmylė́jom svečiams daug ragaišio Š.
| refl.: Daug sviesto, sūrių pas mus svečiams išsimylė́jo Š.
3. svetingai priimti: Pirmasis jų darbas buvo nuvesti svetį į pirtį, išpėrus paskuo gerai jį išvaišinti ir šilto[je] trobo[je] išgulinti ir, teip išmylėjus, dar jį palydėti S.Dauk.
numylė́ti tr.
1. pamilti: Meile amžinąja numylėjau tavę DP508. Nes visad turėjo numylėt vierną, o prieš stovėt neviernam MP45. Atjos bernelis numylė́tas Ut. Sūnup savo numylėtamp MKr33.
| Nenumylėk nė vieno tokioms nelaimėms! Šts.
2. vertinti, branginti: Lydėjo širdis į tolimąsias, į numylėtas tėvelių šalis Mair. Mūsų numylėta Tilžė Pgg. Kurie numylėjo aną šlovingą atėjimą jo MKr32.
3. pamėgti: Numylė́jęs Adutiškį (niekur kitur nenori gyventi) Ad.
4. refl. iš meilės nueiti blogais keliais: Mūsų mergytės myli, dažnai įsimyli ir nusimyli rš.
5. vaišinant nugirdyti: Ana tavę numylės, t. y. nučestavos, kad virsi eidamas J. Numylė́jo gerai, tai išsipasakojo Gs. Teip numylė́jo, kad repečkoms parejo Skdv. Reikėjo jai tą dieną visus numylėti, su visais gerti S.Dauk. Nenoriu aš tokios meilės: pirma numyli, paskui juokiasi Srv.
| refl.: Vienam laike ir mūsų Jonas atjojo visai nusimylė́jęs Pnd.
◊ Diẽvas numylė́jo sakoma, kai ką ištinka nelaimė: Dievas numylėjo, t. y. davė ligą, akis atėmė J. Nelaimes datyrę, sakom: Dievas numylėjo VP26. Juos Diẽvas tai jau tikrai numylė́jo: ligom apleidė, o dabar vėl ugnele pakorojo Slm.
Diẽvo numylė́tas silpnas, menkas: Ir čia gi Dievo numylėtas tiltelis – nors nešte arklį pernešk Srv. Tas paršelis Dievo numylėtas – vos pastovia Skr. Eina jau Dievo numylė́tas (girtas girtutėlis) Kzt.
pamylė́ti tr.
1. pamilti: Sunku užmiršti, ką pamylė́jau Šn. Jo tėvai nepamylėjo Prn. Ir pamylėjo Jonukas Marutę, ir vienas be kito negalė[jo] gyvent Pjv. Tu mus didžiai pamylėjai Mž419. Mėnuo viens vaikštinėjo, aušrinę pamylėjo RD27.
ǁ refl. pasimyluoti, pasiglamonėti: Eikš gi, pasmylėsma Sdk.
2. K pavaišinti: Obuoliais pamylė́jo Ktk. Prisikepiau pyragų – turėsiu kuo svečius pamylė́ti Jnš. Ir arklius į tvartą pastatė, ir mus pamylė́[jo] Gs. Neturiu, vaikeliai, kuo aš jūsų pamylė́t Ut. O kas mane pamylės, kaip ne midutėlis?! JD483.
| prk.: Paveš arklys, tik avižų negailėk ir botagu pamylėk Vlk. Kazokai prievaizdą buku kardo šonu gerokai užvakar pamylėję Pt.
^ Nuo savo burnos nenutraukęs, kito nepamylėsi rš. Savęs neprigavęs, kitą nepamylėsi J. Aš tave pamylėsiu, tik savo gerti ir valgyti atsinešk KrvP(Mrj).
| refl. K: Susiėję giminės pasi̇̀myli, pasišnekučiuoja Gs. Atėjus šventai dienai, žmonės, suėję su pažįstamais, pasimyli LTR. Gražiai pasišnekėjo, pasimylėjo ir išvažiavo BsPIV201.
pérmylėti tr. per daug mylėti: Nepármylia vaikų par daug Krš.
piemylė́ti (dial.) tr. suvedžioti: Par daug mylės, kol pymylė́s Dov.
primylė́ti tr.
1. mylėti: Dar užtenkamai vyras muni primýlia Užv. Jisai tave daugiaus primylės, nekaip tavo motina tave primylia RBSir4,11.
| refl. tr. K, Ggr.
