ganýti, gãno, gãnė tr., intr.
1. varinėti ir saugoti gyvulius ganykloje: Ganau pekų SD242. Ganybo[je] piemuo gãno gyvolius J. Gãno, kur gyvuliai ėda Dkš. Kada jaunas buvau, šile ožius ganiau (d.) J.Jabl. Aš tų ožkų nebganysiu, po karklynus neblandysiu (d.) Krž. Žalioj lankoj žąsis ganiau, ten ir vaikštinėjau (d.) Sn. Ką ginęs ir ganyk B. Radau piemenėlį, ganantį žirgelius J.Jabl. Ilgai piemenė neateina gãnius Ds. Kieno čia ganomi galvijai? J.Jabl. Vakar buvo mum ganoma diena Rm. Gãnomų (po kurias gyvuliai ganomi) pievų daug OG408. Man beganant brolio šėmus jautelius, o ir atjojo trys jauni berneliai KlvD7. Motina išleidė mane ganytų J.Jabl.
^ Aš su tavim kiaulių neganiau (aš tau nelygus) Mlt. Neganyk kiaulės sode (neleisk nevalyvo, nešvaraus žmogaus, kur švaru gražu – priterš) TŽIII382. Eik šunų ganyti (eik iš čia, nesirodyk)! Ašb. Tam ir gužas, kad varles ganytų Jnš. Kaip kas išmano, taip save gano (verčiasi) Ds. Katės paprato trobą ganyti (vis troboje būti) Krkl. Ganyk avis ir vilko nematydamas (visada budėk) S.Dauk.
| refl.: O gal tu nubėgtum pažiūrėt, kaip arkliai ganosi Mš. Netoli nuo jų ganėsi didelė kaimenė gyvulių rš. Eina žmogus toliau ir pamato besiganantį jautį SI59.
^ Die, beganai! (toks piemenų pasveikinimas) Sut.
2. prk. saugoti, prižiūrėti: Vaikai tebėr gãnomuoju (juos reikia auklėti) Dr. Senelis gano sodą, kad vaikai obuolių neraškytų Švnč. Tuos vaikus ganyk ir ganyk per dienas, nėr kada nei darbo nusitvert Rs. Močia gãno vaikus J. Jis tik mamą gano (vis prie mamos laikosi) Alk. Visi turi mokėti ganyti savo sveikatą rš. Nėr kada vakaruškaut – reikia gyvenimą ganýt Ėr. Tu tas bitis ganýk (saugok, kad nespiestų) Grg. Ganýk ją kap pakulas nuo ugnies! Lš. Ganýk jį kap savo akį! Lš. Vilkas greit į kaimą bėgo, ne į svečius, tik gyvastį ganydams V.Kudir.
ǁ bažn. gelbėti, vaduoti: Kitų dūšias beganydamas, savo pražudžiau Sln. Prisakiau, kad ganytų žmones mano Ch1Krn17,6.
3. refl. valgyti; ėsti: Žalčio rūmuose visa ko pilna – tik ganykis ir linksminkis! ps. Ganykimės, kol yra ant stalo Vj.
4. refl. šerti arklius ir pačiam valgyti (kelionėje): Sustojome ir mes ten miške ganytis rš. Nesigãnęs nevažiuosi tokio kelio Ėr. Panvėžin važiuodami du kartu gãnėms Slm.
◊ akimi̇̀s ganýti tyčiotis, juoktis: Kad tave svietas ganytų akelėm! Arm.
(kieno) ãkys gãnosi gėrisi, grožisi: Mano akys ganėsi po gražius vaizdus rš.
akių̃ neganýti nesisarmatyti: Kas akių negano, tai tą kūnas žyvija Prng. Ona akių neganys – kaip jai užeis, taip ir papils (pasakys) Užp.
ožiukùs ganýti būti užsispyrusiam: Mano vaikai ožiukùs gãno Skr.
várnas ganýti žiopsoti: Ar jau vėl varnas ganai? I.Simon.
apganýti tr. ganomiems gyvuliams leisti kiek apėsti (ganyklą, pievą, javus…): Šiąnakt kažkas apgãnė vasarojų Ėr. Apganysim pievą ir suarsim Šts. Žieminiai javai rudenį galima apganyti rš.
| refl.: Jau visur apsiganė, nebėr geros ganyklos Jnšk. Jau ir dobiliena apsigãnė – nebėr kur karvių dėt Slm.
atganýti
1. tr. baigti ganyti sutartą laiką: Vieną vasarą jau atgãnė OG288. Atgãnė savo dienas – jau dabar pusbernis Jnšk.
| refl. tr.: Vėlei būtau vakar atsiganęs savo dieną Lp.
