varžýti, var̃žo, var̃žė KBII177, K, GGA1885,934(Prk), K.Būg, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, DrskŽ; LL67, ŠT32 iter. veržti:
1. Sut, I, K Vaikeli, nevaržyk [audeklo] krašto – paskui dribs Rdm. Pamatė kitu du broliu … bevar̃žančius tinklus savus ir pavadino juos DP377. Pirm pavadino tų, kurie tinklus laidė ing marias, o paskui tuos, kurie taisė arba var̃žė tinklus DP379.
| refl. tr.: Vyrai segiojosi švarkus, varžėsi diržus, spaudėsi vienas arčiau kito rš.
2. K, M Su šniūrais varžaũ vežimą, taisydamos važiuoti į kelegą J. Iš kanapių šniūrus vysma – vežimus varžýti reikės Všv. Vario vartai pastatyti, lenciūgais varžyti LTR(VšR). Mano kaselės valioj augintos, kas dienelę šukuotos, kasnykėliais varžytos LTR(Mrj). Ims vainikėlį, dės nuometėlį, varžys tavo galvelę LTR. Saitai, kurie sijas varžė, pasileido ir visas pluoštas išskido S.Dauk.
| prk.: Dar kad žemę šaltis varžo, žmonys nearia lauko rš.
3.
^ Jeigu nori, daba rašyk, o kitą metą gal jau kirminiukai varžtus varžýs (būsiu mirusi) Erž.
4. iter. veržti 6: Aukso žiedelis pirštelius varžo LTR(Mrj).
5. iter. veržti 8: „Kvailės“ ir vėl ėmė rėkti, nes badas vidurius varžė Vaižg. Visoki skausmai kas valanda varžo jam širdį Žem.
6. refl. kraipytis į šonus, kreivintis: Nedrūtos stalo kojos – da naujos, ė jau var̃žos Ml. Siena reikia susukt – jau var̃žos Ds. Uždėsim aplinkui dar po rąstą, kad kluonas būt drūtesnis, nesivaržýt Alv.
7. tr., intr. Krs, Sk, Stak, Pln, Šts, KlvrŽ, Varn riboti veikimo laisvę, neleisti, drausti ką daryti, kliudyti, trukdyti: Pri caro jau lietuviai buvo var̃žomi Yl. Žmonės, metų metais spaudžiami, varžomi, kumščiomis ir kalaviju tildomi, sukilo kaip vėtra Pt. Ilgus metus ponas varžė mūsų sodžiaus žmones dėl ganyklų ir miško J.Bil. Vyrus var̃žo motriškos – i nesugyvena Krš. Dabar vaikas liuosas yr, nu tuokart bjauriai tus vaikus var̃žė Lpl. Tėvai liuob visumet varžýs, neleis į šokius Skd. Pirmiau varžė eiti į bažnyčią, dabar laisviau yr Vkš. Vaikas labai var̃žo gyvenimą, labai var̃žo Krš. Katras geras [samdinys], tam varžýdavai [išeiti] Mšk. Jam (ponui) niekas nevar̃žė gal, užtat ir paėmė (vedė) [tarnaitę] Mrs. Čia nevar̃žo – gali dirbt, gali nedirbt Rm.
| Eiliuotame tekste taisytojo pastangas varžė giesmių metrika rš.
nevar̃žomai adv.: Nevar̃žomai visi pliurpa, negali žinoti kieno teisybė Krš.
| refl. Bgt: Turėjau gerą tarnybą, nesivaržiau su išlaidomis A.Vien.
ǁ neleisti tvarkyti, valdyti, naudoti ką savo nuožiūra: Dabar var̃žo gėrimą Snt. Buvo pradėję varžýt sklypelius, dabar nebe Slm. Bjauri ta pirminykė buvo – arus varžýdavo Graž. Dabar, matai, var̃žo avis vilkas (dėl vilkų negali laikyti avių) – išpjovė ir mum nesenai PnmR. Var̃žo, kaip tik pry darbo neini: arų mažiau, arklio neduoda Užv.
