klausýti, klaũso, klaũsė intr. K; SD343,279, R, BPII157, M
1. naudotis klausa, stengtis išgirsti: Klausykite visi, kurie ausis dar turit! V.Mont. Ir svajočiau, ir klausyčiau, kaip dejuoja, verkia vėjas S.Nėr. Dabulis nė klausyti nenorėjo tokių kalbų P.Cvir. Kur tik klausai, vis linksma: šlama, ūžia, siaudžia! A.Baran. Važiuoja per tiltą, – ugi klauso, kad po tiltu vaitoja žmogus BsMtII66. Klaũsai, ar jau jūs išsikūlėt? Jnšk. Klaũsai, ar nematei kirvio? Ėr. Klaũsai, draugas! Aps. [Jis manęs] rūstum veidu klaũsė A.Baran. Jo kalbų klausýk, bet kitam nesakyk Mlt. Žmogelis mėgino teisintis grūstuvo neradęs, bet karalius nė klausyti jo neklausė (ps.) J.Balč. Klausýkit, ką pasakysiu! J.Jabl. Ir prijojau žalią girią, paukšteliai sučiulbo: nė man joti, nė sustoti, nė klausyt paukštelių JV1078. Dabar teklausė žalio vario būgnelių LB64. O taipo klausykiame Mž96. Važinėdamos po miestelius ir sodas, kas diena sakė žemaitiškai pamokslus ir klausė žmonių išpažinimo nusidėjimų M.Valanč. Kas turi ausis ant klausymo, teklausai Ev. Klausykimėg, ką kalba ant Viešpaties SPII132. Susieidavo klausytų anų šventų žodžių jo MP183. Rado jį bažnyčioje besėdintį vidurėje daktarų, beklausantį jų ir beklausiantį juos DP63. Klausomasis nervas (girdimasis nervas) anat. nervus acusticus EncIV1025. Klausomųjų kauliukų (ossicula auditus) neurozė rš. Klausomoji kriauklė (telefono ragelis) VĮ. Klausomasis kambarys (priimamasis kambarys) LL169.
| prk.: Ir toli plaukia tolimoji dainelė tyruoju lauku, kur smėlis jos tik klauso V.Krėv.
^ Daug klausyk, maž kalbėk B. Klauso net liežuvį iškišęs (labai) Pnd. Klauso net liežuvį paklojus LTR(Ds). Reikia ausim klausýt, ne pilvu Ds. Ar pilvu klausai, kad negirdi?! Krk. Klauso kaip su nugara (negirdi) Rm. Yra ko klausyt, nėra ko kitam pasakyt Pnd. Beklausydamas klausyk, bet liežuvį už dantų laikyk (neišplepėk, ką išgirdęs) Vs. Kaip skaitys, taip ir klausys Sim. Kai sako, klausyk, ale kišenėn nedėk (netikėk) Ds. Jo klausýt, paklausyt, bet tikėt nėra ką Skr. Vienas tyli, kitas klauso (apie nekalbius žmones) Kp. Tankiai šaukojančio nėkas neklauso VP46.
| refl.: Klausykis, kaip dainiuo[ja] Slnt. Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės, katrų čilbančių taip ramu klausytis?! A.Baran. Klausykis, maž tekalbėk, ne visims tikėk, būsi išmintingu VP24. Užsimerkęs tvylo, klaũsos, ką mes šnekame J.
| prk.: Didžiojo rašytojo drąsaus balso klausėsi visa pažangioji žmonija sp. Laikas leka, neklaũsos nė biškio (nesustodamas, nepalaukdamas) Lkv.
^ Klausos liežuvį pasidėjęs (labai klausosi) Sln. Klausaus ausis ištempęs Žem. Klausėsi ausis išpūtęs, bet, kai išgirdo, net ir nosis prilipo (nusiminė, ką nemalonų išgirdęs) Šv. Klausos kaip senų pasakų (nenoromis) Sim.
