skri̇́eti, -ja (skrẽja OGLIII215), -jo (skrė́jo OGLIII215) NdŽ, skriẽti, -ja (skrẽja Jn, Š, NdŽ, Kv, Rt, -na [K], Dsn; M, -mia Grv), -jo (skrė̃jo Š, NdŽ, skri̇̀nė Dsn, -mė Grv) K, Š, NdŽ, Vvr; L
1. intr. K, DŽ suktis, judėti ratu: Ana skrieja, t. y. sukasi ratu šokdama J. Aš skreju, t. y. einu aplinku J. Čia tai susivažinėja žolė: su motociklu jis, būdavo, skri̇́eja skri̇́eja Slm. Žemė sukasi aplink ašį, skriẽja aplink saulę BŽ306. Trečią parą skrieja kosminis laivas „Vostok-6“ sp. Elektronai skrieja aplink branduolį kaip planetos aplink saulę K.Daukš.
ǁ sroventi, tekėti aplinkui, cirkuliuoti: Kraujas gyslose skriẽja BŽ306.
ǁ tr. sukantis daryti ratą: Vainiką skrieju (šoku ratelį) R348, MŽ465.
2. tr., intr. R, N, K daryti apskritimą, apvaliai brėžti, rėžti: Senis kubilui dugną skrieja Vl. Girnas skrieju J. Skri̇́eti ratą NdŽ. Kur skriejau su skrituliu, ten paliko brėžis ant lentos užbrėžtas J. Skri̇́eti sparnu (apie gaidį) NdŽ.
ǁ tr. gydyti burtais, vedžiojant pirštu apie skaudamą vietą: Jis mokėjo skriet rožę Kp.
3. tr. riesti, supti, gaubti: Tarpurievė tamsiu ruožu skrieja rievę Mt.
| refl. K: Tarpurievės skriejasi lygiais apskritimais Mt.
4. intr. vaikštinėti aplink ką nors, sukiotis domintis, tykojant: Va, žiūrėk, jau skri̇́eja bobos apie sodelį Slm. Gaidys skri̇́eja aplink vištą Sb. Aš manau, kad jis daugiau apie ją neskriẽs (nesimeilins) Vl.
| Pradėjau skriet (dairytis, domėtis) aplink tą arklį, ale kad brangus Kp.
| refl.: Be vieno paliovimo [piktoji dvasia] skriejasi kaip ir levas staugdamas WP79.
5. intr. K skristi: Bitis skrieja J. Skriejo gulbė, t. y. į šalį palėkė J. Skrieja ratu didelis paukštis Kp. Jau gal kokį paukščiuką vanagas pamatė, kad skrieja ties rugiais toj pačioj ir toj pačioj vietoj Antš. Jeigu gandras aukštai skrieja, nemosuodamas sparnais, tai prieš pagadą LTR(Grk). Ir plaukte plaukiau, ir skrietè skriejaũ – nepriplaukiau dvarelio (d.) Snt. Iš čia tie vabalai skriẽ[ja] į ten Nmk.
| prk.: Leisti savo mintims laisvai skrieti J.Jabl. Sakyti! Nesakyti! – skriejo mislys per Danylos galvą V.Piet. Iš ten skriejo geros žinios J.Dov. Širdis prie tavęs skri̇́eja (veržiasi) NdŽ.
6. intr. greitai judėti oru, erdve: Dangumi skrieja supleišėję, greiti debesys J.Dov. Debesyse skriejo ryškiai šviečiantis mėnulis rš. Kaukdamas skriejo vėjas rš. Jos kaselės, rodos, skriejo kartu su vėju rš.
7. intr. sklisti oru (apie garsą): Riksmas skriejo iš už stačios kalvos J.Dov. Pirmininko žodžiai skriejo kažkur pro šalį rš.
8. greitai, skubinai eiti, bėgti, važiuoti, plaukti: Ne tiek ėjo, kiek skri̇́ete skri̇́ejo NdŽ. Kur tu dabar skrieji, dūkrele, šilkais šnabždėdama? Jrb. Kur tu vėl skri̇́eji? Alk. Mikė skriejo tekinas pro duris M.Valanč. Basa ji skrieja pavasario žolynu J.Gruš. Pratinos, kaip mešką ar šerną, ant savęs skrejant, vienu smūgiu nublokšti S.Dauk. Bėgdama per laukus, ne vienus kiškius išbaidė: skriejo po vieną į krūmus pasislėpti Žem. Greitasis traukinys skrieja lygiais jau ištuštėjusiais Suvalkijos laukais A.Vien. Tuo tarpu laivas skriejo per vandenyną J.Balč. Tegu skrieja baltos burės su raudona vėliava (sov.) sp.
| Vienas paskui kitą atgal skriejo telegrafo stulpai (važiuojant taip rodėsi) rš.