8. intr. Š ginčytis dėl to, stengtis pirmauti, paveržti, laimėti, gauti; rungtis, konkuruoti: Teip bevaržant, ir ima vienam ir antram trūkt striūnos Sln.
| Var̃žė kaimynai su žeme, po biškį ežę vis kėlė Krš.
| refl. intr., tr. R, R423, MŽ, MŽ574, N, M, Š, Akm, Ms, Trk: Kaimynai laukais, pievomis var̃žos: vienas sau, antras sau J. Var̃žės [dėl vienkiemio žemės]: už kiek kas nūsileido, paėmė DūnŽ. Ir var̃žės tada va: vienas, kad aš einu tan sklypan, o kitas noria eit Slm. Varžýtis gyvulio [perkant] nereikia, bo neseina Ėr. Kad ką nori parduot, reik eit anksčiau, o ka vėliau naini (nueini), tai jau svarstyklių negausi – var̃žosi už jąs Jrb. I malkoms, i šakoms varžytinės būdavo, varžýdavosi – visiems neužtekdavo PnmŽ. Reikėjo savo atsinešties [šakę], taip i varžýkias viena šake Vkš. Visi var̃žos del to darbo – gerai moka Škt. Kaip ilgai jiedvi dar obuolą turės varžýtis Sch180. Užėjo ir dvi mergi, kuriedvi obuolį varžės LTIII410(Bs). I seniau kėlės mergos į puikybę – var̃žės, katra gražiau, prašmatniau Krš. Kuri darbšti, eina, dirba, tai tą i tas, i tas, i tas [nori samdyti] – visi var̃žosi Snt. Muni daug var̃žės Nmk. Abudu var̃žės dėl manę – biednas ir bagotas Pl. Graži merga buvo Kaziunė – visi aplinkiniai bernai jos var̃žėsi Sml. Jegu užkurinė merga, oi kaip var̃žos kavalieriai Pnd. Gana mums besivaržyti Petru: ne mūsų panosei, ne mūsų Žem. Būdavo, var̃žos prie mėšlo: viena – man’ (mane) varyk, kita man’ varyk [dirbti] Slm. Nori lietuviai savo giedot, lenkai – savo, ir var̃žėsi Vlkv. Varžėsi dėl pirmenybės Krokuvos (lenkų) karalius su Mozūrų kunigaikščiais A.Janul. Mes jaunos varžýdavomės, kuri geriau darželį pasitaisys Šd. Lietuviai ilgiaus ne par 10 metų su žuvėdais varžės tų kraštų S.Dauk. Pirmu žodžiais ir dainiomis varžės S.Dauk. Juodu ėmė tą kepurę varžytis: vienas sau, kitas sau traukias (ps.) rš. Var̃žos vaikai su žaisliukais Krš. Vaikai knypkio var̃žos K.
| prk.: Oras varžos, varinėjas, kaitos teip, kad kyla ir vėjas, pasiilgęs šilumos rš. Pilies kieme prisikaupė dūmų, kurie kybojo ties snieguota žeme, varžėsi su vėjo gūsiais, su labai nusilpusios pūgos išdaigomis rš. Varžosi Varnių vyžos savo ištverme su naginėmis rš.
^ Kol jaunos – kavalieriai var̃žos, o kai pasensta – i kumeliai̇̃ baidos Nmk.
varžýtinai adv.: Panedėlė[je] išsigrobstė sviestą varžýtinai Grg.
ǁ refl. G120, K imtis, rungtis: Ateik pri munie, liuob varžýties Slnt. Jiems taip besivaržant, šūvis pasileidęs TP1881,31.
9. tr. parduoti varžytynėse: Miško mažai, tai reikėjo varžýt, kad tik gautų Krk. Šiandien Agotos Čepulienės ūkyje varžoma: pirma, dveigys kumelys, šyvas, įkainotas tris šimtus penkiasdešimt litų J.Paukš.
ǁ refl. dalyvauti varžytynėse: Varžytinės neilgai truko: nebuvo dėl ko ilgai varžytis K.Bor. Jis visas girias žinojo, tai i galėjo varžýtis, neparmokėjo Jrb. Arklys gražiausias – apstoję kupčiai varžos: vieni duoda brangiai, kiti dar brangiau LTR(Pp).
10. refl. ŠT73 nesmagiai jaustis, drovėtis, gėdytis: Ka su tais jaunais nėr ką šnekėt, tik varžai̇̃si KzR. Bet kaimiečiai varžėsi sėsti prie pono V.Myk-Put. Visi darbininkai atrodė pikti, paniurę ir į Puodžiūno priekaištus nesivaržydami atsikirsdavo A.Vien.
11. tr. barti: Kiti kučeriai ant jo labai supyko ir ėmė jį varžyti (kolioti) sakydami: – Tu girtuokli! Kaip tu važiuoji? LC1883,12.
