krė̃sti, krẽčia (krẽta), krė̃tė
1. tr. SD373, KBII161, K, Plt, Šn, Km, Ndz purtyti; purtant nuberti, numesti: Vėjas eglių skujas krẽčia NdŽ. Krė̃sk obalius nuo obels J. Žieminius [obuolius] baisiai krečia Skr. Gaidys kap krėtė lazdelę (lazdyną) ir iškirto kekele vištelei akelę (ps.) Rod. Krėsi alyvos medį Ch5Moz24,20. Ir šiaip ir teip aguonėles krėtė JD360. Jie nuėjo in sodą ir krečia obuolius BsPIV86. Kad tie obuoliai ne tiktai tenai puola, kur juos krečia Sut1. Vėjas pūtė, lapus krėtė LB121. Nepūsk, vėjuli, ąžuoluosan, nekrėsk lapelių rugeliuosan Tvr. Nuo šakelių, nuo žaliųjų baltą sniegą krėtė rš. Antaniukas atsisveikino su savo Laima ir, skrosdamas ryto ūkanas, krėsdamas sidabrines rasas, parskrido raitas namo A.Vien. Ejom per medžią, medelį lauždamu, ejom per pievas, raselę krėsdamù Lz. Šaltą rasą krė̃tė, žalią veją mynė JR15.
| Šuva virtuvėj krẽčia [krapštydamasis] blusas Šn.
^ Mylėk kap dūšią, krėsk kap grūšią (sakoma apie pačią) LTR(Al).
2. tr. Ut, Lz, Pnd purtyti rugių pėdus darant kūlius: Kūlius krẽčia – šiaudus kūliam krẽčia, kūlius sutaiso J(Kp). Šiandien kūlius krė̃sma Vkš. Šiaudai kaip builiai – nė krėst nereiks kūlių Rgv. Eisma po pusryčių krė̃st kūlio Dbk. Šiaudus krėsiù ir lovon klosiu Dv. Šįmet geri rugiai, reiks kūlių krėsti Žl. Šiemet rugiai prasti buvo, tai nėra iš ko kūlys krẽčia Užp. Vakar ilginius krėtėm, o šiandien mašinavojam Brs. Krė̃skit mažais krėtimais, kad neliktų ilginiuose žolių Plt.
3. tr. daužyti javų pėdą, kad grūdai išbyrėtų, blokšti: Tėvelis vežk rugius, o mes juos krėsime Vad.
4. tr. BŽ250, DŽ, Rod, Kp, Km, Gž, Pc, Lž drebinti, purtyti (šalčiui, drebuliui): Vėjas taip pergėrė visą, net drebulys ėmė krėsti J.Jabl. Drugys krẽčia J. Drugys jį kreta N. Nors gerai apsiklojo kailiniais, bet ilgai buvo šalta, krėtė jį ir laužė kaulus V.Krėv. Drugys krečia Lauryną nuo drėgnumo ir šalčio, bet eiti kitur nėra kur ir nesinori J.Bil. Pradėjo šaltis krėst OG98. Mane vis šaltis krečia A.Vien. Kad tik šiurpulys krečia, ir nekoks miegas Rz. Visa sopa ir šaltin krečia Alv. Prieš sunkią ligą visada žmogų suima šalčiuosna krėst Nč. Tik iškišau nosį oran, tai ir ėmė šalčiuosna krėst Arm. Šiurpulys krėtė, net dantys kalenosi Jnšk. Drebėjau kaip drugio krečiamà Gs.
ǁ kamuoti, varginti (dusuliui): Mañ' dusulys krẽčia labai Gdr.
| prk.: Paaštrėjo bendroji kapitalizmo krizė, kuri ją krėtė dar prieš karą sp.
5. intr., tr. kratyti, mėtyti: Važiuojant per grumstus labai krẽčia Kt. Bėris turėjo gerą risčią: nė kiek nekrėsdavo, kad ir smarkiausiai bėgdavo rš. Po tai valandai užmigo, norints vežimas labai krėtė rš.
| Ridikus, ropes krė̃sti (jų griežinius sudėjus į indą, pridengus pakratyti, kad griežiniai pasidarytų sultingesni) Kv.
^ Medžian kuolu kirsi̇̀, ir tai rankas krẽčia (o ką jau sakyti apie žmogų) (prž.) Klt.
6. tr. N, K barstyti, berti: Žalia rūtelė … vėjo pučiama, lietaus lyjama, migloto rytelio rasos krečiama (d.) Ndz.
7. tr., intr. dėti, drėbti ką tirštą: Krė̃sk ir man košės J. Šeimininkė krėtė varškės į marškas [sūriui slėgti] rš. Jam krėsk ir krėsk (duok ėsti), o tai tuoj nasrą rodo (žviegia) Skr. Krė̃s krė̃s varškės. Kam kam? – Vaikam (griežlė šaukia) Gs. Jis putros krẽčia iš kubilo Brž. Vienas su bestuvu molį krečia, kitas tuoj pamina Grž. Kiaulėm ėsti krẽčia Brž. Kaip tik ana duoną prilietė, ėmė tešla bėgt, ėmė bėgt, ė boba ją rėčkon krėst, bet nieko nepadarė BsPII195.
| Vėjas į veidus krėtė sniego ir vandens gniužulus rš. Krẽčia sniegu Trgn. A, krẽčia lietus Tvr. Et, plepys! Jau tu šneki, tartum šiupinį kreti (netikusiai šneki) B.Sruog.
| Ant aslos negalima krė̃st (skreplius drėbti) Vdšk.
^ Išminties ir proto jam krečia rš.
8. tr. DŽ lipdyti, statyti, mūryti (iš molio, purvo): Molio krėstà pirkelė NdŽ. Blezdinga jau lizdą krẽta Plt. Žiūrėk, kap kregždės sau lizdą iš purvo krẽčia Lš. Jis krečia tvartus iš molio Sv. Mūsų padėjo, kai [jų] pirtį krėtė Pl. Kad medžio būt, tai negi krėstum iš molio gurbo Ds.
9. tr. tinkuoti: Ar krečia jau kambarius? An.
10. intr. prk. kristi, pulti: Lėkdamas kad krėčiaũ, sakiau, kad ir jeknos atšoks Al.
11. tr. kapstyti, kratyti (mėšlą): Tėvas laukuose krečia mėšlą Šn. Krėst mėšlas – tai, žinoma, sunku Azr.
12. tr. R, DŽ, Rg, Plng, Kv, Prn mėžti, tręšti: Krėsk nekrėsk tokią žemę, vis tiek javai neaugs rš. Dirvą krė̃sti J. Lauką krečiu MŽ343. Žemė y[ra] kretama: neduosi – i negausi Šts. Šįmet žemė nekrėstà liko Skr. Mėšlais krė̃stas laukas NdŽ. Daug ko galima sėti, bet kad nėra su kuo krėsti Žgč. Mūs išdirbtos žemės, krečiamos žemės Lkš. Klevai puvo, žemę krėsdamys augantims ant savę sūnams S.Dauk. Skruzdynus veža į laukus dirvas krėst PP34.
13. tr. Vaižg teršti: Bausmės reikia, jei atleidimas naują žmogžudystę gimdo ir širdis žmonių nuodais krečia V.Kudir.
14. intr. prk. daug duoti: Tokiam tik krėtei̇̃ kelis mėnesius kalėjimo, tai žinotų Alv. Tūkstančiais galėčiau krėsti pavyzdžių rš.
15. intr., tr. duoti gerą derlių; būti pakuliam: Rugiai daug kreta N.
| Vienas klojys pusantrą šepelį kreta N.