^ Šaukant ir vilkas skreja į mišką VP44.
ǁ refl. NdŽ bėgti lenktynių.
9. intr. prk. greitai eiti, bėgti (apie laiką): Štai kaip laikas bėga, tiesiog skrieja laikas, nesuspėji apsidairyti rš. Įvykiai skriejo žaibo greitumu rš.
10. intr. sklisti, lėkti tolyn, į šalis: Iš bokšto kibirkštys skrieja ir skrieja P.Vaičiūn. Skri̇́ejančios žarijos NdŽ.
11. intr. eiti paskliundomis, mėtytis, sklembti: Šlajos skrieja N. Mašina pradėjo į šoną skri̇́et Jrb. I brikas skriẽ[ja] Erž.
| refl.: Šlajos skriejas N.
12. refl. brautis, lįsti, dangintis: Ak tu, gyvate, kur tu čia skrieni̇́es in avižas! Tvr. Ko tu skriemi̇́es kitan kieman? Grv. Nesavo[ji] jį te nešė: reikė jam te skriẽties! Dsn.
13. tr. mesti kuo, baidyti, kad nuskristų: Ei metė, skriejo mane (gegelę) motinėlė aukselio obuolėliu LMD(Snt). Ei nemesk, neskriek manę, motynėle, iškados nepadariau JV826.
14. intr. driektis: Skrieja kadugys pažeme, t. y. nukirstas atželia J.
◊ rãtą skri̇́eti meilintis: Skrieja ratą apie mergą kaip ir gaidys Pnd.
apskri̇́eti, -ja (àpskreja Grd), -jo, apskriẽti K; L
1. tr. K, DŽ1 apsisukti ratu: Šita žemė didžiojoj erdvėj vienų metų bėgyje apskrieja saulę Vd.
2. tr. N, K, Š, Ser, DŽ apvaliai aprėžti, apibrėžti aplink: Dugną kubilo apskri̇́ek J. Apskri̇́ek į skridinį lentą su peiliu, t. y. apgriežk, apibrėžk ir padirbsi dugną dėl kibiro, dėl kubilo J. Su kuriuo apskrieji, tas skriestuvas LKKXII172(Ak?). Apvalinu, apskrienu SD223. Apskrienamas, apiskriestinas SD223.
| refl. tr. K: Reik su šermukšniniu medžiu kaip užsiekiant su ranka ratą apsukui save apsiskrieti LMD(Sln).
ǁ tr., intr. apvesti kuo apie skaudamą vietą (gydant burtais): Kad naujikaulis auga, reikia su nabašnyko kauleliu apskri̇́et, i nebeaugs Žml. Dedirvines reikia apskriet su duona ir atiduot avim LTR(Vb).
3. tr. R377, N apriesti, apsupti, apgaubti: Pumpurai apgaubti lukštais ir apskrieti siaurais lapų pėdais Mt. Madonos veidas apskrietas monumentaliu apsiausto siluetu rš.
| prk.: Nusitikinčiūsius ing Viešpatį susimylimas apskries Mž467.
4. greitai apeiti, apibėgti, apvažiuoti aplink ką: Ans apskri̇́ejo apie trobą, t. y. apibėgo J. Žvangindamas geležiniu antkakliu, šuoliais apskriejo kiemą rš.
ǁ tr. einant iš visų pusių apsupti: Siekiasi apskrieti priešą ir užpulti ant jo iš užpakalio V.Piet.
5. greitai apeiti, apibėgti daug vietų: Visus kaimynus apskriẽti NdŽ. Greit jau apskri̇́ejai visur Grd. Iki jūs atsilsėsite, aš kaip matai apskrieju visą miestą! rš.
6. tr. Sut apimti, aprėpti; apžvelgti: Jis apskriejo akimis laukus rš. Lygumos, lygumos, kur tik akimi apskriesi sp.
7. tr. sklindant oru, plačiai pasiekti (apie garsą): Iš arti jo (būgno) garsas nebuvo labai stiprus, bet apskriedavo visą parapiją V.Myk-Put.
ǁ prk. greitai išplisti, pasidaryti žinomam: Mintys apskriejo visą pasaulį sp. Žinia apie kaizerio pabėgimą apskriejo visą valsčių rš.
