Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
pielýgti
Apibrėžtis
1 lýgti, -sta, -o tr., intr.
1. Klp tartis dėl kainos, derėti perkant, parduodant: Lygo keliose vietose, pagaliau nupirko jauną ožkutę su šviežiu pienu LzP. Aš važiuodamas lygau arklį J.Jabl. Sakyk, kiek prašai, o tada imsiu lygti I.Simon. Turu jautį lygstamą, greitai parduosu Plt.
lygtinai̇̃ Nelygtinai̇̃ pasako, t. y. nereik lygti, vienkart pasako, kiek reik mokėti už jeib ką J. Kaip čia perkami sūriai, lygtinai ar nelygtinai? J.Jabl. Sakyk nelygtinai Skd.
| refl. Mšk: Vos imdavo statinėti savo margąsias klumpes, būriai žmonių, žiūrėk, nė valandos netrukus išgrobstydavo jas, nesilygdami su seniu LzP. O penkios kapeikos ar negana? – lygstuos Žem. Aš nenoriu su tavimi lýgties, kaulyties J. Dėl rublio tiek lýgstas – sušilo supluko visa Krš. Bet ką darysi: senatvė – ne draugas, su ja nesilygsi LzP.
2. tartis, derėtis dėl užmokesčio už darbą, dėl samdos sąlygų: Jis lýgsta algos pagal savo norą, o jamui duoda pagal jo darbą J. Kitims metams algos lygti nebereikės, tik prydų kailinius duosi Grdm. Aną lýgo už vaikį Mžk. Metai lygti̇̀ buvo lig Kalėdų, ne lig Naujų metų Šts. Turiu darbininką lýgstamą, bet branginas, vargu eis Šts.
| refl.: Aš jau nebesu pusmergė ir paviržio nebelýgstuos Vkš. Atejus čėsuo lýgties, Mykolas nieko neprašė už procę BM356. Tankiai šeimynysčiai, lygdamys su ūkininkais algą, išrokuo[ja] sau keletą dienų šienpjūtė[je] M.Valanč.
3. BzF136, Skd, Lc lažybų eiti, lažintis.
| refl.: O aš sakau, kad rytoj bus gražus oras, eiva lygtis I.Simon. Liuob lýgsis vaikiai, katras išneš duobos ardą Štk. Rūgštinis. – Nerūgštinis! – Nu lýkiavos! KlvrŽ.
4. N, K, LVII483 būti lygiam, susilyginti: Džiaugsmas tam anam nelygsta brš.
1 antlýgti (ž.) intr. lygstant išsiderėti, gauti: Antlygti norėjau, bet pirklys nėko nepridėjo Šts.
1 aplýgti tr. Š beveik sutarti, suderėti dėl kainos perkant: Aplygo karvę rš.
1 atlýgti
1. intr. užmokėti, atsiteisti, atlyginti: Už tą darbą ar kiek atlýgo ar neatlýgo, tai nežinau Brž.
2. intr. darytis nelygiam: Žmonės vėl pradėtų atlýgti Ėr.
1 įlýgti
1. tr. beveik sutarti, suderėti dėl kainos perkant: Drabužius buvau įlygęs, bet kitas pagrobė Šts.
2. sutarti derantis dėl užmokesčio už darbą, dėl samdos sąlygų: Įlygtà buvo į sutartį kumiečiuo visokio javo Krš. Įlygo laikyti vaiką iki Kalėdų, o dabar, kai jau atganė, nelaiko Jrb.
| refl.: Eidamas šlūžyti, visumet liuob įsilygti, kad šventas Jonas (Jono šventė) būtų man išeinamas Vkš.
1 išlýgti
1. tr. BzF136 sutarti dėl kainos perkant.
2. intr. Š tariantis išsiderėti, išreikalauti: Jie (liberalai) … dar išlygt norėjo, kad visai Dievo žodžio šuilėse nebturi mokinama būt TP1881,38.
| refl. Š: Išsilygau, kad muni vaikai muno iškaršintų PP59.
