tem̃pti, -ia, -ė KBII154, K, Rtr, NdŽ; Sut, N, M
1. tr. R, R98, MŽ, MŽ129, Sut, Rtr, KŽ traukiant, tęsiant daryti ilgesnį, platesnį, didesnį, tęsti: Siaura oda, reikia tem̃pti DŽ. Su ranka tūra, su koja tem̃pa aną (avikailį) Žlb. Tem̃pia kiek gali [audeklą], kad kraštai nesudribt Kpč. Tem̃ps tem̃ps tem̃ps takus ir ištampys Vkš. I vienas tem̃ps, ir antras tem̃ps, ka tas milas kuo kiečiau susiritintų an kočėlo Kl. Tempk savo ranka kilpinį CII544. Kai tempiamais lašiukais lašinu, lėlelė išsitempia, ir geriau matau Jž. Ilgųjų kaulų lūžgalius galima atitaisyti ir ilgesnį laiką tempiant galūnę rš. Varlė pamatė jaučio didilumą, norėdama tokia didelė būti kaip jautis, pradėjo tem̃pti savo rukšlotą kailį PP12. Lūpos šiepėsi iki ausų, tempiamos nesuvaldomos šypsenos J.Avyž. Brakš atidariau savo skrynelę, išėmiau skripyčias ir dzen dzen pradėjau tempti stygas M.Valanč.
| refl. Rtr, NdŽ, KŽ: Vieni autuvai tem̃piasi, kiti traukiasi DŽ1. Pirštinė tem̃piasi NdŽ. Stori parpinai, o žali lankai, tai į ilgumą tem̃pas, apskritumo neliekta Krž. Su silku i bovelna auda, ans tem̃pas Pkl. Parlaužia, kai tem̃pias tas pluoštelis sau, tai gatavi [linai] Kri.
^ Valgyk, kiek pilvas tem̃pas (kiek gali) Rdn. Rėkia, net sienos tem̃piasi Dkš. Pilna bažnyčia žmonių, net sienos tem̃piasi Dkš.
2. tr. gaminti, daryti tęsiant, traukiant: Vielą tem̃pia iš geležies DŽ. Tem̃pti vielas NdŽ.
| Teleponus tem̃pti (vesti) Ggr.
3. tr. PolŽ61 suėmus traukti tvirtai ką besilaikantį, laikomą, besispiriantį ar pan.: Vienas tem̃pa, antras neduoda, ir prasideda peštynės Lkv. Už čiupryno pradėjo tem̃pti, mušti Vkš. Kurgi dabar tempi̇̀ siūlą – nutruks Sdk. Par talkas zuikį liuob gaudys, kokią vivę tem̃psma Pln. Į kiemelį įjodamas, bėrą žirgą šankindamas, pentineliais spausdamas, laužtineles tempdamas StnD14. Į dvarelį įjodamas, bėrą žirgą mudrindamas, kamanėlius tem̃pdamas, muštukėliu dauždamas JV378. O aš teip apsikabinau, o ana už kojos tem̃pa Šts. Tėvelį turėjau iš paskos už palo tem̃pti Varn. Tem̃pti ką už pečių NdŽ. Jis tą arklį tem̃pia betem̃pia, o arklys į duobę [Nemune] pateko ir priputo Skr. Rapoliukas atsargiai užsidėjo ant pečių [akordeono] diržus, atsegė dumples ir, po truputį jas tempdamas, virpančiais pirštais prisilietė prie baltų klavišų rš.
ǁ suėmus tęsiant, traukiant skaudinti: Tem̃pti ką už ausų NdŽ. Tem̃pti kam ausis NdŽ. Bausdavo jau žiauriau kaip dabar, jau užpykdavo, jau už ausų tem̃ps Kv.
4. tr. traukiant vilkti, rengti, mauti: Ka nemoka apsivilkt: tem̃pia tem̃pia Jrb. Ans pribėgęs tem̃pa tus batus Dr. Nuo mirštančio žmogaus tem̃pt drebužį tik jau visai neįmanoma Slv. Sėdo [Paurukas] ant lovos krašto, graibė kojomis autus iš palovio, stojo į medipades, tempė žiponą ant kupros J.Balt.
| refl. tr.: Geriausią suknelę an savęs tem̃piasi Ig.
5. tr. NdŽ, KŽ, Rm sunkiai tęsti, vilkti, traukti ką paviršium: Pradėjo tem̃pti iš lovos lauku Kv. Tem̃pk, ar patempsi tą maišą DŽ. Nuplaukia [šuva] vidurin ir tem̃pia iš ežero [pašautą antį] Imb. Mes irgi šieną ant beržų sudėdavom ir virvę užrišdavom ir tada tempi̇̀ in krantą Krns. Užsikabina [geldą] už tos virvės i tem̃pia Pn. Anie su traktoriais tem̃pė [akmenis] pri kelio Bdr. Arkliukas tem̃pia kuprą išpūtęs Gs. Kam tu tokį vežimą ir sukrovei, arkliai vos vos tem̃pia Žvr. Vaikas įsiręžęs tem̃pia pilnas malkų rogeles Ps. Eina klojimą, tem̃pia ratus Pn. Uždenk kumpotą: galia kokia musis įlėkti, paskuo i tem̃pk lauka Vkš. Triskart užmetei bradinėlį, tai kap tik tem̃pt (daug) žuvies Dg.
| prk.: Inskinkei vargan, tai ir tem̃pk, aš jau negaliu padėt Ktk. Tiek metų tem̃pė tem̃pė (vargo) – ir sveikatos turėjo Vrn. Aš vis turiu tave tempti iš visokio purvo I.Simon. Tempi mane atgal į teorinius tyrinėjimus, bet tai mane atitraukia nuo praktinių pareigų rš.
^ Tempa kaip šuo ragutes priš kalną LTR(Yl).
6. tr. DŽ, Akm, Lnk, Šl, Jsv, Mžš, RdN, Pnd, Slm, Tvr jėga vesti: Tempù atsispyręs, neina Rdn. Tempiaũ tempiaũ až ragų – neina ožys Ktk. Kur nori, te mane karvė tem̃pia Vj. Tą piršlį ten jau tem̃pė karti Trk. Tą karvutę tem̃pė i nutempė Grš. Iš ryto gyvulius vis tem̃pdavo laukan Krs.
| prk.: Ta, penkiais kur mokinas, tempamà yra Trk. Darbai tempia mus į pavėsį mūsų saulėtos tėvynės A1885,26.
^ Mane kap namo kas tem̃pė, negalėjau nubūt Mrc. Miške gimus, miške augus, parėjus namo, prieš kalną tempia (lazda) LTR(Nj).
temptinai̇̃ Svečiai [vestuvėse] iš karto paprašyti nesėsdavo už stalo, gaudavo temptinai̇̃ tempti LTR(Kltn).
| prk.: Visa kultūra žmonystės temptinai tempia prie visatiškumo A1884,10.
| refl. tr.: Susitinka turguo, tem̃pas vienas kitą į snarglinę Krš. Dvi mergos sukimba muni ir tem̃pas, o aš nenoriu nė katros Šts.
ǁ refl. tr. su savimi, kartu vestis, vedžioti: Rugius pjaunu, tai vaikus tempiúos [į laukus] Mrc.
ǁ prk. vilioti, masinti: To boba duodavo kokį te šamarlaką i tem̃pdavo tuos bernus Mžš.
7. tr. DŽ, KŽ, Rg, Rsn, Ms, Trk, Ėr, Mžš, Jon, Kpč, Mrc, Vrn sunkiai nešti: Tempiaũ akmenis į krūvą NdŽ. Tempiaũ kibirus vandens NdŽ. Šitokį gezulį tempei̇̃ be reikalo Aln. Tempiaũ tempiaũ iš miško malkas, iš [savo] pašalės čėdiju Sug. Aš ėjau, tempiaũ šieną kūtėn ir ant kūtės Krs. Tem̃pėm iš prėslo dobilus visą dieną Vžns. Šieną tem̃pia ant naštos Šmn. Tem̃pia, tem̃pia maišais žolę [gyvuliams] Klt. Tai vaikelis ir patrūks tą vandenį bètempdamas Vvr. Autobusas paleidžia stotė[je] – tem̃pk vark tus kresčius Vdk. Vienas jų tempia kelias vantas ant pečių, kitas – šluotą, trečias – skujinę kaip kupstą V.Krėv.
| prk.: Tie tėvai tem̃pia i tem̃pia tiem savo vaikiem, paskutinį kąsnelį ištraukia iš burnos LKT259(Jnšk). Kaip skruzdėlė jis (M.Untulis) rinko ir tempė lietuviškus žodžius lietuvių kalbos žodyno kartotekon rš. Seniau vargą nešėm, tem̃pėm Rud. Lietuviai po šiai dienai tempia sunkiausią jungą prispaudimo ir politiškos nelaisvės A1886,186.
^ Ir pelė savo urvan tem̃pia Mlt.
ǁ gabenti: Vis tiek visi tem̃pia į ligoninę [gimdyti] Upn.
8. tr., intr. iš ankštumo, sutinimo ir pan. veržti, spausti: A kelnių subinė netem̃pia? Jrb.
| impers.: Išvirė grybus, net mum pilvus tem̃pė Gdl. Verža, teip tem̃pa, tus viršus kojų sutempa Yl.
ǁ tr. varginti, alinti: Y[ra] smagiai kulti, jeigu nesutara – rankas tem̃pa LKT73(Eig). Mane tem̃pia i tem̃pia liga Jnš.
ǁ tąsyti, sukelti traukulius: Raugulys tem̃pia Žlp.
9. tr. tiesti, ištiesti: Rankų negaliu tem̃pt kiek reikia Kp. Po dešimtį kartų mirkysi i tem̃psi [audeklą džiovinti] Žlb.
| refl.: Jį (stoties viršninką) išvydę, žandarai ir stoties tarnai tempiasi, nurimsta Pt.
^ Plaukai šiaušias, gyslos tem̃pias, velnias plikas skylės ieško (audžia) Ds.
ǁ refl. ręžtis: Žiūrėk, jau karvė tempias, – gal eis galynėn Lš.
10. refl. S.Dauk, NdŽ stengtis: Turi tem̃pties, stengties, biškį laisvai leidi laiką Kl. Kad ir gražiausią moterį sutikęs, ponas Skrodskis jau nebesitempdavo kaip anksčiau, nebekeldavo galvos, neberaitydavo ūso V.Myk-Put. Tempėsi vyrai, tempėsi ir moterys iš paskutiniųjų, bet argi su tokiu velniu susidėsi – lyg jam ir nuovargio nebuvo, lyg jam ir rankų nemielindavo V.Krėv. Matyt, ir ši šalis iš paskutiniųjų tempiasi, kad neatsiliktų nuo visų kitų Europos kraštų Šlč.
| Tem̃piasi tem̃piasi vieni prieš kitus (ginkluojasi), o karo vengia Vp.
