1 válkioti, -ioja, -iojo tr. K, J, Rtr, BŽ42, NdŽ, FrnW, KŽ, val̃kioti NdŽ, Kin iter. vilkti.
1. SD400, R, MŽ, MŽ416, Sut, J, M, L205, Š, ŠT207, NdŽ žeme traukyti, tąsyti, tampyti: Válkioja grandinę DŽ1. Neválkiok po stalą šaukšto! Alks. Šuva nučiupo sūrmaišį ir válkioja po kiemą Dkk. Šen ir ten valkioju R310, MŽ415. Biškį pašoks, paskuo anie tą padarytąjį piršlį kars, paskuo ten val̃kios, ves į darželį Lpl. Užmuštas gyvates piemenys dažnai valkiojo, tąsė Vaižg. Keli vyriškiejai, palipusys ant bažnyčios lubų, mėtliojo pro skylę bjaurias lėčynas kipšų, katras kiti, bažnyčio[je] stoviantys, grobstė, draskė, mušė, po šventorių valkiojo M.Valanč. Kiti teipag jį (Jėzų) nu stulpo atrišę už plaukus valkiojo ir aną kojomis myniojo ŽCh184. Pargrįžęs karaliūnas liepė įkaitinti akėčias ligi raudonumo, paskum už melavimą pamotę ant jų – ir valkiot LTR(Ig).
ǁ intr. braukyti, liesti: Pradėjo su ranka val̃kioti palei koją Akm.
ǁ volioti: Jis valkioj mane pelinuosu BBRd3,16.
2. R, MŽ, N, NdŽ, Brt žr. 1 valkiuoti: Akėčioms, kurios lenda giliai į žemę, reikia sausesnės žemės valkioti J.Krišč. Jau lyses válkioja Gs. Avižom nereikia válkiot Ig. Eik válkiok, o aš einu sėtų Sv. Čia reikia pirma válkiot, tai paskui sėt Užp. Válkiot ir mažas vaikas moka Kt.
| refl. tr. NdŽ.
3. M, NdŽ nešioti ant rankų, rankose, tampyti: Ana mañ’ válkiojo válkiojo an vieną pusę, an kitą [užkalbėdama nuo rožės] Žb. Kamgi čia tą kačioką valkioji?! Slm. Tus mažūsius [vaikaičius] ans (senelis) val̃kio[ja] kaip katinas pelę End. Daba didžiausis vaikas tebė[ra] ant rankų val̃kiojamas Sd. Po Danską vaikščioja, šviesų kardą valkioja TDrVII92. Tatai, matušelė, ašarų tavo jau verpelė privarvėjo, kurią aš turiu valkioti M.Valanč. Kam tą nereikalingą šlamštą valkioti, kai ir savo sunykusio kūno per apstu M.Katil. Matai šitą kaladę, tai ir valkiosi kol gyvas, supranti? BsPIII61.
| prk.: Aš taip išalkęs, kad vos ne vos kojas valkioju V.Piet.
ǁ nelankstant per kelį vilkti (koją): Dvejus trejus metus fronte išsimušiau – koją ir válkioju Slm.
| refl. M, NdŽ.
4. NdŽ, Ėr nešioti ar vežioti iš vienos vietos į kitą, gabenti: Nedavė kraut prie namų lentų, dabar, kad nori, válkiok Slm. Senesni žmonys val̃kiodavo pėdelius, surištus statydavo į gubas Sk. Arklius nuvedei sau į aptvarą – ne tų lenciūgų val̃kioti, ne nėko Kl. Su dum traktoriais val̃kio[ja] mėšlus DūnŽ. Kad bebūs palaikiai ratai, tad jau anus paliks mėšlams val̃kioti Plt.
| Kai jūs einat par ūlyčią, jūs purvus valkiojat LTR(Ms).
| refl. tr. NdŽ.
5. grobstyti, nešioti, vogti: Kas tas lentas val̃kio[ja]? DūnŽ.
6. menk. vedžiotis ar vežiotis kartu su savimi: Val̃kiojo muni, vadžiojo visur – pavargau kaip šuo Krš. Da val̃kio[ja] muni po poliklinikas End. Ale kam reik tą vaiką mažilelį val̃kioti – dar apsirgs End.
ǁ DŽ1 versti kur vykti, prievarta vedžioti ar vežioti, tąsyti, tampyti: Válkioja po teismus, kalėjimus NdŽ. Jas plikai išdarę valkiojo miestu pagal M.Valanč. Po ligonines aną val̃kiojo Yl.
