kraũlinti (-lyti), -ina, -ino tr.
1. DŽ kraustyti, kraulioti: Malkas kraulino kraulino ir prikraulino baisiausias rietuves Lp. Per langą kraũlina rūbus Ndz. Salokė ėmė kraulinti visa ką savo vietoje rš.
2. prk. tuštinti, vogti: Jis kraũlino svirnus Lp.
3. prk. gadinti, eikvoti: Mokslas gerai, ale sveikatą kraũlina Smn.
4. gabenti: Vakar jį kraũlino net septyniom padvadom Smn.
| refl.: Jonas ateinantį mėnesį kraũlinasi iš sodžiaus į miestą Lzd. Kur dabar kraũlinies (danginiesi)! Al. Vasarą kraulysiuos ant šieno miegot, smagiau Smn.
5. refl. tvarkytis: Ir kraũlinasi, ir šluojasi [vyras] Rdm.
apkraũlinti tr.
1. apkrauti: Divonais apkraũlino (apkrovė, išpuošė) tą kambarį Mtl.
2. prk. apvogti: Mane pereitą naktį gražiai apkraũlino Nč. Mane apkraũlino (paėmė pinigus), ir eik grynas Lp. Vagiai norėjo apkraulyt kromo Knv.
3. refl. apsitvarkyti: Nauja šeiminykė gražiai apsikraũlino Lzd. Un kokis svečias eina pas mus, apsikraulykim kiek Rod.
4. apdergti: Vaikas suolą (arklys vežimą) apkraũlino Db.
atkraũlinti
1. tr. atkraustyti: Atkraũlyk šituos pagalius ir dėk čia maišą Lš.
2. refl. atsikraustyti, atsigabenti: Mes ne vietiniai, mes atsikraũlinom iš kitur Mrc. Atsikraũlinau Pamerkin dvylikos metų Vlk. Mokytojas atsikraũlino Vrn.
įsikraũlinti įlįsti, įsilaužti, įsibrauti: Mūs svirne buvo vagiai insikraũlinę Vlk. Kap neuždarytos durys, insikraũlina ir apvagia Mrp. Geriau langą užsidarytai, kad kas naktį neįsikraũlytų Dg.
iškraũlinti tr.
1. iškraustyti, išimti, iškilnoti: Vežimas yra sunkiau iškraũlinti, negu dėti Pls. Iškraũlyk iš vežimo daiktus Alv. Padėjau jam daiktus iškraũlyti nuo aukšto Lš. Durnius vieną maišą iškraulino ir pats įlindo (ps.) Mrc.
2. prk. ištuštinti, išvogti: Svirną iškraulino vagys Lp.
3. išgabenti, išdanginti: Iš to dvaro iškraũlino bernus Ldvn.
| refl.: Jis iš Perlojos išsikraũlino Prl. Išsikraulino iš namų Vlk. Jis išsikraũlino iš miesto Lzd.
◊ iš galvõs išsikraũlinti netekti proto: Jei aš tau visa pasakytau, tai tu iš galvõs išsikraũlytai Vlk.
nukraũlinti tr.
1. nukraustyti, nuimti: Nukraũlyk viską nuo stalo Al.
2. nugriauti: Nukraũlino ir kluonus malkom Vlk.
3. refl. nusikraustyti: Su visa drauge nuskraũlino Lp. Nuskraũlino sūnus miestan Vrn.
pakraũlinti tr.
1. pakelti, panešti į šalį, nukraustyti: Pakraũlyk daiktus, ba svečias atvažiuoja! Lš. Kas paskutinis pavalgys, tam reiks stalas pakraũlyt Nč. Jai reikėjo dar viskas pakraũlyt nuog stalo Mrc.
2. sutvarkyti: Iš ryto paskėliau ir pakraũlinau pirkią Kb.
parkraũlinti tr. pargabenti, parkraustyti: Parkraulino jį su visais daiktais Vrn.
| refl.: Kap jūs tę parsikraũlinot iš Gardino? Azr.
pérkraulinti, perkraũlinti
1. tr. perkrauti, perdėti (į kitą vietą): Šiandien dar tik viską perkraulysim, o ryto tinkavosim trobą Lp. Perkraulinus geležies kalnus, dar nebuvo darbo galo rš.
2. refl. persikraustyti, persikelti: Iš šę parsikraũlino tęnai Šč.
prasikraũlinti tr. kiek iškraustyti: Praskraũlino ir prasišlavė pirkią Vlk.
prikraũlinti tr. prikrauti, pridėti: Vyrai prikraũlino vežimą mėšlo, net arkliai negali pavežti Mrj. Šiemet javais visą kluoną prikraũlinom Lzd. Reikia sklepas prikraũlyt runklių Ndz.
| refl.: Prisikraũlino pilnas vežimas važiuot Lp.
sukraũlinti tr.
1. sukrauti, sudėti: Jie daiktus sukraũlino pas kaimyną Lzd. Atvežiau malkas, bet nežinau, kur tau jas sukraũlyt Lp.
| refl. tr.: Susikraũlino visus daiktus ir išvažiavo Al.
2. refl. susikraustyti, susidanginti: Susikraũlino jis naujon pirkion ir džiaugias, kad bus linksma ir gerai gyvent Al. Suskraulino vaikai aruodan žirnių Lp.
užkraũlinti tr. užkrauti, užgriozdoti: Kamara ažukraũlyta Dv.
| refl.: Užsikraũlinę, nėr nei kur pereit Rdm.