◊ dū̃dą varžýti be reikalo, tuščiai kalbėti: Geriau nevaržýk savo dū̃dos Rod.
apvaržýti KŽ
1. N, BŽ317 iter. apveržti: Aš apvaržiaũ vežimą, tik prikimškite šiaudų J.
| refl.: Ką čia vargsti, diržais apsivar̃žęs?! Eik gult! Pc.
2. refl. pasirąžyti: Nėr laiko lažioj apsivaržýt – iššokai iš miego ir bėk darban Ml.
◊ ×dū̃šią apvar̃žė pasidarė sunku, liūdna: Dūšią vis apvaržė N.
atvaržýti
1. Jž iter. atveržti 1.
2. tr. varžytynėse atgauti: Kap bus varžytinės, tai ir tau kiek pinigų atvarži̇̀s Alv.
3. tr. Brš įtempti varžant: Jau aną reik atvaržýti, tą audeklą reik Rt.
įvaržýti NdŽ, KŽ
1. žr. apvaržyti 1: Diedas insupė bobą ryzuosna, inrišo, invar̃žė ir išstūmė pro duris, kad vilkas negalėtų suplėšt (ps.) Vrn.
| refl.: Kam guli visa įsivar̃žius, nusireñk! Dkš.
2. tr., intr. pakelti kainą varžytynėse iki kokios ribos: Ar tu bepajėgsi užmokėti, kiek įvaržei? rš. Žydas už arklį įvar̃žė šimtą litų Ėr.
| refl.: Jei bus kam, tai insivarži̇̀s Lp.
išvaržýti tr. KŽ
1. iter. išveržti 1: Šitam skiete jau nemožnės aust, ba visas išvaržýtas Ūd. Alų par anksti sukošė – ir išvar̃žė bačkas Jnš.
| refl.: Nuo sunkaus stogo siena išsivar̃žo Ds.
ǁ Šaltis išvar̃žė visus žiemkenčius Jnš. Rugiai šiemet šalčio išvaržýti Lnkv. Dobilai apiplikę lopais – plikšalos pavasarį išvaržė J.Avyž.
2. refl. nusikamuoti: Aš sunkiai, labai sunkiai, par daug sunkiai [gyvenau] – labai išsivar̃žęs Č. Išsivar̃žę esma su darbais Vn.
3. refl. susivirškinti: Valgyk daugiau – iki vakaro išsivaržỹs Rmš.
4. Ps, Lnkv, Krsn, Snt paleisti iš varžytynių: Jį už skolas išvar̃žė, atėmė ūkį Ėr. Kad kaip anie laikai būt buvę, tai žemelę būt išvar̃žę Mžš. An varžytinių triobas išvaržýdavo Adm.
^ Eina kai išvaržýtas Tr.
ǁ refl. tr. laimėti, gauti varžytynėse: Jos tėvo namelius ir žemelę išsivaržė kaimynai I.Simon. Juodikių kaime Matizas turėjo išsivaržęs ūkelį I.Simon.
nuvaržýti tr.
1. iter. nuveržti 1: [Arkliams] patrakus, žioslos lūpas nuvaržo rš.
ǁ refl. pavargti, pailsti: Rankos nusivar̃žė šluotas berišant Šts. Nusivar̃žo pirštai visą dieną nėrus Šts.
2. nuskriausti: Darbininką tą buvo nuvar̃žę didžiai Trg.
3. nugalėti varžantis: Nu, sakau, jegu tu mañ‘ nuvaržai̇̃, tai niekas gi nevaro – kaip gyvenai, taip ir gyvenk Č.
ǁ refl. įgyti teisę varžantis: Kas benusivar̃žė paštą važioti? Šts. Nu tai aš iš penkiolikos hektarų tik an penkių nusvaržiaũ Trgn. Nūsivar̃žėm į pamiškį, gavom daugiau žemės DūnŽ.
4. atimti varžantis (ppr. varžytynėse): Nuvar̃žė dubą žemės Ėr.
5. paveržti, pavilioti ką iš ko: Bičiuliais pavydnykai neturi būti renkami, nes tad nuvaržo sau bites iš kaimyno LTR(Blnk).
pavaržýti NdŽ
1. Sut iter. paveržti 1: O šitie vėl, kurie tuos tinklus gerai pavaržyt turi, tad tur turėt tėvą su savimi aldijoje DP379.
| Papai pavaržyti, pečiai pastatyti LTR(VšR).
| prk.: Gražus darželaitis auksais pavaržytas, sėdi sesaitė žmonių pašlovyta LTIII422(Sln). Linksmus vakarelis auksais pavaržytas, sėdi sesaitė suole pasodyta LMD(Sln).