11. refl. spirtis, priešintis: Vesk – tem̃piasi, neina [karvė] Rs. Tem̃pės tem̃pės karvė, i palikau čia graužt Klt.
^ Tempias atbulas kai meška vedama Sln. Tempias kai ožys vedamas Sln.
12. karti: Kai pasibaigdavo vestuvės, tada jį (piršlį) kardavo, tem̃pdavo po balkio LKT120(Bt). Ot, kad jį temptų̃ ant kartuvių! Smn.
| refl.: Jis atsigulė, žiūria, ka pati tem̃pias Kln.
13. refl. šnek. smarkiai griūti, klotis, tiestis: Ka tempiáus an ledo Ms.
ǁ gulti, atsigulti: Vilkias, tem̃pkias (gulkis), pailsink kojas Krš. Gana valkiotis, tem̃psiesiu Prn.
14. intr. šnek. smarkiai augti: Po lytaus apynys tem̃pa po sprindį par naktį Dr.
| refl.: Mažoja to tai da tem̃pias, da kiek paaugs Slm. Auga, tem̃pias kasdien – pavalgyt reikia Pv. Vieni lenda į žemę, kiti tem̃pas Krš. Ir mažiukas paršiukas pradėjo tem̃pties DūnŽ. Išeis pašalas, žolelė ims tem̃pties, gyvoliams būs gerai Krš.
| prk.: Miestai tem̃pas didžiausiai, kas beiššers?! DūnŽ.
15. tr. šnek. auginti: Šioks toks tem̃pa sodną DūnŽ.
16. intr., tr. šnek. sunkiai, vargingai dirbti: Viena tempù, viena dirbu Krš. Aš da tempiù vis tą patį darbą Krs. Tem̃pėm i tem̃pėm kap arkliai abu Str. O pats už trejus metus algos nė permušto grūdo negavo. Ketvirtus dykai tempia J.Balt.
17. intr. šnek. įstengti, tesėti (ką daryti): Metus kitus gal da tem̃psme, kaip jau visai nebegalėsme, nebelaikysme [karvės] Mžš.
ǁ įstengti gyventi, išgyventi: Gal da kokius metus kitus patem̃ps, tik jau daug netem̃ps Jrb. Ir tu nebeilgai tempsi̇̀ šitei besdarbuodama Užp. Svaitė[ja], ilgai nebtem̃ps Krš.
18. spirti, versti, raginti ką daryti: Jeigu nori gyvent – tem̃pk jį paskui save [dirbti] Upt. Čia išleidžia iš ligoninės, čia vėl tem̃pia šviest Slm. Ka būtų tem̃pęs tėvas, gal būtų išsimokiusi Rdn. Liuob tem̃ps tėvai vaikus potrų kalbėti Šts. Kur darbingą, tai kaip šunį kokį tem̃pia ir tem̃pia Kp. Tem̃pia tėvus vaikai [gyventi] Vilniun, o tie nenori Ant.
19. griežtai imti spausti, barti: Reik vaikus tem̃pti, taip negal paleisti DūnŽ. Vaikeli, daba mumis tem̃pa iš visų pusių End. Aš būčiau jį tem̃pusi už tokius darbus (gėrimą, šėlimą) Grd. Tokius (išdykusius) vaikus reik tem̃pti Krš. Negaliu tem̃pti [dėl malkų], neturu kiek reik piningų DūnŽ. Dabar dideliai su toms pyliavoms tem̃pa Šts. Kad tem̃pė už kiaušius, kad tem̃pė, vos neareštavo [valsčiuje] Ggr. Tempsiu ir gerai sutempsiu, jei neklausys, išvarysiu Žem.
20. tr., intr. šnek. vilkinti, delsti, traukti, atidėlioti: Liepė sunešt varinius daiktus, ale vis da tem̃pia Pn. Ateina dirbti, tem̃pa tem̃pa, nėkaip nepradeda Rdn. Šį rudenį pradėjo sopėt koją rieše, rankas, al da vis tempiù, neinu pas daktarą Krs. Darbą tem̃pė tem̃pė par visus metus, o ant galo – nebesuspėjo Upt. Ilgai netem̃pkit, ateikit greičiau Ukm.
| Žinai, senas tempi̇̀ dienas, kol pašauks Krš.
^ Tem̃pė tem̃pė, tem̃pė tem̃pė kaip šūdiną virvę Lk.
| refl.: Taip i tem̃pas tie reikalai nesutvarkyti DūnŽ. Atidėlioja vis, tai teip ir tem̃piasi tolyn visi žadėti darbai Krs. Pagonys iki paskuojo tempas ir nenora krikštyties S.Dauk.
21. intr. trukti, tęstis: Ko taip ilgai tem̃pa ta liga? DūnŽ. Be kokios atlaidos tem̃pė cielą mėnesį [šaltis] Vvr.
tem̃pusiai adv.: Šią naktį yr[a] gerai tem̃pusiai, ka visur yr[a] pašalusiai Vvr.
| refl. Slm: Ilgai negal tem̃pties – būs koki parmaina Šts. Tem̃pas ta betvarkė iš senovės Krš. Ilgai galia tem̃ptis skola, jeigu tik po tiek atskaito Slm.
22. lėtai, tęsiamai kalbėti, dainuoti, tęsti: Tem̃pia tem̃pia kai gylio žarną i nieko nepasako Zr. Dainą tempi̇̀, kad būt ilgesnė Plv. Netem̃pk gi teip, greičiau dainuok! Upt. Tem̃pia tem̃pia [dainuodamas] ir dvasios pritrūksta Pn. Balsą gali tem̃pt minutę Antš. Ji plonu virpančiu balsu aukštai ir ilgai tempia J.Paukš. Kaltinėnūs baisiai tem̃pia [tardami] Nmk.
ǁ tęsti, tvirtinti (kokią mintį): Bet romanams skaityti laiko lieka, – tempia Karalienė savo I.Simon.
23. intr. tęstis, driektis, plytėti: Nežinau, kur ta žemė tem̃pia Pn.
| refl.: Mano žemės nat anoj pusėj plento tem̃pės Srj. Deikiškių pušynė tem̃pias toli toli Vb.
24. šerti, kirsti, tvoti, duoti: Galėjo bi kam į ausį tem̃pti Trkn. Tris sykius jis ka tem̃pė su diržu par strėnas Jrb. Kap tem̃pė arkliuo botagu, tai net kraujas pasrodė Grv.
25. greit bėgti: Kad tėvs šunis švilpė, žents par laukus tempė LTR(Žr).
26. refl. šnek. vos, lėtai eiti: Tem̃pias kai musia per smalą Švnč.
ǁ sekioti: Tem̃pias iš paskos kaip šūdina virvė Tr. Tem̃pias ir tem̃pias iš paskos kaip uodega Ds.
27. tr. šnek. godžiai gerti, maukti: Tem̃pa ir tem̃pa šalčiausį vandenį, be pradės da dvėsti Vvr. Vyrai susėdę tempė alų rš.
28. refl. ginčytis: Klebonas tem̃pės su parakvija dėl klaupkų takso Šts.
◊ ant sàvo kurpãlio tem̃pti auklėti savo būdu: Viktarą bobos buvo pradėję tem̃pt ant sàvo kurpãlio, ale nepasidavė Slm.
ant vi̇́eno kurpãlio tem̃pti taikyti vienodus kriterijus vertinant, aiškinant: Viską ant vieno kurpãlio tem̃pti NdŽ.
aũsį tem̃pti įdėmiai klausyti: Veltui tempei ausį, norėdamas išgirsti rš.
dambrą tem̃pti rengtis verkti: Ko jau tep dambrą tempi?! Alk.
į šviẽsą tem̃pti demaskuoti: Tai ko jūs delsiat? Tempkite drąsiai į šviesą! rš.
jùngą tem̃pti; A1884,71 būti kieno priespaudoje: Sukilimas bus bendra ir mūsų, ir jūsų, ir turbūt visų Rusijos imperijos jungą tempiančių tautų kova dėl žemės ir laisvės V.Myk-Put.
lū́pą tem̃pti rengtis verkti: Jau mergučė tem̃pia lū́pą – šauks Jrb. Jau motina tylia, jau lū́pą tem̃pia Jrb. Kreivukai pažiūro vaikas, tem̃pia tem̃pia lūpùkę DrskŽ.
óžį tem̃pti Trk vemti.
pil̃vą tem̃pti sotintis: Pil̃vo netem̃psiu iš to darbo, mažas uždarbis Šts. Taip tvirtieji galvijai, supuolę šlemšti pašarą, tempė savo pilvus Žem.
už ausų̃ tem̃pti Užv perdėtai kuo rūpintis, stengtis padėti: Negabus ir tinginys, iš klasės į klasę už ausų̃ tem̃piamas Rdd.
võs kójas tem̃pia apie labai nusilpusį: Badav[o], võs kójas tem̃pė, ir gerai Kpč.
anttem̃pti, -ia, añttempė žr. užtempti:
1. J, Š Ančtem̃psi an kurpalio, teip išeis puiki, išlenkti, aš pati esu dirbusi medpadžius Pkl.
2. Sermėgą vis kokią ne kokią zuperinę anttem̃psma KlvrŽ.
3. žr. aptempti 2: Jos sijonai siaurai antitempti I.Simon.
antitemptai̇̃ adv.: Tautrimienė glostosi liemenį ir glodina antitemptai pasiūtą juodą šnabždančią suknią I.Simon.
aptem̃pti, -ia, àptempė tr. Rtr, Š
1. LL97, Rd aptraukti, apdėti, apsiūti, apkalti ir pan. kuo iš viršaus ar aplink: Milelio aptem̃pdavo an kailinių Sdb. Nuspirkai medžiagos kokios i api̇̀tempei paltelį Klt. Koja [sergančio reumatu] kailiu apsiūta, aptemptà Klt. Pagalvė aptemptà šikšna KŽ. Àptempė su toliu visą trobikę Krš. A gerai dratu [tvorą] api̇̀tempei? Rš. Aptemptas tinklu bučius, etnografų nuomone, vėlesnio tipo už skalų ar vytelių rš. Auksais dantys aptempti – maknelės antmaustytos Šts.
| prk.: Žliūgė vėlek àptempė burokus kaip su drobe Krtv. Tik skūra an kaulų aptemptà – toks suvargęs Krš. Rudens dienoms visa žemė vortinklių aptempta Šts.
| refl. tr., intr. KŽ.
| prk.: Rytą teip buvo gražu, ale apsi̇̀tempė rūku Slm.
