tratė́ti, trãta, -ė́jo intr.
1. I, Jn, Š, RŽ, Sr, DŽ, KŽ, Kv skleisti braškėjimo, lūžinėjimo garsą: Trãta tvora NdŽ. Trãta kardai į šalmus NdŽ. Ledas trãta Šl. Stiklas trãta J.Jabl(Krš). Rytą jau eini, žiūri, kiši rankas – jau trãta [linai], sausi Škn. Šiaudinukai, kai pačiupinėji, žiedukai trãta Krž. Eina [žmogus] par mišką, šakos trãta Žr. Kad švilpia [vėjas], kad sienos tos trãta Grnk. Būdavo, trãta i trãta ta siena pagu[l] pečių – trakš trakš trakš Bsg. Toros nu vėjo trata Krkl. Ta lova trãta, kad aną vel[nia]s! Tl. Tratėjo jos bokštų galingieji rąstai nuo smūgių HI. Kad šitą liepą vėjas pūsdavo, tai tratė́jo PnmR. Tad pradeda medžiai tratėti, braškėti (perkūnui sugriaudus) TS1900,1. Daugiaus vėl einu einu per tą mišką, klausausi, girdžiu: trata, braška, barška BsPII92(Šl). O toros tratė́s (labai šals), kelk tu, kulk Rt. Rytmetį, ka reik lįsti iš tų patalų, o speigas, o trãta toros Žr. Toros tratė́jo braškėjo, kas ten dėjos! Brs. Šalta, trãta langai – eina į mokyklą Rdn.
| Tą dieną buvo tratą̃s speigas Šts.
| prk.: Ožkarietė, jug yra tratą̃ rietai (sakoma apie laibakoję) Šts.
^ Tratančiasis medis girio[je] visumet ilgiau stova Plt. Trãtančioji eglė ilgiau stova Stk.
ǁ grikšėti: Ka savaitę verpsi, sekmadienį par aslą eini – kojos trãta par narius Žlp. Neišplauni [salotų], žemės trãta tarp dantų Krš. Džiovinsi, teip sudžiovinsi tą klecką, ka griauši, tratė́s dantys Sd.
| Verža, plėša galvą, rodos, nūplėš, pradeda tratė́ti Kv. Tratė́te trãta galva – būs kelmas Krš.
| prk.: Atsisėdom, valgom – kriauklai mūso trãta Žlb. Valgo, net žandai trata Vaižg. Prisivalgė, kad šonai trata Žem. Atidirbsi, ka i šonai tratė́s Kv. Taip tvirtai dantis sukando, taip sukando, kad žandikauliai tratėjo J.Marc. Katrė su kočėlais daužė [kočiodama], net stalas tratėjo Žem. Kad kėliau smagų, tai mano kaulai tratė́jo J. Dirbu, ka kaulai trãta Tl. Ka dirbo visi, ka nariai tratė́jo Yl. Išeis už vyro [tinginė mergina], dirbs, ka subinė tratė́s Krš. Suvystysi vaiką, ką tratė́s Kv. Ka bučiuojas, ka nosės trãta Žml.
ǁ būti labai išdžiūvusiam: Reik čia lytaus kaip nežinau ko, viskas trãta Krš. Išdžiūvo viskas, trãta marškiniukai Krš. Išdžiūvę buvo rugiai, tratą̃ Vg. Pačiupinė[ja], veiza, ka būtų tratanti̇̀, ka būtų gerai iškepusi Als.
ǁ prk. būti labai prigrūstam: Prisišienavom, daržinės trãta Rdn. Du dideliausiu vežimu nupjovė tratančiu Šts. Turam drobužio, spintos trãta Krš. Prisikriauna visa ko [miestelėnai vaikai], mašinėlės trãta KŽ. Kol nuvažiavom, trãta [prisigrūdusi] bažnyčia Krž. Kontoros prisėdusios, trãta, o darbininkų mažai Rdn. Snarglinės (užkandinės) pilnos, trãta Krš. Tratė́davo kamara nu kipių su smalčiu, sviestu Trk. Silko skrynės kaip ledo, trãta Krš. Tie vieškeliai tratė́jo [frontui traukiantis] Krkl. Stalas būs nudėtas, ka tratė́s Jdr.
tratančiai̇̃ adv.: Šiaudų maišą prikimšau tratančiai̇̃ Vkš. Tratančiai̇̃ žmonių prilindo Vkš.
| Tratančiai̇̃ privalgiau, nu stalo nebgaliu nė atsikelti Vkš.