2. kreipti dėmesį, reaguoti; patikėti: Ką jis papaisto, tai nereikia klausyt Antš. Nereikia klausýt, ką kiti sako Klvr. Neklausýk, mergele, ką bernelis kalba (d.) Plm.
^ Visų vėjų neklausyk Šll. Neklausyk kožno vėjo pūtimo Sln. Tarybinė vyriausybė ir komunistų partija atidžiai klauso darbo liaudies masių balso (sov.) sp.
3. dalyvauti paskaitose, pamokose: Studentai klausys paskaitų šešiose erdviose ir šviesiose auditorijose sp. Kurie iš klausomų dalykų jį labiausiai domino, galima spręsti iš jo skaitytų universiteto bibliotekoje knygų rš.
4. refl. sutikti, susiderinti: Tėvas su vaikais nesiklaũso Rm.
5. vykdyti kieno įsakymą, paliepimą, norą, valią, paklusti kam: Pasižadėjom visi dirbti ir pirmininko su valdyba klausyti (sov.) J.Balt. Būsi laimingas, jei mano žodžių klausysi S.Dauk. Klausysiu aš bobų, kad jos nesulauktų! rš. Jis nė vieno pradėjo neklausyti Vrb. Būk klaũsanti vaikas (sako mergaitei) Nt. Nėr ko davatkų klausyti Grž. Ketino parplėšti, jei neklausys parnešti … [v]andens BM399(Slnt). Kai neklausys, kumščia į sprandą Gs. Aš jau jo labai klausydavau, tai man šaudyklę padirbo Sdk. Jis paliepimams neklauso KI504. Tam įstatymui visi turi klausyti KII287. Daug jo draugų vėl nuo jo pabėgo, nenorėdami sau lygiam klausyti Jrk. Jau gana klausiau savo matušės, jau reikia klausyt ir anytėlės D94. Dar būsiu pas močiutę, dar klausysiu močiutei RD31. Aš nemokėsiu kareivio klausyt, nė šiaip, nė teip kardužio nušveist JV522. Oi, aš nenorėjau už našlelio eiti, oi, aš nenorėjau našlelio klausyti StnD13. Jauna marti … sakos jau į vargą įpuolusi, būtent todėl, jog jos dieveriai, kurie veža kraitį, neklausantys StnD19(paaiškinim.prie.dainos). Ir turiu dar kitas avis …, ir jos klausys mano balsui NTJn10,16. Norėjos Dievas pažįstamas ir savęs klausomas MT28. Garbink ir klausyk visada tėvą bei motiną tavą Mž388. Klausykiat tų, kurie vyresni yra Mž31. Teklausai tų pačių MP237. Kas jūsų klauso, manęs klauso DP205. Avis teklausai, ką jai tame aukščiausias piemuo daryt liepia DP248.
| prk.: Bartkus bandė pakilti, bet kojos neklausė rš. Savo geidulių neklauso rš. Tarybiniai teisėjai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo (sov.) sp. Sumirkus skripka plyšo ir nustojo klausius (nebegalėjo griežti) V.Kudir. Net gražu žiūrėti, kaip jūs šaudyklė klauso (audžiant) V.Kudir. Rodėsi, kad dalgė ne taip klauso kirtikų, kaip seniau rš. Mano plaukai taip neklaũso, kaip tavo (taip gerai nestovi) Skr.
^ Klausęs senolių negailėsys VP24. Kito klausyk, bet ir savo proto nepamesk Vžns. Kito patarties klausyk, savo proto neapleisk Sim. Jei tėvų neklausysi, šuns barškančios skūros klausysi (grasinama kartuvėmis; esą, vedant karti, šuns odos būgneliu būgnydavę) Pn. Šunies kailio klausysi, kad manęs neklausai LMD. Manęs, tėvo, neklausýstat, tai šunio uodegos klausýstat Dbk. Tavęs klausyk, tai eisi keliu kaip vandeniu LTR. Kas seno neklauso, tas valgo duoną sausą (senųjų patarimų neklausydamas, nemoka praktiškai tvarkytis) LTR. Kas tėvo motinos neklaũso, valgo duoną sausą Slk. Sauso niekas neklaũso (tuščiomis, be dovanų nieko neatliksi) Trgn. Tol klausiáu tėvų, kol žąsino bijojau Šll.
| refl.: Bitės viena kitos klaũsosi Aps.