8. tr. Sut, N duoti definiciją, apibrėžti: Apskrienu, aprašau SD223.
9. intr. aplink apvirti, sukietėti: Neišviręs [kiaušinis], tik baltymas apskriẽjęs Rs.
| refl.: Imk lauk kiaušinį, jau turbūt apsiskriejo Skr.
atskri̇́eti, -ja (àtskreja), -jo intr., atskriẽti, -ja (-na), -jo
1. NdŽ atskristi: Didžiausias varnėnų būrys kaip debesis šiu šiu šiu atskriejo, nusileido Žem. Iš toli laisvas vėjas atskrieja garbanotų berželių kedent J.Marcin.
| prk.: Ir skausmai bei džiaugsmai atskrieja ir briaujas artyn Vd.
2. prk. greitai, skubinai ateiti, atbėgti, atvažiuoti: Vytautas atskriejo, žodžio negalėdamas pratarti S.Dauk. Išvydęs atskrejant į paupį keletą studentelių, klausiau: – Kur skubat, vaikai? M.Valanč. Par dvi valandas ir atskri̇́ejam Panevėžin Krs.
| Atskriejo žiema rš.
3. refl. atsidanginti, atsibrauti: Ir vėl tas ubagas pas mum atsiskriẽna Tvr.
įskri̇́eti, -ja (į̇̃skreja Š), -jo (įskrė́jo) NdŽ, įskriẽti, -ja (į̇̃skreja NdŽ), -jo (įskrė̃jo NdŽ) NdŽ
1. intr. NdŽ, Ser įskristi: O ir įlėkiau, o ir įskrė́jau į močiutės sodelį Š. O aš įtūpiau, o aš įskri̇́ejau į vyriausią vyšnelę JV788. Automatinė stotis „Venera“ įskriejo į Veneros planetos atmosferą sp.
| refl.: O aš įlėkiau ir įsiskri̇́ejau į vyšnelių sodelį JV826.
2. intr. prk. greitai įbėgti: Ir įbėgau, ir įskri̇́ejau į seselių pulką JV558.
3. tr. įdėti, įstatyti ką nuskrietą, apskritą: Reikia kibirui įskri̇́et dugnys Š.
išskri̇́eti, -ja (i̇̀šskreja Š), -jo (išskrė́jo Š) intr. NdŽ, išskriẽti, -ja (i̇̀šskreja NdŽ), -jo (išskrė̃jo NdŽ) K, NdŽ
1. DŽ1 išskristi: Paukščiai išskriejo į pietus, ieškodami šiltesnio oro Žem.
2. DŽ prk. greitai išbėgti: Pamatęs tėvą pareinant, išskriejo lig vartų jo sutikti M.Valanč. Pietums atejus, išskri̇́ejo vaikai (iš mokyklos) namo valgyti Š.
3. refl. BŽ480 išsidriekti: Išsiskriẽjo kadugys pažeme J.
nuskri̇́eti NdŽ, nuskriẽti, -ja (nùskreja NdŽ, -na), -jo (nuskrė̃jo, nùskrinė)
1. intr. DŽ1 nuskristi: O ir nulėkiau, o ir nuskri̇́ejau į močiutės dvarelį, žalių vyšnių sodelį JV816. Mažas greitas naikintuvas nuskriejo pasitikti priešo rš.
| prk. DŽ1: Mintys kažin kur į laukus nuskriẽjo (nuskrė̃jo) NdŽ.
2. intr. greitai nulėkti oru, erdve: Pagelto lapai, regis, nutrupėjo ir, supdamiesi lyg drugiai ore, tolyn nuskriejo E.Miež. Kartas nuo karto ir pro mane nuskrieja tokių skeliaudrų Mš.
3. intr. nusklisti oru (apie garsą): Balsas nuskriejo nuo kauburio į visas keturias šalis rš. Skambėk, daina, nuskriek per kaimus ir miestus rš.
4. greitai nubėgti, nuvažiuoti, nuplaukti: Beregint Sabalis cypdamas sugrįžo ir vėl nuskriejęs lojo M.Valanč. Prancė nuskriejo į Maurus ir perspėjo S.Čiurl. Dvi valtys nuskriejo tolyn rš.
| refl.: Fricas nusiskriejo į tamsiausią kampą staldo LC1883,4. Nusi̇̀skrinė [mergaitė] OGLII328(Tvr).