7. BŽ42, NdŽ nuolat dėvėti, nešioti, trinti: Kam šiokiandiej válkioji išeiginius rūbus? Š. Naujo drabužio neválkiok kasdien DŽ. A ilgai, matysu, tu švarką taip val̃kiosi DūnŽ. Kam tu šventadienes drapanas kasdien valkioji?! Krs. Aš šit mamalės nabaštikės val̃kioju [baltinius] End. Čia yr toks skuduras susiūtas, kad baisiausis – nu i val̃kiok Vvr. Parplyšta tos paputės po dirvas válkiojant Kp.
| prk.: Val̃kioju val̃kioju – reiks tą Gedrimaitę imti DūnŽ. Ta merga kaip šliurė – visi bernai ją válkioja Jnš.
| refl. tr. NdŽ.
ǁ L206, KŽ tepti, teršti, purvinti: Válkioti, taškyti, laistyti, tepti I.
| refl. Š.
8. prk. be reikalo ar bloguoju minėti vardą, vardyti: Kad jau ir sutepei savo sąžinę tu, veidmainy, tai nors Šimonių vardas tegu nebus valkiojamas po kalėjimus I.Simon. Válkioti Dievo vardą KŽ. Tiek metų Dievą val̃kiote val̃kiojo – nesą, o atsirado! Rdn. Tu vardą pono tavo Dievo nevalkiok (piktai nevartok) BB2Moz20,7. Svetimoje katalikų šalyje neduotų dovanai valkioti katalikų bažnyčios vardo A.Sm.
9. bastytis, slampinėti, šlaistytis: Valkiotisi Q574. Valkiotis po svietą N. Válkiojasi su padaužomis DŽ1. Kurių šunų čia valkiojies?! Š. Val̃kiojos toks vienas – pasakų ieškojo DūnŽ. Jaunimas buvo nepaklydęs, patvoriais nesiválkiojo Pnd. Viena būtumi val̃kiojęsys po nibres, būtumi paskutine apšaukta Krš. Boboms tik val̃kioties, o darbo dirbti! Šv. Ko jūs čia, žalčiai, val̃kiojatės, baltoms šlebėms apsivalksčiusios?! Pln. Dyki [miesčioniukai] – i val̃kiojas kaip šunys Rdn. Val̃kiojos val̃kiojos par naktes – i susigavo vaiką Varn. Besival̃kiodamas turi kokią paną pasiskirti Sg. Vyrai, kur neválkiodavos, tai tie i pančių vydavo, i ką Vlkš. Bijau, ka nuval̃kiotumis [vaikaitis] kur, da įkris Gršl. Tik nevelkiatės po tako i naktimis neval̃kiokiatės Kl. Ko tu válkiojies, ar aš viena grėbsiu?! Pnm. Pragėrė viską, o dabar pakiemėm ir válkiojas Pnd. Geria, válkiojasi kab žebrokas applyšęs Drsk. Válkiojas pakraščiais kuliganai, tai obuolius krečia PnmR. Kogi te be reikalo po Pakalnius válkiojies? Lel. Čigonai naktį nesválkioja, tik dieną Plvn. Mokytis tingi, dirbt niekur neina, tik válkiojasi Ūd. Sakau, kur válkiojies šituoj laiku: visas svietas miegti, o tu kap piktos dvasios apsėstas, su tom knygom daužais LKT380(Kč). Gaspadinės kelios dienos nėra, válkiojas Snt. Bernas būtų nieko, tik naktim válkiojasi Br. Válkiojiesi, namo nepareini – jau tavęs ir šunes pradeda nepažyt Mrj. Tai čia, tai čia valkiojasi Ėr. Sako, nesival̃kiok, i nevadys niekas valkata, o ka tu val̃kiojies, nu kai tave vadyt reikia? Rd. Tai kur val̃kiojies, ka namie rast negal? Škn. Neval̃kiokias po sodą, nepjudyk sodos šunų! Pln. Nesiválkiojo žmones tep – nuo vaiko dirbo Pjv. Užsimegzk an juostos mazgą: ka man nesválkiotai naktimi! Pv. Miestely jomarkas, tai ir valkiojasi, ieškodamas progos burną išmesti LzP. Vaiduliais tai būną tie patys velniai, kurie ant žemės valkiojasi BsV237.
| Nėkas nėra: šunys bei zuikiai val̃kiojas į tą girę Vyž. Užuodę briedieną, valkiojosi staugė vilkai A.Vien.
| prk.: Po krūtinę bados i bados [skausmas], jei ne – į galvą, jei ne – į žandą, kaži, a tas pats val̃kiojas? End.
^ Ir valkiosis kaip nekrikštyta dūšia J.Jabl. Darbo nusitvertum – válkiojiesi lyg pantis pievoj Vlkv. Válkiojasi be darbo, lyg šuva pašautas Ig. I val̃kiojas kai meisininko šuo NmŽ. Val̃kiojys kaip avis be kepenų Dr. Aš seniau į dangų žiūrėjau, o dabar po žemę valkiojuos (šluota) Lnkv.