2. LL113,129, Vkš iš visų pusių suveržti, apspausti: Gumą deda, ka aptem̃ptų par juosmenį Rdn. [Drabužis] àptempa subinę, pilvas išsprogsta – negražiai pasisiūna Krš. Jauniem – tik kad būt api̇̀tempta visur Mžš. Pirštinės riešas arba kojinės atvartėlis paprastai mezgamas stulpeliais, kad standžiai aptemptų ranką ar koją rš. Aptemptas sijonas rš. Aptemptas švarkas rš.
aptemptinai̇̃
| refl.: Kelnės ankštos, apsitem̃pusios DŽ1. Apsitem̃pt diržu Lp.
3. LL112 apvilkti tampiu (glaudžiu) drabužiu: Aptem̃pti vaiką megztinuku DŽ1.
| refl. tr., intr. Š, Alk: Apsi̇̀tempiau nesavu megztiniu – mažas Ktk. Apsitem̃pia tą siaurą manteliuką – kai koks skilandis Jrb. Pamatė, ka rūbas švarus, tai ir apsi̇̀tempė jau Pv. Mergos sarmatos neturi – kelnėm apstem̃pę Slk. Do jai taisytis reikia, apstem̃pk kokia suknele, i gerai Klt. Ant viršaus gi buvo apsitempęs kailinius, bet atvapai A1884,143. Velnias toks su tokia uodega apsidaręs, apsitem̃pęs (ps.) Yl. Velnias norėjo jo (žmogaus) skūrą apsitempęs eit žmonių gąsdyt BsPIV62(Brt).
4. padaryti išlavinto kūno, miklų: Aptempti̇̀ vaikesai parvažiuona kareiviai Rdn.
5. aptvarkyti, paremontuoti: Daba ir iš lauko tos trobos àptemptos, i langai surėžti Ms.
6. tempiant, traukiant apvežti, apvilkti aplink: Kuinas vos àptempė vežimą aplink tvenkinį LKGII616(Jrb).
7. Varn apibarti: Reikėjo tą senį aptem̃pti, ka tylėtų DūnŽ.
◊ vélnio skūrà apsitem̃pti pasidaryti tingiam, rambiam: Anas apsi̇̀tempė vélnio skūrà Ds.
atitem̃pti, -ia, ati̇̀tempė tr. KŽ; Ser, atatem̃pti, -ia, atàtempė Š, attem̃pti, -ia, àttempė KŽ
1. atvilkti, atitęsti: Jį ati̇̀tempė tie kuliganai prie kelio i visą sumuštą paliko Vl. Atitem̃psu karukus, i sutilps medžiai Vkš.
| refl. tr. Š.
2. Vkš, LTR(Škn) prievarta, jėga atvesti: Jis nenorėjo eit – mes jį prievarta ati̇̀tempėm Ėr. Ką tu jį atitem̃psi – jis neis Jrb.
ǁ refl. tr. Kv, Krs su savimi, kartu atsivesti: Jy dajuto, ka duos už nuravėjimą šieno, – tuoj i močią atsi̇̀tempė [ravėti] Mžš.
3. Mrj, Vkš, Trgn sunkiai atnešti: Toli [v]anduo atatem̃pt žiemą Vj. Kažin ką jau čia atitem̃pia? Srv. Ati̇̀tempė karbą obuolių Dt. Kaip tiek atàtempei, rankų neištraukė? Aln. Kaip tu, vaikel, galėjai atitem̃pt iš kluono tokias dideles šiaudų rezgines? Skrb. Attem̃pk kelmą – sukaposim Pns. Ana ką tę šuva àttempia Lp.
| refl. tr. KŽ, Slm: Būč miškan nuėjus, šakas kelias atsitem̃pus Ssk. Ar jūs šitą [rąstą] atsi̇̀tempėt malkai? Sug.
ǁ Mžš, Slk atgabenti: Tik kaip paėmė niankos tą lovą, ati̇̀tempė ir tą jos jaunikį, toj lovoj gulintį LB216-217. Ne eglaitė, bet didžiulė eglė buvo atitempta ir įvairiaspalvėm elektros lemputėm apkabinėta B.Sruog.
4. traukiant, tempiant atstatyti į vietą: Kumet išnirsta koja, reik atitem̃pti, atspausti į vietą – po kelių dienų viskas praeina Vkš.
5. refl. įsiręžti, išsitempti: Iššoko dvasia iš tos lempukės i žiūri atsitem̃pus Klvr.
6. refl. šnek. ateiti, atsivilkti: Tai jau ir atsi̇̀tempė, atsivilko Plv.
7. refl. KŽ atsigerti: Atsitempiau pyvo BzF187.
◊ lū́pas atitem̃pti rengtis verkti: Jam nepatiko, jis atitempė lūpas rš.
įtem̃pti, -ia, į̇̃tempė K; L
1. tr. Mž517, Q50, H157, Sut, N, I, M, LL97,98 Amb, Š, Rtr, KŽ, Pns tiaukiant, tempiant padaryti ką stangrų, tamprų, stamantrų, nebepalaidą ar sutrauktą, ištęsti, ištiesti: Įtem̃pk virvę, arklius, kad nepabėgtum J. Įtem̃pti stygas DŽ1. Įtem̃pti vadžias NdŽ. Įtemptos virvės B. Plaukeliai tik iñtempta, takelis per vidurį Klt. Audeklui įtempti, kad jis audžiant nesusiaurėtų ir negadintų, nelaužytų skieto, buvo naudojamas sprąstis rš. Audeklas eina skersas, iñtempė tą kraštą Klt. Tokį šniūrą į̇̃tempa pri rąsto Brs. Įtempk raumenis KlK25,54. Gyslas įtem̃pti, išsiręžti BŽ264. Iñtempta karvės lenciūgas tvarte, pasiekė teliokas i žindo Klt. Šriubas sukaliojas ar antem̃pia, ar atleidžia šniūrą Vdn. Dratą įtem̃pia ir užkabina Slm. Dratą į̇̃tempė an namus Ėr. Juk kumiečiai atvarslus įtem̃ps, anus (arklius) su votegais įkapos Trk. Atsisėdi, koją įremi, pusę kelio laikai vadeles įtem̃pęs Pg. Įtempiamieji skridiniai PolŽ28. Geležtė įtempiama, stipriau priveržiant veržles rš. Drobinį ryzą imk, intem̃pk ir skusk peiliu – bus šarpos Aln. Burės įtemptos baltuoja saulėje ir lengvai linguoja I.Simon. O Jokūbs, strūnas įtem̃pdams, čirškino smuiką K.Donel. Jie savo kilpinį intempė kaip neprietelius BBRd2,4. Lova su drobe įtempta (su baldakimu) R331, MŽ443. Vario trimitais trimitavo, būbnais įtemptais būbnavo RD30. [Varlė] įtempusi kailį kiek vien begalėjusi S.Dauk. Įtempkite kalbos padargus rš. Balsiai vėl atitinkamai, pagal padargų įtempimą, skirstomi į įtemptus, pvz., mūsų ilgieji ė, y, ū, ir neįtemptus, pvz., e, i, u EncVIII1021. Kartais įtemptesnė būna ne balsio pradžia, o jo vidurys ar pabaiga KlbXV33. Zūbus įtempti N.
| prk.: Lygiai įtempęs dvasios stygas jis buvo visada ir visur rš. Mes esame iki ribų įtempę vadžias, tobulindami organizavimą ir valdymą rš. Kameroje atsileisdavo įtempti nervai rš. Turi turi intem̃pę, kad negert [degtinės] Klt.
^ Virvė par dau įtempta trūksta VP50.
| refl. Š, Ser: Įsi̇̀tempė audeklas į vidurį riestuvo rietant J. Laidai labai įsitem̃pę DŽ1. Ale teip sėdėte sėdžia [pakaruoklis], tik šniūras įsitem̃pęs Grnk. Veršis įsitem̃pęs ant lenciūgo i da tempias Jrb. Ogi nueinam [gurban], tai karvė teip įsitem̃pus, teip įkliuvus vartos Kp.
2. tr. prk. padaryti sudėtingą, painų, keblų, komplikuoti: Santykiai su kaimynais įtempti ligi paskutiniųjų V.Myk-Put. Padėtis šiame pasaulio rajone tebėra smarkiai įtempta sp. Santykiai įtempti̇̀ ir nedraugingi KŽ. Rungtynės buvo labai įtemptos sp. Į̃temptas žygis NdŽ. Nuotaika buvo įtempta T.Tilv. Kambaryje buvo įtempta tyla J.Gruš. Mūsų gadynės į̇̃temptas gyvenimas KŽ.
| refl.: Politinė padėtis dar labiau įsitempė rš.
3. su(si)kaupti, su(si)telkti, su(si)koncentruoti: Kokį daiktą įtem̃pk ieškoti, ir nerasi, o palengva – rasi J. Taip visi įtempti̇̀, dirbam kaip šunys Rdn. Visas jėgas įtem̃pti NdŽ. Į̃temptas dėmesys NdŽ. Įtempęs valią, jis prisiversdavo kurį laiką apie nieką negalvoti J.Avyž. Visas spėkas įtempti, stengties LL295. Pavakariop kieme arba laukuose įtempdavom klausą – bene išgirsime iš Gudelių būgno garsus V.Myk-Put. Žiūrau akis įtem̃pus i neįžiūrau Plv. Norėdama suprasti, kas buvo Irenos sakoma, turėjo ne tik ausis įtempti, bet ir akimis sekti kiekvieną jos stambių lūpų judesį Pt. Nesuprantamas ilgesys širdį traukia ten, kur protą įtempęs negali pasiekti rš.
įtemptai̇̃ adv.: Ji pabudo įtemptai besiklausydama, ir grumenimas tikrai tebesitęsė toliau I.Simon. Perbraukė veidą delnu, pastovėjo užsimerkęs, įtempai galvojo J.Dov. Rašė labai įtemptai, kartais pritrūkdamas jėgų, kamuodamasis dėl kiekvienos eilutės ir kiekvieno žodio rš.
| refl. I: Darbavaus įsitem̃pusi, kol apsidarbavau Šts. Anstem̃pus klausau ir sarmatinuos klaust, katro žodžio nesuprantu Žl. Kas pradėta, tai reikia įsitempus baigti rš. Sėdime, laukiame, visi truputį įsitempę J.Paukš. Tu per mažai neši, o aš baigiuos įsitempdams! V.Kudir. Su juoj (vyru) tik turėkis ir turėkis instem̃pus (sunku įtikti) Mrc.
ǁ intr. pajėgti, išgalėti, įstengti: Šoko bėgti kiek tik įtem̃pia BŽ151.
4. tr. įvilkti, įsivilkti: Į tą siaurąją [suknelę] neįtem̃ps – nė krust Trk.
| refl.: Vikst vikst trumpiausiu andarokeliu instem̃pus Klt.
