siaustýti, siaũsto, siaũstė, siáustyti, -o, -ė KŽ iter. 1 siausti:
1. KŽ Vežant siaustýk vaiką su drabužiais, kad vėjis nesiektum J. Siausto rods su skepetu, bet tas jų neapšildo M.Valanč.
| refl.: Jaunystėj liuobam siaustyties raiščiais, o dabar išsibengė Lkž. Mesa paukščių ir žvėrių patys maitinos, o nu speigų ir darganų jų kailiais dangstės ir siaustės S.Dauk.
| prk.: Dar visai neaišku, ar mums yra ko gedulu siaustytis dėl Normantienės mirties S.Čiurl.
2. Miglos siaũsto žemę DŽ.
3. refl. tr., intr. susiblokšti, susimesti (atsilapojusį drabužį): [Milda] pašoko ir, siaustydamasi išsikėtojusį chalatą, puolė link verandos durų J.Avyž. Sutikti praeiviai siaustėsi ir statė apykakles rš.
4. tr. blaškyti, mėtyti: Vėjas aldiją siaũsto Ds.
| refl.: Ledas plynas, arklys kiek iššoka lekia, tik važelis siaũstos į visas puses Ds.
5. tr. kloti, barstyti: Kurs dainavo kaip dalgelė ir lydėjo visą kelią, ir žiedeliais kelią siaustė – ar atminsi tą bernelį? B.Sruog.
6. refl. smarkiai bėgioti šen ir ten, šėlioti: Ko siaustai̇̃s kai vėjas po gryčią! Ds.
7. refl. bartis, tūžti, plėšytis: Anas tiktai siaũstos, siaũstos Adm.
antsisiaustýti iter. 1 antsiausti (refl.): Gerai y antsisiaũstęs, kad nesušaltum Dov.
apsisiaustýti iter. 1 apsiausti 1 (refl.): Darbininkai miegojo apsisiaustę skraistėmis rš.
įsiaustýti NdŽ iter. 1 įsiausti.
nusiaustýti NdŽ
1. iter. 1 nusiausti 1.
| refl.: Bytautienė, nusisiausčiusi, nužiūrėjusi jį, pradėjo gydyti rš.
2. tr. BŽ303 nubraukyti, nušluostyti: Vaikų stalas aptrepentas, tai priėjo, nusiaũstė skverno kraštu ir valgo pasidėjęs Ds.
pérsiaustyti tr., pársiaustyti Krkl perrišinėti.
prasisiaustýti Ob praleisti laiką siaučiant, blaškantis, bastantis: Kur prasisiaustei, te reikė ir gulėt Ds.
susiaustýti NdŽ iter. 1 susiausti:
1. Susiaustýk, suglobstyk su ploščiumi kūdikį, kad nesušaltum J.
| refl.: Moteriškė, susisiausčiusi kiek tvirčiau, prisigūžė arčiau prie Viliaus I.Simon.
2. refl. tr. Jis patraukė pečius, vėl susisiaustė švarką V.Mont.
užsiaustýti NdŽ iter. 1 užsiausti.
| refl. NdŽ.