16. intr. prk. daug valgyti: Ana tik krẽčia krẽčia, nieko nežiūri. Kur jai ir lenda! Ds. Valgyk duonos, krėsk, duona gera Grg.
17. intr. prk. daug, gerai kalbėti: Prie žmonių ir jis moka krė̃sti Lzd. Žmonės krẽčia kap su kratukais Kt.
18. tr. Šn, Ktk braukti, valyti: Tu, Onute, krėtei stubą, o visi voratinkliai palubėj stovi Mrj. Užmauk ant ilgo koto pušinę, krė̃siu pirkią Trgn. Sykį, paėmus šluotą, krečia iš kampo voratinklus Brt. Netraukia, gal kaminas seniai krėstas Lš. Mačiau jį, kai kaminus krėtė Rm. Mūs mergos visada pačios kaminus krečia Gs. Anei šiam, anei tam, kaip tik krėst kaminam NS811.
19. tr. valyti (parazitus drabužius kaitinant): Bobutė kamine blusas krẽta (pakaitinusi purto) Vkš. Eisiam į pirtį utų krėsti Šts.
20. tr., intr. ieškoti, rinkti: Nuejo motina agurkų krėsti Kb.
ǁ žuvis iš tinklų ar bučių rinkti, kratyti: Nuejom krėsti bučelių: kad nors akelė (nei vienos neradom) Rod. Jis jau tinklą krẽčia Lš.
21. tr., intr. DŽ daryti kratą, kratyti: Aršusis ir Kernavoje jokių skarbų nerado. O krėtė jisai drūčiai, krėtė išsijuosęs V.Piet. Vokyčiai pas aną krėtė visą dieną – ieškojo lašinių Plt. Policininkas dar nebaigė krė̃sti NdŽ. Vokiečių kareivį kažkas nudėjo! Visą sodžių krečia dabar J.Balt.
22. mušti, kirsti: Nelauk, kol du turės, o trečias krės Rz. O jeigu krė̃s puodu į galvą, ką jam padarysi? Upt. Krė̃tė du tris diržus, bet macnai Dv.
23. tr. barti; bausti: Krė̃tė už nuganymą rugių Tv. Tu nesakyk, mune antsės (ims) krė̃sti Slnt.
| Kad ir suvalgiau lyšnią blynaitį, tai ar tep krėst? Vlk.
| Už vagystę krẽta kalėjimu Vvs.
24. tr. atkalbinėti, grėsti: O nu to teboko jau nekrė̃sk vyro Plt. Reiks krėsti vaiką, kad daugiau pri mašinos nė piršto nebekištų Grdm.
25. tr., intr. akėti: Ši dirva dar reiks po kartą krė̃st Mlt. Išejau ryte krė̃sti Dglš.
26. refl. puoštis: Krė̃skis neskrė̃sk, visgi kupros nepaslėpsi Ds.
27. intr. prk. eiti: Smarkiai krėčiáu, tai paršilau, toks bjaurus kelis Vdk.
◊ drugỹs krẽčia labai gaili (duoti): Kai jis ką duoda, tai jį drugỹs krẽčia, dreba dreba kaip kimbra Skr.
į kélnes krė́sti labai bijoti: Virpam, drebam, į kélnes krẽtam: bribrinkt meška ir įklupo į grovį Skdv.
juokùs (juõką, pókštus, ךpósus) krė̃sti
1. J.Jabl, NdŽ, Šlv, Lp, Km, Vv juokauti: Kam rimtam žmogui juokus krėsti! Pn. Jis labai moka juoką krėst! Lp. Da tu čia kokius juokùs kreti̇̀? J. Vai tu vis juokus krėsi BsMtI134. Įsidrąsinę Šleivės gerbėjai ir patys bandė krėsti įvairius pokštus rš. Gana krė̃st špósus! Dbk. Jis ten pasikabino tuos dziegorius an sienų ir krečia šposus su tais savo dziegoriais BsPIII137.
2. lengvabūdiškai elgtis: Juokų krėsti su durnarope negalima rš. Nekrėsk juokų su ugnimi, su vandeniu ir su vaiku LTR.

kišenès krė̃sti vogti: Jai būtų lengviau kišenes krėsti! rš.
rū̃dą (rū̃dį) krė̃sti žaibuoti be griaustinio (nuo tokio žaibavimo rūdis, amalas užpuoląs): Kažno ar čia žaibuoja, ar rū̃dą krẽčia? Trgn. Rudenį krẽčia rū̃dį ir gadina riešutus Stč.
šunýbę krė̃sti daryti kam bloga; negarbingai, nedorai elgtis: Kokia čia gal būt ciekavastė, jeigu pats šunýbes kartu krėtéi Brs.
žaliàs aguonàs (ant ko) krė̃sti apkalbėti ką: Kas anas zo bernas, kad an jo žaliàs aguonàs krẽčia Rod.
antkrė̃sti, añtkrečia, añtkrėtė (dial.) BŽ164 žr. užkrėsti 7.
◊ rankàs antsikrė̃sti užsitraukti nelaimę, pasidaryti bėdos: Antsikrė̃si rankàs ir pridėsi štropę (pabaudą) KlvrŽ. Žmogžuda tas, kurs negailės žmogaus, muš jį, kol antsikrė̃s rankàs J.
apkrė̃sti, àpkrečia, àpkrėtė tr.
1. Š purtant kiek nuberti, apipurtyti: Nuej[o] sodan, mano obuolius àpkrėtė Lp. Tas vagis àpkrėtė sodą ir nuvežė visus obuolius (ps.) Lz.
2. apipurtyti, apšukuoti, aptvarkyti šiaudus kūliams: Gerus, nesusidraikiusius pėdus apkrė̃sk į kūlį J.
3. R, KII172, DŽ apiberti, apdėti: Pamatai reikia apkrė̃sti žemėm, kad būt šiltesnė gryčia, ba ne taip vėjas pro juos ūžauna Ds. Galima matyti … dirvas, tirštai akmenimis apkrėstas LTI454. Ir šis kiemelis vis daugiau smiltimis apkrečiamas prš.
| refl. Š.
4. apiberti kuo nešvariu: Api̇̀krėtei su kažkuo stalą Skp. Apdenk rūbus, kad šluodama neapkrė̃stum Trgn.
5. apdrėbti: Sniegas labai àpkrėtė Ėr. Reikia ilgi vyžai nepint – purvynu šikinę apkrėsi̇̀ Ml.
| refl. Š.
6. apvilkti: Apkrėsk gerom drabùžėm, atrodys gerai Rm.
7. Q77, R70, Š patręšti, pamėžti: Dirvą mėšlais apkrė̃sti K. Gerai apkrėstà žemė Plng. Jei nori iš žemės ką turėti, reikia ne tik suarti, bet ir gerai apkrė̃sti Varn. Su arklių tvartu (mėšlu iš arklių tvarto) visą lauką àpkrėčiau Skr. Viso pūdymo jis nepajėgia apkrė̃sti Ss. Mėšlą nereik priarti su šlapia žeme; geriausiai juomi apkrėsti rugių lauką A1884,79. Palik jį (figos medį) dar šį metą, ik jį apkasęs apkrėsiu NTLuk13,8.
8. N prk. daug ko turėti; būti apkrautam kuo: Darbais apkrėstas esmi R31.
| refl.: Darbais apsikrė̃tęs, neturiu čėso ateiti J.