ǁ artimai draugauti, nuolat susitikinėti, vaikštinėti, šlaistytis su kitos lyties asmeniu: Válkiotis su mergina NdŽ. Du metu válkiojos – apsiženijo Kdn. Turia baigt mokyklą, o nesival̃kiot tei[p] Jrb. Parsiskyręs, i val̃kiojas su visokioms mergoms Krš. I vaiką turia, i su kavalieriais válkiojasi Upn.
10. iš lėto vaikštinėti, slankioti, kiūtinėti: Ka galėtumi pasenęs dar val̃kioties su lazdele End. Da aš be lazos válkiojuos Nmk. Ko tu válkiojiesi po laukus?! Bsg. Mačiau, kad ans val̃kiojės čia už kūtei Trk. Visumet kaip gunčai išalkę, val̃kiosias partįsę, o dabar žmonys privalgę KlvrŽ. Par kaimą kaipgi eisi, sakis – dykos valkiojas Slm. Galvo[je] sklerozė yr – i valkiokias kaip nusprogęs Yl. I tol, sako, gavau val̃kioties, kol pavargau Tl. Per šlapia tokiemi po daržus válkiotis DrskŽ. Neapsimoka dėl kokio musmirio val̃kioties End. Iš paskuo val̃kiojas i veiza Rdn. Visą dieną válkiojaus po gryčią Tj. Ko aš čia pėsčias válkiosiuos! – su mašina važiavau Adm. Tėvas bagotas, o dukterys pusnuogės válkiojas Šmn. Bil dabar válkiojuos, tai geriau Pšl. Daba val̃kiojuos teip kaip negyvas Sdb. Koki gi te be sveikata, tik ką kad válkiojuos, o daugiau jau nieko nebėr Slm. Nugi bet válkiojies pakraščiais – nebėr sveikatos Kp. Ka teip da gali válkiotis, kad ir dirbt nebegali, ale ka da pats paeini, pats atsiguli, pats atsikeli Jdp.
| Tę jaučias jau nemažas válkiojas palaidas Sb. Iš kurgi jie turės pieno, ka te karvės válkiojas lauke Slm. Kartą valkiojosi girioj vilkas ir susitiko mažą vaiką, vardu Petriukas LTR(Pns). Val̃kiojas mojaus vabalai kaip nykščio galai Všv. Negaliu – válkiojas [musės] te po kambarius Dg. Juodvarnis juodas, válkiojas prieš lietų Btg. Varnos pažemy válkiojas (skraido) prieš lietų, aukštai skraido – pagada Pnm. Žali kirminai užeis – val̃kiojos (šliaužiojo) kaip kumet DūnŽ. Gi čia jų (gyvačių) seniau val̃kiodavos Lnkv.
^ Ko valkiojys kaip grobą pūtęs? LTR(Skd).
ǁ vaikščiojant ieškoti: Val̃kiojaus pieno, negavau Rdn.
ǁ NdŽ nuolat ateidinėti, užeidinėti, būti, lankytis, slankioti kur, į ką: Kurčiokas, neisiu už jo – testa nesiválkioja Drsk. Nesiválkioju nė į vakarėlius Snt. Aš nesiválkioju pagal bobas – darbo lig ausų Btg. Netikęs – niekur nesvalkioju, nieko nepamatau, nežinau Kvr. Buvo šaltyšius, tas iš karčemos į karčemą nesivalkiojo Tat. Kas čia tik yr val̃kiojęsis į tus žirnius! Rmč. Kur tokiai surūgėlei po žmonis val̃kioties! Krš. Bobos válkiojas pakiemiais pletkus nešiodamos Šmn. Aš jau senai (seniai) po ligonines válkiojuos – sergu ir sergu Svn. Sulig tuo laiku Petriukas ir paprato valkiotis par rubežių MitIII114(M.Valanč).
ǁ būti gyvam, šiaip taip gyvuoti: Daug vargo pakėliau, ale val̃kiojuos Nmk. Be klapato gyvenau, ėdžiau, ką norėjau – i daba tebsival̃kioju Sd.
11. refl. Š, DŽ, Prk būti ne savo vietoje, mėtytis, painiotis, voliotis: Valkiotis po kojų N. Kad po akimis nesiválkiotų NdŽ. Toj pievoj kaulai ilgai válkiojos Šlvn. Kaplys – kirvis negadnas, válkiojas pamestas kur bobų Rdš. Maž ir dabar tebesiválkioja tas kirvelis Šmn. Dar̃ tę kur válkiojasi tokis vienas apskritus, kitas tokis rinčiuotas kočėlas Pns. Tą skudurą meskit į ugnį, sudegykit, ka jojo nesiválkiotų Graž. Sukočiok baltinius ir padėk, kad nesival̃kiotų po aslą Krp. Šiemet mes vėlai nuskutom dobilienas, tai sėjant rugius dar valkiojosi velėnos neišpuvę Mrj. Padėdavo knygą, teip nesiválkiodavo, bardavos [tėvai]: paskaitei – ir turi padėt Ppl. Jos (raganos) taukai ir dabar po žemę valkiojasi LTR(Brt). Skiedros valkiojosi aplinkui triobas V.Piet. Pašiūrės asloje iš tiesų valkiojosi visokių šakigalių, aplaužytų šluotražių V.Myk-Put.
| prk.: Válkiojasi (maišosi) žodžiai svetimi Mrc.