2. vertinti, branginti: Ir kurs išmintį primyl, tas, rods, klauso BbSir3,32.
3. R405, Gs privaišinti: Plaučiūns … visus kaimyniškai primylė́t pažadėjo K.Donel. Tai jau juos te primylės bobutė, seniai mačius Ktk. Primylėjo ir ragaišiu, ir medum Dbk. Geri žmonės: primylė́jo mus gražiai, privalgydino Jnšk.
^ Primylėjo, dar ir kišenes pridėjo LTR(Šmn).
| refl.: Prisimylėję visi išsiskirstė J.Jabl. Taip labai prisimylėjo, kad ryto metą vos gyvas ir nuo šalčio pastyręs rastas buvo LC1885,51.
sumylė́ti
1. refl. Šmk pamilti vienam kitą: Anys susimylė́jo labai Šr. Susdabo, susmylėjo ir parvažiavo apsiženiję Aps. Geriau prieš kalnelį vandenėlį neštie, nei susimylėjus viens kitą pamestie (d.) Vrn.
×2. (plg. l. zmiłować się) refl. pasigailėti: Geri žmonės susmylėjo ir jam davė sočiai pavalgyt LTR(Ant). Jau jis ant biedno visada susimyli Kt.
ǁ pusdalyvio forma, vartojama kreipiantis, prašant išklausyti, padaryti malonę: Susmylėdamas, duok man arklių! Db. Nugi prisitrauk bliūdą, nevarvink, susimylė́damas! Rm. Susimylė́dami, tep nedarykit! Gs.
3. tr. pavaišinti: Par laidotuves sumylėjo žmonis: visi gėrė, valgė dvi dieni Šts.
4. tr. suvartoti vaišinant, suvaišinti: Kol mergytę prikalbėjau, daugel slyvų sumylėjau (d.) Jnšk. Dukteryte, kur padėjai [sūrį], gal berniokam sumylėjai? (d.) LTR.
◊ tegù Diẽvas (dievai̇̃) susimýli sakoma nerimaujant, reiškiant nepasitenkinimą dėl ko nors: Tegu Diẽvas susi̇̀myli – tokia nelaimė! Gs. Tegu dievai̇̃ susimýli – lyja ir lyja Skr.
užmylė́ti tr.
1. pamilti: Eidavo čia dažnai pro mumi, kai buvo Zosią ažmylė́jęs Sdk. Užmylė́jau panaitėlę septynių metelių (d.) Slk. Jo mergelė užmylėta tuo keleliu eina (d.) Tvr.
| refl.: Užusimylėt SD324.
2. gerai užlaikyti, prižiūrėti, mylėti: Misli[ji], tę ją ùžmyli?! (apie senutę) Lp. Užmylė́ti reik šunį – turėsi apginklą numūse Šts.
3. refl. vertinti, branginti, pamėgti: Ažusimylėjęs gerų darbų, nepameta jų SPI44. Užusimylėjau prisakymų tavo labiaus, negi aukso SPI354.
4. užvaišinti: Tas užmylė́jo, tai kad pasigėrė! Lnkv. Užvaišino, užmylė́jo, ir buvo anos viršus Šts.
| refl.: A ne per ilgai tu tę užsibuvai, užsimylė́jai? Gs.
1. tr. SD151, R, K jausti kam prisirišimą, atsidavimą, palankumą; jausti traukimą, linkimą į priešingos lyties asmenį: Jauni ir gražūs, abu mylėjo vienas antrą ir, susiėmę už rankų, ramiai ir drąsiai ėjo gyvenimo keliu J.Bil. Kuris myli motiną, tas kurią dieną mylės ir pačią Žem. Jis čia visų mylimiausias žmogus; jis čia ir už tave mylimesnis J.Jabl. Bijomui ir mýlimui turėk arielkos, t. y. kurį bijai ir mýli J. Ne penkiems šešiems manę augino, vienam tėvo sūneliui, mýlimujum berneliui JD1504. Jei geras esi, mylimas esi BB1Moz4,7. Vyrai, mylėkiat moteris jūsų Mž33. Myliegu V. Dievą tavo? DP344. Petre, mylygu mane? DP414. Kartais ir mylintiemus save bei gana dirbantiemus nesisek jų darbai BPII510.
| Turiu arklį mylimą Rm. Bitės juk jaučia, kad aš myliu jas V.Krėv.