ǁ sutarti, suderėti dėl užmokesčio už darbą, dėl samdos sąlygų: Gaspadorius, lygdamos su vaikiu, išlygo, jog vaikis tura kasdiena rytmetį sumalti po puspūrį rugių VoL317(Kv). Vasarai yra vienas berniukas išlygtas arkliams žiūrėti Žem.
| refl. tr.: Išsilygęs esu tris išeitamas dienas mėnesė[je] Šts. Aš buvau didelį pasėlį išsilygęs rš.
1 nulýgti
1. tr., intr. BŽ87 nuderėti perkant: Aš nulýgau, kad mažiau mokėtumei, t. y. nuderėjau J. Ką nulýgsi, tas paliks kišenė[je] Skd. Ką nulygsi – nemokėsi Lkv. Prekės [kainos] nenulýgstamos Trk. Aš esu nenulýgstamas (nenuolaidus) – mun neparsakysi Trk.
| refl.: Gal nusilýgsi kiek Vkš.
2. tr. Dr laimėti lažybas: Nulygau tave, muno viršus Šts.
1 palýgti intr. paderėti kainą: Pirksi – nepirksi, o palygti galima rš. Palygau – be penkių auksinų neduoda Žem. Palýgsiu, gal pigiau nupirksiu Btg.
1 pielýgti žr. 1 prilygti 1: Pasenęs, surukęs, jau žemei pylýgsti i da eisi į miestą Kin.
1 prilýgti
1. tr., intr. R, CI60, Dbk pasidaryti, būti lygiam su kuo, susilyginti: Taigi matai, kaip žmogiškas trumpintelis amžis žydinčioms ir krintančioms prilýgsta žolelėms K.Donel. Sūnus tėvui neprilýgęs BŽ88. Ar aš prilygau puikiais rūbužėliais? … Ar aš prilygau kojų žingsnužėliais, baltų rankų darbeliais? JV156. Sako … aitvarą matęs, kurio galva katės galvos didumui prilygo BsMtII131. Visame turėjo broliamus prilygt DP35. Suskaityk žvaizdes, jei gali: tavo vysius prilygs anas skaitliumi S.Stan. Penkiolikos šešiolikos metų vaikai yra jau pusberniai, jau nori į suaugusius prilygti rš.
^ Ausys ragų neprilygsta (silpnas negali stipriam priešintis) ST583, S.Dauk, I.
prilygtinai̇̃ adv., prilýgtinai: Ką marmorui prilýgtinai (taip, kaip marmurą) marginti KII46.
2. tr. susilyginti einant, pasivyti: Aš da jo nebuvau prilýgęs, kai jis parvirto Jrb.
3. intr. pritikti, prisiderinti, pritapti prie ko: Tu prilygsti prie visų, t. y. pritinki J. Aš neprilygstu prie seserėlių, verkiu kas dieną kai gegužėlė JV891. Nėra vietos tarp jaunųjų; neprilygsti pri senųjų FrnS135. Kad labai rūstas mano tėvelis, aš neprilýgsiu nė prie bernelio JV1092. Ir prilygo bernužėlis prie mano šalužės, ir nuėmė vainikėlį kaip rūtų raselę BsO150. Piršau, sakiau, gerai giminei prilýgsi Vdžg.
| tr. O kaip tu prilygai grynūsius mieželius, tu, apyneli, vaidužį padarei StnD19.
4. tr. Jrb išsirinkti, pamilti; vesti: Kam tu prilygai vargo bernelį (d.) Alk. Prilýgau tokią [žmoną], dabar galėsiu vargti visą amželį Grdž. O kad prilygau tą šelmį bernelį, po mano langu rožė palinko Snt. Žmones neprilýgo gerus (pateko pas negerus žmones), šiap galėtų gyvent Gs. Velyk būčia nė negimus, negu jauna ženyjusis, nė pijoką prilygusi LB109. Jau aš prilygau marčių suolelį ir šilkų nuometėlį BsO350. Turėdams metų arti šimtą kokį, prilýgau stoną moterų visokį JV939.