^ Geras daiktas ant kelio nesivalkioja KrvP(Mrk). Negeras ir ant kelio válkiojas Dkš.
◊ ant liežùvių (liežùviais) válkioti apkalbėti: Įsivelsi į kokią kvailą istoriją, ir paskui valkios visi ant liežuvių V.Myk-Put. Tai, sakai, ir Adelę liežuviais valkiojo? J.Balt.
liežùvį (liežiùvį) válkioti be reikalo šnekėti, pliurpti: Tai kam válkioji liežiùvį, kad nemisliji teip daryt?! Mžš.
1 apválkioti tr. K, J
1. R68, MŽ90, N, J, Rtr, Š, KŽ, Ut, Al, Skr, Brs dėvint, naudojant, čiupinėjant apipurvinti, apmurzinti, aptrinti: Jo švarkas gerokai apválkiotas DŽ. Apval̃kiotą kostiumelį tetura Rdn. Vienus čeverykus apválkio[ja], tuo perka kitus Jrb. Kad tau kas mėnuo rūbus siūtum, paspėtum apválkiot Ds. Jei taisyti, tai taisyti gerai. Gi ar tai niekai – iš apvalkioto, apysenio turėti naują? Vaižg. Apvalkiota gromata B. Grįžta nešdamasis nemažą rankraštį, gerokai apvalkiotą J.Jabl. Aš tavo apvalkiotos mėsos nevalgysiu Ds.
| refl. N, Š, KŽ, DŽ1, Brs: Jau kojinės apsiválkioję Rmš.
| prk.: Katros [mergaitės] apsiválkioję, tom nesiseka Šmn.
2. MŽ85, MŽ213, N, KŽ, Plv, Dkš, Dkk valkėmis aplyginti (dirvą): Apválkiok visą šniūrą, kur sėsim rugius Dbk. Jau beveik visą lauką apválkiojau, liko tiktai pabalys Užp. Kaip ant juoko apval̃kiojo po vieną kartelį su ekėčioms, mano, kad augs teip javai Brs. Tada apvalkiokite tą vietą vienąkart su apvirsčiomis akėčiomis K.Donel1.
3. N, KŽ apvilkti, aptraukti kuo iš viršaus.
| refl. KŽ.
4. refl. menk. valkiojantis apeiti, išvaikščioti: Apsival̃kio[ja] anie visur DūnŽ. Visur esu apsival̃kiojusi Trš. Da aš nusivelku į bažnyčią ir į krautuvę nueinu – da aš visur apsival̃kioju Nmk.
ǁ part. daug kur buvęs, daug matęs: Tėvelis muno irgi apsival̃kiojęs Kv.
1 atválkioti tr.
1. išsinešus grąžinti, atnešti: Išval̃kioti [knygas] žino, o atval̃kioti nėkaip Sd.
2. refl. menk. pakankamai prisivalkioti: Kai atsiválkios, pareis namo Ėr. Atsiválkioja gi ir anas (elgeta) par dienas, eidamas kiemas nuo kiemo Jž.
3. refl. K valkiojantis atvykti.
×4. (l. odwłaczać, odwłoczyć) atidėti, nukelti tolesniam laikui: Turėtų atvalkiot ant kito čėso PK249.
1 įválkioti tr. NdŽ, KŽ iter. įvilkti:
1. K, NdŽ, KŽ.
| refl. tr. K.
2.
| prk.: Ir Turkija todėl pagal Rytrumėlijos rubežių žalnierių ant sargybos pastačiusi, jeib liga netaptumbianti į Turkiją įvalkiota LC1888,16.
3. KŽ dėvint, naudojant įnešioti, supurvinti: Gerokai jau įválkiotas rūbas Š.
| refl. Ser: Insiválkios tos paklotės, insitąsis po kampus Pv.
4. žr. 1 įvalkiuoti: Įvalkiojau, įakėjau rugius Varn. Dvi eiles įválkiojau, paskui skersavau Gs.
1 išválkioti tr. K, Š, NdŽ, KŽ; SD1204
1. pakankamai ilgai valkioti žeme: Tai tie broliai tuojaus tą raganą pririšo prie arklio uodegos ir, išvalkioję po visus laukus, sudraskė BsMtI82.
2. R, N, KI151, Klvr, Mrj valkėmis išlyginti, išakėti (ppr. išilgai arimo): Ar jau išválkiojai tą sklypą lauko? Gž. Kviečius pavasarį tik išválkiok, skersai neakėk Ig.
| Kad aš būčia žinojęs, kad tas toks senis, aš jį būčia už čiupros po visą savo dirvą išvalkiojęs, tai būt man visur geri javai Sln.