2. L, DŽ spragsėti nuo karščio, ugnies: Medžiai trãta ugny J. Degdamas šlapias medis trãta Krkl. Šiaudai degdami tratėjo, o dūmai pradėjo po biskį smilkti par tą vietą, kur buvo vagių lendama BsPII147(Rz).
ǁ liepsnoti kibirkščiuojant, spragsint: Sau dega [namas], ugnis trãta Sd. O ugnelė vis trata, vis traška, pliaukši A.Vien. Linksma ugnelė tratėjo ugniavietėje kibirkščiuodama LzP.
ǁ pleškėti, smarkiai degti: Ėmė tratė́ti daržinė DŽ1. Sausi medžiai – trãta sutrata kaipmat Krš.
3. poškėti, trinksėti: Trãta kulkosvaidžiai DŽ1. Vėl su kulkosvaidžiais, su šautuvais tik eina, tratė́te trãta Vkš. Tą naktį nepamiegojom, ka pradėjo tratė́ti Yl. Girdžiu per miegus – lyg trãta Kt. Tie vaikai bildės, tratė́s, ūš, o aš turėjau kantrybę Sd. Pradėjo viščiukai tratė́ti kiaušiūse Tl.
| Virpi taip, ka tas lėktuvas užeina, ka dantų negal suleisti, dantys trãta Klk.
| Perkūnija bilda, trãta Vkš. Tad visi ėmė grūstis į tą vietą, kur tratėjo būgnas V.Myk-Put.
ǁ prk. gausti, aidėti: Kambarys tratė́jo nuo dainų Škt. Raudėnai, Kuršėnai trãta nu liežuvių Krš. Vakariukai tie trãtantys būs Ub.
4. NdŽ trankiai važiuoti, bildėti: Pradėjo tratėti barškėti nuo klebonijos vežimai Žem. Šįryt visą rytą žmonės kelučiu į Jurbarką tratė́jo Vdžg. Tratėsim į turgų Pkr. Važiuos važiuos i užmigs, arkliai patys tratė́s Šauk. Reik tratė́ti, turu darbo daug Nv. Ilgi svečiai pabosta, tratė́sma numie Krš. Jau tratėsiu ant numų Grd. Einu arčiau – kažkas par krūmus tratė́jo i nutratėjo Ll. Kordušas tratėjo į laukus rimtas, santūrus, išdidus J.Marc.
^ Vargas, sunkus kalną, paleistas pakalnėn lengvai tratėjo rš.
5. šlamėti, čežėti: Tratą̃s nau[ja]s piningas Šts. Tratanti šimtinė Šts. Trata po raštus, sklaido popierius Lk. Jau ji trãta po tus popierius Skdv.
ǁ Šv prk. puošniai rengtis: Išsitaisiusios mergos, trãta Rdn. Išsitaisė išsicackino baisiausiai, trãta Krš. Pasirėdžiusi – trãta visa! Trš. Straini – eina tratė́dama, kvepėdama Krš. Prisipirko medžiagų, eina tratanti̇̀ Užv. Žmonys daba silkais trãta Trš. Išlepinta, išpustyta, išsitaisiusi, tratanti, muslinuota krakmoluota, ir eis pastyrusi kaip pūslė Žem.
ǁ tviskėti, blizgėti: Gyvenk sau, ka tik tau tratė̃tų visi pašaliai Trk.
6. G117, BS145, DŽ, KŽ daug šnekėti, klegėti, plepėti: Ka pradeda tratė́ti, ta i trãta kiauras dienas Tl. Tarška trãta be parstojo Užv. Pasakytų ir užtektų, ale ne – trãta be vieno galo Krš. Ta močia trãta i trãta, niekad nenustoja Ps. Tratė́jo boba, kol tik aš iš akių pražuvau Pln. Ant prieklėčio prisėdę bobų, tik šneka trãta Srv. Atsisėdo tokia boba ant maišiuko i trãta Krž. Ka linksmios, ka trãtam, o paskiau nuknebo nosės Rdn. Et, sužiūrėsi jos, trãta trãta, nei kas suprast, nei ko klausyt Dgl. Ta boba iškalbinga: trãta i trãta Rd. Ta boba labai tratanti̇̀ Krš. Nuo Babtų, kai[p] tu lenkiškai netratė́si: visi šnekėjo lenkiškai Bb. Nors kartą nustok tratė́jusi! Krtv. Netratė́k, o dalyką veizėk! Krkl. Įpuolė, pradėjo tratė́ti, vyras tildė Krš. Tratėjo visai nebegalvodama, ką trata J.Paukš. Trata, plepa [bobos] viena kitai užšokdamos Žem. Tu nežiūrėk kitų! Darbui galo nebus. Savo žiūrėkis, – trata anyta, vis labiau įkaisdama V.Bub. Ko boba trata? Rdn. Da Magdė norėjo ir daugiaus tratėtie Sz.
