1 rūdýti, -i̇̀ja (-ỹja K, rū̃di Klt, rūda), -i̇̀jo intr.
1. MŽ393, N, K, M trauktis rūdimis: Paprastoji geležis rūdija ore tik todėl, kad turi kitų metalų priemaišų K.Daukš. Mano žiedeliai, o auksinėliai, skrynioj gulėste ir berūdyste RD40. Nerūdijantis plienas rš. Sidabras su auksu ore niekuomet nerūdija rš. Padėk dalges, tegu nerūdỹja per žiemą Dkš. Ei mergyte nėgelkyte, dėl ko rūd žiedelis? KlvD9. Ar ne laiku aš atjojau, ar žiedeliai rūdi? B.Sruog. Jei rūdỹs žiedelis an baltų rankelių, tai smūtnas bernelis svetimoj šalelėj (d.) Vlkv. Oi, kad pražuvo jaunos dienelės, rūdyk, šoblužėle! TŽII316. Rūdi aukso žiedužėliai neišdovanoti (d.) Prn. Lietutis lyja, pentins rūdyja juodame purvynėly JD458. Bagočiaus dukrelės žiedai rūdyja, o vargo mergelės nuo darbų dyla LTR(Ldvn). Jei kirvis rūdija, tai bus lietaus Pn.
| prk.: Bernyti mano, jaunasis mano, rūdys tavo širdelė JV840. Rūdýk, vainike, purvyne, o tu, mergele, pas mane (d.) Mrc.
2. DŽ apsikrėsti rūdimis, gesti nuo rūdžių: Daugumas kviečių rūdỹja Jd. Azotinėmis trąšomis patręšti javai rūdija labiau rš. Šįmet roputės taip nerūdỹja kaip pernai Skr.
| Lapeliai bėga, vėjo papūsti, pūsta rūdyja, krūvon sugrūsti LTR(Rk). Medžio (kadagio) uoga neduos [šulinio] vandeniui rūdyti, maurais mauroti Lb. Per Užgavėnes negalima verpti, linai rūdys LTR(Rs).
3. DŽ, Smn gesti, gaunant rudą spalvą: Prie kaulo jau rūdija mėsa Ktk. Tie lašiniai rūdỹ[ja] Jrb. Mėsa nerūdija, nesitraukia, paimi, nets kvepia Všk. Kad nerūdytų lašiniai, reikia per Užgavėnes neverpt LTR(Ds).
4. prk. vargti: Sklepe būk, rūdýk (apie suimtąjį) Ėr. Kaip geležis vis rūdiju CII328. Pavogsi, o paskui kalėjime rūdýsi Mrj. Aš gerai pirmiau gyvenau, dabar rūdyjù Rs. Aš pats verčiau numirčiau, neg su jais diena dienon rūdyčiau kambary B.Sruog. O jeigu tas žmogus būt tą krosnį neardęs, tai toji giltinė ir po šiai dienai da būtų ten rūdijus BsPIV113.
5. prk. palengva nykti, gaišti: Užžels kojelių takeliai, rūdys rankelių darbeliai, pasigesite manęs LTR(Lkv). Rūdys mano jaunystėlė per visą amželį, per visą amželį pas jauną bernelį LTR(Prl). Sena meilė nerūdỹja, laikui bėgant, vėl atgyja Kt. Akmens sudyla, plienas rūdija, tik nerūdija kerštas širdyje T.Tilv.
1 aprūdýti intr.
1. R294, MŽ393, Sut, N, K, DŽ apsitraukti rūdimis: Drėgnai padėta geležis greit aprūdija rš. Tėvas pamatė ant kelio aprūdijusią padkavą ir liepė sūnui paimt BsPIII104. Kuris būsiva žuvęs, tai to kulką antrasis rasiva aprūdijusią LTR(Žal).
| prk.: Ar jūs gimėt surambėjusiais seniais su aprūdijusiomis sielomis? K.Bink.
2. apgesti: Negardi mėsa, ir baigta – visa aprūdijus Km.
3. apruduoti nuo rūdžių: Mūs kelnės pali klupstį buvo aprūdi̇̀ję – po dumblą landžiaunam ir landžiaunam Arm.
1 įrūdýti intr. K, Š, DŽ; R25, N įsiėsti rūdims: Peilis įrūdi̇̀jęs KI352. Kačeig tu jį šveiti kaip zerkolą, tikt pasiliekt įrūdijęs CII328.
1 išrūdýti intr.