3. Žlb velkant, tempiant viską, visus išgabenti, išvalkstyti: Tu mėšlus išválkiojai, t. y. išvažiojai J. [Milžinės Neringos] uždavinys buvęs tik laimę skleisti, skęstančius žvejus savo žiurste į krantą išnešioti, jų laivus išvalkioti Vaižg.
| refl. tr. K.
4. Sd išnešioti ar išvežioti, ištampyti, išgrobstyti: Kam išválkiojote lentas? DŽ1. Tie vaikai viską išval̃kio[ja] DūnŽ. Vieną metą nušėriau tris kiaules, ir išval̃kiojo vaikai [mėsą] kaip narai Krš. Tavo amžiui užteks, dėvėk tik: išval̃kios nẽvydžiai nẽgirdžiai (nematyti nei girdėti) Jnš. Iškirto mišką, išválkiojo – nėra nieko Krs. Visus jos turtus visi išválkiojo Rmš. Prisipainios kokia merga, mano sutaupytą turtą išblaškys, išvalkios LzP. O kiek žiurkės, pelės grūdų per tą laiką [,kol iškuliama su spragilais,] išvalkioja! K.Saj.
| prk.: Ot, mano seseris ir išvalkios (ves, paims) šiokie tokie šlaitai (plevėsos) Žem.
| refl. tr.: Tą labdarą, kas nora, išsival̃kio[ja], i dideli ponai, ubaguo i nekliūna Krš.
ǁ išmėtyti: Aure tavo kojinės kad išvalkiotos po visą gryčią Rm. Skarmalai, drabužiai išvalkioti, išmėčioti Žem. Ryto tėvas eis veizėti savo duktės, mislydamas, kad dukterį jau ras sudraskytą ir grobus išvalkiotus ant ardų SI120.
| refl.: Išsiválkioj[o] kelnės palovėj Pns.
5. menk. daug kur, visur vedžioti, išvedžioti: Išval̃kiojo muni po visą miestą, ieškojom bačiukų Krš.
6. menk. kurį laiką vedžioti ar vežioti: Išval̃kiojo devynias paras po jūrą Trkn.
7. nuvalkioti, nudėvėti, nunešioti: Aš avalynę išválkiojau J.
| prk.: Išválkiojo mergiotę – ir pats pabėgo Ut. Ji kareivių išválkiota, ištrinta Mrj.
^ Išvalkiota kaip liuosininko naginė Šk.
ǁ sutepti, suteršti, supurvinti: Ižvalkiotas, apiplėkęs SD377. Išvalkioju rankas N.
8. kurį laiką dėvėti, išdėvėti, išnešioti: Aš tuos čebatus ilgus metus išválkiojau Jnš.
9. prk. be reikalo, nuolat minint, vardijant sumenkinti: Ką galima pasakyti prieš šį išvalkiotą, taip miglotą posakį rš. Groja jiedu menką, išvalkiotą valsą I.Šein.
ǁ N išniekinti (ką nors šventa): Ižvalkiot daiktus šventus SD349. Ižvalkiotas, pateptas SD349.
10. refl. menk. pakankamai valkiotis, prisibastyti, prisitrankyti: Susbeldus boba, susbuvus, išsiválkiojus, an žmogų nepanaši Žl. Išsival̃kiojusi merga Grdm. Kas aš čia tokia, kad man tik išsiválkiojęs vyras Mrj.
11. refl. intr., tr. menk. apeiti daugelį vietų, išvaikščioti: Išsival̃kiojau po visą mišką, ale grybų neradau Vkš. Esu išsival̃kiojusys po tas gires Pj. Buvau ir aš, išsival̃kiojau po visą peklą Šts. Išsival̃kiojau visur – miegojau kaip užmušta Krš. Didžiamęje kare esu buvęs, po visą Austriją išsival̃kiojęs Lnk. Beeidama in gužynę [duktė] paklydo ir jau išsivalkio[jo] visus laukus, ir neatitinka nė gužynės namų, nė savo BsPIV63.
12. kurį laiką valkiotis: Išsiválkiojo ligi pat ryto DŽ1. Visą dieną išsival̃kiojau po miestą – i nėko iš to naudos Pln. Karštà, par dienų dienas plikas išsival̃kio[ja] DūnŽ. Jį [boba] kiek galiant išbarė, jog dieną išsivalkiojo dykas LMD(Žg).
13. refl. menk. pakankamai, daug vaikščioti, nuvargti vaikščiojant, prisivalkioti: Išsival̃kioji par dieną – kojų nebepajudini Rdn. Parėjo purvinas ir išsiválkiojęs Mrj.
14. refl. menk. pamažu vaikštinėjant prabūti, išsiversti: Aš jau sena, mun nereik nėko, išsival̃kiosu kaip nors Krš.