6. prk. dirbti: Ak, kur dingo Prūsuose barzdota gadynė, kaip slūžauninks dar už menką pinigą klaũsė! K.Donel. Už tą žemės šmotelį tris dienas rugiapjūtėj klausiaũ Slm.
◊ ko klausai̇̃! kur tau! netiesa, taip nėra!: Maniau, kad riebus – ko klausái! Šts.
su avižomi̇̀s klausýti(s) sakoma neišgirdusiam: Klausýk ausim, ne avižom! Pš. Klausyk su ausimis, ne su avižoms! Vkš. Ar avižoms klausai, kad negirdi?! Šll. A su avižoms klausais, ka negirdi?! Ll.
apklausýti
1. tr. klausymu ištirti ką nors: Daktaras tuojau priėjo ir apklausė jų širdis Mš. Gydytojas dar kartą davė man vaistų išgerti, apgraibstė, apklausė A.Vien.
| refl.: Apsiklausiau: visur tyla Šts. Linkiu Tamstai gerai apsiklausyti, kas ką kalba Blv. Karveleli, apsklausýkie, kurian šone gailiai verkia Tvr.
2. refl. Zr klausant apsirikti.
3. intr. klausantis sužinoti: Kad jie ir apklaũso (sužino, kur kas pigiau nusipirkti)! Lp.
| refl.: Apsiklausýk jomarke, ką už arklius bemoka Plt. Apsiklausýsiu kur namelis pirkti Dkšt.
4. refl. ppr. su neiginiu pakęsti, kokį garsą, kalbą, ištverti: [Geriančių po karčemas] paskui keiksmų negalėsi apsiklausyti Žem. Bėdojimas – apsklausyt negalima! Ds. Nėra žinios, kolei būtų dūkęs [Aleksiukas], kad namiegai nebeapsiklausydami nebūtų jam pažadėję diržą Vaižg. Tą patį duoda ir duoda, negalima ir apsiklausýt Alv. Ūžia, terška, pyška, bilda – negalima nė apsiklausýti Ukm. Negal nu tėvo apsiklausýti – ūža ir ūža Užv. Labai daug visokių paukščių – apsiklausýt negali Rgv. Aš negaliu apsiklausyti jūso kalbų Brs. Kad pradės visi spiegti, nė neapsiklausýsi Kp. Vaikai drakojas, cypau[ja], šėlsta – negal apsiklausýti Plt. Negalima buvo apsklausýti rėksmu Ds. Aš negaliu apsiklausyt jų riksmo, net ausis rėžia Prl. Ka kumet treikė[ja] [perkūnija], negal apsiklausyti KlvrŽ. Dreba akyse, neseka apsiklausýt (negali klausyti) Lp. Visi rėka, visi šauka, negaliu nė beapsiklausyti Skd. Aš visko apsiklausiáu: i kiaulių žviegimo, i vaikų bliovimo Slnt. Tylėkit nerėkę visi kartu – nebegaliu apsiklausýti! Š.
atklausýti intr.
1. refl. Š iki valios, lig nebenorint klausyti: Ausys yr atsiklausiusios tų kalbų Dr. Čia visokių dainų atsiklaũsom Skrd. Jausmingos jų (mergelių) dainelės, kad, dieną naktį beklausydamas, neatsiklausytai V.Krėv. Silpnutis negalėjo nei į juos atsižiūrėti, nei jų balselių atsiklausyti rš.