1. išgesti vietomis ar iš vidaus nuo rūdžių: Peilis išrūdi̇̀jęs duobytėmis, jau nebenusišveis Rm. Cinkuotos skardos, variniai ir šiaip išrūdiję indai karvėms melžti bei pienui laikyti netinka rš.
2. išpūti, išgesti: Kad tu žalia rūtele išdžiūtai, iš šaknelių išrūdytai LTR(Lp). Vaiko nuo saldainių dantys išrūdijo Lš.
1 nurūdýti intr.
1. K, DŽ1 apsitraukti rūdimis; surūdijus atkristi: Kur tavo pentineliai šviesūs nurūdijo? LTR(Akm).
^ Kad tu nurūdýtai! Pls.
2. prk. išvargti: Nurūdýsi savo amžių ir duonos kąsnio neturėsi Ėr.
1 parūdýti intr.
1. DŽ1 kiek apsitraukti rūdimis: Parūdi̇̀jo kiek blėka Dglš.
2. Ps pagesti, pasenti: Mėsa sena, parūdi̇̀jus Gs. Šio meto lašiniai, o parūdi̇̀ję Jrb. Kad gerai neįsūdai, ima ir parūdỹja lašiniai Gs.
1 pérrūdyti intr. K surūdyti visam, kiaurai: Antrojoj gatvelėj kiūtojo suklypę, sukiužę, sudubusiais ir kiaurais perrūdijusios skardos stogais nameliukai J.Balt.
1 prarūdýti intr.
1. DŽ1 prakiurti nuo rūdžių: Prarūdi̇̀jo ta geležinė blėta Pc. Skardinės prarūdijęs šonas rš.
2. prk. sunkiai pragyventi, sunykti: Prarūdi̇̀jo nabagė Žrm. Reiks man jaunai mergelei už jo prarūdytie (d.) Pls.
1 prirūdýti intr.
1. DŽ1 priaugti rūdžių iš vidaus: Bitonėlis prirūdi̇̀jęs – kasdien šlapinu Ktk.
2. prisitraukti rūdžių: Įdubime žliugsėjo prirūdijęs vanduo rš.
3. sugesti daugeliui: Jam padarė operaciją ausies, jo daug kaulų prirūdi̇̀jusių rado galvo[je] – i nieko nepagydė Rd.
1 surūdýti intr.
1. H, R, Sut, N, K, M apsitraukti, pavirsti rūdimis: Surūdijęs CII328. Surūdu SD314. Apskaičiuota, kad pasaulyje per metus surūdija apie dešimtadalį visos metinės geležies produkcijos K.Daukš. Jau suvyto vainikėlis an mano galvelės, surūdi̇̀jo aukso žiedas an baltų rankelių (d.) Vlkv. Katro kulka bus surūdi̇̀jus, tai to gyvo nėra (ps.) Lzd.
^ Ir plūgas be darbo surūdija Mrk. Grapas tau nė surūdi̇̀jusio grašio nedovanos Skrb.
2. Dkš, Alv pagesti, paruduoti: Šeimynai surūdijusios mėsos šmotą nupjauna Šmn. Užvalgiau surūdi̇̀jusių lašinių, tai ir pradėjo sopėt po krūtine PnmR.
ǁ pernokti, pasenti: Visi agurkai surūdi̇̀ję guli darže Čb. Surūdi̇̀jusios uogos neskanios Jd.
3. DŽ sutrūnyti, sunykti: Jo kauleliai surūdi̇̀ję Ėr. Mes prapulsim, surūdýsim, plūksneles išdulkysim DrskD135. Tu surūdysi kai raiste šiekštelė LMD(Str).
| Surūdi̇̀jo pilvelis nuo gėrimo Ėr.
| prk.: Ar bus geriau, ar reiks mum teip surūdyti? Rm. Geriau sudilt bedirbant, negu surūdyt betinginiaujant LTR(Mrj).
1 užrūdýti intr.
1. Sut, M, DŽ1 nuo rūdžių užstrigti; užakti, sugesti, užsidėjus rūdims: Ažurūdu SD438. Zaviesai užrūdi̇̀jo Vdšk. Ažrūdi̇̀jo spynelė, reikia žibalo įpilt Klt. O užrūdi̇̀jus mano plintelė, nešaus girios paukštelių JV840. Mano mergelės šaltos rankelės, užrūdi̇̀ję žiedeliai JD134.
2. sunykti: Jau užžėlė kojų takai, užrūdijo rankų darbai LTR(Srd).