siū́ti, siùva (siū̃na K, Tt, Varn), siùvo (siùvė Ps, Mžš, Ln, Dbč) K, Rtr; SD366, H126, R, OsG77, Sut, M
1. tr. DŽ siūlu jungti audeklo, odos kraštus, darant drabužį ar apavą: Siū́davo viską su numiniais siūlais LKT124(Trg). Sanklomu, peltakiais siū́ti J. Dar̃ pasiūta, visa gatava – niekas [pats] nesiū̃na, pirma tai reikėj[o] siū́t Btrm. Seniau visa siùvėm Kls. Seniau an mašinos nèsiuvė, tik rankom Eiš. Pačios [moterys] rankom siū́davo sau ir vyram Gg. Ką sugreboji, tai ir siūni̇̀ Rod. Kapgi tu siūni̇̀ – pakavok mazgą! Dv. Marškinius patys ir audėm, ir siùvėm, ir visa darėm Dv. Iš pašukinių siū́davo vyram kelnes apatines, paklodes Žg. Mergos sueilavo (sueidavo) ir siū́lavo (siūdavo) marškinius Kpč. Seniau i motriškos baltinius siū́s iš dvijų dalių Tl. Kasdien nešiodavom vis austiniais, žėdni metai kriaučiai siùvo Alks. Oi ana gerai siū̃na! Švnč. Kas tau siùvė marškinius? Mrc. Motutė atsisėdus ant prieklėčio ir siuvañt Kp. Jinai labai gražiai siū́t galėjo Grv. Vienus [marškinius] su pirštais siuváu, kitus į mašiną daviau Vdk. Parvežė siùvamą mašiną Grž. Siùvamasis žiedas Bdr. Siumavi̇́ej (siuvamieji) siūlai Lz. Linukus reik verpti kaip siuvamū́sius siūliukus Rt. Adata pavalkų siuvamóji J. Mašina seniai y[ra] besiūta, užrūdijusi Šts. Siū́tinosios vaiko kojinės buvo stipresnės už nertinąsias Šts. Ir buvo jupa ne siūtà, bet megzta per visa DP172. Tuos batus jis man siùvė Mrc. Tas meisteris naginėles gražiai siùvo, su apyvarėliais Šmn. Kap tik Liublino būtų siūta tos kurpelės Tvr. Mas siū̃nam užkulą – kaip be ano?! Krš. Siuvau marškinėlius nuobrukinio maišo ir įdūriau rankovėles iš avėto auto LTR(Ldvn). Ir kriaučiukas negal siū́tie, siūlo nevaškavęs DrskD255. O kad aš siuvau plonas plonas drobaites be siūlo, be vaško, be adatėlės LTR(Sln). Dvi sesutės šilkus siuvo, besiūdamos sudūmojo LTR(Klp). Višta šiurpė siuvė kurpius, nedaug ėmė, par tris grašius NS293. Numirėlio (dat.) siuvamo rūbo adata indurk arba nors basterk bernui kaklan, būtinai tave ims Vlk.
^ Žinok, jog ilgiau siūtas stipresnis esti rš. Nesiūk, neužmezgęs siūlo galo LTR. Karšta adata (skubėdama) kiba siuvai, kad taip ỹra Grš. Siūti siūsi, bet nedėvėsi Slnt. Tamsiam pakajėly daug panytėlių siùva be adatėlių (bitės) Sml. Lopinys ant lopinio, be adatos siūtas (kopūstas) LTR(Aln).
| refl. tr., intr. K, LL251: Siuvaũs paltą, kilpa nutrūko KzR. Aš pri stalo siuvaus atsisėdusi Šts. Ko siuvýs?! Eik valgyti! Šts. Tessiū̃ (tesisiuva) LKKXIV224(Grv). Marytė siùvantys suknelę LD380(Lkm).
ǁ adyti, lopyti: Žąsino plunksną ištrauka iš sparno, sulenka, užkiša paidą, su ta plunksna i siuva [vyženos padą] Grd. Viršus siūta menku lopu Vlkv. Jei ant žmogaus priseina kiek drabužį siūti, susiūti, tai jis turi įsikąsti šiaudelį ar medelį – kitaip jam protą gali susiūti Pn.
ǁ lopant įdėti: Trirublines i penkrublines ans vis siùvo už lopo į savo drabūžius Jdr.
ǁ siūlu pritvirtinti prie drabužio: Vyrai kelinėsan siùva branktelius Lz. Nė vienas nesiuva (orig. nesiuja) (lopija) lopo iš naujos drobės ant seno rūbo BBMr2,21.
2. žr. siūdinti 1: Ketinau siū́t paltelį, ale ką čia besiū́si – mirt reiks jau Kp. Avių nelaiko ir kailinių nesiū̃na Rod. Tėvai vyresniam sūnui ir drapaną geresnę siùvė, ir čebatus brangesnius pirko Skrb.
| refl. tr.: Daba tokius trumpus [paltus] siuvąsýs Erž. Vadinasi, norite eilutę siūtis? J.Paukš. Buvo ant vieno guziko [švarkai] mada, da kaip aš siuviausi Mžš. Siùvėsi gražią suknytę GrvT78. Siùvas kamašėlius, kad tiktai girgždėtų, pamačius mergelė kad į jį žiūrėtų (d.) Mšk. Ana sau smerčiai suknią siùvos Aps.
