tvi̇̀ndyti, -o (tvi̇̀ndžia Slm), -ė tr. SchL139, K, Rtr, Š, RŽ, P.Skar, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, tvindýti, tviñdo, tviñdė caus. 1 tvinti:
1. N, KBII172, L, J.Jabl Aš prūdą tvi̇̀ndžiau, kol pritvindžiau J. Mieruoja, mat Pyvesą tvi̇̀ndis Slm. Vebrai tvi̇̀ndžia pavasarį [upelį] Antš.
2.
ǁ Stovi ir ūžauja [pušaitės], tvindo orą sakų kvepėjimu J.Balt. Prieblanda ima skubiai tvindyti miestą tirštais šešėliais rš. Nuo namų stogų nusileido šešėlis ir greitai tvindė erdvią aikštę A.Vaičiul.
3. Tvenkiniai tvindė aplinkinius miškus EncIX3. Netvi̇̀ndyk aslos myžalais JIII51. Buvo sprogęs vamzdis, žiūriu, ka mane tvi̇̀ndo Sdb.
| prk.: Alumi tvindau (orig. tvimdau) MŽ.
aptvi̇̀ndyti K, J.Jabl, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Trk; N caus. 1 aptvinti 2: Tvenkdamas prūdą, aptvi̇̀ndei pievą J. O daba ka užtvenkė i pastatė stotį, aptvi̇̀ndė tą vietą, kur mas gyvenom Vkš. Galės aptvi̇̀ndyti laukus Sg. Ryžiai auginami aptvindytuose laukuose rš.
| prk.: Motina, mane tu visą aptvindei. Aš visa šlapia nuo tavo ašarų LTsIV487.
| refl. tr.: Apsitvi̇̀ndau pievas K.
ištvi̇̀ndyti caus. 1 ištvinti 1: Įsismarkavęs pavasaris ištvindė upę Vr.
| prk.: Ašaros upelius iš krantų ištvindys rš.
nutvi̇̀ndyti caus. 1 nutvinti 1: Lytum nutvindė mano gėlių darželį rš.
| prk.: Aikštę nutvindė minios rėkavimai rš.
patvi̇̀ndyti K, NdŽ, KŽ caus. 1 patvinti:
1. Sut, K Vandens srovės Nylą pripildo ir patvindo rš.
2. Aukštumų vanduo ritosi į žemumas, patvindydamas paupio krūmus rš.
| prk.: [Šventoji dvasia] meilę patvindžia širdyse DP236.
pértvindyti; Ser caus. 1 pertvinti 1.
pritvi̇̀ndyti K, J, KŽ caus. 1 pritvinti 1: Šiandien galėsi visą dieną malti, kad tiek pritvi̇̀ndei prūdą Brs.
| refl. K.
užtvi̇̀ndyti K, Š, KŽ caus. 1 užtvinti:
1. NdŽ, Slm Užtvi̇̀ndė [Šventąją], netoli liūnai pasdarė Kvr. Ale kaip greit užtvi̇̀ndė [Lėvenį]! Plvn.
| refl. NdŽ.
2. ŽŪŽ76 Lietus ir laukus užtvi̇̀ndė DŽ. Vanduoj užtvi̇̀ndė laukus Vs. Žydėjo užtvi̇̀ndytos lankos NdŽ. Ot užtvindỹs [lietus]! Pc. Pakilo vanduo ir užtvindė pievas ir kelius prš.
| Tas mižas užtvi̇̀ndė visą aslą susimyžęs J.
| Visa kaimo gatvė nuo tvoros ligi tvorai būdavo žąsų užtvindyta A.Mišk. Minia tirštai užtvindė visą mažą aikštę rš. Liūtys aprimo, nutolo, žemę užtvindė gėlės rš.
| prk.: Siaubinga prieblanda užtvindė pirkią S.Nėr. Neapsakomas džiaugsmo jausmas užtvindė man krūtinę P.Cvir. Užtvindę galvą mintys maišos, velias A.Mišk.