15. refl. menk. kurį laiką išbūti, prasitrinti: Tą vieną metą išsival̃kiojo pry motynos Jdr.
16. išsiskirstyti, išsivaikščioti: Išlakstė vaikai, išsivalkiojo bobos bambėdamos Žem.
1 nuválkioti tr. Š, FrnW, KŽ
1. K visus nuvilkti tolyn.
2. valkėmis nulyginti: Jei negalėtume ir [apverstomis] akėčiomis [žemės] nuvalkioti, tai galima gana gerai tas darbas atlikti valkiojant po lauką surištų porą rąstų J.Krišč. Pavasarį, kai šiek tiek pradžiūna iš rudens suekėta dirva, nebsmunka, tada dirvą nuval̃kio[ja] Vkš. Nuválkiojau arimą, kad lengviau eitų drapakuot Brt.
3. valkiojant prapuldyti, numėtyti, nudėti: Mūsų vaikai kažin kur tą knygą nuválkiojo Šmn.
| refl.: Žinios liko vietoje statistikos komitete ir kažin kur nusivalkiojo Vaižg.
4. dėvint, nešiojant, naudojant nutrinti, nutąsyti: Veršenikė sena ir nuválkiota NdŽ. Nuválkiota kuprinė DŽ1. Kasdie tuos drabužius nuválkioja, o šventai dienai nėra Mrj. Kur tu benešiosi tą drapaną – šeimyna nuvalkios kasdien Grž. Nuválkiotą žiponą teturi Ds. Jau batus visai nuválkiojau – reikės naujų Jrb. Nūval̃kiotos tos kningos DūnŽ.
| Ta varna sušalusi, nuval̃kiota pakiemiais Trk.
| prk.: Žmogus ne teip senas, bet nuval̃kiotas Šts. Nuval̃kiojo [merginą] i paliko DūnŽ. Merga nuválkiota kai paskutinė vyža Tr.
^ Palikai kaip kanteplė nuval̃kiota Vkš. Nuval̃kiotas kaip autas Skdv.
| refl. Š, DŽ1, Dg: Nusiválkiojo tavo drabužis NdŽ. Senis ištraukė iš kišenės nusivalkiojusį laikrodį rš.
| prk.: Nusival̃kiojusios mergos, tokios šiukšlos, be verčios Krš. Kažin, a kokio[je] Anglijo[je] yr tokių nusival̃kiojusių bjaurybių kaip čia?! Krš.
5. prk. dažnai minint, vardijant, kartojant, vartojant sumenkinti: Nuválkioti žodį, metaforą DŽ1. Nuválkioti anekdotai NdŽ. Juk pačią gražiausią melodiją galima nuvalkioti per kelis vakarus, o čia juk – metų metais rš. Pamatęs, kad iš manęs bauginimu nieko nepeš, jis ėmėsi nuvalkiotų gudrybių rš.
6. valkiojantis, vaikščiojant privargti: Nusival̃kiosi, žiopliuk, nebepaeisi DūnŽ. Mano vaikas jau visai nusválkiojo Dg. Nusival̃kiojys žmogus par dieną Krš. Nusival̃kiojau, ka skausta i tie blauzkauliai Krš.
7. refl. menk. nueiti: Ka tėvas toli nenusiválkiotų, greit pareitų, būt gerai Jrb.
1 paválkioti tr. NdŽ
1. kiek valkioti žeme, dugnu: Sako, da gerai ją pačią pavalkiojo [jautis] po daržą Krs. O kur gausi laivelį? Su kuo tą blizgę pavalkiosi? K.Saj. [Žeme vilkosi] jau gerokai po dumblą pavalkiotos [sijono] padalkos rš.
2. valkėmis palyginti, paakėti: Ben kiek paválkiok, o popiet eisma rugių sėtų Skp.
3. visus nuvalkioti, nutąsyti kur: Žalnierius su šoble nušvaistė anų (plėšikų) galvas, nušokęs [nuo staldo] pavalkiojo anų kūnus į pasienį BM309(Šll).
ǁ išmėtyti, išbarstyti, išnešioti: Žiūriu gi – ir kiaukutai pavalkioti, nėr ir nėr kiaušinių – jau ir dieną pradėjo [šeškai] gert Slm.
4. pajėgti nešti.
| prk.: Pasturgalio nebepavalkioja, sprogtina ant nosies, o uparuoties be negalįs Žem.
5. menk. kartu su savimi pavežioti, patampyti: Paválkiojo mane po turgus NdŽ.
6. kiek padėvėti, patrinti, panešioti: Kai paválkiojo jos suknelę, tai nubrukė vėl atgal Ds. Medžiaga buvo pavalkiotame portfelyje arba buvo kaišiojama iš vienos kišenės į kitą LKXIV496.
| prk.: Paválkioja bernas mergą ir nubruka vyžos vietoj Ds. Jam tiek tu, tiek kuri kita merga. Pavalkios ir numes kaip sunešiotas kojines J.Avyž.