2. iter. paveržti 4: Nereik parsegti, užteks tik uknolius pavar̃žius Brs.
3. refl. tr., intr. nusitrinti (ppr. ką veržiant, varžant): Pasivaržiáu rankas su atvarslais, o nirstantį arklį nepataisiau Plng. Pasivar̃žė pirštas – nuejo skūra Plng.
4. refl. pasiraivyti: Kap pasvaržaũ, tai net kaulai braška Vlk.
5. tr. NdŽ kurį laiką neduoti laisvės.
6. refl. NdŽ, Žeml palenktyniauti, pakonkuruoti: Ta teip i pasivaržýdami sušutysiam po cielą dešimtį kiaušių Žd. Turėjau su kitais dėl meistro pasivaržýti Vkš. Aš drąsiai galėjau su juo pasivaržyti [savo gražumu]! rš.
ǁ pasirungti, susiimti: Einam pasivaržýti, matysma, katras stipresnis esam Vkš.
7. refl. NdŽ pasidrovėti: Miegojo ant pliauskų: pasivaržė žmogus net seną ligoninės skrandą pasidėti po galva J.Balt. Prašyčiau ramiau, o tai nepasivaržysiu duris parodyti P.Vaičiūn.
pérvaržyti tr., pervaržýti
1. iš naujo suvaržyti: Reikia pervaržýt [kombainą], kur atsileidė Slm.
2. varžantis nurungti, nugalėti: Tada atėjo pirkliai, atidarė pasiūlymų vartus už tuos medgalius ir pervaržė vienas antrą rš.
pravaržýti
1. iter. praveržti 4 (refl.).
2. tr. N, [K], KŽ suvirškinti: Pilvas pravar̃žo (sugromula, sumala) visokius valgius: vienus veržia į kraujį, kitus į taukus, kitus į vandenį, kitus į mėšlą J. Nepravaržytas SD187. Nesuvirinamas, nepravaržomas SD188.
3. refl. SD292, N, [K], KŽ pasirąžyti, pasiraivyti.
privaržýti Rtr, KŽ
1. M, L, LL195,256, NdŽ, Rs iter. priveržti 1: Jeigu gerų kūlių stogas, gerai privaržýtas, tai kerpėm apauga ir ilgai laiko Skr. Kledaruojas [sagos], ištrūks – reiks privaržýti Krš. Privaržė [Jėzų] virvėmis prie stulpo rš.
2. tr. NdŽ kiek varžyti, riboti veikimo laisvę.
| refl.: Galėtų gyventi prisivaržydama rš.
3. refl. NdŽ pakankamai varžytis, lenktyniauti, konkuruoti.
4. refl. NdŽ pakankamai drovėtis, prisidrovėti.
suvaržýti tr. K, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1, DūnŽ iter. suveržti:
1. Sut, M Aš užsegiočiau šilkų suknelę ir suvaržyčiau šilkų juostelę LTR(Mrj). Ei, broliai, broliai, mano brolužėliai, jūs suvaržýkit aukso kilpužėles JD470. Tai pataisyčiau jam kepurėlę ir suvaržyčiau jam šilkų juosteles LTR(Ktv). Bet jog tasai tinklas, didumu negerų žmonių apsunkintas, turėjo būt iždraskytas, tad reikia ir tų kitų, kurie jį vėl pataisytų ir suvaržýtų DP379.
| refl. tr. M: Tu pasileidi, nesusivaržai̇̃ drabužių J.
2. N, K, M, LL226, KŽ Suvaržýk kojas išsklidusias, t. y. stipriai surišk J. Sutraukė ryšius, kuriais suvaržytas buvo S.Stan. Kai kuriose šalyse motinos taip suvaržo bevystydamos vaiko galvutę, kad kaulai treška net Blv. Mažilelį vaiką suvytursi suvytursi, suvaržýsi Sd. Tekinius priseis duoti suvaržýti – jau pradėjo klerti Šv. Vargais negalais suvar̃žė bačką lankais JT252. Sukausto, su geležim suvar̃žo [roges], taigi vežimus didžiausius prikrauna, būdavo Plvn. Aš da norėjau suvaržýt tą plūgą, – jis pasigriebė: geras! Mžš. Reik išplakti dalgį, suvaržyti vežėtis, patepti ratus brš. Nau[ja]s staliukas, o kledar kledar – reik suvaržýti Krš. Čemidanai tokie drabužiniai padirbti, su šikšnoms suvaržýti Trk.