3. tr. DŽ1 siūlėti, siuvinėti: Aš daba kaip siū́siu [rankšluostį] ir atriesiu Trk. Gražus tavo žiuponėlis, žaliais šilkais siū́tas, cidabru vadžiotas JV740. Siuvo [mano dukružė] raudonais, siuvo geltonais, siuvo žaliais šilkeliais Niem25. Turiu žalią vainikėlį, šilkų siūtą valinėlį (d.) J.Jabl.
4. intr. verstis siuvėjo amatu: Siuvo tokia siuvėja Paketurių kaime, ne vietinė, iš kitur, su siuvamąja mašina po kaimus bekeliaujanti J.Balt. To mokslo neturėjo žmogus, ejo siū́damas par svietą Kal. Buvo kriaučius, ans su tuo gižu vis ejo siūdami Tl. Siū́davo namuose kriaučiai, atsiveždavo savo mašiną Žg. Esu ir siūdama ejusi, bet mašinos siuvamos neturiu Šts. Brolis par ponais, par mužikais siū́davo Sug. Siū́t junkos Btrm. Aš buvau beišeitąs mokytis siū́ti Jdr. Jei aš nesmokytau, tai siūtáu Vlk. Sūnus siū̃na Vvs.
5. DŽ tr. lipdant daryti (ppr. korius): Bitys korius siùva KI238. Jau bitės pradėjo siū́ti Jrb. Bitys jau siū̃na naujus korius magazine Jnš. Jei bitys korių nèsiuva, ta i medaus nė[ra] Vž. Bitės iš viršaus korius siū́davo, tiesiai prie lubų Sk. Bitės šiaudinėje [aulėje] tolie greičiaus dirba arba siuva S.Dauk. Mano bitys kaip telyčios, o bičiukai kaip telukai, siùvo korius daržinė[je], neša medų rezginėms JD547. Aš jums (bitelėms) darbo pramanysiu – giedrioj dienoj medus nešti, ūkanotoj koriai siūti NS116. Korelį siuviaũ, medulį nešiau (d.) Vrn.
| Po svočios nosim musia korį siuvo (juok.) LTR(Trak).
6. DŽ intr. šnek. nuolat lakstyti iš vietos į vietą, ten ir atgal, zuiti: Anie visur siùva Prk. Siūni̇̀ ir siūni̇̀ pro šalį, negali palaukti Užv. Kas tom bobom šiandie pasidarė, kad siùva ir siùva iš vieno galo į kitą Srv. Kadgi ana dirbtų, ale siùva, siùva iš gryčios gryčion Ds. Vaikai, a ilgai siū́ste par dures?! Trobą užšaldėt! Krš. Ir siū́s be parstojo par duris! Ar nesėsys?! Pgr. Tas vaikas tikras nepasėda – šen siùvęs, ten siùvęs Ss. I siùva visą dieną pryšpryšais Up. Vaikai siū́te kaip bitės siū̃na visur Krš. Ko tu čia siuvi̇̀ kaip į uodegą įkirptas? Alk. Tas šuo siùva ir siùva apie namus Al. Gal kiaulė tekių paskėlė, kad šiandiej pardien siùva po galvijus? Trgn. Katė siùva ir siùva po gryčią Kp. Pelės tik siùva po kluoną Dkš. Kas nor kur greitai būti, tasai tur siūte siūti IM1858,46.
| Mieste ten ir atgal siuvo automobiliai rš. Vilniuj mašinos tik siùva, siùva Ktk. Čia tai nors neburzgia, o pas mum tai siùva siùva motociklai Slm.
ǁ Krž skraidyti: Kregždės siuva ir siuva pažeme, turbūt bus lietaus Gs. Skregždės siū̃na palei žemę Rod. O, žiūrėk, kap bitės gražiai siùva aplink avilį Al. Ir mūsų gonkos pasauliu, ale musių tai tik siùva, tik siùva Slm. Jų triobon musės tik siùva apie nosį, negalima nė būti Lš. Lėktuvai siùvo po visą dangų Šk. Pradė[jo] siū́t orlaiviai Gs.
| Kol man nemergaut jaunai, kad apie mane bernai kap bitės siū̃na (sukasi, meilinasi) Rod.
ǁ sparčiai suktis: Siùva prie darbui kai šiaudyklė (greit, gerai dirba) Klt.
ǁ bastytis, keliauti: Per daug jau siuvate po pasaulį J.Balč.
7. refl. šnek. šiaip taip gyventi, stumtis: Kol galiam, teip ir siùvamės Tj.
8. intr. prk. tankiai šaudyti, kalenti: Vis tankiau ir tankiau siuvo automatai J.Avyž. Anapus tarpumiškės ėmė sutartinai siūti kulkosvydžiai rš.
9. tr., intr. prk. dilgčioti, smelkti: Mane šiurpulys siùva BŽ457. Šaltis par nugarą siùva (šiurpas krato), ar jau kvaraba kokia ema?! Ds.