9. žr. užkrėsti 7: Àpkrečiamosios ligos DŽ. Arklys susna àpkrėstas Ėr. Utėlėms apkrėstas yr R367. Gnusais (parazitais, plaukų nešvarumais) apkrėsti ką N. Pasirodytų tau negalima kūną nuodais apkrėsti Vd. Raupsais apkrėstas BPII386.
| refl.: Kaspinuočiais žmogus apsi̇̀krečia dažniausiai kiaulieną valgydamas Š. Apsikrėtė dėmėtąja šiltine rš. Kiaulės apsi̇̀krėtė raudonlige Šk. Apsikrėčiau utėlėm Ds.
10. prk. apimti ką, pereiti į ką, persiduoti kitam; primesti, perduoti kam ką, palenkti, patraukti: Jos baimė apkrėtė ir mane rš.
| Apkrėsti prūsus krikščionybe, – rašė Marksas, – ypač stengiasi Mozūrų kunigaikštis Konradas rš.
| refl.: Dabar visi apsikrė̃tę su tuo malasu (visi daro, geria) Gs. Apsikrėtė tuo raštu lyg kokia kolera (visos ėmė austi tokį raštą) Lp.
11. refl. apsivalyti: Apsikrėčiau nuo utėlių Ds.
12. (neol.) prk. apšviesti, sukultūrinti: Tėvai turi rūpintis juos apkrėsti, apmokyti Gmž. Imperatorius Leonas stačiokas ir neapikrėstas kariaunykas Gmž.
13. apieškoti: Aldą (aliai vieną) daiktelį àpkrėtė ir nieko nerado Arm.
14. apakėti: Arimą su akėčiom apikrėčiau Dgl. Apkrė̃sk dirvą po tris rozus Ktk. Pirm sėsiant reikia dirvą skersai arimą apkrėsti rš.
◊ rankàs apsikrė̃sti užsitraukti nelaimę, pasidaryti bėdos, nemalonumų: Kas taũ (tave) paims, tai tik rankas apskrės Trgn. Tiktai rañkoms apsikrė̃sti – nenoriu ten kišties Trk. Bijau rankàs apsikrė̃sti – nenoru skolintis sugriuvusių daiktų Varn. Biesas sumanė tas ženatves! – mąstė sau, – tik rankoms apsikrėsti! LzP.
atkrė̃sti, àtkrečia, àtkrėtė
1. tr. Š, Rmš smūgiu išjudinti iš vietos, atšokdinti: Ledą atkrė̃sti iš indo Dglš. Tokias akis aš sykį tebuvau matęs lankydamas ligonį, kuris buvo inkstus, krisdamas aukštinelkas, atkrėtęs Vaižg. Nemušk vaiko per nugarą – jeknas atkrėsi An. Bemušdami plaučius jie man atkrėtė rš. Kaip tu šiteip šeri, dar atkrėsi kokį daiktą! Sdk.
| refl. tr., intr. Š: Tep griūdamas aukštienykas galėjo ir jeknas atsikrėst Alv. Atsikrėtė tas dantys, kuriuom buvo užspringęs karalaitis LTI166.
| Jis kap griuvo nuo aukšto, tai net nuo žemės atsi̇̀krėtė (atšoko) Dglš.
2. intr. kietai atsitrenkiant supurtyti, sukratyti: Da àtkrečia važiuojant – pašalas neišejęs KlvrŽ.
3. tr. sumušti, sutrenkti: Menkas toks butukas buvo: vis pakaušį atkrėsdavau duryse rš.
| Vaiką atkrėčiau (išlupau kailį) Lz.
4. tr. nuo savęs šalin nuvaryti, atkratyti: Atkrėsiù aš jį nuog savę Lz.
| refl. tr., intr.: Atsikrėsiu juo Lz. Niekap aš jos dabar negaliu atsikrė̃st Alk. Ir teip ji ant jo užpuolė, kad jis ją negal atsikrėstie BsPIV211.
5. tr. atidėti, atidrėbti kiek ko nors tiršto: Reikia atkrėst košės skarvadon, tai bus vaikam paskum Lp. Atàkrėtė truputį varškės vaikui Slm.
| refl. tr.: Košės išvirsiu ir aš pati valgysiu: atsikrė̃siu Bsg.
6. tr. patręšti, pamėžti: Kur jo neauga javai! Ans dirvas ant antro meto atkreta Šv.
7. tr. atgrasinti: Kad kas tą mano vyralį nu šnapšės ir nu teboko atkrė̃stų! Plt. Tik gerõs rankos reikia, tai tuoj tokį atkrė̃stum nuo kūrymo Ds.
8. refl. pagijus vėl ta pačia liga susirgti, atkristi: Jau buvo pastaisius, ale ir vėl atsi̇̀krėtė Trgn. Pagulėk da, be atsikrėsi̇̀ Slk.
9. tr. nupenėti: Tai àtkrėtė meitėlį, net trisdešimt pūdų svėrė Plš.
◊ kẽpenas (jeknàs) atkrė̃sti labai sumušti: Kai àtkrėtė jeknàs, daugiau nevagia Dkš. Aš jį kap sugausiu, tai kepenas atkrėsiu Pls.
lū́pą atkrė̃sti supykti, pasipūsti: Tuoj ana ir atakrečia lūpą LTR(Ds). Eina boba lūpą atkrėtus Ds. Lū́pa atkrėstà kaip pikto arklio (supykęs, išsivėpęs) Ds.
įkrė̃sti, į̇̃krečia, į̇̃krėtė
1. tr. kratant įberti, įpilti: Geraširdė Ulijona įkrėtė vyšnių į lėkštelę P.Cvir. Roputes į žaką įkrė̃sti KII172. Kitiems į atdaras ronas druskos įkrėsdavo prš.
| refl. tr.: Įsi̇̀krėčiau akin krislą Š. Aš negaliu nė akies atmerkti: kažką įsikrėčiau į akį Žvr.
2. intr. padegti (rūkant): Iš ko užsidegė tvartai? – Turėjo piemens berūkydami įkrė̃st Alk. Kap rūko, tai greičiausiai ir įkrėtė Gs.
3. tr. įdėti, įdrėbti: Įkrė̃sk man dubenin truputį košės, varškės Š. Sumaišiau [ėdesio kiaulėms], tai jis nunešęs į̇̃krečia į rindą Gs.
| prk.: O tu nuovados viršininkui maža įkrėtei, kad tavo širmelis sveikas paliko? rš. Mirsi, o bepročiams proto neįkrėsi J.Gruš. Durniui proto neinkrėsi Ds.
| refl. tr.: Ar negali pati nuėjus iš puodo [košės] įsikrė̃sti? Š.
4. tr. apiberti, apdrėbti: Obolė̃ gražiai įžydo, kap įkrėstà Rod.
5. tr. Q145, R, N, Š, Vdk įtręšti, įmėžti: Liesą dirvą reikia gerai įkrėst, roputes sėjant Vvr. Kad gerai įkrėsi, tai ir augs Gs. Žemė būs įkrėstà Plt. Tujau reik jį suarti dėl to, jog palikusiejai stiebai ir šaknys įkreta labai žemę S.Dauk. Dirvas gerai įkrėtus, javai uždera M.Valanč. Savo dirvą geriaus įkrečia ir daugiaus javų kas metas nuvalo K.Donel1. Dirva turi pirma gerai aparta, įkrėsta ir akėta būti MšK.
| Vėlai įkrėstas mėšlas dažnai sugadina žieminius javus J.Krišč. Įkrė̃sk mėšlus į dirvą J.
| refl.: Žemė prie trobesių visuomet yra riebiai įsikrėtusi rš.
