dri̇̀blinti, -ina, -ino
1. refl. glebti, smukti, leistis, sutingti: Tinginys dri̇̀blinos ir susidriblino, t. y. pasidarė liaunas kūnas be jokio štyvumo J.
2. refl. sutingus netvarkingai atsisėsti, atsigulti: Vaikai, nesidri̇̀blinkit (nesudribkit kur ne ant vietos, nenusitaisę, nepavalgę) J.Jabl.
3. intr. dribsint sunkiai eiti, driūblinti: Dri̇̀blina sau diedas, pypkę rūkydamas Al.
atsidri̇̀blinti netvarkingai, bet kaip atsisėsti, atsigulti: Ko gi nenusitaisęs atsidri̇̀blinai lovon? Krs. Atsidri̇̀blino kaip senis in pečiaus Ktk. Tinginys bernas pareina iš lauko, atsidri̇̀blina ir laukia, kol gerklę prikiši – nieko tau nepadės ruoštis Klov.
nudri̇̀blinti intr. Alv dribsint sunkiai nueiti, nudriūblinti: Pavaikščiojo pavaikščiojo vilkas ir vėl nudriblino miškais LTR(Al).
pasidri̇̀blinti netvarkingai atsigulti, pasitėkšti: Pasidri̇̀blinai į lovą, ir aš nebeturiu nė kur galvos padėti Lg.
pérsidriblinti netvarkingai persisverti: Pérsidriblinęs per lovos kraštą lupo ožius (vėmė) Brt.
susidri̇̀blinti
1. JI346 suglebti, susmukti: Susidri̇̀blino [girtas žmogus] – nei bepakelti, nei bepanešti Jnšk. Ligonis susidri̇̀blina (sudrimba, nebepasivaldo) Jnšk.
2. susnūsti: Kelkis greičiau, ko toks susidri̇̀blinęs! Sb.
užsidri̇̀blinti
1. uždribti, užsileisti: Jo antakiai ant akių užsidri̇̀blinę Brt. Žandai užsidriblinę ant kaulinės apikaklės Brt.
2. suglebusiai užsigulti, užsiremti: Užsidri̇̀blino kaip maišas ant stalo ir snaudžia Jnšk.