troški̇̀nti (-ýti K), -i̇̀na, -i̇̀no KBII200, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ caus. trokšti:
1. Tu troškini kitą neduodamas gerti J. Netroški̇̀nk arklių, pagirdyk Ėr. Alus netroški̇̀s, kab išgeri Vlk.
| Šitoj mėsa mane troški̇̀na vandenio Srj.
| impers.: Mane troški̇̀na gert vis Rm. Paskum tik vandenį geriu geriu, teip troški̇̀na Skp. Gira vasarą labai gerai, ne taip troški̇̀na Č.
ǁ tr. impers. prk. varyti, versti: Myžt troški̇̀na Mrj.
2. SD127, N, Sut Smaugiąs, troškinąs SD48. Nu jiedu imtis, nu imtis…, mato, kad jį seniukas suvisum baigia troškýt VoL331. Vėjelis skystesnis vėdavo medžių lapais, atgaivino suvytusias žoleles, atvėsino ir troškinantį orą Žem. Po tą sutemą, po plyną skausmas smaugia ir troškina B.Sruog.
| I visa, kas nauja, – jį tiesiog troškino ir iš proto vedė rš. O mane tos šnekos net troškino, nės buvo teisingos V.Kudir.
| impers.: Troškina, i gana, širdį pagadino Gr. Trūksta dvasios, troškina Krž. Kito nėko nėr, tik troški̇̀na Ms. Pradeda troški̇̀nti, suema čia visą krūtinę spausti Brs. Trobelė žema, aną troški̇̀na Trk. Muni baisiai troški̇̀na, aš negaliu lankstyties, turiu širdį nesveiką Sd. Pradėjo troškýt troškýt – turėjo gultis į ligoninę Erž.
ǁ Troški̇̀namos dujos BŽ577. Atsistokie, mergele, neklaputyk galvelės, netroškýk man širdelės (d.) Vlk. Štai piktas žmogus dūšią mano slogin, tamsioj lindynėj užudaręs troškin PK103. Ne tiektai žodžiais skolą atgaudinėja, bet su didžiu rūstavimu ir smarkumu: troškina, muša, novija ir vos nenudiria kailio artimo savo DP361.
| refl. N: Troškinasi dirbdamas MŽ.
3. GK1934,8, Kl caus. trokšti 4: Troški̇̀na skustas bulves, šutina tik neluptas Vlkv. Vakarienei bulvių troškýsim Pjv. Smidras – seniau valgydavo ponai, su sviestu troškýdavo Sdb. Troškinti galima įvairius maisto produktus: daržoves, grybus, žuvis, bet dažniausiai troškinama mėsa rš. Vienas paprasčiausių valgių yra troškinta aviena su raudonaisiais pipirais Šlč.
4. tr. slopinti, gesinti: Jei linai arba pakulos beverpiant užsidegė, tai kuodelį tujaus į tarprietį kišk ir troškink S.Dauk.
aptroški̇̀nti tr.; R, MŽ, N
1. J caus. aptrokšti 1.
2. kiek troškinti, šutinti: Puode mėsą aptroškinti rš.
3. prk. apstelbti, nuslopinti: Rūpestis dėlei didžio lobio bei turto, dėlei raskašio šio svieto aptroškin Pono Dievo žodį, jeib širdyje žmogaus neliptų nė vaisiaus neštų BPI248.
4. užgesinti: Aptroški̇̀nk anglis, išėmęs iš po pečiaus J.
ištroški̇̀nti K, NdŽ caus. ištrokšti:
1. Ištroškinaũ svečius, neduodamas ilgai gerti Š.
| refl. K, Š.
2. Ir išdžiovino [vasarėlė] kieme prūdelį, ištroškino žuveles D47.
3. tr. uždengus išvirti garais, iššutinti: Nulupti obuoliai ištroškinami mažame kiekyje vandens, pertrinami per sietelį, sumaišomi su cukrumi rš.
| refl.: Kaip jau išsitroški̇̀ns [žąsis], stambiūsius kaulus liuobu išimti Kl.
nutroški̇̀nti tr. K, NdŽ caus. nutrokšti:
1. Ans ją nutroški̇̀no neduodamas vandens gerti J.
| refl. K.
2. H173, KI276, N, Sut, S.Dauk. Dabar žydas vedas [berną] į pirtį nutroškýt Jrk58. Pavertė vandenis į kraują ir nutroškino jų žuvis SkvPs104,29.
3. nustelbti, nuslopinti: Velinas pasėjo teip daug kūkalių …, jog jau maž visų kviečių nenutroškino DP84.
| prk.: Tėviška meilė žadina kūdikių širdyje jausmus, kurie nutroškina piktus jo palinkimus TS1901,4-5b.