◊ ant (kieno) galvõs siū́ti skriausti: Ta valdžia tik ant vargšų žmonių galvų̃ siùvo Žal.
batùs siū́ti duoti uždirbti: Į kinus, vaikai, neikiat: žulikams batus nesiūkiat Lk.
batukùs (čeverykàs) siū́ti paleisti akmenuką vandens paviršiumi, kad kelis kartus paliestų: Vaikai, sustoję prie ežero, ir siùva čeverykàs Trgn. Vaikai, baikit batukùs siùvę, man visas žuvis išbaidysit! Pv.
siū́tas ir lópytas visko patyręs: Anas jau mokytas – siū́tas ir lópytas Trgn.
antsiū́ti, añtsiuva, antsiùvo (ž.) tr.; I užsiūti.
apsiū́ti, àpsiuva (apsiū̃na), apsiùvo (àpsiuvė) tr. K, Š, Rtr; SD204, R160, Sut, M
1. J, DŽ kiek reikiant pasiūti (drabužių, avalynės): Motina àpsiuva vaikus BŽ309. Seniai jau visus apsiuvau ir vis iš naujo apsiuvu I.Simon. Bus ir apsiūtas, ir apskalbtas, ir pavalgęs Pč. Reikdavo priverpt, priaust ir šeimyna apsiū́t Lb. Tris vyrus apsiū́t rankom – ogi dirbt tai reikia! Eiš. Milo praaudžiau ir [šeimyną] apsiuvaũ Jd. Apsiùvo visus: tėvui batus, man burlečius ir vaikam pasiuvo Ds. Kai Urbonam apsiūsiu, tai ir an jum nueisiu [siūti] Ds. Kad mane karaliaus sūnus paimt, tai viena adatele visą vaiską apsiū́čia (ps.) Ad. Jo mylestai teip patikę – liepęs pieminelį apsiūti kraučiams S.Dauk. Žmogų nu galvos iki kojų apsiūti galįs BsPI98.
^ Adata maža, o visą pasaulį apsiuva KrvP(Mrk). Adatėlė siratėlė žmogų apsiuva, mergelę aprėdo KrvP(Nmn). Maža panelė visą svietą apsiuva (adata) Pšl.
| refl. tr., intr. K, Š: Pati moku siūti, pati ir apsi̇̀siuvu Vkš. Siuvau, vaikus i šeimyną apsisiū́davau Vn. Kai apsisiūsi didumą, tada ir man pasiūsi Krč.
2. apsiūdinti: Vyrą apsiū́ti NdŽ.
| refl.: Tai šiemet jau visi būsim apsisiùvę, tik tėvui da reiktų sermėgos Ds. Buvo siuvėjas, tai visi apsisiùvom Dkš. Pagal madą apsisiuvęs rš.
3. DŽ siuvant aplink, kraštus sutvirtinti, papuošti: Rūbai šilkais apsiū́ti NdŽ. Pakraščius apsiū̃na Tt. Apsukõ apsiū́k lopinį, bus drūčiau Klt. Kišenės įkirptos ir apsiūtos plačia siūle sp. Baltais pinikais apsiūti priegalvio kraštai I.Simon.
| Pamergės api̇̀siuva kasnyku galvą Všn.
4. Sut aptraukti medžiaga, oda ar pan.: Apsiuvu oda ką SD228. Audeklėliu lopšiukas apsiū́tas Rod. Apsiū́ta kailiniai Šlčn. Kai vailokus apsiū́siu [su medžiaga], tada tau kelnes siūsiu Ds. An pagalaičio apsiū̃na, ir būna guzikas Rod.
^ Kai įkiša – kaip apsiūta, kai išima – kaip nebūta (žiedas) LTR(Rk).
5. siuvant apdėvėti: Mašina apsiūta, o prašo aštuonių šimtų rublių Lk.
6. apkalti, apmušti, apmūryti: Kai sudegė sena pirkia, tai manėm pasistatyt naują, sienas apsiū́sme Rš. Namą reikia lentom apsiū́ti – bus šiltesnis Jnš.
| refl. tr.: Ans tą namą apsimūrijo, buvo toks, kai mano – medinis, o daba su plytom apsisiùvo Žg.
7. Alk šnek. apgauti, apsukti: Jis mane visai apsiùvo Žal. Taip apsiùvo, kad nei paleistas, nei pakartas Šk. Jau dabar apsiūtas, ir baigta Br.
8. šnek. apibėgioti kur, aplakstyti: Miškinukas suprato, kad senelis, jo ieškodamas, apsiuvo pusę girios rš. Apsiùvo visą miestą – ieškojo meistro Krš.
◊ ausiúotines apsiū́ti aplupti, apmušti: Jy (ji) ausiuotines apsiūs Lp.
šuniẽs (meškõs, vélnio, vil̃ko) káiliu (skūrà) apsisiū́ti pasidaryti rambiam, neklusniam, į nieką nereaguoti: Apsisiùvo šùnio skūrà Dkš. Vélnio skūrà apsisiùvo: nei tėvo, nei močios neklauso Klt. Piemuo suvis apsisiuvo šunio kailiu, tai miega, bovijas, ė gyvulių i nedaboja Ml. Apsisiūsiu šunies kailiu ir niekam nei cento: ar tėvas, ar brolis, ar kunigas Mrk. Apsisiùvęs vil̃ko káiliu, tu jam nieko nepadarysi – mušk nemušk Lp. Apsi̇̀siuvė [vaikas] meškõs skūrà Lp.