5. tr. Q148 sunkiai įnešti, įtraukti, įvilkti: Vos į̇̃tempiau nešulį, toks sunkus buvo Š. Al kaip tu ją vidun įtem̃psi, tą kiaulę? Mžš. Ant kojų jau pats nebepastovėjo, reikėjo į trobą kaip kokį maišą įtem̃pti Vkš. Kai baigiasi vestuvės, akėčias iñtempia grinčion: sodina svočią išvežt Bgs. Vedė karvę girdyt įsigėręs, į̇̃tempė karvė senį Nevėžin, tas i nebeišlipė Mžš.
| refl. tr. KŽ: Vos įsitempiau ryšulį, toks sunkus surištas Š.
6. tr. jėga, per prievartą įvesti: Seniau tie pravodai: lyg i kokią kaltinykę į̇̃tempė klebonas, su žvakele eini Mžš. Tą piršlį į obelę įtem̃pę karti Trk.
| prk.: Kur velnias tave iñtemė, in šikną, in šikną! (bara vaiką) Azr.
| refl. tr.: Temptinai įsi̇̀tempė, taip nebūčiu ejusi Krš. Patėvis lyg replėmis suspaudė jį už alkūnės ir tempte įsitempė į vidų J.Marc.
7. tr. šnek. įtraukti, įjungti: Añtemptas darban labai buvo žmogus Dl. Tegul jį šaut tokį darbą: visąlaik žmogus tik iñtemptas ir iñtemptas Pv.
| refl.: Kad įsi̇̀tempė barties, tai be muštynių nesiskyrė Mžk. Jau aš į tą darbą įsitem̃pęs ir dabar nesunku Ss.
8. tr. šnek. sunkiai nešant nuvarginti: Dikčiai į̇̃tempė rankas, kol partęsėm iš girios anuos medžius Plk. Nekrauk tiek buvių, labai įtem̃ps rankas Plk.
9. refl. išsitiesti, pasitempti: Einu susirietęs ar įsitem̃pęs Sug. Jis įsitempė it styga, laukdamas brolio atsakymo rš.
10. tr. pastiprinti, paryškinti (balsą): Tėvas kalba toliau vienodu, įtemptu balsu V.Bub.
| refl.: Tėvo balsas įsitempė, suvirpėjo, tačiau jis susivaldė V.Bub.
11. intr. Bsg vilkinti, uždelsti: Su darbais įtem̃psma į žiemą Krš.
◊ ãkys į̇̃temptos (kam) labai nori, laukia: Ãkys tai karvei į̇̃temptos bėgti pri tų žolių Skdv.
bùrną įtem̃pti; MŽ, MŽ1118, N supykti.
ištem̃pti, -ia (i̇̀štempia), i̇̀štempė K, NdŽ; N, L
1. tr. R, R42,48, MŽ, MŽ56,64, M, Š, Rtr, KŽ, PolŽ61, Žb padaryti ilgesnį, platesnį ar didesnį, ištęsti: Labai ištem̃pus, virvė gali nutrūkti KŽ. Išriečia, ištem̃pia gražiai [kurpes] PnmŽ. Tėtis porą vakarų mėgino mano batus ištempti, užtraukęs ant savo darbo kurpalių A.Vencl. Jai koją ilgyn i̇̀štempė Rm. Tuojaus ta pūslė, vėju tuščiu ižtempus, nuslūgtų SPI85. Kaip šveitė pilvan, o prigėręs buvo, pilvas i̇̀štemptas, ir trūko Skdt. Neužaugo [vasarojus] – neištempsi̇̀ Klt. Primanyt, tai ištem̃pt jy tuos vaikus, kad tik didesni būt Pv. Ìštempia [ežys] snapą, drąsus, viškui prie manę stovia Svn. Bet Žnairiuks, zūbus ištem̃pęs, birbino vamzdį K.Donel. Seniuko burnelė ištemptà, gal sutinus Klt. Matome, kad kai kurios karvės keliasi ir rąžosi nugaras ištempę rš. Pažiūrėk, katros [šakos] jau ištem̃ptos nuo obuolių, paspirk spyriais Ob.
^ Ìštempė kaip strūną Pln. Esu kaip silkė ištemptas (sulysęs) Šts. Kaip styga ištempta ta nelaiminga žmogaus širdis Pč.
ištemptai̇̃
ištem̃pusiai
| refl. Š: Žemės paviršius čia juda, tai susitraukia, tai vėl išsitempia sp. Gyslos išsi̇̀tempė DŽ1. Da jauna [karvė], dviejų teliukų, trumpi speniai, ale da išsitem̃ps Slm. Tų vaikų i grobai turia išsitem̃pt nu šaukimo Nmk. Kiba jis tiek suvalgis, jam ir šonai išsitem̃ps Pv.
| prk.: Ar tuojau pulsime, ar palauksim, kolei jie išsitemps į ilgą kirbinę A.Vien. Viena žvaigždė danguje išsitempė į ilgą sidabrinį siūlą rš.
ǁ tempiant, tampant, dėvint padaryti laisvą, dukslų, palaidą: Mygo mygo [batas] koją – ištemptà visa ažulobė Klt. Savo nertinio aš tau neduosu: stora esi, apsivilkusi gali ištem̃pti Vkš.
| refl. KŽ: Siauri batai beavint išsitem̃ps Š. Šilkinė skarelė, tai išsitem̃pia visa, kai panešioji Klt.
2. tr. Sut, M, LL202 tempiant padaryti nebepalaidą ar sutrauktą, tiesų, ištiesti, ištiesinti, išlyginti: Jeigu skūra yr sutrauktà, susirukšlojusi, reik rukšlas ištem̃pti Vkš. Tai i̇̀štempia an tokio veleno, iškočėja [audeklą] Kpč. Bures ištem̃pti KŽ. Baltos burės pakeltos, vėjų ištemptos I.Simon. Ar tu eisi kaip karvė su šikna i̇̀štempta (siauru sijonu)? Stk. Sūnus i̇̀štempė kailius ant kaildžiaučių, kailmaučių J. Ištemptas ant rėmų audeklas Db. Šikšnosparnio sparno odelė ištempta tarp keturių pirštų rš. Šėtrą ištem̃pti KŽ. Iš bažnyčiai išeinant, žmonės, ištempusys ant juomi bragelį (baldakymą), vedė giedodamys į pat ligonies numus M.Valanč. Ištem̃pti aukštyn abi rankas NdŽ. Ištem̃pk vengruo ranką, ir pasakys ateitį Trš. Nušaukia tą žmogelį dvaran ir ištem̃pia kniūpsčią BM25(Č). Mama kojas ištem̃pusi stova Trk. Dykūnus augina, gulia šitai rietus ištem̃pę Rdn. Nuvilko į arklidę, i̇̀štempė ir pradėjo mušt Grv. Atsigùlo, kojas i̇̀štempė i dribso Krš. Pimpienė su marga prikyšte, gervės kaklą ištempusi, stypčiojo apie krosnį J.Paukš. An kelio atrandu atvarslus tus tatai i̇̀štemptus Jdr. Ištem̃pia mokytojas va šit va ranką ir šeria Trgn. Tas [jaunasis] i̇̀štempa tą kaklą tame dokle LKT46(Vgr). Dalgę plaki, tai jis (kalakutas) čiumpa už kiškos, kur kur kur gurklį ištem̃pęs Vb. Ištempė grandines [apie stotelę], apdažė Sdb. Vijoklinėms gėlėms lpti aukštyn vertikaliai ištempiamos virvutės arba vielos rš. Sueina žmonių, [sudedamus] stalus ištem̃pia, apkrauna, ai, ai! Jd. Tujaus tie sugrobę surišo, ištempė it šikšną ant būbnu M.Valanč. Bet idant būtų nuspjaudytas, nuplaktas ir ant kryžiaus ižtemptas DP62.
| prk.: Dabar ištem̃pia (tiesia) naują kelią RdN. Nelab seniai [Vilniaus krašte] tą kaminą i̇̀štempė an stogo DūnŽ.
^ Jie ištem̃pę bambas guli Pn. Visi pasturgalius ištem̃pę miegtat, o ana jau darbe Krš.
| refl. DŽ1, Aps: Išsipūsk, būsi išsitem̃pęs J. An šieno galėste išsitem̃pti – vėsi, gerai Rdn. Išsi̇̀tempė kaip kinkymai i dribso Trk. Kaip guliu išsitem̃pęs, ažušąla kojos Adm. Išsitem̃pęs ir guli Grv. Siuto siuto – daba gula išsitem̃pęs Trk. Žiūrįs – ta senė ragana gulia ant vidurio dvaro, miegta išsitempus LTR(Sln). Išsitem̃pk ant žolyno Šts. Pasidėk padušką po galvai, išsitem̃pk Kp. Gulia kiaulė išsitem̃pusi, išsipenėjusi – baisu Krš. Kitas [katinas] guli an suolo išsitem̃pęs Žl. Numiręs žmogus, sako, išsitem̃pia Aln. Karvė pri sieto nebgyva išsitem̃pusi Šts.
| prk.: Greit išsi̇̀tempė (mirė), amin Krš.
^ Kad tu išsitem̃ptum ant lentos! J. Čiūč lauka! Išsitem̃pęs kaip Adventas (sakoma šuniui, taikoma ir mergaitėms, norinčioms greičiau ištekėti, nes tik po Advento pradeda važiuoti piršliai) Kair.
ǁ tempiant pakloti: Ištem̃psi an žolyno [audeklą], nu i įbals Žlb. Ant pievos ištem̃pia drobes Všk. Paklodę ištem̃pia, prieš vėją pataikydavo [vėtydami] Kpr.
ǁ refl. N, Slk įsiręžti: Išsitempęs traukia OsG162. Arklys išsitem̃pęs sunkiai traukė vežimą KŽ. Dirbam išsitem̃pę, neturam kada lakstyti Krš. Maniškė [karvė] išsi̇̀tempė kai įsiutus, badyt nori Klt.
| Atsistojęs prie stalo, jis išsitempė visu liemeniu I.Simon. Klausau! – išsi̇̀tempė seržantas NdŽ. Ko te stovi išsitem̃pus?! Pc. Vargas buvo tam kaliniui, kuris užmiršo prieš jį nusiimti kepurę ir išsitempti kariamo šunies pavyzdžiu B.Sruog.
3. tr. prk. su(si)kaupti, su(si)telkti, su(si)koncentruoti: Visą savo vieką ištem̃pti NdŽ. Reikia mums, lietuviams, imti gerus pavyzdžius nuo kaimynų ir ištempti visas savo pajėgas, kad kitataučiai pripažintų mus už savarankią tautą rš. O Petras su Jonu, stipriai (viršuje ištempęs) and jo žiūrėdami, tarė Ch1ApD3,4.
ištemptai̇̃ adv.: Dirbdavom ištemptai̇̃, sunku tada buvo Kp.