4. šutinant panaikinti, nušutinti: Šviežios duonos, česnako, deguto išvažų sumaišę, šiltus uždeda ir nutroškina (toks landuonies gydymas) Sln.
patroški̇̀nti KŽ
1. GGA1885,933(Prk) caus. patrokšti 2: Aš ir lygioje vietoje nebepabėgu: skleroza tuoj patroškina, o į Vezuvijų karšau kaip vaikiūkštis Vaižg.
| impers.: Ir sveiką žmogų patroškins, kas sumanys į jį įlipti; ligonis nė nemėgink!.. Tiek tas piliakalnis aukštas ir status Vaižg.
2. Skd caus. patrokšti 3: Ans jau yr ne vieną arklį patroški̇̀nęs Slnt. Tiktai tokie pargalviai i tepatroški̇̀na arklius Snt.
3. tr. uždengus pavirti garais, pašutinti: Nusunkus roputes reikia truputį patroškinti, kad miltingesnės būtų, labiau sukristų rš.
| refl.: Mėsa su bulvėmis stovi krosnyje, kol pasitroškina rš.
4. caus. patrokšti 8: Iškalba klausytojus prirūpina gerai klausyti, patroškina juos dasižinojimo A.Baran.
pértroškinti tr.
1. K caus. pertrokšti.
2. Db(Klvr) sumažinti (kam) troškulį.
3. rš per ilgai, per daug troškinti, šutinti.
pritroški̇̀nti
1. caus. pritrokšti 1: Pritroški̇̀no juodai mėlenai [šokindamas] Všv.
2. caus. pritrokšti 4: Napaliui pasidarė taip lengva, lyg kas į pritroškintą būstą plačiai būtų atidaręs langą ir daug daug įleidęs tyro oro Vaižg.
sutroški̇̀nti tr. sušutinti: Grybus suverda, sutroški̇̀na ir valgo Vrn.
| Sulytus [drabužius] sukabinai į šėpą i sutroškinái Krš.
užtroški̇̀nti tr. caus. užtrokšti:
1. Gyvuliai užtroški̇̀nti, per visą dieną negirdyti DŽ1.
| impers.: Užvarei tik vagą kitą ir vėl gerk – užtroški̇̀na Slm.
2. Toms kirmėliums užtroškýdavo ją Jrb. Jei kas nu garų užtroškintas apalptų, tai tujaus reik jį į tokią vietą nunešti, kur vėsu yra S.Dauk.
ǁ apmarinti: Kai daro operaciją, reik žmogų užtroški̇̀nt Šln.
| prk.: Ir vėl iš naujo girtumo garai užtroškino sąmonę M.Katil.
3. SD1207, H173, R, MŽ, N, K, LL319 Smaugiu, ažutroškinu SD48. Bet ir ruonis virvę taip smarkiai truktelėjo, kad ji jam į rankas įsikirto, o aplink jį apvyniotąjį galą taip suveržė, kad tik tik jo neužtroškino rš. Asilas negalėjo nė atsistoti iš vandenio ir tenai buvo užtroškytas Tat.
ǁ BB2Moz17,3 sunaikinti, nužudyti: Ilgaigu, ieškosite nereikiamų daiktų, manęs užutroškinti susiejot baigtų PK45.
| prk.: Per plačiai šiandien yra įsikerėjusi Lietuvoje tautiška dvasia, idant būtų galima ją užtroškinti TS1899,11.
4. nuslopinti, nustelbti: Bet rūpestis šio svieto ir vylius bagotystės užtroškina žodį NTMt13,22. Jei tarp erškėčių [sėkla patenka], tad norint nuremia šaknį ir turi drėgnumo gana, bet ant galo erškėčiai užtroškina DP99.
| refl. Sut: O kuri puola erškėčiuosn, tie yra, kurie klauso, ir nuog sielavartų ir nuog turto ir gėrių gyvenimo eidami ažusitroškina ir neatneša vaisiaus SPI339.
5. KI131 caus. užtrokšti 4: Užtroškink ugnį vandenimi J. Uždėk kokį dangtį ar dangalą, kad ugnį užtroškintumi S.Dauk. I žemėms greitai užmeti, užtroškini̇̀ tuokart, i paliekta anglys Slnt. Atomą jug nelabai užtroški̇̀nsi Rdn.
ǁ prk.: Širdėse užtroškinat kibirkštėlę meilės Dievo brš.
6. sušvinkinti: Pameta ką, užtroški̇̀na, negal trobo[je] būti Krš. Jeigut jau ilgai rauginsi, užtroški̇̀nsi odą, ta negerai būs, reik neužtroški̇̀nti Krž.