^ Myly (mylėk) kap dūšią, krėsk kap grūšią Ml. Myli kaip karvelis pačią LTR(Jnš). Myli kaip katė pelę (iron.) Krp. Nėkas dar nematė, kad šuo mylėtų katę S.Dauk. Mylėk, kaip akį kaktoj turėk LTR(Jnš). Kurs myli, tas tyli LTR(Nj). Lūpos tyli – širdis mýli Trgn. Norėdamas būti mylėtu, pats pirmu mylėk VP35. Gerai mylėti, bet geriau mylimam būti KrvP(Jnš). Ateik belaukiamas, išeik bemylimas B. Taip tavi mylėsiu, kad ir, vilkuo nešant, pakylėsu, meškai pešant – patūrėsu (iron.) Vvr. Aš tave mylėsiu: kai neš vilkas par tvorą – pakylėsiu LTR(Šmn). Darbas durnių myli Dsn.
mylė́tinai Ateik pas marčią savo, ją globok mylėtinai brš.
| refl.: Dabar juodu mylisi ir labai gražiai gyvena J.Jabl. Tėvai juos (vaikus) mylėjo visus vienodai, ir jie mylėjosi tarpu savęs vienodai I.Simon. Žinai, mylias, mylias i pasimeta, o visai nemyliančią parsiveda Pn. Kurie iš pirmo didžiai mylėjos BPII510. Eikš, mylė́kivos taip, kaipo mylė́davos broliai! K.Donel.
^ Mylisi kaip du karveliai Vel. Mylias kai alyva su ugnia LTR(Vdk). Besimylėdami nosį nukanda B.
2. tr. vertinti, branginti: Žygiais, o ne žodžiais mes tėvynę mylime S.Nėr. Senų miškai mylė́ta, tūlon giesmėn dėta A.Baran. Myliu laisvę ir darbą pasauly E.Miež. Tai todėl, dėl to be vainikėlio, kad nemylė́jau žalių rūtelių JV932. Myliu tavo balsą, tavo žingsnius, tavo rankas J.Gruš. Mylėt tiesą – geros širdies ženklas SPII118. Didžiaus myli jupą ir čebatus savus, o neg gyvatą savą DP584.
ǁ gerai užlaikyti, rūpestingai prižiūrėti: Gyvulį reikia mylė́t Ut.
3. tr. vaišinti: Suprašėme visus į vestuves, pradėjome vaišinti, mylėti Žem. Grapas mylė́davo arbata Brž. Labai mylėjo, ir medaus davė Pnd. Kad mylėjo, tai mylėjo, ir šustinio davė Kp. Nei arielkos, nei alaus svečiams nenor duoti, o svečiukai nemylėti nenor išvažiuoti LTR(Kp). Tai gardu gerti, kad mýli, gražu pareiti, kad lydi JD1024.
| refl.: Šuva ir vilkas susisėdo už stalo ir pradėjo mylėtis LTI41(Bs). Besimylėdami ir visai nusimylėjo Pnd.
×4. (sl.) tr., intr. mėgti: Gyvuliai ir mỹli šilimą Vrn. Mano sūnus dideliai daines mylė́jo Lc. Taip ana (mergytė) mylia tą kepurę – apsimovusi ir apsimovusi Grg. Aš jau rūgštaus tai nemýliu nieko Pš. Kokius jūs vaisius mỹlit? Vlkv. Musios mỹli medų Azr. Vienas pieną myli, kitas mėsą Ad. Jis girtų labai nemylia Vvs. Boba labai mylėjo valgyt lašinius Vvs. Kas, gyvas būdamas, mylėjo lazdą nešiotis, to ir vėlė ją nešiojas BsVXX. Aš tai myliù sūrį prisūdyt Mrp. Sūnus mylė́jo gardžiai suvalgyt Str. Aš myliu lietuviškai dudent Šlčn. Oi, aš mylėdavau grybaut Kt. Myliù su žmogum paklegėt Drsk. Jis myli pajuokaut, pašnekėt Kš. Žuves visada myli eit prieš vandenį Aps. Aš myliù vaikščiot po laukus Vrn. Petras labai išgert mylėjo, pabaliuit Tvr.
ǁ prk. turėti ką tinkama augimo sąlyga (apie augalus): Lepeškos ne kiekvieną mišką myli (ne visur dygsta) Mrc. Bulvės myli šviežion žemėn: arba sėklą, sako, keisk, arba žemę Čb. Rugys nemylia balėj augt Ppr.