2. atsilyginti darbu už ką, atidirbti: Kad duoda, tai nori, kad ir atklausýtum Trgn. Už arklį reikia atklausyti (atidirbti už arklio paskolinimą) Ėr. Atleisk mergaitę pagrėbti, aš atklausýsiu Ėr. Padaryk man tą malonę, aš atklausysiu (ir tau padirbėsiu atsilygindamas) J.Jabl. Sušelpkite: kai pasveiksiu, atklausýsiu Rk. Geri yr žmonelės: kiek begalėdami visumet mums atklaũso Plt. Būdavo, anas man daržą įdirba, aš jam atklausau Ds. Mes tamstai ar darbu atklausýsma už rugius Užp. Reik atklausýti už žemės sugyvenimą, turiu užverpti Ggr. Kada aš motinytei atlyginsiu, kada atklausýsiu! Jž.
įklausýti
1. tr. nugirsti: Neįklausiaũ, ką šnekėjo Gs.
2. refl. intr., tr. atidžiai, su dėmesiu klausyti; klausantis įsidėmėti: Ėjo atsargiai, apsidairydamas, įsiklausydamas A.Vien. Mes įsiklausėme, kaip tyliai šlama krūmokšnių lapai J.Balt. Dirbantieji vienu tarpu sustojo ir įsiklausė P.Cvir. Jis įtempia ausis, įsiklauso A.Vencl. Gerai įsiklausę, suprato ąžuole esančius Jrk82. Įsiklausýk gerai, gal išgirsi Š. Žalioj girelėj raibs sakalėlis tai gražiai vis čiulbėjo; ir įsiklausė jauna mergelė, staklužėj sėdėdama KlvD238.
| Įsiklausýk šitą dainą [, kad mokėtum] Alk. Įsiklausyk gerai, paskui nežinosi Mrj. Įsiklausýk gerai, ką sako tau J. Buvau ir įsiklausius [dainų], ir teip žinojau (mokėjau) Grl.
išklausýti
1. tr., intr. klausyti iki galo: Grinius išklausė susijaudinusio vaikino J.Dov. Pirma išklausyk mano kalbos, paskum tu sakyk Ėr. Motina, išklausiusi jo prypuolių, tarė M.Valanč. Sodietis, kantriai išklausęs visos skelbėjo tuščios kalbos, tarė Blv. Silpnutis išklausė senelės, pasižadėjo viską padaryti kaip lieptas ir parėjo namo rš. Susijaudinęs išklausiau visą pasaką iki galo rš.
2. tr. pelnyti, laimėti klausant: Klausei̇̃ klausei̇̃, ką gi tu išklausei̇̃?! Š.
3. tr., intr. patenkinti (prašymą): Meldžiantį išklausau R76. Perkūnas išklausė gyvatės Blv. Išklausyk mano vieno prašymo I. Brolis sesę mylėjo ir jos prašymą išklausė MPs. Anys tariasi, jog dėl savo daug kalbėjimo bus išklausyti BtMt6,7. Ižklausys tikrai sūnus motiną, ir tėvas ižklausys sūnų DP626. Nesitikėk tujen toj bėdoj savo Dievo išklausomas SE60. Išklausys visus prašymus ir maldas mūsų MP77. Ižmiklausė šaukiantį maldose KN96. Norisi žmogus išklausoms maldoje BPII101. Tuo čėsu kad ir šauksmos pri Dievo, ale nebišklausys P.
išklausýtinai
išklaũsomai Tu mus gali mokyti melstis išklausomai brš.
nuklausýti
1. tr., intr. nugirsti; klausant patirti: Anys toliau paėjėjo, ir aš nebenuklausiau šnekos pabaigos Ds. Taip ar kitaip sakė, aš nenuklausiaũ gerai Rm. Ale kaip jau nuklausė, kad jau tas baubimas ne per toli, tai jis apsisukęs jot BsPIV187. Kiba tu nenuklausei̇̃ gerai?! Alk. Ir pradėjo jis ant savo dūdžiukės dūduot, kad subustų jo žvėrelės. Ir ėmė nuklausė žvėrys LB262. Mums jis nei gero, nei blogo, ale kai nuklausai̇̃, tai daug žmonių jį keikia Skr. Klausiáu, bet nenuklausiáu Plng. Negaliu nuklausýt, kuriam plyšy svirpia svirplelis Grš. Aš nuklausiaũ, ką jis už sienos šneka J.
| refl.: Tu nenusklausai̇̃, ką žmogus šneka, o paskui kažin ką pasakoji Alv. Nusiklausiáu, kaip anuodu kalbėjos savo tarpe Plng. Kartą ožka savo vaikelius šaukė, o vilkas už sienos nusiklausė ps. Jų muzikos nusiklausius, švendruose sučiulbo paukštė rš. Nusiklaũsęs, ką vyresniejai rokuo[ja], kišas ir ans į kalbą Plt. Klausyk gerai, nenusiklausýk pro šalį, kad kitaip neišgirstumei J.
