kresčiúoti, -iúoja, -iãvo
1. tr., intr. Jn, NdŽ, Skr sijoti su kresčiu: Su kratilu sijo[ja] pagrėbas, kresčiúo[ja] pakračias, nuoklastas, varpas JII217. Paimk pasijį (kretilą) ir kresčiuok grūdus Tv. Pelus susipilk į kratilą ir gerai kresčiuok, bo jaunam arkliukui reik smulkesnių Vdk. Kresčiuojant šienas pasiliekta krestė[je], o šienuolės išbyra Bt. Tiek daug pelų, galėsiam visą savaitę kresčiúoti Up. Kaip miltų pritrūksma, reiks kresčiúoti šieno apačių kiaulėms pašerti Kv.
| Baigusi kresčiúoti (kratyti, supylus į krestį, plauti) bulves supilk į katilą Ll.
| prk.: Tai kresčiavo (barė, ėmė į nagą) jį! Kv.
2. intr. kratyti iškultus šiaudus, kad išbirtų su šiaudais sumišę grūdai, redelioti: Nepatingėkite rankų pajudinti – gerai kresčiúokite, kad šiauduose grūdų neliktų Rs. Viena pasilikau kresčiúot [kuliant] – nespėju Rs.
3. tr. vestuvėse su kresčiu rinkti jaunajai dovanas: Kresčiavo ačiavo par vestuves viską: stuomenį, rankoves, piningus Skdv.
iškresčiúoti tr.
1. išvalyti leidžiant per krestį, išsijoti: Iškresčiúok pakračias su kratelu (kretilu) ir supilk į pakratinę J.
2. išredelioti: Pakračios paliks, kad šiaudus par redelę iškresčiuosi Skdv.
3. prk. išieškoti, išrankioti: Ta krebė jau iškresčiúota – nėko nebrasi Lkv.
nukresčiúoti tr. nuplauti krestyje, pintinėje: Nukresčiúok bulves – ir kiaulė žemių neėda Ll.
pérkresčiuoti tr. perleisti per krestį, persijoti: Priš arbuojant gerai grūdus párkresčiuoti Kv.