5. tr. saugoti, gelbėti (nuo blogybės, nemalonumo) (prašant Dievą linkėjimuose, pageidavimuose): Tegul Tamstą Viešpats Dievas nuo viso blogo myli LTI425(A.Baran). Rasi, Dievas mylės: rasi, kaip nusuks į šalį tą kryželių Plt. Kad Dievas mylėt mus visus nuog tokio gyvenimo, kaip ana nutekėjus būna Vrnv.
◊ Diẽve (Diẽ, Diẽv) mylė́k (mýlėk, mylỹ)
1. sakoma nusistebint: Mylėk Dieve, kaip lyja! Pn. Diẽve mylė́k, kiek drapanų prisisiuvo, kada gi jas visas ir sunešios! Sim. Čia jai tai mylėk Dieve, rakštis LTR(Ds). Myl' Dieve! Jž. Diẽve tu mylỹ, koks bjaurus! Mlt. Mylė́k Diẽve, koks šaltis! Ds. Dieve myliąs! Ds.
2. sakoma tvirtinant: Diẽvai mylė́k, nuo šio karto jau daugiau nebarsiu JV951. Diẽv mylỹ, šiandien jau daugiau nebelis Ds.
3. sakoma nerimaujant, būgštaujant dėl ko: Tik, Diẽve mýlėk, saugok pinigus! KzR. Die myly, bus lietaus, tai mūs šienas čystai supus Arm. Dieve mylėk nuo svečio! Pšl. Da, Diev myly, gali ažsidegt Skp. Kad pasisuktų, Diẽve mýlėk, žandarai, būtų visiems strioko Šk.
ne Diẽve mylė́k; ne Diẽ mylỹ neduok Dieve (sakoma būgštaujant, kad kas bloga neatsitiktų): Ne Diẽve mylė́k, jis tę nueitų, būt po jam! Alk. Ne Diẽ mylỹ, paregėtų tave šitai darant tėvulis, tai užmuštų! dz.
Põne mylė́k (mýlėk) sakoma ko nors bijantis: Põne mýlėk nuo tokio žmogaus, nuo tokios nelaimės Šts.
tegul̃ Diẽvas mýli
1. sakoma nusistebint: Kokių aš riebių avinų mačiau šiandien ir kokią daugybę, tai tegul Dievas myli! V.Piet.
2. sakoma nerimaujant dėl ko: Kad neema miegas, tegul Dievas myli! Km.
apsimylė́ti
1. žr. sumylėti 1: Taip anuodu gyvenančiu i apsimylėjusiu S.Dauk.
2. susižavėti kuo, pamėgti ką: Apsimylėjo Laukžemiu baronas, čia ir pasilaidojo Lkž.
atmylė́ti tr.
1. MŽ217 atsilyginti meile už meilę: Ką už jo meilę atmylė́ti KI499. Ir kaipog jo už tatai atpenč notmylėt? DP146. Tuo gi jaukinkimės šį poną savą atmylėti BPI268.
2. refl. pakankamai mylėti: Baisiausia terp jų meilė – negali atsimýlėt Gs.
3. vaišinimu atsilyginti už vaišinimą: Ji mañ tada teip primylėjo, o aš vis neprisitaisau jos atmylė́t Slm. Dėkui, tamsta mane primylėjai, ale kada gi aš tamstą atmylė́siu Užp. Aš jį atmylė́jau, t. y. atvaišinau J.
4. R60 atlyginti už gerą darbą, paslaugą.
| refl.: Kad gerai gyvensiu, tai atsimylėsiu, kad blogai gyvensiu, rugeliais atpjausiu LTR(Ob).
5. refl. atsibosti mylėti, nusibosti: Tu man atsimylė́jai Trgn.
įmylė́ti
1. refl. tr., intr. pamilti: Įsimylė́jo tokį senį, ir išvažiavo Ėr. Be jos negali gyventi – įsimylė́jo iki ausų Jnš. Vyriškas į motrišką įsimýlia J. Kad teip labai įsimylėjo žmogų biedną MP174. Ir kasg neįmylėtųs Viešpaties! DP237. Duoki gi, idant ir aš tavęs visa širdžia įsimylėčia brš. Teip Dievas įsimylėjo to pasaulio, jog sūnų savą vienatijį davė DP144.
ǁ patikti: Ponui Dievui įsimylė́jusi duktė, kuri vis meldžias J.