ǁ pasitraukti į šalį: Ans nuskri̇́ejo iš kelio į pievą, t. y. pasišalino J.
5. intr. nukristi tolyn: Vandenėlio ėjau, vario vartus kėliau, – te nukrito, te nuskri̇́ejo rūtų vainikėlis JV691.
ǁ nuslysti, iškrypti: Į grabę, sako, mašina buvo nuskriẽjus Nmk.
6. tr. R, N, K, Z.Žem nubrėžti skriestuvu, apskritai nurėžti, nuapvalinti: Kibiro dugną nuskriẽti KI37. Skriją nuskriẽti KI217. Aptašo ir nuskrieja ir padaro tą nei vyriškį, nei kokį gražų žmogų RBIz44,13.
| refl. tr. K.
7. tr. nugriebti, nugrieti: Nùskriniau riebumą Dkšt.
paskri̇́eti, paskriẽti NdŽ
1. intr. paskristi ratu: A jam (lėktuvui) daug reik pasukt; paskri̇́eja, i gana Jrb.
ǁ Ser, NdŽ galėti paskristi: Ratai ne sparnai – oru nepaskrieja rš.
2. intr. NdŽ paskristi šalin.
3. intr. pasklembti, paslysti: Dabokis, ka nepaskriẽtum Erž.
4. intr. prk. pabėgti, nudumti: Lapė paskriejo į krūmą M.Valanč.
5. tr. paskleisti: Saulutė išlindo iš po debesio ir po visą pasaulį paskriejo savo šviesą rš.
6. tr. apvesti ratu buriant: Navikaulis vėl labai greit sugyja, kai bent kelis kartus paskrieji numirėlio kairės rankos bevardžiu pirštu LTR(Kp). Paskriejam triskart kviečio grūdą ir buriam Ps.
parskri̇́eti intr., parskriẽti, -ja (-mia), -jo (par̃skriemė) NdŽ
1. Ser, NdŽ parskristi.
2. prk. parbėgti, parlėkti: Pusiaugavėj parskriejo Gustis namon bliaudamas M.Valanč.
3. refl. parsidanginti: An galo jau parsi̇̀skriemė namon Grv.
pérskrieti intr., tr. NdŽ
1. perskristi: Nuo palangės jis per visą kambarėlį perskriejo rš.
| prk.: Per darbininkų veidus perskriejo kreivos šypsenos sp. Sale perskriejo tyla rš.
2. prk. greitai perbėgti, perlėkti: Mergaitė lyg ant sparnų nuskriejo žemyn laiptais, perskriejo tris kambarius ir priemenę S.Čiurl.
praskri̇́eti Š, praskriẽti, -ja (-na Š), -jo (pràskrinė Š) NdŽ
1. intr. DŽ1 praskristi: Baltas paukštis pro tave praskriejo rš.
2. intr. greitai pralėkti oru: Pro veidą praskriejo šaltas vėjo gūsis, nužvarbindamas kūną rš.
3. intr. prk. greitai prabėgti, pravažiuoti pro šalį: Staiga pro mane praskriejo nepažįstamas dviratininkas rš. Netikėtai praskriejo stirna rš.
| Tau gyvenimas – šventė praskriejanti, tavo laimei ir sapno gana! B.Sruog.
4. tr. kiek nugriebti, nugrieti: Truputį pràskriniau [riebumą] Dkšt.
suskri̇́eti
1. tr. sugaubti: Drabužį suskrieja, ir pasidaro skraitas LKKXII172(Ak?).
2. intr. silpnai sustingti: Kodė teip n'ilgai virinai kiaušinius – ką tik suskri̇́eję Stak. Buvo tik suskri̇́ejęs (užsitraukęs) ledas Grš.
| refl.: Duona žalia kai molis, vos kiek plučikė susiskri̇́ejus Skr. Jau ledas ant balučių susiskriejęs – kiek pašals, ir laikys Žvr.
užskri̇́eti NdŽ, užskriẽti, -ja (ùžskreja NdŽ), -jo (užskrė̃jo NdŽ) Š, NdŽ
1. intr. NdŽ užskristi.
2. tr. užstoti, užėjus iš priešakio: Užskri̇́eti kam kelią NdŽ.
3. tr. aprėžti: Užskri̇́eti ratą NdŽ.
4. tr. užbrėžti, nurodyti, nustatyti: Šventasis Raštas negali užskrieti mokslui ribų P.Aviž.
5. refl. apsitraukti paviršiumi: Jau užsiskri̇́ejęs Nemunas su ledu Grdž.