5. tr. Jrb sutarti, suderėti užmokestį už darbą, samdos sąlygas: Aš jam tebuvau prilygęs darbą, ne ką kitą, ir dirbti pajėgiu Vaižg. Skuode prilygau vaikį Skd. Prilygtas buvo paviržis po metų galo Šts. Prilýgsu veršelį, avelę paganyti Pp. Buvo prilygtà kumiečiams atsikelti trečią valandą Šts. Gaspadorius prilygo Augėsei ir šventas dienas kelti Šts.
prilygtinai̇̃ adv.: Ūkininkas gavo berną prilygtinai̇̃ NdŽ.
| refl. tr.: Jis prisilýgo šimtą rublių piningais ir arklius virbams parsivežti Kv. Esu prisilygęs linų dėl verpsenos Šts.
1 sulýgti
1. tr., intr. BzF136, JV1040 suderėti (perkant, parduodant): Žmogus sulygo ožiuką ir nupirko S.Nėr. Už tą darbą sulygome trisdešimt rublių Gr. Sulýkiam po trisdešimt penkias kapeikas literį Trk.
2. tr., intr. Up sutarti, suderėti dėl užmokesčio už darbą, dėl samdos sąlygų: Baigti sulýgtą darbą BŽ76. Susirado vežiką, tačiau nepavyko su juo sulygti J.Avyž. Pagaliau abi studentės sulygo kambariuką galiniame Šviesos gatvės name rš. Pagyręs dailidę, apsimokėjo, kiek buvo sulygta BsPII19. Jonukas buvo sulygtas (pasamdytas) bandą ganyti rš. Ar sulygai vaikį (pasisamdei)? Skd. Tam žmogui užmokėjo visus sulygtūsius piningus Tt. Su darbinykais sulygo po grašį ant dienos BPI228.
| refl.: Antanas susilýgo šimtą rublių algos Kv. Susilýgau už mergę Svirbūtėse Krš.
3. intr. Prk susilažinti: Galime sulýgti, kad tu neparneši Brs. Nė sulygęs nerasi kelį par tas girias Šts.
| refl.: Anuodu susilygos, kas galės šarpiau siūti TDrVII229. Tai jie susilygo iš dvidešimts dolerių ir pusę bačkos alaus BsV278. Aš susilygau su savo broliu, kad parodysiu ženklą jo žmonos MPs.
4. intr. sutikti, sugyventi: Heretikai ir kiti piktadėjos … patys tarp savęs niekad sulygt negali DP167.
5. intr. susiderinti, susitaikyti: Motė … su vyru savuoju tesulygsta DP70. Sulyk su broliu DP292.
6. intr. Alk būti lygiam su kuo, prilygti kam: Su tokiu žmogum sulýgt negali Šn. Dainavimas – sulygstąs lakštingalų balsams KlvD376. Nesulygstu jam SD193. Toksai tat skarbas, su kuriuo visi to svieto skarbai negal sulygti SE219. Ir nėra … tokio, kurs sulygtų darbuose tau KN73.
ǁ atitikti ką, sutapti su kuo: Antras priežodis … mažu kuo tuo pirmu nesulygstąs (orig. ne suligstas) (nedaug kuo tesiskiria) DP526. Kas vėl gražiai sudera ir sulygsta su pranašavimais aukščiaus paminėtais DP59.
7. žr. 1 prilygti 3: Kad ir sugrįši pas motinelės, bet nesulygsi su sesereliums (d.) Rs.