6. suduoti, sušerti, įkirsti: Kai gerai tau įkrėsiu, tai tu man daugiau daržą nebemindžiosi! Šlv. Aš tau kap inkrėsiu kelnėsna, tai žinosi, iš kur kojos dygsta! Alv. O katras kiek pavėlavo, į kelines įkrė̃st gavo Alvt. Už tą jam į pasturgalį reikėtų įkrėsti Grz. Reiks tam neklaužadai kailin įkrė̃sti Kp. Tau reiktų gerai įkrėsti, tai tada žinotum klausyt Všk. Žinau, kad gausiu įkrė̃st Gs. Paimk ir įkrėsk jam skersai, kad atsimintų J.Jabl. O ką gi tu pareikštum, jeigu kas ir tau įkrėstų rykščių? B.Sruog. Kiekvienam įkrėtė po penketą rykščių rš. Įkrėtei beržinės košės, tuoj kitoks vaikas Vb.
7. refl. puoštis, gražintis: Insi̇̀krėčiau, išsiprausiau kaip vinčiun (tuoktis) eidamas Ktk. Šit' inskrė̃tę, ar tik neis kur? Trgn. Važiuojant kermošiun reikia gražiai insikrė̃sti Dgl. Ir ji per šiuos metus labai insi̇̀krėtė Ds.
8. refl. nutukti, įsiganyti: Kad insikrė̃tus, net ir pažint negalima Ds. Pilvan inskrė̃tęs, tai jau sunkus darbinykas Ml.
9. intr. pajėgti, sugebėti gerai kalbėti: Ir mūsų klebonas neįkretą̃s tėra: nėko pamokslų neįsako Šts.
10. refl. tr. prisileisti: Lig smerčiui jijė, duktė, neįsikrėtė motynos savo, t. y. neprisileido J.
iškrė̃sti, i̇̀škrečia, i̇̀škrėtė tr.
1. Škn išpurtyti: Ot kad iškrėtė salduolę obelį šią naktį [vagys], nė vieno obuolio nebėra! Upt. Iškrėsti sodnai, nė vieno obuolio neberasi Grz. Iškrės vėjas lapelius, pakąs šalna žiedelius NS1273. Ąžuolas šarkai sako: … aš savo visus lapus iškrėsiu PP46.
| Kūlio varpas iškrečia ir dengia stogą Šš. Vėjas i̇̀škrėtė rugius (rugių varpos liko tuščios) Ml. Kas ten, kad nupjausi jau i̇̀škrėstus [javus] Ds.
| prk.: Sena mano galva, vėjų iškrėsta (tuščia) Šts.
| refl. tr.: Iškrėskit obalius, be svetimi išsikrės Ds. Galgi (argi) visus sudarai (surenki): kiek išsikrečia, kiek varpom nusikapoja Ds. Priėjusių rugių vis sėkla (tiek, kiek sėklai pakaktų) išsi̇̀krečia žemėn Ds.
2. išdulkinti: Ìškrėčiau maišus Brb.
3. purtant atskirti nuo žolių (ppr. šiaudus, kūlį): Iškrė̃sk kūlius gerai, kad nebūtų patrakių (pakratų, pakračių, padraikių? J.Jabl) J. Kūlių yra iškrė̃st Dv. Mes labai daug ruginių šiaudų kūliui i̇̀škrėtėm Ds. Jau didumą kūlio i̇̀škrėtėm Ds. Iškrėsk tuos blaškus – bus stogui Gs. Pusę jaujos iškrėtėm į kūlius, o kita pusė rytdienai liko Ps. Ar jau kūliam iškrėtei? Mrk. Kūliui rugius i̇̀škrėtėm, tai pakratų labai mažai turim Užp.
| refl. tr.: Ar jau išsikrėtėte kūlius? Paį.
4. išvalyti (parazitus): Iškrėtė utėles, apsiprausė, ir kitas žmogus Upt.
| refl. tr. Š, Šts: Utėles pirma išsikrė̃sk, paskui su manim kalbėkis Upt. Ką turia tave blusos ėsti, ar negali išsikrė̃sti! J.
5. N, KII172 kratant išpilti ką birų, išberti: Senis į palangę iškrėtė savo pypkę rš. Atnešė tėvą in pirtį, vakare atėjo velnias, iškrėtė kaulus, o in skūrą pats inlindo BsPIV61. Maskolius išnešė tarbą lauk pas prūdą ir iškrėtė iš tarbos velnius LB175.
| refl.: Kiaurbira [arklys] išsikrėtė (išsituštino) ir vėl ėda Žeml.
| Kone išsikrė̃sti besijuokdams [= besijuokiant] KI152.
6. išmėtyti, išbarstyti: Mūs ūlyčią iškrėtė plačiai vienasėdžiais Rod.
7. išmesti, išversti: Neplepėk nėkų, o iš vežimo iškrė̃siu Up. Jis jautėsi visai iškrėstas iš balno rš.
8. išdrėbti: Tešlą, sumaišytą su putomis, iškrėsti popierinėse kvarmelėse rš.
9. iškapstyti, iškratyti: Ant daržų iškrės mėšlą Azr.
10. apdrėbti, aplipdyti: Reikia sienos moliu iškrė̃sti Š. Jau sieną jaujai išpyniau vytelėm, tik moliu bereiks iškrėsti Antš. Jis išpynė tarpusienius karklais ir iškrėtė moliu Plt.
11. refl. išsikeroti: Diegai jau išsi̇̀krėtė Grv.
ǁ išsidrembti: Tai tu, vaikel, daug ryji – nuo tos buzos pilvelis išsikrė̃s Prng.
12. Š braukant išvalyti: Nor prieš šventę iškrėstái tu tą priemenę – baisu žiūrėt Rdm. Stubą iškrečia du kartu kasmet Ss. Ji jau i̇̀škrėtė seklyčią, turbūt rytoj svečių bus pas juos Trgn. Iškrėsiu gryčią, mat daug voratinklių ir dulkių yra Pbs. Iškrė̃sk voratinklius! Dbk.
| Vakar visus kaminus i̇̀škrėčiau Ktk.
| refl. tr.: Prieš šventes reiks gryčià išsikrė̃st Vžns. Pats galiu išsikrėst kaminą Ktk.
13. Vaižg, Š, Krtn, Alk išžiūrėti, išieškoti: Iškrėtė kišenes, bet nieko nerado Všk. Iškrėčiau, išveizdėjau aldą (alei vieną) daiktelį, ir nėra Arm. Visus kampus i̇̀škrėčiau ir neradau Lp.
ǁ iškratyti (žuvį iš varžos): Tą naktį bučiai liko neiškrėsti rš. Eisiu varžų iškrėst, gal rasiu žuvų Btr.
14. apieškoti, daryti kratą: Milicija pirmučiausia iškrėtė jų sodžių A.Vien. Atėję žandarai iškrėtė iškrėtė, bet nieko nerado Upt. Apsupo tą namelį, iškrėtė ik drabniausių skudurų Rmš. Žmonės buvo iškrėsti nuo galvos iki kojų rš.
15. išmušti, išguldyti, išžudyti: Pravažiuodamas rodė botagu į iškirstus miškus, į šiltinės iškrėstus sodžius A.Vien. Raudojo savo iškrėstos kariaunos S.Dauk. Per Didįjį karą daug svieto i̇̀škrėtė Vdžg.
16. išdaužti: Tylėk, tuoj akmeniu dantis iškrė̃siu! Kp. Išdaužiu, iškrečiu iš rankų SD421.
ǁ išlaužti: Vagiai i̇̀škrėtė duris ir išsisėmė grūdus Ml.
17. išleisti (pinigus): Kai į tą miestą nueini, tai tik pinigus i̇̀škreti Gs. Ar porą šimtų i̇̀škrėtė į pūstą vėją Gs. Daug pinigo reik ant Birutos iškrė̃st [leidžiant mokytis] Gs.
| refl.: Pati susirgo, teks išsikrė̃sti, kol sugydysiu Sml.