šuniù apsisiū́ti pasidaryti blogam, neklusniam: Nebūk, vaikeli, šuniù apsisiùvęs – klausyk, ką močia sako Trgn.
atsiū́ti, àtsiuva (atsiū̃na), atsiùvo (àtsiuvė) tr.
1. DŽ1 užlenkti audeklo kraštą ir prisiūti, kad nebrigztų: Kaip čia pati esi atsiùvusi nemadingai Trk. Sijonuo padelkas jau atsiuvau Vkš. Atsiū́ti nosinę, skarelę DŽ1. Peltakius reikia atsiū́ti Pg.
atsiūtinai̇̃ adv.: Maišus siūk atsiūtinai̇̃ (išvarytą siūlę išvertus dar kartą persiuvant) – būs stipresni Šv.
2. ta pačia linija vesti siūlą: Aš in tę ir atgal atsiū́siu (raides išsiuvinėdama) Lp.
3. Š tam tikrą laiką siūti.
| refl. Š.
4. gražinti siuvimu, pasiuvus: Jeigu pinigais grąžint negalia, tegul bent atàsiuva Sb.
| Bernu reikia atsiū́t dveji marškiniai (jis savus sunešiojo) Lp.
atsiūtinai̇̃ adv.: Aš ejau du metus atsiūtinai̇̃ (už mokymąsi siūti dirbau siuvėjui) Nmk.
5. išardyti susiūtą: Jau àtsiuviau Ėr.

×dasiū́ti, dàsiuva, dasiùvo (hibr.) tr. baigti siūti: Rytoj dasiū́si Mlk.
įsiū́ti, į̇̃siuva (įsiū̃na), įsiùvo (į̇̃siuvė) tr. K, Rtr, NdŽ; Sut, M
1. DŽ į vidų įtaisyti siuvant: Įsiū́ti pamušalą DŽ1. Įsiuvu SD407. Kai megzta, tai da baika: kad bus siaura, insiùs Sdk. Skalbiniai puošiami ne tik prie krašto prisiūtais, bet ir įvairaus pločio įsiūtais nėriniais rš.
| refl. tr. K: Įsi̇̀siuvė pinigus užanty Lp.
2. siuvinėjant išvedžioti: Siūk marškinėlius, rašyk raštelius, įsiūk man pavardėlę KlvD18.
3. Š, Ser siuvant pritvirtinti: Įsiū́k kabius, magzčius J. Ištrūko [saga], mama, įsiū́k Jd. Motule širdele, o kas guzikus insiū̃s DrskD154. Imsite … akmenis insiūtus (viršuje instatytus) BB2Moz25,3-7.
| refl. tr. Š: Va, įsisiūs sagas, ir bus jam kostiumas A.Vien.
4. refl. Ser įnikti siūti: Įsivaryti siūti, įsisiū́ti BŽ486.
5. NdŽ brošiūruoti.
6. lipdymu įtaisyti (korius): Kad ir į šitą avilį nors kiek bitės įsiū́tų [korių]! Jrb. Įsiuvė korelius be šilkų šilkelių NS14.
◊ į (kieno) skū̃rą įsisiū́ti pasidaryti panašiam (ydomis): Į kieno tu, vaike, skū̃rą įsisiùvęs?! Žal.
į šėtõno (šeitõno) skū̃rą įsisiū́ti būti nedoram, suktam: Jis insisiùvęs in šeitõno skū̃rą Stk. Mergelė žino bernelio nutūrą, kad jie insisiuvę in šėtono skūrą LTR(Knv).
kalė̃s liežùvį įsisiū́ti Kt pasidaryti plepiam, įgeliančiam.
paįsiū́ti, paį̇̃siuva, paį̇̃siuvė (dial.) tr. visiems prisiūti: Paañsiuvė gėles visiems Lz.
išsiū́ti, i̇̀šsiuva (išsiū̃na), išsiùvo (i̇̀šsiuvė) tr. K, Š, Rtr; R339, Sut
1. DŽ suvartoti siuvant: Visus siūlus išsiuvaũ DŽ1. Kriaučius nebeturi siūlų, visus i̇̀šsiuvė Ėr. Dabar milas išsiū́tas, nebėr Pl. Raištį išsiuvau į antvalkalus Šts. Kaip tik išmatavo, jau paskui daugiau neaugo, tik tą drobę išsiuvo, ir buvo gana BsMtI115.
| refl.: Išsisiùvo visi siūlai Š.
2. tam tikrą laiką siūti: Dvejus metus išsiuvaũ DŽ1. Dvidešimt metų išsiuvaũ ir netekau akių PnmA. Kai jis ten išsiuvo pusę metų, ėjo namo ps.
3. refl. siuvant išmiklėti: Nauja mašina, dar neišsisiùvus, tai springsta Lp.
4. refl. siuvant lenktyniauti: Eikiav išsisiūti: tu trumpu, o aš ilgu siūlu, – sakęs vel[nia]s žmoguo Šts.
5. P, J, DŽ1, Pv išsiuvinėti: Ižrievėtas, ižsiūtas daiktas SD70. Rievėju, ižsiuvu SD70. Išsiūtas darbas R348. Krūtinę marškinių kvietkais išsiùvo Antr. Marškiniai išsiū́ta siūlais ir žaliais, ir geltonais, visokiom kvietkom Pls. Nosinėj išsiū́tas vardas NdŽ. Išsiūs man marškinelius, išrašys meilės žodelius RD92. Išsiū́k ir ma, mergele, žaliais šilkais kuskelę JV447. Mergyte mano, jaunoji mano, išsiū́k ir ma skaružę Niem25.
| refl. tr.: Turiu divonėlius išsisiuvus Ps.
nusiū́ti, nùsiuva (nusiū̃na), nusiùvo (nùsiuvė) tr.