1. Klp tartis dėl kainos, derėti perkant, parduodant: Lygo keliose vietose, pagaliau nupirko jauną ožkutę su šviežiu pienu LzP. Aš važiuodamas lygau arklį J.Jabl. Sakyk, kiek prašai, o tada imsiu lygti I.Simon. Turu jautį lygstamą, greitai parduosu Plt.
lygtinai̇̃ Nelygtinai̇̃ pasako, t. y. nereik lygti, vienkart pasako, kiek reik mokėti už jeib ką J. Kaip čia perkami sūriai, lygtinai ar nelygtinai? J.Jabl. Sakyk nelygtinai Skd.
| refl. Mšk: Vos imdavo statinėti savo margąsias klumpes, būriai žmonių, žiūrėk, nė valandos netrukus išgrobstydavo jas, nesilygdami su seniu LzP. O penkios kapeikos ar negana? – lygstuos Žem. Aš nenoriu su tavimi lýgties, kaulyties J. Dėl rublio tiek lýgstas – sušilo supluko visa Krš. Bet ką darysi: senatvė – ne draugas, su ja nesilygsi LzP.
2. tartis, derėtis dėl užmokesčio už darbą, dėl samdos sąlygų: Jis lýgsta algos pagal savo norą, o jamui duoda pagal jo darbą J. Kitims metams algos lygti nebereikės, tik prydų kailinius duosi Grdm. Aną lýgo už vaikį Mžk. Metai lygti̇̀ buvo lig Kalėdų, ne lig Naujų metų Šts. Turiu darbininką lýgstamą, bet branginas, vargu eis Šts.
| refl.: Aš jau nebesu pusmergė ir paviržio nebelýgstuos Vkš. Atejus čėsuo lýgties, Mykolas nieko neprašė už procę BM356. Tankiai šeimynysčiai, lygdamys su ūkininkais algą, išrokuo[ja] sau keletą dienų šienpjūtė[je] M.Valanč.
3. BzF136, Skd, Lc lažybų eiti, lažintis.
| refl.: O aš sakau, kad rytoj bus gražus oras, eiva lygtis I.Simon. Liuob lýgsis vaikiai, katras išneš duobos ardą Štk. Rūgštinis. – Nerūgštinis! – Nu lýkiavos! KlvrŽ.
4. N, K, LVII483 būti lygiam, susilyginti: Džiaugsmas tam anam nelygsta brš.
1 antlýgti (ž.) intr. lygstant išsiderėti, gauti: Antlygti norėjau, bet pirklys nėko nepridėjo Šts.
1 aplýgti tr. Š beveik sutarti, suderėti dėl kainos perkant: Aplygo karvę rš.
1 atlýgti
1. intr. užmokėti, atsiteisti, atlyginti: Už tą darbą ar kiek atlýgo ar neatlýgo, tai nežinau Brž.
2. intr. darytis nelygiam: Žmonės vėl pradėtų atlýgti Ėr.
1 įlýgti
1. tr. beveik sutarti, suderėti dėl kainos perkant: Drabužius buvau įlygęs, bet kitas pagrobė Šts.
2. sutarti derantis dėl užmokesčio už darbą, dėl samdos sąlygų: Įlygtà buvo į sutartį kumiečiuo visokio javo Krš. Įlygo laikyti vaiką iki Kalėdų, o dabar, kai jau atganė, nelaiko Jrb.
| refl.: Eidamas šlūžyti, visumet liuob įsilygti, kad šventas Jonas (Jono šventė) būtų man išeinamas Vkš.
1 išlýgti
1. tr. BzF136 sutarti dėl kainos perkant.
2. intr. Š tariantis išsiderėti, išreikalauti: Jie (liberalai) … dar išlygt norėjo, kad visai Dievo žodžio šuilėse nebturi mokinama būt TP1881,38.
| refl. Š: Išsilygau, kad muni vaikai muno iškaršintų PP59.