4. tr. Kpč išvilkti, ištraukti iš kur: Ìštempė tą senį iš ratų Žr. Ištem̃pti ožką iš tvarto DŽ1. Karvelė nusprogo, nė iš kūtės ištem̃pti galiu Trk. Šiandien da mėšlo iš punės neištem̃psim Dl. Vaikai, eikit gult: paskui ryte nė iš lovos negali ištem̃pt Žvr. Ištempė par slenksnį Šl. Bernas tą šeiminyką i̇̀štempė ir su ranka nabašnyko atkasė tuos pinigus (flk.) On. Dar stiprus. Lokio iš laužo jau nebeištempsiu už ausų, bet dar laikausi gerai V.Krėv. Būdavo vargo, kai karvė įklimpdavo baloje: ištempti karvę iš balos ne toks jau lengvas darbas rš.
| prk.: Mokytojai, surašę trejetus, ištempė jį į aštuntą klasę V.Bub.
ǁ sunkiai tempiant, velkant baigti ką daryti: Kumelės vos valioja ištempti vagą Žem.
ǁ taupant ištraukti, išspausti: Pienas nemožna iš [karvės] kakų ištem̃pt, sutrūkę kakos Klt.
5. tr. Š, NdŽ, KŽ, Vkš, Krs, Pns jėga išvesti: Tingi iš tvarto eit karvė, ištem̃pt nemožna – tempi̇̀ tempi̇̀ Klt. Man' mama i̇̀štempė naktį virtuvėn i pasodino an kaladės LKT275(Mžš). Vieną sekmadienį atėjo pas ją draugės ir tempte ištempė į vakaruškas SI116(Kdn). Jo iš gryčios neištem̃psi – niekur neina Ėr. Ìštempė muni į miestą, o čia taip bjauriai Krš.
| refl. tr.: Mergoms blogai [šokiuos] suvisu: ir lauk, kol koks vaikis išsitem̃ps Ub. Prisiplakė prie jos toks vyras i išsitempė ją tę Smln.
6. tr. sunkiai išnešti: Pasnešę žmonys in to pinigo – visą pienelį pieninėn ištem̃pia Slk.
| refl. tr.: Išsi̇̀tempė tris centnierius trąšų barstyti Krš.
7. tr. šnek. nuvarginti, įskaudinti: Kai reikia nešt vandenį, rankas ištem̃pia vis tiek Jrb. Prisirinkau pilną krežį uogų, rankas i̇̀štempė, kol numo parnešiau Vkš. Pilni krepšiai ištempė rankas ir pirštai nutirpo rš. Tas mokslas ir galvas ištem̃pia, ir akis Antš.
8. tr. šnek. pakarti: Užejo mat an tokio, kad ir jį ištempė BsPII292.
9. intr. šnek. išaugti: Ìštempė, didžiausis vaikis Krš.
| refl. Klt: Mūsų vyriausias sūnus irgi išsi̇̀tempė Krs. Didelė vaikas, išsitem̃pusi Krš. Valentas dar visai jauniklis – vos išsitempęs J.Paukš. Va i paršiukai išsi̇̀tempė – nugi pienas padarė Mžš.
10. tr., intr. šnek. pajėgti, ištesėti, įstengti (ką daryti): Nuo lapkričio pirmos mano padėjėja išeis bendrabutin, nežinau, kaip aš tada fermo[je] ištem̃psiu viena Krs. Vaikūkštį i tą išaugina i̇̀štempa šiaip teip Rt. Vienuolektą [klasę] i̇̀štempė, sudžiūvo Krš. Ka tik ana ištem̃ptum aštuonias [klases], užteks Rdn.
ǁ intr. Krs išsiversti: Su pašaru gal šiaip teip ištem̃psiu lig pavasariui Jnšk.
ǁ intr. Rdn įstengti gyventi, išgyventi: Kažin kaip šią žiemą ištem̃psim Upt. Stipri giminė. Senelis devyniasdešimt [metų] ištempė J.Avyž.
| refl. tr.: Gal kaip norint tą aštuntą [dešimtį] ir ištem̃psias Krš.
11. tr. šnek. tęsiamai išdainuoti, ištęsti: Balsą ištempti N. Gerą balsą turia, galia ištem̃pt Antš. Krūtinė sveika, tai balsą gerai ištem̃pia Antš.
12. tr. šnek. išgerti: Kūbką [v]andenio i̇̀štempiau lig dugnie Grv.
◊ aki̇̀s ištem̃pęs (išsitem̃pęs)
1. Pc, Dglš, Vj su nuostaba, atidžiai (žiūri): Šitas vaikas ištem̃pęs akýtes vis klausia Skp. Pamato žmogų ir žiūri aki̇̀s ištem̃pęs Srv. Abu tokie smaliūgai, tik ir žiūria ištem̃pę aki̇̀s, kad ką nutvert Slm. Ir jam snaudulys lenda, bet jis, akis ištempęs, plačiomis žiūri Žem. Aš veizu aki̇̀s ištem̃pusi lygu pelėda Gd. Ko žiūri kaip pelėda aki̇̀s ištem̃pus?! Všn. Daboju kai kiškis aki̇̀s ištem̃pus parnakt, nemiegu Klt. Vaikučiai papūrę, akeles ištempęsi spokso Žem. Ko žiopsai ištempęs akis?! Rgv.
2. labai greitai (bėga): Veršiukas bėga akelès ištem̃pęs – gert nori Klt. Aki̇̀s ištem̃pus lėksi namo Upt. Lekia [vaikas pasitikti] ištem̃pęs akýtes ir krausto kešenes, ar nėr saldainių Slm. Tas aki̇̀s ištem̃pęs lekia PnmR.

aki̇̀s ištem̃pti Dg, Rmš; Sut, N su nuostaba, atidžiai, įtemptai žiūrėti: Ištem̃pęs aki̇̀s kap vilkas Ign. Tie mažiukai aki̇̀s kad ištem̃pia! Jd. Ìštempė aki̇̀s ir tyli Rgv. Ãkys [vaiko] i̇̀štemptos, kur moma Švnč. Paspartutas ištempė akis ir pastatė ausis J.Balč. Ižtempiu akis SD3508.
ausi̇̀s ištem̃pęs (ištem̃pusys) KŽ, Adm atidžiai (klauso): Klauso visi ausi̇̀s ištem̃pę Š. Kai dėdė sakė pasaką, tai visi vaikai klausės ausi̇̀s ištem̃pę Skrb. Klausaus klausaus ausis ištempusi, ne ta daina, apsigavau Žem. Aš i klausaus ausi̇̀s ištem̃pusys, ką čia pasako[ja] End. Klausos kaip zuikiai ausi̇̀s ištem̃pę Krš.
ausi̇̀s ištem̃pti suklusti: Protarpiais bebijodama, aš ištempdavau ausis, ar neišgirsiu barškant į sieną I.Simon.
kai̇̃p išsitem̃pti labai greitai (lekia, bėga, joja): Ale gi lėkė (jojo) – kàp išsitem̃pt Grv.
kójas išsitem̃pti nudvėsti: Karvės, sakau, nebėr jau! kójas išsitem̃pusi LKT56(Akm).
kójas ištem̃pti pasiligoti: Par Velykas buvo trūkus galvoj [kraujagyslė], tai viškum buvau ištem̃pęs kójas Kp.
krãmę ištem̃pęs atidžiai, įtemptai, su nuostaba (žiūri): Klasė[je] musi veiza į kitus krãmę ištem̃pusi Trk.
nósį ištem̃pęs susikaupęs, atkakliai (laukia, tyko, smakso): Ir jie ištem̃pę nósis smakso, bene ką gaus Pkr.
pagal̃ sàvo kurpãlių ištem̃pti savaip perauklėti: Tekėk. O paskui jį pagal savo kurpalių ištempsi rš.
pil̃vą ištem̃pti NmŽ, Yl prisisotinti: Bene čia iš anų (saujelės uogų) pil̃vą ištem̃psu? Grdm. Pilvą ištempti negal su maisto kartele M.Unt. Karvelė tik viena, prielaidėlį pasipjovęs pilvo neištempsi Žem. Su bulvėms pil̃vą neištem̃psi, paliks šįmet nenukastos, apšalusios Šts.
su ištemptomi̇̀s akimi̇̀s atidžiai, įtemptai (žiūrėti): Ant viso to žiūrėjau su ištemptõms akimi̇̀s BM216.
svei̇̃ką káilį ištem̃pti išsisukti: Tai ką, vaikel, išsisukai, ištempei sveiką kailį, nu, tai džiaukis! KlK10,37(Sk).
nutem̃pti, -ia (nùtempia), nùtempė Š, Rtr, KŽ
1. tr. tempiant numauti, nuvilkti, nutraukti žemyn: Jis atsegė pirštinę ir atsargiai nutempė ją rš. Aš liuobu tas sukneles žemėn nutem̃psiu Trk. Staltiesę jaunoj nùtempia, kad ir kitos mergos ištekėt (flk.) Dbč.
ǁ padaryti, kad nukristų: Lijundra visus žiedus nùtempė Vdšk.
| refl.: Baigia nusitem̃pt žemỹ[n] mano megztinis, užkabyk Rg.
2. tr. sunkiai nutraukti, nuvilkti, nutęsti kur: Nutem̃pk maišą nuo tako DŽ1. Privargo moterys, kol nùtempė rogeles lik Karsakiškio Krs. Agota bando senį nuo krosnies nutempti P.Cvir. Ir vienas arklys nutem̃ps į miestą Ėr.
| refl. tr.: Knapt už avelės, nùstempė medžian GrvT114. Kartą jis pasišėrė arklius, veršius, šunis palakino ir pats, rogučiutes pasidaręs, nusitempė jas ant kalno LTR. Atšliaužė iš upelio bebras ir pliauskas į užtvanką naktį nusitempė sp.
3. tr. Š, DŽ1, Alvt, Stak, Vkš, Šln, Kp jėga nuvesti: Jis nùtempė mane į teismą NdŽ. Bet Meškausis nepaleidė velnio, nùtempė jį į pirtį VoL327(Jnš). Išvedė kareivį iš kalėjimo ir surišę nutempė prie kartuvių LTR(Auk). Ką tik šitą karvę nùtempiau į jomarką Žvr. Kumelę greitai nutempė prie tvarto, įspraudė į vežėčias T.Tilv.
| refl. tr. Š, Ūd, Vkš: Kaimynas nusi̇̀tempė pas save Mrj.
ǁ slapčiomis nusivesti: Gãli nuvest, gãli nutem̃pt tą karvę Jrb.
4. tr. PnmA sunkiai nunešti: Argi tu nutem̃psi vienas tokį sunkų maišą? NdŽ. Baisus sugaištis tas pienas: kol jį nùtempi, kol partempi – i pietai Jnš. Ot, nùtempė miestan pilną kašelę kiaušinių Švnč.