1. DŽ iš siūlų padaryti, susiūti: Spunka buvo suktų siūlų nusiūta Šts. Nepasiduosiu ir aš savo darbu kitoms: nupinsiu juostą, nusiūsiu tabokmakį LzP.
2. siūlą nuvesti siuvant: Ana kelius dygsnius būt nusiuvusi, ką kalba J. Ką vienąroz nùsiuvė, tai ne znokas Lp. Pirmiausia zelnį pamokė tiesią siūlę su mašina nusiū́ti Vkš.
3. Alk, Prn gerai pasiūti: Kad nùsiuva tas kriaučius, gražu žiūrėt Ėr. Ar bet jis nùsiuva kelnes? – Nenùsiuva Lp. Švarkas nenusiū́tas, lipa į viršų PnmA.
4. refl. užsidirbti papildomai (siuvant): Ka jis invalidas, jam duoda namie siūt, tai jis galia nusisiū́t kiek Jrb.
5. Erž blogai pasiūti: Jau tas kriaučius gatavai po kelmo nusiùvo tus muno drabužius Vvr. Tik tu duok jam, o jis kad nùsiuva, tai nėra kur dėt Mrj. Čia jau man nùsiuvė: iš pečių siaura, iš visur siaura! Mžš. Siuvo, siuvo batus ir nusiuvo: nė iš tolo koja nelenda Plng.
6. susiaurinti įsiuvant: Daugiau reikia nusiū́t šonus, plati baisiai suknelė Klt. Mažna gi buvo nusiū́t. Kamgi reikė kirpt?! Sdk.
pasiū́ti, pàsiuva (pasiū̃na), pasiùvo (pàsiuvė) tr. K, Rtr, Š; M
1. siuvant padaryti, pagaminti (drabužį, avalynę ir pan.): Gerai pasiū́tas drabužis DŽ1. O jo rūbas tikt prastai pasiū́ti trinyčiai K.Donel. Ant tikslo pasiū́tas vystas J. Drobules pasiū́davo, ka negalės nė atkelti Vkš. Ar pasiūsi kelnes šv. Petrui (tai dienai)? J.Jabl. Kai mama man pirmą kartą pàsiuvė kelnes, tai aš jų da nemokėjau užsimaut Skrb. Drobinės kelnės pasiū́ta LKKXI226(Eiš). Negražiai pasiū́ta – visi mazgai viršuj kap vištos sėd[i] Dv. Dabar dešimtie moteriškių pasiūtum sijonus, ką ana viena turėjo Sd. Kokio pakulnio pasiùs marškiniukus – lig dvylikai metų bėgioji LKT319(Ant). Motule širdele, kas tau marškinius pasiū̃s? DrskD154. Tokia suknelė pasiūtà, ir nepažinsi, ar berniokas, ar mergaitė – be kelinių Rod. Kepurę pasiū̃na iš kiškio skūrelės Rod. Pernai pasiū́tas paltas NdŽ. Kap jaunesnis buvo, tai pusantaros dienos pasiū̃na kalnius (kailinius) rankom Eiš. Kalinius man pasiùv (pasiūk) Grv. Pakulų pridedam, pàsiuvam kaldrą – i kokia meili Klt. Kurpelė kaip tik jos kojai pasiūtà NdŽ. Prikišam vatagalių ir pàsiuvam gražias lėles Šmn. Iš sienos audimo keturi maišai pasiūt išejo Kpč. Siūte pasiūčiau, bernyti mano, – neturiu audimėlio nei plonųjų šilkelių KlvD65-66.
^ Pasiū́t tai ne blyną iškept Mrj. Žodžiais kailinių nepasiūsi S.Dauk. Kap pasiūsi, tep sunešiosi Nč. Pasiuvo kap šiaučius kepurę LTR(Srj). Nesakyk, kad elgeta nebūsi: gal bėda jau pasiuvė tau krepšį TŽIII381. Su maža adata didelius kailinius pasiuva LTR(Vdk). Ko reikia gerai pasiūtiems rūbams? (nieko) Sim. Be adatos pasiūta, be staklių išausta (pirštinė) Ds.
| refl. tr.: Pati pasisiùvo suknelę DŽ1. Ji išmoks pasisiū́ti baltinius NdŽ. Tokio pat šitai numinio audeklo [sijoną] va pasisiū́si, kur jau lengvesnis, keturių palų Tl. Pasisiūni̇̀ sijoną ir nešioji Kls. Vyrams i marškinius, i kelnes pasisiū́davo su pirštais Grd. Andarokėlį pasisiuvaũ siaurą iš aštuonianyčio, labai gražiai buvau apsvilkus Lel. Iš žaliosios veršenikės pasisiùvęs sau dūdikę JD1532. Kitą dieną jis pabaigė siūti ir iš atkarpų pasisiuvo maišelį putoms supilti LTR(Mrj). Susiverpkie verpimėlį, išsiauskie audimėlį: pasisiūsi – bevilkėsi VoK132.