7. prk. be reikalo, nuolat minėti, vardyti: Antra vertus, patys peštukai, šiaip jau naudingi visuomenės darbininkai, viešumoje pavalkioti, gali visai pasitraukti iš to tarpo, kuriame jie darbavosi ir buvo naudingi A.Sm.
8. kiek pasivaikščioti, paslampinėti: Pasiválkiojęs parėjo namo DŽ1. Eiva ir mudu pasiválkiot Jrb. Nerūpinkias – vyras pasival̃kios ir pareis numie Vkš. Ka galėtų į lauką išeiti pasival̃kioti, o dabar pri vieno lango, pri kito lango – teip i teip End. Nueinam pasival̃kioti, pasirankioti kokį litrą aviečių Užv. Na tegul pasivalkioja po girias V.Piet.
| Vilkų liuob pasivalkioti kokį čėsą Kel1881,14.
ǁ refl. kurį laiką valkiotis, slampinėti, praleisti valkiojantis: Tas Juozapėlis ir dabar tebegydo, kur nedėlė, kur mėnuo po žmonis pasivalkiodamas Sln. Gal kokius metus pasival̃kiosias dar DūnŽ.
9. refl. menk. pajėgti eiti, vaikščioti: Kokia čia sveikata: pasival̃kiojas po trobą – i gerai Krš. Teip lauku tų pietų, teip kaži kaip kojos tokios paliko kaip surištos – negal bepasival̃kioti Ms. Menk žmogus bepasival̃kioji, ką ten begali ir dirbti Vvr. Raiša, su dvim lazum vos vos pasival̃kio[ja] Krš. Kada jau jis paseno, jau negali nė pasivalkiot, jau jam nubodo an svieto gyvętie BsPIV111. Pagaliau tas globėjas koją nusilaužė, beveik metus gulėjo, o dabar vos pasivalkioja LzP.
1 parválkioti NdŽ iter. parvilkti.
1 pérvalkioti tr.
1. SD1146, NdŽ iter. pervilkti 1.
2. NdŽ kurį laiką valkioti, gabenti į kitą vietą.
3. NdŽ valkioti, dėvėti (drabužį).
4. refl. menk. kurį laiką prasivalkioti, išslampinėti: Visą dieną pérsivalkioti NdŽ. Žiemą ans teip pársivalkio[ja] Pln. Teip parsiválkiojo meška su vilku visą vasarą BM195(Krkn).
5. refl. menk. valkiojantis būti, išvaikščioti: Buvau visur pársivalkiojęs Prk.
1 praválkioti tr.
1. NdŽ iter. pravilkti 1.
2. NdŽ kurį laiką valkioti, tampyti.
3. praskleisti, praskirti: Tas žoles praválkioji ir gaudai rankom [žuvis] Vv.
4. pradėti valkioti, dėvėti, ryšėti, pranešioti: Šitos [skarelės] neryšėju, o kas gi kad praval̃kiosiu, tegul geriau būna nauja Svn.
5. NdŽ kurį laiką dėvėti, nešioti.
6. praleisti laiką valkiojantis: Išeis, ir prasiválkioja ligi vėlumos DŽ1. Prasival̃kiojo dieną be darbo Krš. Toks tę tas jo darbo – tei[p] prasiválkio[ja], i gana Jrb. Prasiválkioja per dienas dyki – ir viskas Gž. Dvi nedėlias prasválkiojau, nieko nedasmušiau Grv. Kai pradedi vainikuot, tai reikia visiem vainikai nupint, nunešt, užkabint, tai prasval̃kioji parnakt, o rytą kermošiun jau pr[i]eina važiuot nemiegojus Skp. Dvi savaiti prasivalkiojo Laurynas po Dinaburko miestą, išalkęs ir nusiminęs: nieko negavo J.Bil.
ǁ šiaip taip praleisti gyvenimą, pragyventi: Ir be piršto, ir be rankos prasival̃kiosi Pl.
1 priválkioti tr. iter. privilkti:
1. NdŽ, KŽ.
2. S.Dauk, I, NdŽ Kiek čia tų dročių prival̃kiojo! Trk.
| refl. tr. S.Dauk.
3. NdŽ pakankamai, iki valios vedžioti, tąsyti.
4. NdŽ valkėmis palyginti, priakėti: Pasėjus reikia tuoj priválkioti Š. Prieš lietų reikia žirniai priválkiot Užp. Priválkiok šitą pakraštį ben po kartą Km. Eik jau priválkiosi tą šmotą prie krūmelių – ten jau sausiau Dbk. Žemė labai puri, minkšta, tai tik priválkiok, giliai neakėk Slm.