ǁ Šd nugabenti, nuvežti: Tai gal ir tave Viktoras Vilniun nutem̃ps [savo mašina]? Slk. Cibuliai paaugo – reiks turgun nutem̃pt Mžš.
ǁ nematant, vogčiomis, slapta pagauti, pagrobti, nusinešti: Šarka varna vis nùtempia [viščiuką] Drsk. Vilkas nùtempė didžiausią avį NdŽ. Pamesk (palik), tai ir nutem̃ps Dv.
5. tr. šnek. nuvarginti, nukamuoti: O ji vėl sakys, kad taip man ir reikia, benkartui prakeiktam, kad nutempiau aš jai visus pečius, ant sprando besėdėdamas J.Balt. Jaunamartė su pilnais, jai pečius nutempusiais kibirais įėjo į priemenę rš.
6. refl. šnek. nusitęsti, nusitraukti, užsivilkinti (apie darbus): Kai nė[ra] gero pavasario, visi darbai nusitempia į rudenį Rs.
7. tr. šnek. nutęsti (dainuojant): Tempia [dainuodama], ką tik daugiau nutem̃pt Ps.
8. refl. nusitęsti, nusidriekti, plytėti: Mūsų brigada lig latvių rubežiaus nusi̇̀tempias Žg. Lig Panevėžio nueina miškai tie, nusitem̃pia te kur Sb.
9. intr. šnek. nueiti, nubėgti: Aš per adyną te nutempsiù Grv. O kur šeimininkė? – Ogi nutempė neseniai per lauką, turi būt prie tėvų Žem.
◊ lū́pą nutem̃pti nusiminti: Nùtempė lū́pą ta boba Vb.
patem̃pti, -ia (pàtempia), pàtempė K, Š, DŽ, KŽ
1. tr., intr. Klt tempiant, traukiant padidinti, pailginti, paplatinti: Stalas pàtemptas, svečiai susėdę Krš. Norints ir labai norėjo būt didelis, bet gerai žinojo, ka niekas manęs až ausų aukštyn nepatem̃ps Skrb. Nepatem̃psi arų, tiek duoda Krš. Vištos patemptomi̇̀s pagurklėmis NdŽ. Pàtempta (stačia) nosele – dailus vaikelis Šts. Lai patempia zūbus B. Zūbus patempti N. Ironiškai patem̃pti lūpomis NdŽ.
patemptai̇̃ adv.
| prk.: Ta panelė patemptai̇̃ (neaiškiai, neįskaitomai) rašo Slč.
| refl. tr.: Džiumbatė (gyvatė) plauka murzą patempusis ežeru Ggr. Jos smakras pasitempė ir skruostai nelaimingai sudrebėjo rš.
2. tr., intr. Vkš, Trkn suėmus patraukti, truktelėti, timptelėti: Patem̃pk sijoną žemyn, ir nebūs stibynai pliki Vkš. Senė dėbt akimis į marčią, dėbt ir, trenkusi į pintinę bulvę su peiliu, patempia pasmakrėj skarelės kampus V.Bub. Patempė už skverno – einam šokti rš. Jis patem̃pia smarkiai pavadžius NdŽ. Susivokė patempti reikalingą virvės galą prš. Atsiguliau ir juntu, tarytum kas vieną koją patempia, kitą koją, paskiau užmiegu rš. Jis pàtempė (aukštyn) nusmukusias kelnes NdŽ. Paėmė anam už ausies, pàtempė, pàtempė Krp.
| Nėra jau pieno, eik patem̃pk (pamelžk) karvę Trg.
^ Susiraukus moterėlė, kai patempia, linksmai gieda (armonika) Škn.
| refl. tr. NdŽ, KŽ: Pasitem̃pk kelnes, ir nevadins nėkas nusmuktkelniu Vkš. Pirmininkas, aulus pasitempęs, taip pat [varo srutas] J.Paukš.
ǁ tr. Vgr kiek įtempti, paveržti: Audeklą, kad stipriai stovėtų, patem̃pk J. Nytis palaiduoja, reikia patem̃pt Aln. Patempti (paveržti) presą rš.
ǁ tr. timptelėjus pakviesti: Vienas pàtempa šokti, kitas pàtempa – patenkinta be vieno galo Krš.
3. tr. patraukti paviršiumi, pavilkti: Patem̃pk medžius nuo kelio Ds. Patem̃pk dėžę į šalį DŽ1. Kai aš atsitupiu, tai ji patem̃pia [per ledą] man' Krs.
| refl. tr.: Žiūriu – vanagas pasitem̃pęs vištą po aviliu, purina LKT157(Grz).
ǁ slapčiomis pavilkus pasisavinti: Bedarbiuo reik pavogti, patem̃pti maišą į šalį – kaip gyvens? Rdn.
ǁ kiek pavėžėti, kiek gabenti: Tę, lig anuom kalnu, pàtempė tuos lašinius [ant rogelių] LKT222(Vnd).
4. tr. Ser pajėgti, įstengti tempti, vilkti paviršiumi: Ekėčios pasidarė taip sunkios, kad jis vos pàtempė NdŽ. Šitą vežimą ką tik arkliai patem̃pia Žvr. Ant ledo negalia patem̃pti poras arklių Tl. Menka, nudžiūvusi, neturiu sylos to vaiko patem̃pti Žeml.
5. tr. jėga pavesti: Telyčiūtę kur pàtempei, te ėda, nebrokija Klt. Kas pribėga, pàtempa į šalį, ta ožka tujau šauka Gršl.
| refl. tr.: Pasitem̃pęs an šoną, pasakyk jam, kad eitų namo Ėr.
6. tr. pajėgti, įstengti panešti: Ir šio, ir to parduotuvėje paėmiau, nepatempiu V.Bub.
7. tr. DŽ1, Slk, Dv sunkiai ką keliant, nešant, nikstelėjus ir pan. traumuoti: Gyslą pàtempiau kojos, tai negaliu paeit Klt. Kaip griuvau, tai vėl tą pačią koją pàtempiau Krs. Pàtemptos gyslos, jaučiu kaklą Drsk.
| refl. tr., intr. DŽ1, Ėr, Krs, Šv: Trynė tą ranką, gydė, bijojo, kad gyslos nebūt[ų] pasitem̃pę Mžš. Pasi̇̀tempiau gyslas, kuris laikas nepraeina Slv. Tei[p] sunkiai kilnojant, galia gyslos pasitem̃pt Jrb. Tetis būt da nemiręs, ale jis buvo pasitem̃pęs, mat rąstus kėlė Trgn.
8. tr. ištiesti: Patempiù kojas, šalčiau būva Adm. Žmogus taip nusiminęs žengė paskui velionį ir taip sielvartingai patempė kaklą prakalbai sakyti rš.
| Katinėlis rainas nieko neatsakė, tik pàtempė ilgus ūsus ir ausis pastatė DrskD254.
^ Matai, tinginys – miegta pilvą patem̃pęs Krš. Guliat kaip karvės, subines patem̃pusios Krš. Ko čia veizat krames patem̃pusios! (vištoms) Šts.
| refl. tr., intr.: Pasitem̃pęs kojas, galiu būti ilgesnis NdŽ. Stovi pastem̃pęs Lp. Sėdi pastem̃pęs Knv. Galvą patem̃pęs[is] begulįs Šts.
ǁ refl. pasiręžti: Tiesiai reikia atsistot, pasitempus B.Sruog. Atsigulęs aukštielninkas, jis pasitempė visu kūnu, pasirąžė, nugalėdamas sąnariuose nuovargį V.Myk-Put.
ǁ pakloti, patiesti: Ant aikštelės pàtempi jau drobulę, nudaužai Vgr. Pàtempė po paklode virvę Šlv.
| refl. tr.: Regztį pasi̇̀tempa [ant stalo], kaip daba antai tokie tinklai kad yr (apie milo vėlimą) Žlb.
9. pasistengti: Dirbdamas nesnausk, ale pasitem̃pk biškį Vkš. Kitais metais pasitem̃psi ir prisivysi kitus Upt. Pamislyk – dabar dvidešium ektarų reikt apart, sudrapot, pasėt, o tai tada biškį pasitem̃ptum, nuo saulės tekėjimo iki kol nusės saulė Kp. Mes visi kiek pasitempę, orūs, mandagūs J.Paukš.
^ Iš pono ubagas – tai greit, ale iš ubago ponas – tai da reikia pasitempt LTR(Kp).
10. pakarti, pakabinti: Ka pradėjo draskyti šuo vištas, tujau ir pàtempiau į obelę Vvr. Iškamšą pàtempia i tas (piršlio iškamša) kabaruo[ja] Nmk.
| refl. BzF187, LC1887,21, KŽ, Plv, Šlv, Grg, Kl, Brs, Vkš: Senis pasi̇̀tempė po balkiu Šv. Į beržą ir pasitem̃pęs Šts. Norėjo pasitem̃pti po šakos Šv. Pats kuo nepasitempė ant šakos Žem. Mikė buvo mūsų sodžiuj, – kas į galvą atėjo, kas ne, susivaidijo su pačia, išėjo į priemenę ir pasitempė LzP.
^ Pasitem̃pk tu su savo darbais! Jrb. O kad tu pasitem̃ptum! Skr.
11. refl. šnek. paaugti: Par metus pasi̇̀tempė vaikas Ėr. Kai reiks pjaut, gal kiek pasitem̃ps [kukurūzai] RdN.
12. intr. šnek. kiek gyventi, pagyventi: Jeigu šita boba nebūtų įnikus į svaigalus, ji būtų patempusi dar dešimtį metelių rš.
| refl.: Jei būtų opieravę, būtų pasitem̃pusi Krš. Pasi̇̀tempė metus i mirė Krš. Kiek to boba da pastem̃ps Sug.
13. intr. šnek. padelsti, užtraukti, užvilkinti: Jis liepia pjaut dabar kiaulę, bet aš da noriu patem̃pt lig mėnesio pabaigai Krs.
14. intr. kiek užtrukti, tęstis: Patem̃ps (užtruks šaltis) kokią naktį, i būs po viso arimo Vvr.
15. refl. šnek. pasipūsti supykus, pasišiaušti: Regėjau jį: vaikščioja pastem̃pęs be darbo Kb. Jei tik kas, tai jau užširdo, pàstempė Kpč. Ko tu čia pastem̃pus, ko tu čia širsti?! Lp. Tai dabar toj dar pàstempė, – negerai, matai! Pv. Bernas pastem̃pęs iš puikumo Vlk.