2. refl. klausantis sužinoti: Nusiklausyk, kiek moka už tą žemę Skr.
3. refl. tr., intr. klausantis išmokti: Jis dainuoja nusiklaũsęs (iš ausies) BŽ275. Vilkas nusiklausė dainos piemenėlio, atėjęs kartą pas klėtaitę, sako, ir jis tą pačią dainelę storu balsu uždainavo BsPIII66. Visas dainas tu esi nusiklausiusi nuo Dagių Adomo I.Simon. Supratau, jog čia yra šnekama jau apie kokį prietarą, ir nusiklausiau A1884,402.
4. pasiklausyti: Lakštingalas čiulbaudavo, o mes, vaikinai, nuklausýdavom Smln.
| refl.: Kai ji pradeda ant mergučių [bartis], nusiklausýk – ant manęs nubaigs Skr. Nusiklausyki girios skambančios, žemužės sudrebančios JD603.
5. refl. klausant apsirikti: Gal nusiklausei, gal kiteip sakė? Šts.
paklausýti intr.; SD385, R
1. kurį laiką klausyti: Sustok kalbėjęs, paklausyk, ką aš pasakysiu J.Jabl. Yra ko paklauso, bet nėra kas kitam pasako (apie plepų žmogų) Ds. Paklausykit paukštelės žaliam vyšnių sodely JV816. Ale tas karalaitis rengėsi ženytis, o jis, būdavo, eina pro tą grintelę pasivaikštinėti, o būdavo, eidams paklauso po langu BsMtI86. Paklausýk, motule, koks gegutės balselis (d.) Gg. O ir išėjo jauniejie broleliai gegutės paklausýti JD1251. Išeikie, mergele, an didžio dvarelio, paklausyk, mergele, iš kur vėjas pučia TDrIV61(Rod). Paklausykiam, kas girdėt MitII166(Šd). Paklausyk, mergele, papasakosiu tau vieną pasaką Rp.
^ Paklausýk (ar girdi, žiūrėk), koki tatai esu pasenusi! Lnk.
| refl.: Kalvienė nušlepsėjo prie durų, prikišo ausį, pasiklausė ir atsargiai atidarė duris A.Vencl. Ir buvo ko pasiklausyti (verta buvo klausyti) rš. Išgirdau, kad taip gražiai dainuoja, išbėgau pasiklausyti P.Cvir. Aš pasiklausysiu, kaip anys kalba MPs. Radijos galima paklausyt ir pasiklausyt Grl. Gražu pasiklausýt [pasakų, dainų] Klvr. Eisim pasklausýtie giesmių Brsl. Pasiklausyčiau, ar kukuoja gegelė JD130.
^ Nu, pasiklausyk! (stebintis) Šts.
2. patikėti: Kam paklausei to bernelio meilingų žodelių D22.
3. įvykdyti kieno įsakymą, paliepimą, norą: Liucija jos nepaklausė ir išėjo iš namų J.Balt. Kitąsyk ir tėvai turia vaikų paklausýt Skr. Balso jų visų pirma paklausiusys nemokyti mūsų kunigai M.Valanč. Kur geresni buvo žmonės, tuojau paklausė Sz. Ko tas rekežis, nė ant vieno žodžio tavęs nepaklausýs! Vvr. Pati vyresnybė greičiau tavęs paklausys J.Jabl(Žem). Daugiau [aš] nepaklausęs tavę berazumio! (o, kad aš tavęs kada klausyčiau!) Rod. Neklausei, dukrele, nė vieno žodelio, ale paklausei̇̃, dukrele, to šelmio bernelio Arm. Aš turėjau našlaitytė visų paklausýti (d.) Ds.
| prk.: Šiaurvėjis paklausė: sušlamėjo, suūžė Blv.