^ Iš miego tarbos nepasisiū́si Trgn.
ǁ prk. įtaisyti: Siuvo kriaučius ilgą laiką ir pasiuvo mergai vaiką (d.) Plt. Jis tai mergai pasiùvo vaiką, tai dabar turi mokėt Alk.
2. Ser įstengti, pajėgti siūti: Pasiū́ti ne kiekviena merga taip gali, kaip ji NdŽ. Be akuliorių nebepàsiuvu Ėr. Stipras senis: dar i pàsiuva kokį nėką Rdn.
| refl. tr.: Jau pati sau i pasisiū́davo OG370.
3. kiek laiko siūti: Pasiū́k už mane! NdŽ. Valandą pasiùvo, ir marškiniai gatavi DŽ1. Minutę kitą pàsiuvu ir vėl turiu eit prie kito darbo Sb.
4. LL155 siuvant po apačia pritvirtinti: Aš po savo naginėms milo pasiuváu Up. Jei nori, kad greitai lakiotum, pasiūki po padais kiškio odelės MTtV194.
5. pasiūdinti: Jie jam pasiùvo naujus drabužius NdŽ. Burlečiukus pasiùvo – žiūrėk, kad pakaktų penkiolika metų Šmn. Nuperka žentui [medžiagos] ir pasiū̃na kostiumą Dv. Pasiùvo tokius ilgus kailinius, ka lys – neparmirksi nėkados Brs. Aš nuog ti (tavęs) skūrelę nuimsiu, savam vaikeliu[i] šūbelę pasiūsiù LKKIII203(Lz).
| refl. tr.: Baltą kostiumą iš drobės pasi̇̀siuvė Pls. Drobinę pasisiū́č [suknelę] – būč laimingiausia Dgč. Nebuvo iš ko pasisiū́tie [palto] Kli. Odą duoda išdirbt, padaro ją baltą ir pasi̇̀siuva kailinius LKT240(Žml).
6. lipdant padaryti (ppr. korius): Daug korių bitės pasiuva J.Krišč. Daugel mano yr sierų bitelių: tai jos man suneš saldųjį medutį, tai jos pasiūs baltuosius korelius BsO263.
| refl. tr.: Rudenį [bitės] trupčiuką korių bepasisiùvo Slm.
| Pasisiuvęs marškinėlius, [bitės] vikšrelis kaip ir sustingsta J.Krišč.
◊ vė́jais galvà pasiūtà apie nerimtą elgimąsi, vėjavaikiškumą: Niekas iš jo nėra numūse: galva vėjais pasiūta – tik laksto ir laksto visur par naktis Žgč.
vélniu pasisiùvęs piktas, pašėlęs: Vélniu pasisiùvusi ta boba KlK12,81(Krš).
papasiū́ti, papàsiuva, papàsiuvė (dial.) tr. daug pasisiūdinti: Papàsiuvė mergos suknias Dv.
pérsiūti K, Š, Rtr; Q539, parsiūti M
1. tr. DŽ1 iš naujo, kitaip pasiūti: Pérsiuvo suknelę siuvėja, vis tiek negaliu nešiot Klt. Pársiūk iš naujo apsiaustą J. Kurį laiką čia dar turėsiu darbo, persiūdama senas sukneles A.Gric.
| refl. tr.: Išsiardysu i pársisiūsu – turėsu vatinį Krš. Išsiverčiau kostiumą, pérsisiuvau – ir vėl kap naujas Pv. Pérsisiuvau kepurę DŽ1.
2. tr. LL191 siūlu kiaurai perverti: Vidpadį pársiuva su drotimi Vkš.
| prk.: Mane štai šešios kulkos kiaurai persiuvo, kol gyvas, neužmiršiu, kiek baimės prisikentėjau rš.
ǁ į vidurį įsiūti: Lova apklota aštuonnyčiais raštais austa drobule, kuri persiūta plačia pačių nerta perdrobule I.Simon.
3. tr. pakartotinai nuvesti siūlą siuvant: Siūles po kiek rozų pérsiuvu, kad neirt Klt.
4. tr. daug pasiūti: Kiek aš pérsiuvau tų rūbų – baisu! Trgn.
5. tr. NdŽ tam tikrą laiką siūti.
6. intr. NdŽ liautis, baigti siūti.
7. tr. NdŽ perdirbti, perlipdyti (korius).
8. nuolat perbėgti, pereiti.
9. tr. prk. perimti, persmelkti: Mane pérsiuva šaltis BŽ449.
prasiū́ti, pràsiuva (prasiū̃na), prasiùvo (pràsiuvė) tr.
1. Šts pralenkti siuvant: Žmogus prasiùvęs velnį J.
2. NdŽ kiaurai persiūti.
3. NdŽ truputį pasiūti.
prisiū́ti, pri̇̀siuva (prisiū̃na), prisiùvo (pri̇̀siuvė) K, Š, Rtr; SD308, R26, Sut, I, M
1. tr. daug ko pasiūti: Tada (senovėje) reikė priaust, prisiū́t – buvom šešios dūšios Rud. Tai priaudei drobelių, tai prisiuvei: vieni marškiniai an tvoros, kiti an skūros (juok.) Rod. Važiuoja toks ponas į girią medžiot su šunimis, žiūri, kad tas gizelis nešas šunims čebatų prisiuvęs BsMtII24.
| refl. tr.: Iš karvės skūros naginių prisisiūna Kpč. Anos prissiùvę daug marškinių ir ėmė rengtis kelionei Dv.