◊ aki̇̀s patem̃pęs įtemptai, atidžiai (žiūri, pažiūrėjo): Jie tik pažiūrėjo vienas į kitą aki̇̀s patem̃pę Jsv. Aki̇̀s patem̃pęs paveizėjo piktai Šts.
ausi̇̀s (ausès) patem̃pęs Ds atidžiai (klausosi): Ausès patem̃pęs klausos palitikos – i kas iš to? Krš.
dam̃brą patem̃pti nusiminti, rengtis verkti: Ko čia sėdi, dam̃brą patem̃pęs?! Skrd.
gùrklį patem̃pęs išpuikęs, išdidus: Kurgi – toks ponas: gùrklį patem̃pęs, pažint nebenori Dbk. Gùrklį patem̃pęs – negeras žmogus Str. Priejo, jau matau: pikta, tik gùrklį patem̃pus Slk.
| Patempus gurklį nemaža plėčka pilkosios arielkytės gurkso vidury stalo rš.
kójas (kulni̇̀s) patem̃pti mirti: Kójas patem̃psma visi, čia nėkas neatsipirks Rdn. Mūsiškiai dar negrįžo, ar nepatempė tiktai kur kojų? rš. Kiškelis [iš bado] patempė kulnis rš.
lui̇̃šį patem̃pti būti nepatenkintam, susiraukusiam, pykti: Jaunoja sėdi lui̇̃šį patem̃pus ažustalėj Prng.
lū́pą (lū́pas) patem̃pti Rtr, BŽ107, NdŽ, KŽ
1. NmŽ būti nepatenkintam, supykti: Kas negerai, ko vaikščioji patem̃pęs lū́pą?! Vkš. Ko lū́pą pàtempei, kas čia ne taip?! Rdn. Ko tep lū́pą pàtempei, kaktą raukai?! Gs. Žiūrėk, boba patem̃pus lū́pą Pn. Užgynė sprogti, i kiek lū́pas patem̃pusių Krš. Sėdi [vaikas] lūpùkę patem̃pęs, nepatenkytas DrskŽ. Kitas šnirpštė, lūpeles patempęs, piktai akelėm delbsėdamas Vaižg. Tai ko stovi patem̃pęs lū́pą kai bėris?! Kt.
2. rengtis pravirkti: Aš tik pasijuokiau, o ji tuoj ir pàtempė lū́pą ir rauda kaip mažas vaikas Ėr. Kad tik tiek, tai tuoj ir patempia lūpą Vv. Nepatiko kas, tai lū́pą pàtempė i bliauja Gs. Da nepradėjau nė barties, o jau lū́pą pàtempei Vkš. Vaikas jau lū́pą patem̃pęs, o ana vis jį trotina (erzina) Švnč.

nósį (nósę) patem̃pti (pasitem̃pti)
1. tuščiai didžiuotis, pūstis: Patem̃pęs nósę ir valkiojas Vvr. Mažame mieste nósės nepatem̃psi – ten yra didesnių ponų Šts. Kur ta šaldrelė eita nósį patem̃pusi? Dr. Ko tu veizi teip nósį patem̃pęs[is] Krtn. Ir spokso kaip giltinė nósę patem̃pęs į aukštą Šv. O paklausus ko kaliniui, niekuomet neatsakys, tik eis nosį patempusi – būsianti negirdinti Žem.
2. labai norėti, geisti: Visi [vaikai] patem̃pę nósis, kad pinigėlių duotai DrskŽ.

pagùrklį patem̃pti nusiminti, nuliūsti: Sėdi pagùrklį patem̃pęs Srd. Išgirdusios tai, moterys tik nustebusios apsidairė, o vyrai patempė pagurklius rš.
partem̃pti, -ia (par̃tempia), par̃tempė tr. NdŽ
1. DŽ1, Trk sunkiai parvilkti: I kaip aną partem̃psi už tų plaukų suėmęs? Žeml. Kažin ar tokį vežimą arkliai partem̃ps namo? Žvr.
| refl. tr.: Senelis su šuneliu parsi̇̀tempė rogutes namo Brž.
2. Sug jėga parvesti: Vos par̃tempiau jį namo DŽ1. Sėsk, bajore, balnan, surask Šarūną, partempk jį kaip stumbrą už ragų – nudžiuginsi visus V.Krėv.
| refl. tr. Vkš: Senis vos ne vos parsitempė ožką namo K.Bor.
3. Snt, Jnš, Vkš, Kal sunkiai parnešti: Aš tau par̃tempu visako, tavi šeru Krš. Tokių jaunų, gražių kelmukių prisirinkau – vos par̃tempiau namo Krs. Prisimilši pieno i partem̃pti reik ant rankų Lnk. Išvelėjus, švaran upelio vandinin išplovus, vėl žlugtą an peties namo par̃tempiau Lš. Jisai atvertęs akmenį, ištraukęs didelį katilą su pinigais ir partempęs namon BsMtI34(Brt).
ǁ refl. tr. parsivežti, parsigabenti: Miestan nulekiu, vaistų parsitempiù Kp.
pértempti tr. N, KŽ
1. Vkš ištiesti, užtiesti, permesti per ką arba nuo vienos pusės iki kitos: Išilgai vežimo pértempė virvę DŽ1. Nuo vieno upės krašto lig kito jau partem̃ptas lynas dėl paramo Skrb. Pártempė par kelią virvę – apsimokėkiat Rdn.
| prk.: O iš to auksinio [karoso] ten jau nėko nė[ra], ten tiktai jau kaip plėvelė par tus kriauklus pártempa Lž.
^ Katino uodega par marias partempta (kibiro pasaitas) LTR(Jnšk).
| refl. tr.: Skepetą šiltą par pečius pársitempiau, nešalta Krš.
2. per daug įtempti, ištempti: Nepértempk siūlo – trūks DŽ1. Bet matyt, kad skūrą pertempė, nes trūko par pusę BsPII207(Jž). Staiga jos balsas nutrūko tarytum pertempta smuiko styga V.Bub.
3. NdŽ iš naujo tempti.
| refl. tr. NdŽ.
4. timptelėjus, kryptelėjus, nikstelėjus traumuoti: Pértempė gyslas Tj. Kojytė sulaužyta, sausgyslės pártemptos Kvr.
ǁ NdŽ prk. intensyviu darbu, didele įtampa nuvarginti, nualinti: Silosą ant rankų par toras kilnot reikėjo – pártempiau rankas Erž. Geriau nepertempk savo jėgų rš. Gyveno aukštai įtemptais nervais, kol galų gale juos pertempė Vaižg.
| refl. NdŽ: Bekeldama pérsitempė ir susirgo DŽ1. Nesveikas esi, nepársitempk Krš. Sunkiau padirbėjau, paskubinau, sušilau, tai iš karto ir atkritau, matyt, pársitempiau Krš. Persitempiau, susirgau, nebeištraukęs nė iki mokslo metų pabaigos J.Paukš.
5. refl. persikreipti (ppr. sunkiai ką nešant, keliant): Ką tu rankoj neši tep sunkaus, kad eini net pérsitempęs Nč.
6. Pn jėga pervesti į kitą pusę: Pértempė ožką per griovį DŽ1. Policininkai Piterį pertempė per gatvę ir įtraukė į namą rš.
7. Skr šnek. peršerti, pertvoti: Kad aš tave pártempsiu bizūnu, tai žinosi! Jrb. Jau kas nors pártempė su pagaikščiu, kad strėnų nepavelki Jrb.
◊ gi̇̀ją (stỹgą) pértempti persistengti: Gintautas jautės ben kiek pertempęs giją, tik jau nebebuvo kas daro Vaižg. Vis dėlto jautė, jog Petro teisybė, jog jie pertempė stygą ir dabar nebeatitaisysi Vaižg.
pietem̃pti, -ia, piẽtempė (dial.) tr. įtempti: Pytem̃pk šiutą (virvę burėms įtempti), kiek valioji, ir važiuok [burlaiviu] Dov.
pratem̃pti, -ia, pràtempė NdŽ
1. tr. DŽ, KŽ tempiant pailginti ar paplatinti: Batai kojas spauda, reiks nešti šiaučiuo, gal galės ant kurpulio užmovęs pratem̃pti Vkš. Jau baltuo[ja], kai pratempi̇̀ (išnešioji drabužį) Jrb. Velnias sukando dantim skūrą pratem̃pt (ps.) Švnč. Nu užėdėm pilvą pràtempėm Krš.
| Pràtempė (išplakė, išplojo, išplonino) dalgio ašmenis Grz.
| prk.: Žiūri an prakeiktą kapeiką, kad ją pratem̃pt ilgyn Kp.
| refl. Š, NdŽ, KŽ: Su rasa pauliojau – prasi̇̀tempė [batai] Skdt.
2. tr. šnek. šiaip taip paauginti: Būtų gerai, ka paršiukus pratem̃ptum lig kovo Krš.
ǁ refl. paaugti: Prasi̇̀tempė, didelė vaikas Krš. Par žiemą bene tas žvirblis praaugs, prasitem̃ps Rdn.
3. intr. šnek. tesėti, užtekti, išsiversti: Su uždaru pratem̃psime iki pavasario DŽ1.
ǁ DūnŽ, Slk ištverti, išgyventi; išsilaikyti: Be lašo lytaus kiek čia mas pratem̃psma, matysu Krš. Ka tik tą dieną kaip pratem̃ptumiam Pvn. Ne vienas negaliam žinoti, kiek prasitęsma, kiek pratem̃psma Krš. Pratem̃pus metelius, kitus, būt gerai Vj. Karceryje ilgai nepratempsi rš.
4. slepiant tikruosius tikslus, įgyvendinti, prakišti, prastumti: Tokių kalbų negal pratem̃pti DūnŽ. Rašyk toliau. Atnešk, spausdinsim, ką tiktai pratempsim pro karo cenzūrą. Rašyk! J.Balt.
pritem̃pti, -ia (pri̇̀tempia), pri̇̀tempė tr. Š, NdŽ, KŽ
1. BzF187, LL21, KlvrŽ tempiant priartinti: Pritem̃pk virvę ligi stulpo DŽ1.
| prk.: Prie socialinių problemų kartais pritempiamas ir kalbų tarpusavio poveikis LKXVI18. Išvados pri̇̀temptos DŽ1.
| refl. NdŽ: Prieškariniai studentai, svetur išsiblaškę, turėjo prisitempti ligi užsienio visuomenės lygio rš.
2. LL21 privilkti, pritraukti artyn: Na tai tą geldą pritem̃pia prie to jau pečiaus Sml. Vapsva išlindo ir, pritempusi jį prie urvelio, vėl įlindo į vidų rš.
| refl. tr.: Prisitempia staliuką, užsirepečkina ant jo B.Sruog.
3. Mžš jėga privesti, atvesti: Led pri̇̀tempiau už ausies Lp. Antanėlis stvėrė Kazytę už rankos, pritempė pro brolius prie lovos, puolė ant kelių priešais motiną J.Balt.
| refl. tr. NdŽ.
ǁ refl. tr. su savimi, kartu daug atsivesti: Prigužėję bobų visokių, vaikų baisiausia prisitem̃pę Mžš.