18. pašalinti, išmesti: Buvo išėjęs tokis būrys, kad iškrė̃st (norėjo išmesti iš tarnybos), ale nepergalėjo nieko Str.
19. išryti, išėsti: Kiaulė įejus visą tešlą iškrėtė Lš.
20. refl. išsiveržti, išsitraukti, išsilaisvinti (kieno laikomam): Išeisiu šiąkart, kaipo kitukart, ir išsikrėsiu ChTeis16,20.
◊ káilį iškrė̃sti prilupti: Kailį iškrėsti – išmušti žmogų Šts.
pókštą (ךpósą) iškrė̃sti padaryti išdaigą: Senis nusijuokė patenkintas iškrėstu pokštu V.Krėv. Kostos Kurapka mėgo pakalbėti, pajuokauti, netgi nekaltą pokštą iškrėsti V.Krėv. Iškrė̃siu tau špósą, tai žinosi! Kt. Pirma iškrėsk kokį šposą, o paskui juokis Vv.
šunýbę iškrė̃sti padaryti bloga, negarbingai, nedorai pasielgti: Jis ma[n] i̇̀škrečia visokių šunỹbių Gs.
nukrė̃sti, nùkrečia, nùkrėtė tr.
1. SD198,374, R10, N, Rmš, Šil nupurtyti, nukratyti: Obelį nukrėsk J. Toks vėjas visus obuolius nukrė̃s Ds. Obulius ir kriaušes nukrėsti CI39. Įsistigo, kad aš ano sodną nukrėčiau J.Jabl(Als). Vėjas lapus nukrečia Tvr. Nukrėtė vėjai uogas, patrako lyti – nė kokio pelno iš daržų Šts. Vainorus atsargiai, kad nesutrintų kurios, atėmė nuo avilio paklotę ir nukrėtė bičiukes žemėn V.Krėv. Ateis šaltas rudenėlis, nukrės lapus ir žiedelius LTR(Dbg). Atbėgo, atlėkė brolių žirgeliai, atbėgo, nukrėtė ryto rasytėlę NS120. Tai aš nukrėčiau šaltą raselę, palšus jautelius beganydama (d.) Rod. O kaip iš ryto, tai rasa nukrėsta, tai jam žymu, kur jotie paskui BsPIV259. Šalia jota brolužėlių – raselė nukrėsta BsO180.
| Pjausim jau šiandiej, kad tik rasą nukrėstų (rasa nudžiūtų) Sdk. Saulė jau nukrėtė (nudžiovino) rasą, šildė, glostė laukus, upelį J.Balt. Virš medžių viršūnių pakilusi saulė nukrėtė paskutinę rasą J.Avyž.
| Nukrėskite ziezdras kojų jūsų Ch1Mt10,14.
| refl. tr.: Grūšą nukrėskis, aš atiduodu Šts.
| prk.: Duok nusikrėsti šunybių dulkes P.Vaič.
2. paberti iš aukšto: Bandykit mane …, bau aš jums neatversiu dangaus langus ir nukrėsiu žegnonės apstumą CII244.
3. numesti, nudrėbti: Dvi [bombas] nùkrėtė an kiemelio Gs. Nùkrėtė nuo vežimo važiuojant par akmenis Ds.
4. apiberti, apdrėbti kuo: Kaip varške nukrėsti (baltais žiedais aplipę) žydėjo kaimuose sodai A.Vien.
| Rūdos nukrė̃s (išmargins dėmelėmis) visus bulvienius Ds.
5. Vlkv priversti sudrebėti: Nekišk nagų prie mašinos, lėktrikas nukrės Ėr. Šiurpas nukrečia, kai prisimeni, kaip skurdome ir vargome sp. Papievio gryčia prigužėjo žmonių, ir visus nukrėtė siaubas, kad ligonė prie dviejų budėtojų atsileido be žvakės! A.Vien. Dažnai nukrečia šiurpuliai rš. Merginą nukrėtė drebulys J.Avyž. Drugys jį gerai nùkrėtė KI27. Nùkrėtė nùkrėtė šaltis, gal liga ema Dbk.
| Jį nukrėtė nesmagus nujautimas A.Vencl.
6. sukratyti, kratant prikimšti: Saikas geras nuokimštas (nukrėstas) ir su kaupu BPII245. Duokite, ir bus jums duotas saikas geras, nuokimštas, nukrėstas VlnE89.
7. prk. sumažinti: Per tas dienas nukrėtė savo paputusių žandų mėsingumą rš.
| Ūpą nùkrečia (numuša) Ėr.
8. nulipdyti, išmūryti, nudrėbti: Nukrėsta iš molio kūtė smulkiems namų gyvuliams ir paukščiams Šlč. Pečius molio nùkrėstas Gršl. Labai džiaugėsi velnias, kai buvo ožka nukrėsta, ale ji buvo molio šmotas, ir tiek tiktai: ji nejudėjo, nė nieko SI54.
| prk.: Nùkrėstas, nudrėbtas (riebus, storas) – kap bulius Gs.
| refl. tr.: Kregždės molio gūžtą nusikrėsti baigė S.Nėr. Pirtį nuo molio buvo nusikrė̃tę Žal. Girdėjau, kad jūs labai gražų gurbą nusikrėtę Ds.
9. patręšti: Gerai nukrėsk daržą, mėšlo negailėk Ds.
10. numušti, nudaužti žemėn: Nukrėsk man pagaliu kaštoną! Ds.
| Anglai, sako, nukrėtę du šimtus lėktuvų vokyčiuo Dr.
11. prk. užmušti: Kad būt davęs gerai kuom iš patykių, ir būt nukrė̃tęs Bsg. Kaip kirto, tuoj Joną nùkrėtė Ds.
12. atkalbėti, atgrasinti nuo ko: Kad aš turėč ant jo valią, tai tuoj nukrė̃sč nuo vogimo Ds. Nematyta, kad tokio paršelio nepriveiki nukrė̃st nuo rūkymo Ds.
13. išvaryti, nuvyti, pašalinti.
| prk.: Velnius varo ir nukrečia pagundas Gmž. Duok duok! Nukrėsk jam tą panaberiją! rš.
| refl. tr.: O jis, negalėdamas jos nusikrėstie, paėmė už sprando ir išmetė iš pakajaus BsPIV211.
| prk.: Jeigu įmanytum, nusikrėstum tos sunkybės rš.
14. sudėvėti, nuavėti: Nu mano diedas kaip bematant nùkrečia rūbus Lkm. Nespėjau pasiūti, o jau ir nùkrėtei batus Upt. Paržiem ir nukrėsi šitokiuos čebatus Sdk.
15. refl. tr. prk. nusipirkti: Nusi̇̀krėčiau naują suknelę Upt.
◊ nagùs nusikrė̃sti pakliūti bėdon: Neliesk – nagùs nusikrė̃si On.
rasõs nenùkrėtė nieko nepadarė: Dar anas nūnai nei rasos nenukrėtęs Rod.
rãsą nùkrėtė jau buvo (kas kitas): Pavėlavote – jau nukrėsta rasa Lnkv.
sprándą nukrė̃sti atimti gyvybę: Kai aš tau sprandą nukrėsiu, tai tau nereiks daugiau šnekėti! Grdž.
sprándą nusikrė̃sti žūti, galą gauti: Jei nutvert norėsi per bedugnę šokant tą laukinę mergą už juodų kasų – nusikrėsi sprandą S.Nėr. Kur lendi, vaike, sprandą nusikrėsi! rš. Niekados tu neikie bovintis ant ledo: tenai gali skaudžiai parpultie, gali ir sprandą nusikrėstie Tat. ×
špósą nukrė̃sti padaryti išdaigą: Aš jum šposą nukrėsiu Vlkv.
pakrė̃sti, pàkrečia, pàkrėtė tr.
