bárti, bãra (bãria), bãrė (bãro LKAIII101, Pvn, Šv, Gršl) tr. griežtais, peikiamais žodžiais drausti, prikaišioti, vainoti: Barù tave už tai, ka negerai darai Gs. Tu mane vis bari̇̀ ir bari̇̀ – jau net nusibodo! Nmn. Bársi nebársi, bet aš neklausysiu Al. Močiutė mane barė, linelių raut išvarė d. Ūžia žalia pušelė, bãria sena motulė (d.) Mrk. Vai pūtė pūtė šiaurus vėjelis, vai bãrė bãrė mane tėvelis (d.) Dkš. Ein tėtužis per dvarą, sūnytėlį bardams KlvD56. Tu svyruosi, sesutėle, baramà bernelio (d.) Krs. Graudinu ką, baru SD66. Po tam juos peikia ir bara truputį DP191. Ir baramųjų žodžių turim daugybę J.Jabl. Atvažiuoja sveteliai laukiamieji, baramieji Mrc. Už tokį darbą, vai̇̃ke, esi labai bártinas Š.
^ Duoda – imk, bãra – tylėk Sv. Bark, ne iš tiesų bark, vyk nepavyk, mušk neužmušk, tai būsi ūkininkas B. Nedžiaukis giriamas, neverk baramas VP31. Genamas bėk, duodamas imk, bãramas tylėk Vkš. Žento bãramas (bártas Pnd) eik pro duris, sūnaus bãramas lipk ant pečiaus An.
bartinai̇̃ adv., bártinai K.
| refl. R: Nesibara, nesipyksta – gražiai gyvena Smn. Ko jiedvi nesimylinti, ko barančiosi? J.Jabl. Tylėk, bobut, nebarkis, mes sumokėsime MPs. Įžūlas žmogus, kurs vis bãras, todėl sutremk jįjį J. Geri broliai ir tėviškę pasidalina nesibãrę Lp. Kaip nesibarsi, vaikeli, kad burna pati žiote žiojasi Mšk.
^ Kur baras ar pinigus skaito, iš ten bėk šalin VP26. Kad du barasi, trečias nelįsk į jų tarpą M. Bepig su plaukuotu peštis, su išmintingu bartis Sch92. Neik su girtu bartis, o su pliku peštis Brt.
apibárti, api̇̀bara, api̇̀barė tr.; BPII23 kiek išbarti: Joną apibárk – pradėjo labai rūkyt Ėr. O anuos du brolius api̇̀barė labai LB183.
| refl.: Ką apsi̇̀bara kiek, būt nieko, ka tik nesimuštų Gs.
atbárti, àtbara, àtbarė tr.
1. smarkiai pribarti: Jau jis bobos atabártas, kaip ugnies bijo Ds.
| refl.: Na, ant manęs tai jis lig soties atsi̇̀bara – bamba ir bamba Skr.
2. refl. atgal bartis: Ans atsi̇̀bara prieš mane rūstingai, t. y. atgal baras J. Ta merga ant kožno žodžio y[ra] papratusi atsibárti Vvr. Verutė nei karto šiurkščiai neatsibarė, tėvų neužgavo Vaižg.
įbárti, į̇̃bara, į̇̃barė
1. tr. barant įgrasinti: Senis į̇̃barė vaiką, kad nieko neliestų Š.
2. refl. įsileisti barti: Įsi̇̀barė pats su pačia, ir negal sugyventi su vienas antru J. Kad įtūžo, kad įsi̇̀barė – ojojoi kas tę darės! Gs.
išbárti, i̇̀šbara, i̇̀šbarė tr. apšaukti barant, išvainoti: Išbar̃s mane motinėlė, ilgai namo neparėjus J.Jabl. Aš nulytoji, aš nusnigtoji, mamužės išbartoji LB18. Išbark žvėrį, kuris yra nendryne Mž292.
| refl.: Susipykę išsi̇̀bara, išsiplūsta, žiūrėk, i vė gražiai šnekasi Gs. Visą dieną išsibarė tėvas ant manęs Š.
nubárti, nùbara, nùbarė tr.
1. išbarti, išvainoti: Aš bijau, kad tėvas manęs nenubartų Ps. Nubar̃s tėvukelis, sena motinelė, kad ilgai sėdėjau tamsiojoj naktelėj (d.) Prng.
| refl.: Ta boba nusibarus, nusiriejus, įėjus į gryčią Sln.
2. refl. Krn barantis nueiti, atsitolinti: Ir Jonai, mačiau, nusi̇̀barė rugių pjauti Ds.
3. prk. nualinti, pribaigti, nuskriausti: Dirbti bendras darbas verčiau su išmintingu žmogum, nekaip gamtos nubartu rš. Visai nubarta žemelė (nuplėšta, neišdirbta) Trs.
pabárti, pàbara, pàbarė tr. kiek barti, padrausti, pavainoti, papriekaištauti: Tėtė kad i pàbara, bet vis tėtė Gs. Ją pàbariau kartą vieną – verkė visą dieną (d.) Gr.
^ Su vilku nearsi, nors pabarsi ir pakarsi PPr51. Turtingas pabars, puikus neužtars LTR.
| refl.: Pasibárk ant vaikų, kam žalius obuolius skina Gs. Eikiv namučių pasibardamučiu, katras iš muma daugiaus pragėrėv? JD1026.
| Nūnai buvau su kunigu pasibarti (išpažinties) Nmn.
parsibárti, parsi̇̀bara, parsi̇̀barė barantis pareiti, parvykti: Girdžiu vyrai parsi̇̀bara nuo matinyko Ds.
pérsibarti
1. susibarti: Tuodu kasdien kartą persibara KI36. Jiedvi pirmiaus gerai persibarė LC1887,30.
2. kurį laiką bartis: Tiek bársis, ka i par naktį pársibars Šv.
pribárti, pri̇̀bara, pri̇̀barė tr. daug barti, prigrasinti, privainoti: Pri̇̀barė tiek, kad, kol mirsiu, neužmiršiu Grž. Ko ten nepribarė, nepribambėjo, pirštais, lazdomis nepribadė Žem.
| refl.: Kiek aš ant jos prisi̇̀bariau, ka su juo nesusidėtų Gs.
ǁ kiek pabarti: Prašysiu [mokytojos], kad pribartų̃ [mokinį] Lp.
subárti, sùbara, sùbarė tr. sudrausti barant, apibarti: Yra kam subárti, nėra kam sudrausti Gr. Subárk tą, kas blogai darė J.
| Ją (rašybą) subárdavo tiktai Būga J.Jabl.
| refl.: Žodis po žodžio – ir susi̇̀barė Gs.
^ Susibarė dėl vištos žarnų PPr419.
užbárti, ùžbara, ùžbarė tr. imti barti: Ùžbariau katinėlį, kad nepeliauja Mrj. Tąsyk jis mane ùžbarė, kam nedirbau Alk.
| refl.: Sakyk – neklauso, užsibárk – tuoj rauda Gs. Pareis, būdavo, visas persidirbęs, tai kad jis nors kada užsibartų rš.