^ Drūkta pana, visa suvaržyta (statinė) Škn. Liežuvis šlapio[je] vieto[je], nesuvaržýtas (šnekama, kas ant seilės užėjo) Grd.
| refl. K, ŠT212, NdŽ, KŽ, Dkš: Visur susivar̃žęs, tai ir nešalta Kp. Ana nenorėjo išsiduoti, kad ana yr nėščia, ana y[ra] susivar̃žiusi dideliai Vkš.
3. sukraipyti, sukreivinti, sulankstyti, išklibinti: Tas oras [sprogus bombai] suvar̃žė lovą i koją sulaužė Rš.
| refl. Ds: Gurbų sienos jau visiškai susvar̃žę Užp. Netrauk stalo – susvarži̇̀s, tiesiai tegu stovi Klt. Mano pusė lentų susvar̃žė Km. Pirštai kokie susvar̃žę, visi kulnuoti kokie Žl.
4. N, KŽ, Trkn apriboti veikimo laisvę, drausti: Motriškos buvo labai suvaržýtos: tupėk numie, aple numus trinkias, i tiek Krš. Vaikis laisvesnis, merga suvaržýta žmonių kalbų Krš. Mes tarnavom – suvaržýti buvom Jnšk. Suvar̃žė mergelkas – nebleida į šokius Rdn. Dabar miesčionis su maistu labai suvar̃žė Mžš.
| prk.: Kūnas, kurio pusiausvyros padėtis ar judėjimas yra apriboti, vadinamas suvaržytu rš. Suvaržyto taško pavyzdys – mažų matmenų kūnas, judąs lenktame vamzdelyje rš. Yra kalbos, kurios akcento dalykuose suvaržytos V.Kudir. Mūs jau ir kalba suvaržýta Grv.
| refl. NdŽ: Šiandien aš susivaržau, kad senatvėje būčiau ponas Vaižg. Reikia susvar̃žius būt, reikia neskoliot, su žmonėm gerai būt Žl. Vyrai nesusivar̃žę – anie tik savęs veiza Krš.
ǁ neleisti tvarkyti, valdyti, naudoti, vartoti savo nuožiūra: Seniau buvo suvaržýta ant visko: ir ant kningų, ir ant laikraščių Pp. Degtinę pradė[jo] suvaržýt, mažiau girtų, i vė atšaukė – gerkit Pjv. Vyriausybė suvaržė visuomenės ir kultūros gyvenimą M.Birž.
5. refl. intr., tr. NdŽ, DūnŽ, Srv, Sml, Ps susiginčyti, susipešti dėl ko: Kazimieras su kunegaikščiu mozūrų susivaržė tarp savęs lenkų karalyste S.Dauk. Du vaikinu beeidamu rado ant kelio knygas ir susivaržė Ašb. I ta nora [žirnelių], i ta nora – i susivar̃žė Bdr. Susivar̃žė, žinai, kokio daikto – ir susipyko Slm. Susivaržiaũ su žydais pirkdamas karvę Jrb. Dėl mergos susivaržýs i mušis vaikiai Lnk. Trys vaikiai susivar̃žė, ka reikėjo žanyties End. Ne gegutės kukavo, ne raibosios balsavo, o tik susivar̃žė trys jaunos mergelės vieną jauną bernelį (d.) Sv. Susivar̃žė bobos dėl nėkų Pvn. Vaikai dėl titilių (žaislų) susivar̃žė Krs.
6. žr. įvaržyti 2: Jeigu varžo šimtą litų, tai jau suvar̃žo iki pusantro šimto [statybinę medžiagą] Sk.
7. refl. NdŽ nesmagiai pasijusti, susidrovėti: Prie jo samdiniai neišdrįsdavo ką nors blogo išsitarti apie savo darbdavius ir apskritai susivaržydavo A.Vien.
užvaržýti iter. užveržti:
1. NdŽ.
2. Buvo užvar̃žę abrūsais [imdami kraują] KlvrŽ. Nunyksta karpos, užvaržytos su karvės uodegos ašučiu Šts.