^ Geras ir žodžio paklauso, o pikto ir lazda neatataiso Pnd. Kas nenori imtie pyrago, tas paklausys kruvino botago Sz. Dabar tėvo neklauso, ryt šunies paklausys KrvP(Lš). Anytos paklausysi, ne visados blogai padarysi KrvP(Vs).
4. padirbti, padirbėti, padėti (darbe): Maž priseis kada ko, ir aš paklausysiu Sdk. Reik ir jam paklausyt, reik nueit rugių pjauti (nes prašė) J.Jabl. Aš su kumele [talkoje] paklausiáu, dėl to ir ans man padėjo nusidarbuoti Šts. Tu man padėjai, ir aš tavęs paklausýsiu, kai kulste Trgn.
5. pasibėgti: Kiaulė jau yr paklaũsiusi Varn. Kumelę, vedant pas eržilo, negirdyt, tai paklausys LTR. Ar jau paklaũsė tavo kumelė? Up.
◊ ×bárškančios šuñs skūrõs paklausýti gailėtis: Neklausai manęs, tai šuns skūros barškančios paklausysi Kt.
dvãsios (kvãpo) pasiklaũsant
1. smarkiai (muša): Duoda (muša), būdavo, kvapo pasiklausydami BsPIII16. Kad duočiau, kad duočiau tai bezlepyčiai, dvasios pasiklausydama! Žem.
2. trūkstant jėgų: Į Plungę ėjau, dvãsios pasikláususi Krtn.
pérklausyti
1. tr. ištisai ar pakartojamai ko klausyti: Ką jis sakė, viso gerai nepérklausiau Vlk. Ta kalba iš naujo reik párklausyti J. Aš dar jų (plokštelių) visų neperklausiau Srj.
2. intr. N klausant apsirikti, nenugirsti.
| refl.: Parsiklausė mamytė: papa grajija, ne vaikas rėka Pln. Tu pérsiklausei (neišgirdai teisingai) J. Tu pársiklausei, aš ne taip sakiau Slnt.
3. tr. KII245 išklausyti atsakinėjančio (mokinio).
praklausýti tr., intr.
1. kurį laiką ištisai klausyti: Per visą naktį žmonės praklausė ilgojo pamokslo Vaižg.
2. klausant nenugirsti: Klausėm, klausėm ir praklaũsėm, nepaspėjom užgirst, kaip sakė Krs.
priklausýti intr.
1. iki valios klausytis: Ko čia nepamatysi, ko čia nepriklausysi! rš. Kiek jin priklaũso visokių kalbų už tokią motiną! Pc.
| refl. SD307: Klausės tų dainų ir niekada prisiklausyti negalėjo LzP. Į paupį nuėjęs prisiklausai̇̃ visokių paukščių Klvr. Te visokių pasakų prisiklausai̇̃ Ėr. Šiandien kiek aš prisiklausiau – į jaučio skūrą nesurašytum A.Vencl. Vyresniųjų kalbų prisiklausęs supratau, jog mano tėvam geriau už kitus sekas Vaižg. Prisiklausė daug naujienų nuo savo profesorių rš. Pats, pryštaravimų prisiklausęs, nutilo M.Valanč. Vieversukai ant kalnelių gieda gražiai tarp brolelių, kad prisiklausytų, žagreles taisytų Mrj. Tenai gerų daiktų prisiklausiau MP100. Priveizdėtis jo ir priklausytis, ir palytėtis gali DP2.
^ Durniaus prisiklausęs durnas kalbas kartoja KrvP(Vlk). Prisisrėbė par ausis, prisiklausė par dantis (prastai klausė) Šv.