5. NdŽ pakankamai, iki valios dėvėti, nešioti.
6. pakankamai, iki valios valkiotis, slampinėti: Prisival̃kioju par dieną, kiek noru DūnŽ. Prisival̃kiojau šiandien, kojų nepavelku, o dar tų reikalų… Krš. Prisiválkiojom ir mes gana Jrb.
1 suválkioti tr. K
1. Sut, K, NdŽ, KŽ, Brs po truputį suvežioti, sunešioti, sugabenti: Valkiote suválkiojau malkas po pagalį DŽ. Reikėjo stalus suválkiot, viską sutvarkyt Jrb. Sunešiot, suvalkiot [nukirstus medžius] – nebe senam! Mžš. Kur menkesni [rugiai], suval̃kiodavo į eilas i statydavo Pp. Ans į tą rūsį suvalkiojo visus nutvilkytūsius vagis (ps.) Plt. Visą tą medžiagą bažnyčiai statyti suval̃kiojo žmonys su arkliais Pp.
| refl. tr. Snt: Susival̃kiojom šieną priš pat lytų Rdn.
2. valkėmis sulyginti, suakėti: Arimo keteroms džiūstant ir ruduojant, gera yra suvalkioti arimą valkėmis rš. Ligi pietų tą visą dirvą suval̃kiojau Up.
3. N, K, L206, LL171,314, NdŽ, DŽ1, Sb, Ds dėvint, naudojant sunešioti, sutrinti: Naujį drabužį suválkiojai J. Raštas suteptas, suvalkiotas I. Atidavė skarą, visą suval̃kiotą Skdv. Suválkiojo, sutąsė žiponą – nebėr nė kur dėt Šmn. Tie batai visai suválkioti, bjauru ir pažiūrėt Gž. Atsistojo akyse čigonė, suvalkiotos kortos L.Dovyd.
| prk.: Atsiranda ir toki, kurių liežuvis suvalkiotas po svietą lyg naginė V.Kudir. Taigi gerai, kad anas (vaikinas) taũ ves, o ne – suválkios, kokia tava sąžinė paskui bus Imb.
| refl. L206, NdŽ: Jau batai visai susiválkioję Rmš. Drobužis, nors greitai susidėvi ir susivalkioja, už tai algos ima su viršumi penkias dešimtis Žem.
| Oje, tai susiválkiojęs žmogus pasidariau, kojinės nešvarios! Skr.
| prk.: Ir jos mergaitės jau visai susiválkiojo Kt. Tep kap pradės [blogai elgtis], tai ir susválkios, nueis šunų keliais Pv. Ir visus vaikus gražiai augino, drausmė buvo, neleidžia niekur, ka nesusiválkiotų Plv. Kas ją, tokią susiválkiojusią, ims? Btr.
^ Susivalkios kaip kumelės galva patvoriais Ob.
ǁ refl. pasidaryti nebetinkamam naudoti ar vartoti, niekais nueiti: Nemezgi, tai tep ir susválkios [siūlai], ir suės kandai Pv. Vasarą maistas greitai susivalkioja – šeiminykė turi būt labai atsargi Gž.
ǁ refl. Nmj prk. susenti, suvargti: Susival̃kiojo nėko vieto[je], žilitelys, vos paeina Užv. Jau senas ir susivalkiojęs Rmš. Prastą vyrą gavo – susiválkiojęs visai Prn.
4. prk. nuolat bloguoju vartojant, minint sumenkinti, suniekinti: Civilizuotame pasauly jėzuito vardas suvalkiotas iki paniekinimo M.Katk.
5. refl. tr. valkiojantis susilaukti, susigriebti, gauti: Valkiojas valkiojas naktims, ka tik ko nesusival̃kiotų Krš. Valkiojos su bernais, tai ir susválkiojo, ko norėjo Trgn.
6. refl. menk. suvaikščioti: Sunkiai par dieną susival̃kioti į Šates ir atgal tokiam seniuo Brs.
7. visiems sueiti.
1 užválkioti tr.
1. NdŽ iter. užvilkti 1.
2. valkėmis užlyginti, užakėti: Užválkiok tą kalnelį – po lietaus pasidarė pluta ir žolės ima augt Kt.
3. dėvint, valkiojant sutepti, supurvinti: Toj [medžiaga] kap užválkiota kokia, kap reiks išvelėt! Pv.
| refl.: Pirštinės ažsiválkiojo, purvinos Klt.
4. refl. menk. valkiojantis nuvargti: Užsiválkiojęs, išalkęs gulėk kaip vilkas miško krūmuose LzP.
5. refl. tr. menk. valkiojantis susigriebti, gauti: Nevalkiokias išsimaudęs – kokią ligą užsival̃kiosi Krš. Taip i reik: valkiojos valkiojos ir užsival̃kiojo vaiką Krš.
6. refl. menk. valkiojantis šiaip taip užaugti: Prie anam ir šitas veršiukas užsiválkios J.Jabl(Kp).