| Tratė́davo: viena pradeda, antra, trečia, ketvirta (apie sutartines) Grž.
^ Trata kai eglišakių tvora Sln, Šd, Vl, Vlkj, PPr430(Ut). Tratėjo kaip kulkosvaidis J.Marc.
tratė́tinai adv., tratė́tinos: Tai kalbelė – tratė́tinos trata Krš.
ǁ M burkuoti, ulbėti.
7. prk. šiaip taip gyvuoti: Kaip gyvenat? – Trãtam Kv. Tratù, greit jau važiuosu numie (mirsiu) Rdn. Daba to[je] kaimo[je] yra dvi poros tratančių̃ senių Stl. Susirgo vyras, o aš ir jau toki tratanti̇̀ buvau End. Mama trãta trãta su plaučiais Kv. Po truputį trãtam, i tiek Kv.
◊ dañtys trãta labai (nekenčia): Nekentąs tinginių – dañtys tratą̃ Krš.
atitratė́ti, ati̇̀trata, -ė́jo intr. KŽ, Lg triukšmingai ateiti, atvykti: Kas čia ati̇̀trata? Pkr. Atitratė́jo ta nelaboji, tujau lerma didžiausia Krš. Palauk, atitratė́sma, paviešėsma Krš. Girdžiu, kažkas atitrata per krūmokšnius rš.
| prk.: Atitratėjo kaip sunkūs ratai per grubežį mokslo pusmečio galas rš.
įtratė́ti, į̇̃trata, -ė́jo
1. intr. trankiai įvažiuoti: Važiavau, važiavau, rods, gerai, įtratė́jau į kiemą kaži kokį Rdn. Munasis įtratė́jo visai į kitą namą Šll. Įtratė́jau į virbus su velniais Trk. Tėvas žentą palydėjo, žentas į laužą įtratėjo LTR(Krš). Žiūrėk, nėra dienos, kad koks bimbalas neįtratėtų į dvarą LzP.
2. refl. Ser įsileisti tratėti, traškėti.
3. refl. prk. trankiai įsišnekėti, įsiplepėti: Įsipliurpė, įsitratė́jo motriškos, ka tu besustabdytumi! Trš. Įsitratė́jo bobos, nebė[ra] galo – amžiais teip buvo i būs Pln.
ištratė́ti, i̇̀štrata, -ė́jo intr.
1. Rtr, Š, NdŽ, KŽ kurį laiką tratėti.
2. prk. kurį laiką šnekėti, plepėti: Dvi dienis ištratė́jo supykusi Klk. Ana i̇̀štrata dienų dienas Akm. Ištratė́s liuob valandų valandums Rdn.
3. Rtr, Š, NdŽ, KŽ greitai išvažiuoti: Atsikelk, ankstie rytą ištratė́sma Krš. Jonis par žiogrį ištratėjo, į Onės kamarą įbrazdėjo LTR(Žd). Ištratėjo į malūną Žem. Ir išdulkėjo ištratėjo visi, tuo pat nemigusiu vežėju vedini Vaižg.
4. išplyšti: Kai pakelsu rankas, [suknios] pažastys ištratė́s Kv.
nutratė́ti, nùtrata, -ė́jo intr.
1. su garsu nulūžti, nugriūti: Uosiai, kur yra, visi nūtratė́s Lkv.
2. smarkiai apdegti, nudegti: Pareitais metais beveik visas miestelis nutratė́jo Vvr.
3. prk. nušnekėti, nukalbėti: Plepa plepa i nùtrata Kair.