ǁ sutarti, suderėti dėl užmokesčio už darbą, dėl samdos sąlygų: Gaspadorius, lygdamos su vaikiu, išlygo, jog vaikis tura kasdiena rytmetį sumalti po puspūrį rugių VoL317(Kv). Vasarai yra vienas berniukas išlygtas arkliams žiūrėti Žem.
| refl. tr.: Išsilygęs esu tris išeitamas dienas mėnesė[je] Šts. Aš buvau didelį pasėlį išsilygęs rš.
1 nulýgti
1. tr., intr. BŽ87 nuderėti perkant: Aš nulýgau, kad mažiau mokėtumei, t. y. nuderėjau J. Ką nulýgsi, tas paliks kišenė[je] Skd. Ką nulygsi – nemokėsi Lkv. Prekės [kainos] nenulýgstamos Trk. Aš esu nenulýgstamas (nenuolaidus) – mun neparsakysi Trk.
| refl.: Gal nusilýgsi kiek Vkš.
2. tr. Dr laimėti lažybas: Nulygau tave, muno viršus Šts.
1 palýgti intr. paderėti kainą: Pirksi – nepirksi, o palygti galima rš. Palygau – be penkių auksinų neduoda Žem. Palýgsiu, gal pigiau nupirksiu Btg.
1 pielýgti žr. 1 prilygti 1: Pasenęs, surukęs, jau žemei pylýgsti i da eisi į miestą Kin.
1 prilýgti
1. tr., intr. R, CI60, Dbk pasidaryti, būti lygiam su kuo, susilyginti: Taigi matai, kaip žmogiškas trumpintelis amžis žydinčioms ir krintančioms prilýgsta žolelėms K.Donel. Sūnus tėvui neprilýgęs BŽ88. Ar aš prilygau puikiais rūbužėliais? … Ar aš prilygau kojų žingsnužėliais, baltų rankų darbeliais? JV156. Sako … aitvarą matęs, kurio galva katės galvos didumui prilygo BsMtII131. Visame turėjo broliamus prilygt DP35. Suskaityk žvaizdes, jei gali: tavo vysius prilygs anas skaitliumi S.Stan. Penkiolikos šešiolikos metų vaikai yra jau pusberniai, jau nori į suaugusius prilygti rš.
^ Ausys ragų neprilygsta (silpnas negali stipriam priešintis) ST583, S.Dauk, I.
prilygtinai̇̃ adv., prilýgtinai: Ką marmorui prilýgtinai (taip, kaip marmurą) marginti KII46.
2. tr. susilyginti einant, pasivyti: Aš da jo nebuvau prilýgęs, kai jis parvirto Jrb.
3. intr. pritikti, prisiderinti, pritapti prie ko: Tu prilygsti prie visų, t. y. pritinki J. Aš neprilygstu prie seserėlių, verkiu kas dieną kai gegužėlė JV891. Nėra vietos tarp jaunųjų; neprilygsti pri senųjų FrnS135. Kad labai rūstas mano tėvelis, aš neprilýgsiu nė prie bernelio JV1092. Ir prilygo bernužėlis prie mano šalužės, ir nuėmė vainikėlį kaip rūtų raselę BsO150. Piršau, sakiau, gerai giminei prilýgsi Vdžg.
| tr. O kaip tu prilygai grynūsius mieželius, tu, apyneli, vaidužį padarei StnD19.
4. tr. Jrb išsirinkti, pamilti; vesti: Kam tu prilygai vargo bernelį (d.) Alk. Prilýgau tokią [žmoną], dabar galėsiu vargti visą amželį Grdž. O kad prilygau tą šelmį bernelį, po mano langu rožė palinko Snt. Žmones neprilýgo gerus (pateko pas negerus žmones), šiap galėtų gyvent Gs. Velyk būčia nė negimus, negu jauna ženyjusis, nė pijoką prilygusi LB109. Jau aš prilygau marčių suolelį ir šilkų nuometėlį BsO350. Turėdams metų arti šimtą kokį, prilýgau stoną moterų visokį JV939.