2. refl. pamėgti: Kalvis labai įsimylė́jo į buteliuką Ėr. Labai įsimylė́jęs į tą gėrimą Ėr. Jis baisiai įsimylėjo į knygas rš. Širdis jūnsų įsimylėtų ing dangiškas gėrybes I. Ak, nusidėjimuose įsimylėję žmonės! Gmž. Christus … teip stipriai grynumo įsimylėjo, jog … neturėjo, kur galvą palenktų DP488.
3. tr. įgirdyti vaišinant: Gerai įmylė́ti svečiai įsimanė dainuoti Š.
išmylė́ti tr.
1. mylėti kurį laiką: Išmylėjo man bernelis tik vienus metelius LTR(Pnd).
| refl.: Išsimylė́jova mudu vienus metelius Š.
2. vaišinant išgirdyti (gėrimus), išvalgydinti (valgius): Visą alų jam išmylė́jo, kad tik imtų dukterį Jnšk. Išmylė́jom svečiams daug ragaišio Š.
| refl.: Daug sviesto, sūrių pas mus svečiams išsimylė́jo Š.
3. svetingai priimti: Pirmasis jų darbas buvo nuvesti svetį į pirtį, išpėrus paskuo gerai jį išvaišinti ir šilto[je] trobo[je] išgulinti ir, teip išmylėjus, dar jį palydėti S.Dauk.
numylė́ti tr.
1. pamilti: Meile amžinąja numylėjau tavę DP508. Nes visad turėjo numylėt vierną, o prieš stovėt neviernam MP45. Atjos bernelis numylė́tas Ut. Sūnup savo numylėtamp MKr33.
| Nenumylėk nė vieno tokioms nelaimėms! Šts.
2. vertinti, branginti: Lydėjo širdis į tolimąsias, į numylėtas tėvelių šalis Mair. Mūsų numylėta Tilžė Pgg. Kurie numylėjo aną šlovingą atėjimą jo MKr32.
3. pamėgti: Numylė́jęs Adutiškį (niekur kitur nenori gyventi) Ad.
4. refl. iš meilės nueiti blogais keliais: Mūsų mergytės myli, dažnai įsimyli ir nusimyli rš.
5. vaišinant nugirdyti: Ana tavę numylės, t. y. nučestavos, kad virsi eidamas J. Numylė́jo gerai, tai išsipasakojo Gs. Teip numylė́jo, kad repečkoms parejo Skdv. Reikėjo jai tą dieną visus numylėti, su visais gerti S.Dauk. Nenoriu aš tokios meilės: pirma numyli, paskui juokiasi Srv.
| refl.: Vienam laike ir mūsų Jonas atjojo visai nusimylė́jęs Pnd.
◊ Diẽvas numylė́jo sakoma, kai ką ištinka nelaimė: Dievas numylėjo, t. y. davė ligą, akis atėmė J. Nelaimes datyrę, sakom: Dievas numylėjo VP26. Juos Diẽvas tai jau tikrai numylė́jo: ligom apleidė, o dabar vėl ugnele pakorojo Slm.
Diẽvo numylė́tas silpnas, menkas: Ir čia gi Dievo numylėtas tiltelis – nors nešte arklį pernešk Srv. Tas paršelis Dievo numylėtas – vos pastovia Skr. Eina jau Dievo numylė́tas (girtas girtutėlis) Kzt.
pamylė́ti tr.
1. pamilti: Sunku užmiršti, ką pamylė́jau Šn. Jo tėvai nepamylėjo Prn. Ir pamylėjo Jonukas Marutę, ir vienas be kito negalė[jo] gyvent Pjv. Tu mus didžiai pamylėjai Mž419. Mėnuo viens vaikštinėjo, aušrinę pamylėjo RD27.
ǁ refl. pasimyluoti, pasiglamonėti: Eikš gi, pasmylėsma Sdk.
2. K pavaišinti: Obuoliais pamylė́jo Ktk. Prisikepiau pyragų – turėsiu kuo svečius pamylė́ti Jnš. Ir arklius į tvartą pastatė, ir mus pamylė́[jo] Gs. Neturiu, vaikeliai, kuo aš jūsų pamylė́t Ut. O kas mane pamylės, kaip ne midutėlis?! JD483.
| prk.: Paveš arklys, tik avižų negailėk ir botagu pamylėk Vlk. Kazokai prievaizdą buku kardo šonu gerokai užvakar pamylėję Pt.