1. KII172 papurtyti; kiek nupurtyti, nukrėsti: Įlipo ir pakrėtė tą grūšią Klvr. Bet atėjęs rudens vėjas pakrėtė šakas V.Mont. Fygų medis numeta neišnokusias fygas savo, kad nuog vėjo didžio pakrėstas yra brš. Jis, paėmęs maišą, pakrėtė – išpuolė viens miežio grūdas BsPIV67. Kap aš tave pakrė̃siu, tai kaulų nesurinksi! Kt. Paėmė tą kūną, pakrėtė – kaulai su pinigais išbiro BsPIV63. Tavo itas kelinčias (suplyšusias kelnes) tai koc (nors) in verpstės pakrėsk (purtydamas pakedenk) Arm.
| Lipk į obelį – pakrė̃si obuolių Kt. Šalna žiedus pakando, vėjas lapus pakrėtė LTR(Ad).
2. krečiant pasidaryti (kūlių): Eime, pakrė̃sim keletą kūlių Žl.
3. sudrebinti kiek: Šaltis pàkrėtė – smertis į dantis paveizėjo Krtn.
4. paberti; padrabstyti: Nemerk daug salyklo, bo nėra kur pakrė̃st (paberti daiginti) Bsg. Pakrė̃sk viščiukam mirkytų kruopų Ds. Tik pakrėsiù kurkiukam varškės, ir nebėr Ds.
5. prk. veltui išleisti, išmėtyti (pinigus): Taip tai už lopą žemės pakrečia ir viena, ir antra bylinėjanti pusė po 150–400 r. A1884,157.
6. pakloti, pakreikti: Sekliuose tvartuose mėšlas turi būti kasdien išvalomas ir pakrečiama šiaudų sp. Pakrė̃sk kiaulių tvartus Kt. Pakrė̃sk, gyvuliam labai šlapia Br.
7. išmesti, išversti; pakratyti: Pavežėjęs pakrė̃sk dirvo[je] mėšlą J. Ar nežinai, kad būrs nor grečną grūdą sulaukti, tai pirma to jis tur grečną šūdą pakrė̃sti K.Donel.
ǁ nukrėsti: Užklyvojo koks išsikėtėlis su pypke dantyse, pakrėtė žarijėlę per žioplumą, še tau ir visas padegimas J.Balt.
8. ištaršyti, išdraikyti: Arkliai avižas pakrėtė Rod.
9. paraukti: Ar suknelę pakrė̃sti, ar ne? Skr. Da kiek daugiau pakrė̃sk, tada visai kaip senybinis sajonas bus Trgn.
| refl.: Da ben kiek pasikrė̃s suknelė siuvant Skp.
10. išakėti: Pakrė̃tus [lauką] vis geriau, negu nekrėtus Trgn.
11. nupjauti (žolę): Visi upeliai pakrėsti̇̀, o giedros nėr Skr.
12. išžudyti, išnaikinti: Neprieteliai vienoje vietoje susigūžę turėjo kentėti saugodamies, idant jų nepakrėstum S.Dauk. Taip žmoneles, iš bado žievėm papenėtus, kad užtiksianti pavietris! – ir labai pakrėtus A.Baran.
◊ juokùs (pókštus, ךpósus) pakrė̃sti pajuokauti: Nuvažiavo, juokùs pàkrėtė teisme ir parvažiavo namo Skr. Čia tinka pasakoti visokių gražių, įdomių anekdotų, pakrėsti saldžių juokų rš. Anas kai kada da ir špósus mėgsta pakrė̃st Ut.
parkrė̃sti, par̃krečia, par̃krėtė tr. Ktk parversti, pargriauti, parmesti: Jonas kiekvieną vyrą par̃krečia Ds. Toks arklį lengvai parkrė̃stų, ne šitokį spaiglį Ds. Ė taũ gi Jania par̃krėtė Sdk.
pérkrėsti tr., perkrė̃sti, pérkrečia, pérkrėtė Slm
1. šiaudus kūliams sutvarkyti, sutaisyti, kūlį padaryti: Reikia pérkrėsti kūliuosna blaškai Dv.
2. išvalyti braukant: Prieš šventes pérkrėsiu visus kambarius ir palovius Ds.
3. išieškoti, išversti, peržiūrėti: Perkrėskite visą pilį, kad nesiliktų piršto dėjimas neišžiūrėtas V.Piet. Dar kartą palovį pérkrėsk, ir rasi Ds. Perkrėtė visą karalystę – niekur nėra BsPIV242.
| prk.: Taip besėdėdamas perkrėčiau visą savo gyvenimą Mš.
| Kits daktaras perkrečia (apžiūri) per valandą dešimt pacientų rš.
prasikrė̃sti, prasi̇̀krečia, prasi̇̀krėtė tr. kiek pakrėsti, pasidaryti (kūlių): Jau stogą dengia: mat prasi̇̀krėtė kūlių Lnkv.
prikrė̃sti, pri̇̀krečia, pri̇̀krėtė Šl
1. tr. purtant daug prikratyti, pribarstyti: Ot pri̇̀krėtė vėjas obuolių, net baisu žiūrėti! Ds. Bernai naktį tiek prikrėtė grūšių, kad ir rytą dar žemės nesimatė Srv. Lietus su vėju prikrėtė daugybę obuolių Dglš. Ketvertą pūdų pri̇̀krėčiau [seredėlių sėklos] Lp.
| refl. tr.: Nuejo sodan ir prisi̇̀krėtė obuolių Ds. Prisikrėtęs obuolių maišelį, leidausi toliau rš. Tas balvonas, sakė, vakar naktį prisikrėtęs mano obulų maišą Brs.
2. tr. pritaisyti, pridaryti (kūlių): Iš vijokliuotų pėdų neprikrėsi kūlių Nč. Jų bent kelios kapos kūlių pri̇̀krėsta Užp. Visiem stogam pri̇̀krėčiau kūlių Ktk.
| refl. tr. Paį: Šiemet buvo nesudribę rugiai, daug kūlių prisikrėtėm Brž. Šiąmet prisi̇̀krėtėm daug kūlio Ds.
3. tr. labai sukratyti (važiuojant, jojant): Prikrėtė net iki skausmo, bet vis geriau, negu pėsčiam rš.
4. tr. pakratant daug pridėti: Saikas pilnas prikrėstas ir su kaupu bus jumus duotas BPII255. Duokit … saiką gerą, prikimštą, prikrėstą ir kaupiną BtLuk6,38.
5. tr. priberti ko: Krėsk iš mašinos pinigus ir krėsk, kol prikrėsi šitais tris skrynias (ps.) Brt.
ǁ priteršti, užteršti kuo biriu: Jau tu prikrėtei į zupę plaukų (ps.) Brt. Valydama trobą uždaryk spintą, kad pieno neprikrė̃stum Trgn. Bešluostydama pečių žiūrėk, kad barščių neprikrė̃stum Kair. Neprikrėsk viralo! Slm.
| Troba kaip kiaulių migis: visi kampai užversti, visur prikrėsta V.Krėv.
| refl. tr.: Prisi̇̀krėčiau akis Slm. Ot, akį kad prisi̇̀krėčiau Ds. Vanduo toks prisikrėtęs (su kripšlais) Ėr.
^ Kas aukštyn žiūri, tas akis prisikrečia LMD. Nežiūrėk per aukštai, kad akis neprisikrėstum PPr221.