2. tr., intr. atsiteisti ganymu: Kieką aš tau ganiau, tieką tu maniui atganýk J. Kas jaunas negãnė, tam senam reiks atganýt Ds.
| refl.
atsiganýtinai adv.: Pas mus tokia mada, kad kits kitą tik atsiganýtinai paleidam (aš turiu už mano gyvulių ganymą tiek pat laiko jo paganyti) Brs.
3. tr. geru šėrimu liesą gyvulį padaryti riebesnį, atšerti: Pašėrė arklius avižom – atgãnė Lp. Arkliai atganyti, net žemyną drasko, kap bėga Rod. Negal gyvolį beatganýti po žiemos speigų Šts.
| refl.: Gera ganykla, tai karvės ir atsigãnė Jnšk.
ǁ apie žmogų: Matyt, tu ant geros duonos papuolei, kad atsiganei kaip meška Rk.
įganýti tr. geru šėrimu gyvulį padaryti riebų, stiprų: Gerai įganýtas, riebus jaučias, arklys Š. Galvijai labai įganýti Lš.
| refl.: Bobos ožka įsiganė, ana šokti įsimanė Tvr.
ǁ apie žmogų: Ir tavo pati, bra, įganýta! Slm.
| refl.: Įsigãnęs kai inkstas taukuose Trgn. Sūnus įsigãnęs eržiluojas, šoka sau po jaunuomenes J.
išganýti tr.
1. pajėgti gyvulius ganyti, ganant išsaugoti: Eik, padėk, matai, vienas neišgãno! Ėr. Ėgi kaip vienas Dievas išganys be piemenų tokią bandą? rš. Nė vienas piemuo neišgano – vis prapuola kasdien po kelis galvijus BsMtI144. Negaliu tos žebrės išganyt – laksto ir laksto Rs.
| Anas ganė ganė ir visas vištas lapei išganė (ganydamas lapei atidavė, nuo lapės neišsaugojo) Rod.
2. prk. išsaugoti; išgelbėti, išvaduoti: Niekas žmogaus neišganys, jei pats nesisaugos rš. Sėkla ižganantyji … sėjama yra DP99.
^ Žuvis neišganys, mėsa nepražudys (pasninko nesilaikančiojo pasakymas) Ss.
išgãnomai adv.: Padoriai ir ižgãnomai prašo DP451.
| refl.: Jo dvasia … nuo baimės išsigano Pg. Kuomig aš išsiganysiu? PG.
3. kurį laiką ganyti: Išganýk šiandien per dieną gyvolius J. Buvo geras viršinykas (kerdžius) – per vasarą išganė Ėr.
4. leisti ganomiems gyvuliams išėsti, išminti (javus, pievą…): Tik vieną pievukę išganėm Alv. Piemuo išganė visus javus Jnšk.
| prk.: Verta gi žinoti, kaip jinai tą vargužį išgano (išnaikina) A1885,22.
5. žr. įganyti: Darbininkai jauteliai gražiai išganyti Tat.
ǁ apie žmogų: Ale pačią išgãnęs! Rs. Išauginau išganiau savo vaikelius – juodos dienos nematė Ėr.
| refl.: Išsiganęs kaip meitėlis Pn.
6. aprūpinti gyvulį ganykla, pašaru, išlaikyti: Tris karves išgãno Gs.
| refl.: Mano telyčia kasmet išsigano Lš.
nuganýti tr.
1. ganant išsaugoti: Po tokias platybes gal nuganyti, ne bėda Ll.
2. pražudyti, neišsaugoti: Nugãnė žąsioką Dbk. Piemenys mūs dvi avis miške nugãnė Lš.
| prk.: Užkilo pustyti, ir nebnuganiau žvakelės – panyko Šts.
3. ganant sunaikinti: Nuganei̇̃ visą lauką, ką tėvas pasakys! Rs. Rugius nugãnėm gyvuliais Rm. Jinai su gyvuliais nugãnė pievas J. Piemens nuganė kviečių dirvelę JD711.
| Pūdymai nuganyti – gali adatą atrasti Šts.
4. suliesinti prastai šeriant, ganant: Visus dobilus arkliam sušeria, o karves kasmet nugano Slm. Taip nuganytas arkliukas Ut.
ǁ apie žmogų: Kas gi taũ taip nugãnė – vieni kaulai! Slm.
| refl.: Norėjau atsiganyti, bet tik nusiganiaũ Ds. Visai nusigãnęs (suvargęs) žmogelis Ll.