2. B, R būti kieno nuosavybe, priderėti kam: Kam tu priklausai̇̃? KI63. Toji žemė, kurią valdė dvarininkai, grafai, buožės, toji žemė dabar priklauso darbo valstiečiams (sov.) sp. Anys dvarui priklausýdavo Ds. Menas priklauso liaudžiai, – tu jai taip pat priklausai S.Nėr. Tos knygos man priklaũso KI504. Jai nė aguonos grūdo nepriklauso rš. Duokit bitims, kas joms priklauso rš. Tas dalykas tau visai nepriklaũso J.Jabl. Kolektyviniam darbui žemės ūkyje priklauso didelė ateitis (sov.) sp. Tegul dunda mūs pergalės būgnai – mums priklauso, draugai, ateitis! (sov.) rš. Tu čia nieko nepriklausai̇̃ (čia nėr tau reikalo) J.Jabl.
^ Drąsiam ir pasaulis priklauso Mrj.
3. priežastiškai ar išeitiškai santykiauti, pareiti nuo ko: Tas viskas ne nuo mūs priklaũso Kt. Artikuliacija ir moduliacija vėl priklauso nuo miminių judesių EncVIII1024. Kiekvienos cheminės reakcijos šiluma priklauso nuo temperatūros J.Mat. Kinetinė energija priklauso nuo kūno greičio ir kūno masės K.Barš.
priklaũsomai adv.: Strategija keičiasi priklausomai nuo istorinių posūkių, istorinių poslinkių rš.
4. būti kieno valdžioje, nelaisvam: Buržuazinė Lietuva visuomet buvo priklausoma nuo stambių Vakarų Eropos kapitalistinių valstybių (sov.) sp. Geriau nesiskolinus pakentėti, negu nuo kito loskos priklausyti KrvP(Ps). Tu man davei … visus man priklausančius sveikus ir linksmus rasti KlM1737. Šen manęspi, kursai priklauso pono BB2Moz32,26.
| Kitų sakinių jie nepriklauso J.Jabl. Visi trys šitie sakiniai yra pagrindiniai, savarankiai, nepriklausomi J.Jabl.
priklausýtinai adv.: Patronuojamieji vaikai būtinai turi būti priskiriami prie atitinkamų medicininių įstaigų ar konsultacijų priklausytinai rš. Inglonų vyriausybei priklausytinai paduota Ns1846,1.
5. būti kieno nariu, dalimi: Alesnykai in Pilypiškes priklaũso Vvs. Branktas priklauso prie akėčių Jrb. Kalba priklauso prie visuomeninių reiškinių, veikiančių per visą visuomenės egzistavimo laiką rš. Jis nepriklausė prie jokios mokslo arba dailės draugijos J.Balč. Šitas (žemės) sklypas ar prie tavo ūkio priklaũso? J.Jabl. Nieko nėra aukštesnio, kaip garbė priklausyti tai armijai rš.
6. būti klusniam, klausyti: Nenorėjo priklausýti motinos, tai dabar testa vargsta Rš. Visą amžį svetimų nepriklausysi V.Piet. Mes noromis nenoromis tėvo priklausėm J.Jabl. Aš savo tėvelių nepriklausýsiu, tėveliam kojelių neprimainysiu (d.) Prng. Vienas sūnus buvo geras, tėvo priklausydavo, o kitas vis priešu jį ejo (ps.) Tvr. Dar ans tėvų priklauso Krkl. Nepriklausė [vyresnysis sūnus] užvis lėtos motinos ir tankiai užduodavo jai širdį M.Valanč.
7. šiek tiek klausyti: Ar bent vaikai priklauso tavęs (ar kiek klauso)? J.Jabl. Jų vaikai kažin kodėl nepriklauso mokytojų J.Jabl. Dabar anys priklaũso manęs Dbk.
| prk.: Nėkas nebepriklauso: nė kojos, nė ausys, nė akys, nė dančiai seno žmogaus Nt.
8. refl. klausant įsidėmėti: Prisklaũsė prisklaũsė ir kalba jau [lietuviškai] Bn. Neprisklausiaũ, kokią [giesmę] giedojo Aps.