6. tr. pridėti tiršto daikto: Prikrėčiau vagonę varškės Lnkv. Prikrėsk bliūdą čiulkinio (bulvių košės) Kt. Tas ponas liepė prikrėst gerą bliūdą kisieliaus BsPIV234.
| Vakar debesys sniego kad prikrėtė, net storai ant žemės Km.
| Prikrėčiau molio į plyšius, mažu nerūks Gs.
| refl. tr.: O Jonas, nuo kartuvių nulipęs, pasiėmė didelę daugybę pinigų, tos košės prisikrėtė puodą ir eina lauk iš to dvaro BsPIII50.
7. intr., tr. euf. tuštinantis daug priteršti: Ale ir pri̇̀krėtei – nei ubagas, grūšių priėdęs Kt. Duodu savo delnikę prikrė̃sti, jei ans negers Krš.
8. tr. daug privalgyti, priėsti: Pri̇̀krėtė ir eina pilvą susiėmęs Ds.
9. tr. priakėti, apakėti: Kaip tu sėji rugius, neprikrėtęs dirvos: visi subėga į vagas Ktk. Jau ir prikrėčiau, ė vis gruptų daugybė Vdšk. Šitą dirvą rugiam pri̇̀krėčiau Dglš. Pri̇̀kreti kiek (mažai paakėji) ir pasėji, tai menka bus ir nauda Prng. Būt gerai prieš sėjimą dirva prikrė̃st Trgn.
10. tr. primušti, pritrenkti; užmušti: Ot, pri̇̀krėtė pusėn smerties Švnč. Anas pagadintas karù, labai pri̇̀krėstas buvo Str.
| Meška ir prikrėtė mergelę (ps.) Rš. Sako, arklys pri̇̀krėtė OG281.
| refl.: Kap davė in šono, tai čiut smertin nepri̇̀skrėtė Tvr.
◊ išdáigų (×báikų, ךpósų) prikrė̃sti pridaryti juokų, prijuokauti: Daug išdaigų senis prikrėtė rš. Trys vyrai išėjo per Užgavėnes gerai gėrę ir visokių baikų prikrėtę, kiek tik norėjo BsPIV40. Dar prikrė̃s anas tau špósų, nekantantas būsi Skdt.
mólio prikrėstà neprotinga (galva): Galva didelė, tik mólio prikrėstà Ds.
šunýbių prikrė̃sti pridaryti bloga; negarbingai, nedorai pasielgti: Baisių šunybių prikrėtęs pabėgo rš.

×razkrė̃sti, ràzkrečia, ràzkrėtė (hibr.) tr. suerzinti, supykinti: Itep ūtarydami, tai tik širdį kap ràzkrečia, tai būt nemožna Arm.

×parazkrė̃sti, paràzkrečia, paràzkrėtė (hibr.) intr. suversti, išdraikyti; netvarką padaryti: Ir pas taũ paràzkrėsta Dv.
sukrė̃sti, sùkrečia, sùkrėtė
1. tr. supurtyti; pakratyti: Sulauš mano (ąžuolo) viršūnėlę, sukrės mano liemenėlį, braukys mano žalius lapus [vėjas] d. Kap sukrėsi̇̀ baronaitį, grašiai pilsis (ps.) Lz. Galvą sùkrėtė, kad neduot Lz.
2. tr. šiaudus kūliams sutvarkyti, sutaisyti, kūlį padaryti: Mes kasmet sukrečiam po penkias kapas kūlio Ds. Sukrėčiau iš to klojimo du kūliu J. Šiemet šešias kapas kūlių sùkrėtėm Užp. Ilginių tokį pat kūlį sùkrečiu, tik nesurišu Plt. Stogams reiks ilginių šiaudų sukrėsti Klp.
3. tr. sukratyti; sutrenkti: Jis bijojo kvėpuoti, kad nesukrėstų paukščių kiaušinių lizduose rš. Nedaužk durų: [kepamus] pyragus sukrėsi̇̀ Klt. Neškie, kiaule, tiesiai galvą, nesukrėskie broliui kaulų LTR(Ad). Sukrečiąs, kratus arklys SD95.
| Anas labai buvo sùkrėstas (kontuzytas) Str.
| refl.: Kovos pabūklai susikrėsdami skardžiai terškėjo rš. Kad ėjau, kad lėkiau, kad susi̇̀krėčiau visa! Užp. Dėlto kai vakar susi̇̀krėčiau, tai ir šiandiej sopa Mlt.
4. tr. sudrebinti: Sukrėtė mane šaltis rš. Kristina, lyg drugio sukrėsta, išraudusi pranyko savo kambaryje J.Dov. O dabar ūmai sukrėtė tokis šiurpas rš. Net šaltin sùkrėtė Lp.
5. tr. prk. išvesti iš ramios būklės, iš pusiausvyros, sujudinti; suvarginti, nuplėšti (namų ūkį): Kapitalistinėse šalyse žemės ūkis nuolat sukrečiamas neišvengiamų krizių (sov.) sp. TSRS ne tiktai nebuvo sukrėsta karo metu, bet išėjo iš karo dar galingesnė (sov.) sp. Visos šitos abejonės sukrėtė ligšiolinės Europos kultūros pamatus rš.
| Sukrėtė ir jį dabar (turėjo nuostolį) Ds. Šitos visos bėdos mañ labai sùkrėtė Sld. Sukrėtė dėlto juos šitie [nelaimių] metai Skdt.
^ Kumelė namus sutaiso, merga sùkrečia Vdšk.
6. smarkiai paveikti, sujaudinti: Tarybinė liaudis yra sukrėsta negirdėtų piktadarybių Korėjoje (sov.) sp. Tylūs, sujaudinti ir giliai sukrėsti jie išsiskyrė rš. Šie žodžiai Amalį tiesiog sukrėtė J.Dov. Mane sukrėtė tas verksmas P.Cvir. Iki širdies gelmių sukrėsdavo jaunas mergaites-padavėjas tie dievobaimingi valgyklos lankytojų pasilinksminimai A.Vien.
7. tr. apiberti: Kodėl tavo kojytės rasele sukrėstos? Žl.
8. tr. sudėti, suversti; supilti: Kad sùkrėtėm vežiman tris kapas, tai ir arklys nevežė Tvr. Ant špykėrės sùkrėtė rugius Šlu. Čia bulves žiemą sukretam Šlu.
| refl. tr.: Į boselį susi̇̀krėtė rugius Šlu. Jis pinigų krūvas tur susikrė̃tęs KI66.
9. tr. ką tirštą supilti, sudrėbti: Tešlą sukrėsti į formas rš. Sukreta salyklą į kubilą ir deda akminus Pp.
10. tr. sumaišyti, sukratyti (pašarą): Sukrė̃sk rytdienai karvėm kratinio Rdm. Sukrėstas pašaras (arkliams) N.
11. tr. sutaršyti, sudraikyti: Kap tu mane auklinai, tai nebuvo sùkrėsta manos kaselės, tai nebuvo pamušti mani peteliai Asv. Tavo rūbai kaip ant verpsties sùkrėsta (suplyšę) Pls.
12. tr. sukalti, suleisti: Sukrėsk daugiau važelį, geriau laikysis Ds.
| Sùkrėtė nedaugi sniegą (šaltis sutraukė, suspaudė po atlydžio), geresnis bus kelias Arm.
13. tr. Vv sumažinti; suraukti: Podidis dar ploščiukas, reikia ben kiek sukrėsti Sv. Reikia materka sukrėst (suspausti, sumažinti, kad ant sraigto sunkiau sukiotųsi) Mlt.
| refl.: Rankovės susi̇̀krėtė ir dabar nebeplačios Ktk.