5. tr. Jrb sutarti, suderėti užmokestį už darbą, samdos sąlygas: Aš jam tebuvau prilygęs darbą, ne ką kitą, ir dirbti pajėgiu Vaižg. Skuode prilygau vaikį Skd. Prilygtas buvo paviržis po metų galo Šts. Prilýgsu veršelį, avelę paganyti Pp. Buvo prilygtà kumiečiams atsikelti trečią valandą Šts. Gaspadorius prilygo Augėsei ir šventas dienas kelti Šts.
prilygtinai̇̃ adv.: Ūkininkas gavo berną prilygtinai̇̃ NdŽ.
| refl. tr.: Jis prisilýgo šimtą rublių piningais ir arklius virbams parsivežti Kv. Esu prisilygęs linų dėl verpsenos Šts.
1 sulýgti
1. tr., intr. BzF136, JV1040 suderėti (perkant, parduodant): Žmogus sulygo ožiuką ir nupirko S.Nėr. Už tą darbą sulygome trisdešimt rublių Gr. Sulýkiam po trisdešimt penkias kapeikas literį Trk.
2. tr., intr. Up sutarti, suderėti dėl užmokesčio už darbą, dėl samdos sąlygų: Baigti sulýgtą darbą BŽ76. Susirado vežiką, tačiau nepavyko su juo sulygti J.Avyž. Pagaliau abi studentės sulygo kambariuką galiniame Šviesos gatvės name rš. Pagyręs dailidę, apsimokėjo, kiek buvo sulygta BsPII19. Jonukas buvo sulygtas (pasamdytas) bandą ganyti rš. Ar sulygai vaikį (pasisamdei)? Skd. Tam žmogui užmokėjo visus sulygtūsius piningus Tt. Su darbinykais sulygo po grašį ant dienos BPI228.
| refl.: Antanas susilýgo šimtą rublių algos Kv. Susilýgau už mergę Svirbūtėse Krš.
3. intr. Prk susilažinti: Galime sulýgti, kad tu neparneši Brs. Nė sulygęs nerasi kelį par tas girias Šts.
| refl.: Anuodu susilygos, kas galės šarpiau siūti TDrVII229. Tai jie susilygo iš dvidešimts dolerių ir pusę bačkos alaus BsV278. Aš susilygau su savo broliu, kad parodysiu ženklą jo žmonos MPs.
4. intr. sutikti, sugyventi: Heretikai ir kiti piktadėjos … patys tarp savęs niekad sulygt negali DP167.
5. intr. susiderinti, susitaikyti: Motė … su vyru savuoju tesulygsta DP70. Sulyk su broliu DP292.
6. intr. Alk būti lygiam su kuo, prilygti kam: Su tokiu žmogum sulýgt negali Šn. Dainavimas – sulygstąs lakštingalų balsams KlvD376. Nesulygstu jam SD193. Toksai tat skarbas, su kuriuo visi to svieto skarbai negal sulygti SE219. Ir nėra … tokio, kurs sulygtų darbuose tau KN73.
ǁ atitikti ką, sutapti su kuo: Antras priežodis … mažu kuo tuo pirmu nesulygstąs (orig. ne suligstas) (nedaug kuo tesiskiria) DP526. Kas vėl gražiai sudera ir sulygsta su pranašavimais aukščiaus paminėtais DP59.
7. žr. 1 prilygti 3: Kad ir sugrįši pas motinelės, bet nesulygsi su sesereliums (d.) Rs.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): sulygti,antlygti,lygti,atlygti,aplygti,išlygti,įlygti,palygti,nulygti,prilygti,pielygti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: lunch
prancūzų kalba: pielleux
vokiečių kalba: piepsen
rusų kalba: становиться ровным
lenkų kalba: Rysuj
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)