2. tr. prisiūdinti: Mergikėms turu prisiùvusi suknikių – neina plikos Krš.
| refl. tr.: Tur prisisiùvusi suknikių – šėpas trata! Rdn. Kasdien neprisisiū́si paltų Klt.
3. tr. siūlais pritvirtinti: Prisiùvo lopą prie drabužio DŽ1. Švarkas tujau pat būs gatavas, pamušą jau bengu prisiūti Vkš. Nuėmė viršų, dabar reikia prisiūt kitą JnšM. Kaunierius prisiū́ta baisiausias – kap pavalkai LKKXIII125(Grv). Adatą įverk – reiks prisiū́t raišteliai Km. Prisiū́k magzčius rankovės J. Kai virvelėm pri̇̀siuva, tai [vyža] laiko Antr. Prisiū́k knypkį prie kelinių KII84. Aš noru [sagą] ant tavim prisiū́ti LKT71(Slnt). Reikia autelį žudėt ir prisiū́t Rod. Į ausis [ėriukams] įkirpdavo, lupačiukus prisiū́davo prie pakaušio Škn. Jei nori, kad bernas mylėtų, tai jį reikia prie savę prisiū́t tąj adata, kuria nabaštikui siuvo padušką LTIII457(Kls). Niekas neprisiuva lopą gelumbės naujos prie rūbo palaikio GNMr2,21.
| Tą akį išima ir prisiū̃na Rud.
^ Kai surydena merga bernui galką, tai tą kap prisiuva (jis labai prisiriša) Ml. Pri̇̀siuvė kumelei uodegą prie itų man interisų (man nerūpi) Vrnv. Juk ir davatkos liežuvis neprisiūtas: gal išpasakoti kitoms Šts.
| refl. tr., intr. DŽ1: Ans tad prisisiùvo tus drabūžius, lopus tus Jdr.
| prk.: Man tiktai duobę, klebonėli brangus! Duobę pakrapinti … – vapėjo, atšokdamas lūpomis nuo klebono rankos ir vėl prisisiūdamas prie jos J.Balt.
4. refl. prk. šnek. prisikabinti, prikibti, prisiplakti: Ale prisisiùvo, kad eičia gert! Drs. Sakė, gi vakar an marčią kad prisisiùvo! Vvs. Kap jis prisisiùvo prieg manę, tai niekap aš jo negalėjau atsikratyt Alv.
5. tr. lipdant pridaryti (ppr. korių): Bitės daug prisiuvo R74, MŽ. Bitės medų neša, prisiuva R210. Ir šitą avilio galą bitės prisiùvo [korių] Jrb. Tokims auliams, kurie jau aulį prisiūtą tur, jo apačioj skrynelę padėkiat S.Dauk.
| refl. tr.: Bitelės, bitelės darbininkėlės! … turi būt, gerai korių prisisiuvot ir prisinešėt pilnus medaus Žem. Bitės prisisiùvo pilną avilį [korių] Jrb.
6. užtektinai privaikščioti, prilakstyti.
◊ ši̇̀rdį prisiū́ti labai patraukti, pritraukti: Neprisiuvė širdies savo naudosp SE203.
susiū́ti, sùsiuva (susiū̃na), susiùvo (sùsiuvė) tr. K, Š, Rtr, NdŽ; SD460, Q655, Sut, LL328
1. DŽ1 siūlais sutvirtinti: Parirusią rankovę susiū́k J. Padraskėm ir susiuvėm Btrm. Plyšęs suplyšęs, rankovė susiū́ta baltais siūlais Klt. Prastai sùsiuvė – par siūles prairo Rz. Ras bemiegtant, ras besusiū́tus, kol išpainios (tokios išdaigos) Lk. Tai kad gerai susiūta – kur žvirblio galva, kur mašalo žarna (iron.) LTR(Grk).
| Darė blogai operaciją, nesusiùvo tą [pilvo] plėvę Šl. Susiùvo tą vietą, sukibo tę viskas i tuo užgijo Jrb. Kiaušu susiū́tu vaikščioja – va tau i inžinierius! Klt.
^ Sulopyta, susiūta, i adatos nebūta (margas gyvulys) Klt. Be adatos susiūta, be peilio išardyta (pirštinė) Pnd. Ne drabužis, bet susiū́tas, ne medis, bet lapuotas, ne žmogus, bet viską pasako (knyga) Krg.
| refl. tr.: Šiaudų pynę nuspyniau, susisiuvaũ kadokes Klt.
ǁ siuvant padaryti (siūlę): Siūlė gražiai susiū́ta Pb. Meistras anam davė susiū́ti kelnių šonines siūles Vkš. Susiū́k tą siūlę už adatos, ne teip greit iširs Pc.
ǁ Jrb siuvant pakenkti, pagadinti: Ant manęs siuvi – tai protą susiū́si Mrj. Neduok rūbo siūt ant savęs – atmintį susius Ds.
2. žr. pasiūti 1: Sermėga iš skiaučių susiūta S.Dauk. Taip jisai susiuvo [batus] negražiai, kad jam pačiam negražu buvo žiūrėt LTR(Ldvn).
| refl. tr.: Susi̇̀siuvi ką do? Klt.