14. intr. pasilinksminti, paūžti, sušokti: Ot sùkrėtėm per šventes! Upt.
15. intr. mušti, duoti į kailį: Taip sùkrėtė į sprandą, net mėlynės liko Up. Sukrė̃skiat jūs tam piemenie, kad nevalkiotųs čia Lk.
16. refl. susiprasti, susigriebti: Kas dar kas, o marti jau be manęs nesusikrė̃s paduot kiaulėm Ds. Kai aš neturėjau rugių, tada tu nesusi̇̀krėtei [man pasiūlyti] Trgn. Kad pasakai ką padaryt, tai padarys, o pati nesuskrės Ktk. Nesuskrės jau anas, nemislyk, in kapeikos dreba Skdt.
17. refl. prisirengti: Ir pats nedažnai susi̇̀krėtė turgun Ds. Nelabai kada susi̇̀kreti ir tu atvažiuot Užp. Vis man ir man, o gali gi ir tu suskrė̃stie Dgl.
18. refl. susibarti: Susi̇̀krėtė kap anyta su marčia už menką nieką Tvr.
19. refl. prk. subręsti: Palauk, metai po metų suaugs į protą, susikrės rš.
20. tr. prk. sulaukti, išgyventi (metus): Baigiu devintą dešimtį sukrė̃st Upt.
21. tr. supančioti, supainioti: Tavo vaikai gulėjo ant visų ūlyčių kaip sukrėstas medinis (girės) jautis CII896.
užkrė̃sti, ùžkrečia, ùžkrėtė
1. tr. Dv, Lp užteršti kuo biriu: Užkrėsti krislai sukelia smarkų [akies] uždegimą P.Aviž. Vakar kažno kaip ažùkrėtė akį, tai kad peršti Sdk. Neužkrėsk sūnu[i] akių Klvr.
^ Bijo kap akies užkrėsti (labai bijo) Lš. Teip žiūrėk jo, kaip akies užkrėst (labai saugokis) Sr.
| refl. tr.: Užsikrėčiau akį Sn.
2. tr. prk. užversti kuo, užpilti, užberti: Ans užkrės pinigais bėdą, mūšį, ir nuštils J.
3. tr. Skr, Lš numesti žariją, uždegti, padegti: Tu, tėve, atsargiau su ugnimi: tokis karštis – ar sunku užkrėsti V.Krėv. Eidamas su balana kluonan žiūrėk, kad kur neužkrėstái Sn. Leisč (leisčiau) klaiman gult, ale bijau, kad neužkrėstų, o ką su durnu? Ds. Rūkančio žmogaus negalima apnakvinti ant šieno: dar užkrė̃s Žvr. Su šakaliu vaikščiodama užkrėtė ana ugnį J. Ažùkrėtė ugnį, ir sudegė visos trobos Ds.
| refl.: Negalima žinot, ar kas uždegė, ar patys užsi̇̀krėtė Užp. Skrudais smirda, žiūrėkit, kad nebūtų kur užsikrė̃tę Užp.
4. tr. uždėti, uždrėbti: Užkrė̃sk daugiau sviesto Ds. Užkrė̃sk man varškės ant duonos Upt. Jis ant jų (lapų) savo virtuosius rysius (ryžius) užkrečia, ir taipo dera jie jam bliūdo vietoje Kel1881,248.
| refl. tr.: Užsikrė̃sk purvo ant galvos Š.
5. tr. užlipinti: Šlapiu moliu kai ėmė duoti – visas skyles užkrėtė Žl.
6. tr. B, Skr užmėžti; patręšti: Mes … greiti, kaip būrams reik, į baudžiavą bėgom, mėšlą vežt, užkrė̃st, užart, grūdelius barstyti K.Donel. Javai geriaus auga ant lauko, užkrėsto mėšlu V.Kudir. Dumblas dirvą taip užkrečia kaip mėšlai N. Užkrėsta žemė atauga Šts. Šiemet tik pusę pūdymo teùžkrėčiau: daug mažiau mėšlo bebuvo Vdk. Žemė neužkrečiama labai išsiliežia, ir joje javai kasmet ima menkyn eiti rš.
^ Nusprogo, šerti nebereikės, užkasim – žemę užkrės LTR(Šll).
7. tr. R28, DŽ, Skr ligos mikrobus užnešti: Vienas suskis gali visą avių kaimenę liga užkrėsti A.Vien. Užkrečiamóji liga Vlkv. Užkrečianti liga N. Užkrečiu su liga B. Ùžkrėtė niežais mūs šeimyną Plv. Ažukrečiu maru SD436.
| refl. SD437: Šiltine užsikrė̃sti DŽ. Užsikrėtęs [šiltine] ir mirė Grž. Liga baisi (raupai), ažsikrečiamà Kp. Fi, fi! – sušuko ponios, – žiūrėk, sergąs tas baidyklaitis – galima užsikrėsti, fi! LzP.
8. perteikti kam savo nuotaiką, būdo ypatybes; persiduoti kitam, apimti kitą (apie nuotaiką, polinkį): 1905 metais Baku proletariatas, sparčiai atkutęs nuo armėnų-totorių skerdynių, vėl įsiveržia į kovą, užkrėsdamas savo entuziazmu „visą Kaukazą“ (sov.) rš.
| Kaip užkrečiami yra skurdas ir ligos, taip pat yra be galo užkrečiamas juokas ir linksmumas J.Jabl. Jo linksmumas užkrėtė visus J.Balč.
užkrečiamai̇̃ adv.: Puronis plačiai ir užkrečiamai nusižiovavo J.Dov.
| refl.: Kristofas užsikrėtė jų abiejų nerimu rš. Pamačiusios mano suknelę, visos užsi̇̀krėtė: žiūriu – visos taip pat pasisiuvusios Upt. Vagiliavimu užsikrėtė ir vienas kitas mažesniųjų – ėmė dingti daiktai rš. Ir mums reikia saugotis neužsikrėsti melagyste Blv.
9. tr. Str, Lp apvaisinti.
10. refl. tr. užsikrauti, užsikarti (vargą, nemalonumą): Užsikrėčiau aš didžiausią bėdą su bobom kalbėt įsileidęs Jnšk. Še, kad tau reikia, ir vėl bėdą užsikrėčiau rš.
11. tr. užmušti: Apie Pusnę pasiutę žmonės: pasigers – turi vieną užkrėsti Žl. Vakar, sako, vaiką arklys ažùkrėtė smertin Ml.
12. intr. duoti diržų, išlupti kailį: Kai ùžkrėčiau, tai zunoja ir zunoja be nustojimo Vj.
13. tr. užraitoti: Užkrečiu rankovę R37. Rankovę užkrėsti N.
◊ aki̇̀s užkrė̃sti užpykinti, įžeisti: Ne, aš da jam neažukrėčiau akių (labai kandžiai neatkirtau) Vj.
aki̇̀s užsikrė̃sti
1. supykti, įsižeisti: Pamesk loti, matai, kad jau užsi̇̀krėtė aki̇̀s Ktk.
2. pasidaryti nemalonumų: Jam pasakei, tai tik aki̇̀s užsi̇̀krėtei Trgn.

nagùs užkrė̃sti padaryti vargo, nemalonumų, rūpesčio: Būdama tokios slabnios sveikatos, tik nagùs gali kam užkrė̃sti išeidama (ištekėdama) Upt.
nagùs užsikrė̃sti pasidaryti nemalonumų, likti kaltu kam sugedus: Svetimą dviratį pasiėmęs tik nagùs užsikrė̃si Krš.