4. LTR(Kltn, Sln), Ll, Ds greitai nubėgti, nuvažiuoti: Nutratė́jo visa [vaikų] govėda Krš. To zuikio nebėra, nutratė́jo Lpl. Su žiemiu nustūgavo, nutratėjo gilyn į girią ir alkanos vilkų gaujos A.Rūt. Kurtai pėdas uostinėjo, žents par girę nutratė́jo JD417. Motociklas pasišokinėdamas nutrata V.Bub. Ir patsai [velnias] susisuko ant girios, su didžiu šturmu ir alasu par girią nutratėjo DS241. Pilnas vežimas prisisėdęs nutratėjo stačiai Žem.
5. prk. numirti: Pasiligojusi ilgiau gyvens, o tas netratąs i nutratė́s kumet Krš.
patratė́ti, pàtrata, -ė́jo intr. NdŽ
1. Ser sutraškėti, subraškėti: Mokytojas kad patemps už ausies, ka galvutė tau patratė́jo Škt.
2. menk. paplepėti: Pasigyrė patratė́jo, o tikrai kaip reik, pasakyti negalia Krš. Patratė́k dar, gausi iš mazginio par nosį Krš. Pàtrata anos kaip i bobos Rdn. Žmona jo karštesnė, mėgo pasibarti, patratėti ant šeimynos ar ant kaimynų Žem.
| refl.: Tėvas atėjo pasitratė́t Pc.
partratė́ti, par̃trata, -ė́jo intr. tratant parvažiuoti, pareiti: Par̃trata jau bobos iš turgaus Krš. Lauk, i mas tūjau partratė́sma Grd. Pargarga partrata iš turgaus vežimų eilės rš.
pértratėti intr. kurį laiką šnekėti, praplepėti: Susėdo i visą vakarą kaip jei pártratėjo Rdn.
pratratė́ti, pràtrata, -ė́jo intr.
1. prašnekėti, praplepėti: Pratratė́jom visą vakarą trijuo Krš.
2. Ser greitai pravažiuoti, praeiti.
pritratė́ti, pri̇̀trata, -ė́jo intr. prišnekėti, priplepėti: Pritratė́jau, primarmėjau, trauksu numie Krš.
sutratė́ti, sùtrata, -ė́jo intr.
1. Ser imti tratėti, braškėti: Sienos sutratė́jo DŽ1. Pirma miškas sutratė́jo, i prapuolė [vaiduoklis] Grz. Taip ant to žodžio pasidarė dūmai geltoni vežime, ir tujaus vėjas sutratėjo ir suūžė DS257. Tiktai tvoros sutrata [velniui atėjus] LMD(Žg).
^ Nuo varškės kaulai sutratės TDrI33.
ǁ NdŽ sugrikšėti (apie sąnarius): Atsisveikinant jis man taip suspaudė ranką, kad pirštai sutratėjo J.Avyž.
2. L, NdŽ tratant sulūžti: Šieno prisikrautum, ratai i sutratėtum, jei be gelžių End. Iš antro karto ara, apent užkliuvo [žambis], tas žambis sutratė́jo LKT66(Brs).
3. NdŽ, Krš tratant sudegti: Sutratė́jo daržinė DŽ. Namas užsidegė ir sutratė́jo DrskŽ. Par gaisrą sutratė́jo nauji trobesiai Jnš. Visas kaimas supleškėjo sutratėjo rš.
^ Kad jis kur galais sutratė́tų! Žvr.
4. supoškėti: Tik staiga sutratė́[jo] automatas Lbv. Supokšėdavo pavieniai šūviai, retkarčiais sutratėdavo kulkosvaidis, ir vėl ramu rš.
ǁ L subildėti, sudundėti: Po kiek laiko visa padangė sutrata subilda, lyg geležimi kaustyti ratai nusirita per dangų ten, kur mūsų trobos A.Vencl.
5. NdŽ imti garsiai plepėti: Beveik springdamas žodžiais sutratėjo storulis A.Vencl.
6. NdŽ garsiai kalbant sueiti: Šešios bobos sutratė́jo, trukšmas baisiausis Krš. Sutratė́jo visi į krautuvę pirkties Krš. Visi sutratė́jo į vidų Nv. Jau, girdu, suvažiavo arkliai, sutratėjo Yl.
užtratė́ti, ùžtrata, -ė́jo intr.
1. imti tratėti, burgzti, ūžti: Užtrata traktoriai, gaudžia į žemę kalamos sijos E.Miež.
2. NdŽ su triukšmu greitai užeiti, užvažiuoti, užriedėti.
| prk.: Griaustinis raičiojosi po dangų nuo vieno krašto iki kito, užtrata aukštyn, nubilda vėl žemyn rš.