9. tikti, derėti: Mano motinai priklauso būti Karalienei, ji to verta, o ne tu I.Simon.

×razsiklausýti (hibr.) įsiklausyti, ištirti klausant: Ale ponas – ne mūs mužikas: pirma razsiklaũso, kap itai naležit (kaip čia išeina) Lz.
suklausýti
1. tr., intr. pajėgti išgirsti, kai daug garsų, daug kalbančiųjų: Vieni verkia, kiti dainuoja, ir jų negali suklausyti P.Cvir. Negali suklausýt visų šnekų Gs. Tu tik teip sapnavai, o man pasakoji tokius niekus, kad aš nė suklausyt negaliu BsPIII277. Aš kurčias – ausim nesuklausýsiu, bet akim – sudabosiu Tvr. [Iš senystos] ausysa zvanai zvanija, ir balsų nesuklausai̇̃ Prng. Buvo arklys, labai slaunas širvukelis, auselėm visą vaiskelį suklaũsė Tvr. Veltui šikšnosparnis abi statė ausi, gudraus karaliuko nėkur nesuklausė S.Stan. Tėvas, sūnų kalbos nebgalėdams suklausyti, davė kožnam po arklį BM397.
| refl.: Dūdelių ir birbynių balsai, botagų pliauškėjimai ir vaikiškų balsų erzatis net susiklausyt neduodavo kaimo gatvėje ir kiemuose V.Myk-Put. Nesusiklausai bažnyčioj per ubagus, namie per vaikus Mrj.
2. tr. nugirsti, suprasti: Kad aš ir nesuklausiaũ, ką ji sakė Lp. Aš jos nigdi nesuklausau (nesuprantu), ką ji šneka Lp.
3. intr. supaisyti: Suklausysi tu to senio, ką jis babaliuoja (niekus kalba)! Gs. Visų nėkų nesuklausýsi: kaip kas nori, taip sako Skd. Kito kalbų nesuklausysi! Grk. Nesuklausysi daktarų: jie viską gina Žem.
4. intr. būti klusniam: Tie vaikai manęs jau nebsuklaũso Slnt. Jaunikaitis pažadėjo neprietelius panokęs paveikti, jei tiktai jo rodos suklausys S.Dauk.
5. intr. sutikti, sutarti, sugyventi: Suklausyk tu su anuomi J. Nesuklausė vaikai, tėvas ir paleido gyvenimą Šts.
| refl.: Žiūrėk, kap jie dabar gražiai susiklaũso, kai to senio nėr Alk. Jų šeimyna gražiai susiklaũso Ėr. Šeimyna barėsi – nebesusiklausė Žem. Jos (skruzdės) darbščios, jos ir susiklauso Vaižg. Jie nors ir be tėvo gyvena, bet gražiai susiklauso Lš. Jie visada gerai susiklaũsė Gs. Kas jau ir būt, kad jie terpu savę nesusklausýt Lp. Broliai sutaria, vienas kito pasiklausia, visi susiklaũso J.Jabl. Jei susklausys vienas kito, tai gal ir nesdalinę sugyvens Vlk. Bėda užtiko tą sodžių – šeimyna pradėjo nesusiklausyt Sz. Dirba kai susiklaũsę (susitarę) Skr.
| prk.: Jo sąnariai nebesusiklauso – kiekvienas eina savo keliu I.Simon.
užsiklausýti
1. klausant užsimiršti; ilgai klausyti: Pati giltinė užsiklausė lakštingalos (ps.) J.Balč. Senis prakalbos užsiklausė, net pypkė iš dantų iškrito J.Paukš. Atsidėjęs klausiau tos pasakos … ir taip užsiklausiau, kad nejutau, kaip mano pažįstamas atsisveikino ir išėjo V.Kudir. Jos svečiai užsiklausė ir užsižiūrėjo rš. Aš užsiklausiau jojo, užmiršau žaibu lekiančias valandas rš.
2. pajėgti išgirsti, apsiklausyti: Vaikai tie rėkia, nemožna nė užsiklausýt Bsg.