4. DŽ1, Mrc, Mžš daug prinešti: Pri̇̀tempei tu čia tų malkų, tai ir kojai vietos nėr Šk. Taip mun gerai, ka yra kas [v]andens pri̇̀tempa Krš. Ė [v]andenio pritem̃pia šitas diedas Švnč.
| refl. tr.: Malkų prisi̇̀tempė visai žiemai Prn.
ǁ daug privežti, prigabenti: Priveža, pri̇̀tempa tėvams visa ko – ans prieina visur Krš.
5. Als, KlvrŽ tempiant pritvirtinti, sutvirtinti, priveržti, pritraukti: Neužsegei pasagos, matai – balnelis plampčio[ja], pritem̃pk, priveržk pasagas J. Nuvesk tą bjaurybę šunį ir pritem̃pk pri lenciūgo Up.
| refl. tr.: Klynelį pakimš ir virvėm an ragočių pristem̃ps Pb.
6. prikloti, pritiesti: [Pavasarį] būdavo kluonai pritempti̇̀ drobių, balydavo jas Sk.
7. refl. tr. prisiauginti: Prisi̇̀tempė sodnų [žmonės], obūlių – nors vežimais vežk Krš.
8. šnek. prikimšti maisto: Duok kiaulei avižų, juo pilvą pritemps vežant vokyčiams Šts.
ǁ refl. tr. prisigerti, prisipliaupti: Prysi̇̀tempiau arbatos, ka ir prakaitas pilti pradėjo Vvr.

×raztem̃pti, -ia, ràztempė (hibr.) žr. ištempti 1: Ir šitą [odą velnias] do ràztempė, kad do būt kur rašyt (ps.) Aps.
| impers.: Ràztempė burną kai liktarną (sutino burna) Švnč.
sutem̃pti, -ia (sùtempia), sùtempė tr. NdŽ, KŽ
1. DŽ1, Trk truktelėti, timptelėti: I parvažiuos par ugnį, sutem̃ps arklius i leis Tl. Įvėrei, sùtempei [raštelį], čia [naginių] kilpos, iškišai Žlb. Vienas [dragūnas] taip sutempė savo arklį, kad tas net atbulas ėmė šokti Žem. Sutem̃pk arklius pakalniuo važiuojant, kad nebėgtų J. Tada pabunda jų (kuinų) savininkai, sutempia iš papratimo vadeles, trindami mieguistas akis Pt. Nebskubėjo sutempti žirgą ir įšoko į būrį skrejančiųjų S.Dauk.
2. Ser suveržti, sutraukti: Veizės, ka būtų stiprios rankos, ka sutem̃ptų tą milą [ritindami ant kočėlo] Kl. Musi mėšlalunkis sùtempė Grv.
| Speigas sutempė kelius Šts. Vieną dieną sùtempa (šąla), kitą – lyna Šts.
| prk.: Sùtempė (suremontavo) klebonas kleboniją ir bažnyčią, dabar y[ra] skambanti Šts.
| refl. tr.: Bet laivo vadovas atsistojo, susitempė diržą, pakėlė skvernus, paprašė Alachą apginti nuo šėtono rš.
3. jėga suvesti.
| refl.: Avys labai anksti vidun susitem̃ps Kp.
ǁ prk. patraukti, suvilioti kuo, sumasinti: Iš pradžios papiginsiu prekes ir sutempsiù žmonis prie savęs Ds.
4. Rtr, DŽ1, Vkš, Mžš, Ėr sunkiai sunešti: Sùtempiau iš vežimo visas bulves NdŽ. Sùtempė visas bulbas Švnč.
| refl. tr. NdŽ.
ǁ suvežti, sugabenti: Mūsų su rogėm da sùtempė visus rąstus Bsg.
| refl. tr. prk.: Po vieną, po vieną visą giminę susi̇̀tempė (susikvietė) čia Krš.
5. patempus traumuoti: Puldama raumenį sùtempiau Rmš. Sùtempė gyslas Pln.
6. refl. prk. pasistengti, pasispausti: Susitempė ir išritino maišą iš vežimo Šts. Dabar turėsim susitempti, kol žemėmis apmesim Žem. Ir labai susitempę išmoksta tik vienos lotynų kalbos rš.
ǁ refl. Šts, Brs prk. susitvarkyti, rimtai nusiteikti: Susitem̃pk gerai – mergių ateis Trk. Adomas ka susitem̃pęs – baimė Trk.
7. Vkš, Rdn, Užv, Up šnek. griežtai suimti, prispirti, subarti, sudrausminti: Tėvai sùtempė tokį kavalieraitį, nebjodos Krš. Sutem̃pk, ka atvežtų medžių DūnŽ. Kas čia būs, ka teip sùtempė su pyliavoms Krtn. Ka būčio nesutem̃pusi kunigą parvežti, tą atvėsėlį nė į kapus būtų nepriėmę Šts.
| Sutem̃pti (sutramdyti) kieno puikybę NdŽ.
8. šnek. suduoti, užkirsti: Sutempė skaudžiai kumelę rimbu V.Krėv. Tik sutem̃pęs, sukirtęs arkliams ir išlėkė. Kad ejo arkliai į kalną! End.
9. refl. NdŽ susibarti, susiginčyti: Susi̇̀tempiau dėl bažnyčių uždarymo Ggr.
◊ pãvadžius (vadžiàs) sutem̃pti sugriežtinti drausmę, sudrausminti: Sutem̃pti pãvadžius, kad nesivalkiotų vaikas, kur nereikia Jnš. Sutem̃pk vadžiàs, nebūk durna, i bus gerai Jnš.
užtem̃pti, -ia (ùžtempia), ùžtempė Rtr, Š, NdŽ; L, Ser
1. tr. N, DŽ1, Aln tempiant uždėti, užtraukti, uždengti, užtiesti ant ko: Užtem̃pk gelumbę ant kailinių J. Kailį užtempi̇̀, kiteip nemožna – sustrauks Alz. Virvė užtemptà, neleida visų [pirkėjų] eiti pri prekių, ka neišnešiotų Krš. Ùžtempė drobulę ant lango, kad saulė trobos neįkaitintų Vkš. Užtem̃pti antklodę ant savęs NdŽ. Tokia pusvilnone (vadydavos kaldra) užtem̃ps visą [lovą] Mšk. Cigonai būdą užtem̃pia ant vežimo ir jiems neįlyja Skr. Balaganai užtempti̇̀, turgus lūžo Krš. Tuo aukščiu (ligi krūtinės) ùžtempė dračiuką pievo[je] Pvn. Užtem̃pęs palą kailinių ant kojų, pasiklausydamas tėvų kalbos, žiūrėjo prisimerkęs į lubas T.Tilv. Pernai buvo mado[je] ùžtempamos kepurės Šts. Užtempiu skepetą R154, MŽ204.
| prk.: Debesiai ùžtempė dangų – pradės lyti Krš. Ùžtempė langus šaltis, negal nė bepamatyti Ds.
| refl.: Skareliūte juoda užsitem̃pus kokia, sustraukus Klt.
| prk.: Po tų žodžių senuko vaikiškai žydros akys užsitempė raukšlių audeklu P.Cvir.
2. tr. KŽ, Upt traukiant sunkiai užmauti, apvilkti, apauti: Vaikiukuo ùžtempei kelnes, marškinius – i parėdytas, o mergelkai kiek tų škurlių reik Rdn. Muno sijono ant savo storo sturplio tikrai negalėsi užtem̃pti Vkš. Ragana, paėmusi kirvį, ir koją aptašė ir led ne led užtempė [kurpelę] ant kojos rš.
| refl. tr. Š, KŽ: Neištepk suknelės, do prie žmogui užsitem̃pt gera Klt. Krominelį švarkelį užsitem̃pęs – visi juokdavos Rdn. Vaikai (berniukai) užsitem̃pia ką ir laksto, mergaitėm reik tų skudurų KzR. Basas gi neisiu – palauk, užsitem̃psiu čebatus Ėr. Dviem marnarkom ižsitem̃pęs, ką ir paeit negali Arm.
3. tr. M, L93 užveržti: Ùžtempė šriūbą, ne atsukti nebgal Vvr.
| refl.: Šunmazgis kai užsi̇̀tempia, nots tu griaužk atsistojęs Erž.
4. tr. Upt jėga užvesti kur, už ko, ant ko: Dienos švieson laiptais mane užtem̃pia NdŽ.
| refl. tr.: Buvau, kaleč užsi̇̀tempė Slm.
5. tr. DŽ1, Akm, Jnš sunkiai užnešti: Spaliai drėgni, led ùžtempiau doklą ant stogo Ėr. Tokį peniukšlį trys vyrai ledva ant ragių ùžtempė Vkš.
6. refl. užsispirti, priešiškai nusiteikti: Ko esi užsitempusi? Šts. Užsi̇̀tempė, kad neturinti drabužių, – ir nejo į bažnyčią Šts.
7. intr. šnek. versti, raginti ką daryti: Ùžtempė valdžia pasus imti Šts.
8. uždelsti, užtęsti, užvilkinti, užtraukti: Leidė man užtem̃pt ligą, dabar jau viskas Jnšk. Karvė kartais užtem̃pia i dvi savaites, i daugiau Jrb.
| refl.: Mat vienuolika metų užsi̇̀tempė, kol gavom palikimą Slm.
9. tr. iš anksto rengtis, ketinti, pasiryžti ką daryti, sumanyti, numatyti: Tirkšliūse kunigai bažnyčią ùžtempė didelę, o parakvija maža Trk.
| refl. tr.: Užsitempa poni pirkti miško užvadas tris Šts.
10. tr. surengti, iškelti: Nė kiek netrukus, ùžtempė balių didžiausį Šts.
ǁ užveisti: Užtempti̇̀ sodnai, uogų, vaisių netrūksta DūnŽ.
ǁ užstatyti: Ùžtemptas didžiausis miestas, baisu matyties Krš.
11. tr., intr. šnek. garsiai uždainuoti: Kaip kada užgėrę smarkiai ùžtempam, nemislyk Krž.
12. užduoti, užkirsti, užtvoti: Aš skaudžiai užtem̃psu – ta tau būs kaukti! Pln. Užtem̃psiu par kramę už neklausymą Šts. Bernas supliauškino gerai su votegu ir užtempa vien tai ožkai par subinę TDrVII78(Dov).
^ Jei neklauso su geru, užtem̃pk su makaru Vvr.
13. užgerti, užtraukti (degtinės): Iš darbo parejo užtem̃pęs Vkš. Ans biškį buvo užtem̃pęs Lnk.
ǁ užrūkyti, užtraukti: Kai ùžtempiau pirmą dūmą, tai obuoliais kvepia, o kai ùžtempiau antrą, tai akys išsprogo Skr.
◊ ant sàvo kurpãlio užtem̃pti NdŽ savaip, savo būdu perauklėti.