3. DŽ1 siuvant sunaudoti: Visus kailius į kailinius susiuvo Šl. Liko palukių, tai ir tas tarbukėm susiùvo – jo ir ašaka nepragaiš! Pv.
4. Pb susukus užsiūti: Įsnaują susiū́davo kiaulio Klt. Su peiliu supjaustydavai [taukus], suminkydavai, druskos įdėdavai, pipirų ir susiū́davai į plėvę Kv. Susiū̃na taukus, musios kad nesėst Dv.
5. A1884,150, BŽ35 apdaryti (knygą), įrišti.
6. lipdant padaryti (ppr. korius): Kaip tuos korius [bitės] susiū́davo, tai nėsu mačius Mšk.
7. refl. prk. juok. susidraugauti, susinešti: Matai, ir susisiùvo Marė su Andrium kaip šuva su šiaučium Prn.
8. prk. nugalėti, sutriuškinti: Tai ir sùsiuvė vokiečius! Lp.
◊ juõką susiū́ti iškrėsti pokštą: Mes kap kada tai sùsiuvam juõką kokį Lp.
pasusiū́ti, pasùsiuva, pasùsiuvė (dial.) tr. visus susiūti prie vienas kito: Pasùsiuviau aš ituos diržus ir leidžiaus itais diržais žemėn (ps.) Lz.
užsiū́ti, ùžsiuva (užsiū̃na), užsiùvo (ùžsiuvė) tr. Š, Rtr; I, M
1. K, DŽ siuvant panaikinti skylę, sujungti kraštus: Užsiū́k skylę maišo J. Užsiū́ti maišelį NdŽ. Tai kokiais čia siūlais ažusiū́si? – Ažusiū́č', kad būtų Km. Mėsą sukapojam, indedam druskos, pipiro, svogūno, gerai prikemšam, tada ažùsiuvei – ir kindziukas Gdr.
| Baigus operaciją, žaizda užsiuvama rš. Žarnas ažusiùvo JnšM. Vėžys buvo: prapjovė i vė ažusiùvo Klt.
^ Norėjosi ką nors jai tada pasakyti, bet – šunys žino! – burna buvo tarytum užsiūta J.Paukš. Daba tylėk kai užsiū́ta Rs. Kap užsiū́ta – negi ir nelis Pv. Žmonėms gerklės neužsiūsi NžR. Spakt su keliu į subinę, ir nebmyžo į lovą – kaip siūte užsiùvo Šts. Iš vakaro kiek užmigau, o paskui, kap išsimušiau iš miego, tai nors akis užsiū́k Vrn.
užsiuvamai̇̃ adv. prk.: Nespėjom apsisėti, bulves tebesodinom, o prakiuro dangus nebeužsiuvamai J.Balt.
| refl.:
^ Ko tyli kaip užsisiuvęs?! LTR. O Šarūnė irgi!.. Kai nereikia, tai dantinga, o dabar kaip užsisiuvus V.Bub.
| prk.: Ištars [Rapolas] žodį, užriks ant manęs nelapauti, ir vėl užsisiuva (nutyla, nė žodžio nepasako). Visam pusdieniui, o kartais ir visai dienai J.Balt.
2. siuvant įdėti, įsiūti: Užsiū́ti pinigus į švarką NdŽ.
| refl. tr.: Toj duktė turėjo užsisiuvus vystėj dešimtį tūkstančių rublių BsPIV261.
3. K siuvant uždėti ant viršaus: Viršun užsiuvu R37. Klostės viršuje užsiūtos sp. Užsiū́ti lopą NdŽ.
| refl. tr. NdŽ.
4. NdŽ, DŽ1, Grd, Gs, Kair, Alv siuvant uždirbti: Anas daug ažùsiuva Dglš. Par mėnesį užsiū́na penkiasdešimt rublių, daugiáu Krš. Žydėlis (pavardė) buvo tik šimtą rublių ažsiùvęs, ė daugiau nieko neturė[jo] Grv. Tris šimtus ùžsiuvė ir parnešė Pns.
| refl. tr.: Kiek užsi̇̀siuva, tiek ir turi DŽ. Aš šitą namą užsisiuvaũ Klvr. Siuva biškį, užsi̇̀siuva vaikams an duonos Šv. Siuvo kriaučius per daug metų, užsisiùvo du čebatu (d.) Plv.
5. siuvant pakenkti, pagadinti: Jei siūni guziką ar ką kitą nenusrengęs tos skaros, tai ką nor insikąsk dantysa, kitap tu savo pomietę užsiūsi Kpč.
| refl. tr.: Kas drabužį lopo užsivilkęs, tas sau protą užsisiuva LTR(Žgč).
6. refl. užsilipdyti, užsitaisyti: Kirmėlytės sėdi koriuos ažsisiùvę, paskui razplyšta, ir išeina bitelė Zr.
◊ bùrną užsiū́ti
1. uždrausti kalbėti, nutildyti: Ar tau bùrną ùžsiuva?! Gali kalbėt ir lenkiškai Lp.
2. taip pasakyti, kad kitas neturėtų ką atsakyti: Na, ir užkvatojo bobos, na, ir suspigo vaikai, kad krikštasūnis savo krikštatėviui burną užsiuvo rš.