^ Nuo savo burnos nenutraukęs, kito nepamylėsi rš. Savęs neprigavęs, kitą nepamylėsi J. Aš tave pamylėsiu, tik savo gerti ir valgyti atsinešk KrvP(Mrj).
| refl. K: Susiėję giminės pasi̇̀myli, pasišnekučiuoja Gs. Atėjus šventai dienai, žmonės, suėję su pažįstamais, pasimyli LTR. Gražiai pasišnekėjo, pasimylėjo ir išvažiavo BsPIV201.
pérmylėti tr. per daug mylėti: Nepármylia vaikų par daug Krš.
piemylė́ti (dial.) tr. suvedžioti: Par daug mylės, kol pymylė́s Dov.
primylė́ti tr.
1. mylėti: Dar užtenkamai vyras muni primýlia Užv. Jisai tave daugiaus primylės, nekaip tavo motina tave primylia RBSir4,11.
| refl. tr. K, Ggr.
2. vertinti, branginti: Ir kurs išmintį primyl, tas, rods, klauso BbSir3,32.
3. R405, Gs privaišinti: Plaučiūns … visus kaimyniškai primylė́t pažadėjo K.Donel. Tai jau juos te primylės bobutė, seniai mačius Ktk. Primylėjo ir ragaišiu, ir medum Dbk. Geri žmonės: primylė́jo mus gražiai, privalgydino Jnšk.
^ Primylėjo, dar ir kišenes pridėjo LTR(Šmn).
| refl.: Prisimylėję visi išsiskirstė J.Jabl. Taip labai prisimylėjo, kad ryto metą vos gyvas ir nuo šalčio pastyręs rastas buvo LC1885,51.
sumylė́ti
1. refl. Šmk pamilti vienam kitą: Anys susimylė́jo labai Šr. Susdabo, susmylėjo ir parvažiavo apsiženiję Aps. Geriau prieš kalnelį vandenėlį neštie, nei susimylėjus viens kitą pamestie (d.) Vrn.
×2. (plg. l. zmiłować się) refl. pasigailėti: Geri žmonės susmylėjo ir jam davė sočiai pavalgyt LTR(Ant). Jau jis ant biedno visada susimyli Kt.
ǁ pusdalyvio forma, vartojama kreipiantis, prašant išklausyti, padaryti malonę: Susmylėdamas, duok man arklių! Db. Nugi prisitrauk bliūdą, nevarvink, susimylė́damas! Rm. Susimylė́dami, tep nedarykit! Gs.
3. tr. pavaišinti: Par laidotuves sumylėjo žmonis: visi gėrė, valgė dvi dieni Šts.
4. tr. suvartoti vaišinant, suvaišinti: Kol mergytę prikalbėjau, daugel slyvų sumylėjau (d.) Jnšk. Dukteryte, kur padėjai [sūrį], gal berniokam sumylėjai? (d.) LTR.
◊ tegù Diẽvas (dievai̇̃) susimýli sakoma nerimaujant, reiškiant nepasitenkinimą dėl ko nors: Tegu Diẽvas susi̇̀myli – tokia nelaimė! Gs. Tegu dievai̇̃ susimýli – lyja ir lyja Skr.
užmylė́ti tr.
1. pamilti: Eidavo čia dažnai pro mumi, kai buvo Zosią ažmylė́jęs Sdk. Užmylė́jau panaitėlę septynių metelių (d.) Slk. Jo mergelė užmylėta tuo keleliu eina (d.) Tvr.
| refl.: Užusimylėt SD324.
2. gerai užlaikyti, prižiūrėti, mylėti: Misli[ji], tę ją ùžmyli?! (apie senutę) Lp. Užmylė́ti reik šunį – turėsi apginklą numūse Šts.
3. refl. vertinti, branginti, pamėgti: Ažusimylėjęs gerų darbų, nepameta jų SPI44. Užusimylėjau prisakymų tavo labiaus, negi aukso SPI354.
4. užvaišinti: Tas užmylė́jo, tai kad pasigėrė! Lnkv. Užvaišino, užmylė́jo, ir buvo anos viršus Šts.
| refl.: A ne per ilgai tu tę užsibuvai, užsimylė́jai? Gs.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): apsimylėti,mylėti,užmylėti,sumylėti,numylėti,išmylėti,įmylėti,atmylėti,primylėti,piemylėti,permylėti,pamylėti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: shepherd
prancūzų kalba: Pénélope
vokiečių kalba: Piemyleti
rusų kalba: баюкать
lenkų kalba: Długowłosy
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)