5. gerai šeriant, ganant nupenėti: Graži kumelai̇̃tė, nuganýta Slm.
| refl.: Nusiganęs, bet nepertukęs arklys rš.
paganýti tr.
1. kiek, truputį ganyti: Atolužy pagãnė, šaltinužiu pagirdė JD1091. Paganýk papieviais jaučius J.
^ Paganyk Dieve (toks ganančių piemenų pasveikinimas), – pasakė Noreika J.Avyž.
2. prk. pasaugoti, prižiūrėti: Kad jis paganytų savo sveikatą Lp.
3. galėti, sugebėti ganyti: Nebemažas vaikas, jau pagãno [gyvulius] Jnšk. Katras kiaulių nepagano, ir tas loja kaip išmano DvD245.
^ Baltos lankos, juodos avys, kas išmano, tas pagano (raštas) Vlkv.
4. kiek pašerti, papenėti: Aš paganysiu savo žirgytį baltaisiais dobilėliais KlvD87.
| refl. intr., tr.: Nepamiršk įsidėti pašaro arkliam pasiganyti Lnkv. Pusiaukelėj sustosim, patys užkąsim ir arklius pasiganysim Srv. Paleiski žirgelius, kad pasiganytų Gs. O kad prijosit žalią lankelę, pasiganykit bėrus žirgelius JV59. Nėr kur pasiganą J.Jabl.
◊ aki̇̀s pa[si]ganýti pasigėrėti: Visur norėjo savo aki̇̀s paganýt ir užgaišo Jrk89. Aki̇̀s pasganai̇̃ gražiais žmonėm Pl.
ãkys pasigãno pasigėri, pasigroži: Einam, tegul akys pasigãno (pasigėri žmonėmis) Ėr.
parsiganýti visiškai suliesėti nuo darbo, maisto ar pašaro: Mačiau šiandien Petrą – toks parsigãnęs parsigãnęs Ll.
pérganyti, perganýti tr. ganant per daug prišerti, pripenėti: Veizėk, kad nepárganytum karvės tokiam atole Užv. Ant dobilų atolo pergãnė karvę – ir išputo Slm.
praganýti tr. ganant prapuldyti, pražudyti, pamesti ganomą gyvulį: Geras skerdžius nei vienos karvės nepragãno Rm. Kaip ganei, kad viščiukus praganei̇̃? J. Piemuo beriešutaudamas bandą praganė Krkl. Jeigu praganysi karves, tai pertvinks Šn. Jis nemoka paganyt, tik jis moka praganyt Pš.
| prk.: Kur tu praganei savo kepurę? Ktk. Tu jau ir vėl praganei man peilį! Vv. Aš vežimą kažkur praganiáu Up. Praganė raktus vaikai Šts.
priganýti
1. tr. ganant prišerti, pripenėti: Ar priganái gyvolius (ar priėda)? KlvrŽ. Priganiaũ gerai karves, tai ir pieno šiandie žymu Jnšk. O kaip priganiau, namo parvariau JD1232. Priganei karvę, kad už uodegos šonų neregėt (prastai priganei) Rtn. Priganykit bėrus žirgus žalioje lankelėj JV633. Kad būdavo jaučiai priganyti, suguldavo kur pavėsyje J.Jabl.
| prk.: Jomarke akių nepriganysi, jei kišenius tuščias suv.
| refl. tr.: Prisiganę arklius, leidomės toliau rš.
2. refl. ganyti iki nebenorint; ganyti pakankamai ilgai: Aš prisiganiaũ, kai maža buvau, dabar nebeganysiu Slm.
suganýti tr.
1. suvaldyti ganant: Dvidešims ožkų laikyk – jas nesuganýsi Ėr.
2. ganant leisti gyvuliams visiškai išėsti, išminti (javus, pievą): Reikia atlyginti už suganýtus javus arba pievas A.Baran. Piemenys sugano vasarojų, o atasakas vieno užstovo Trgn.
3. žr. nuganyti 5: Tavo suganytas arklys Slk.
| refl.: Arkliai nedirbami susigãno Švn. Gražios, susiganę avelės Jnšk.
ǁ apie žmogų: Palauk, ir aš susiganysiu Pmp.
4. susekti: Aš jį suganiau, kur nuejo Lš.
užganýti tr.
1. ganant užkamuoti: Toks piemuo tai tuoj užganỹs žąsiukus Slm.
2. ganant uždirbti: Užgãnė javo, tai tuoj ir pardavė Lp.
| refl. tr.: Mano vaikai jau patys sau duonos užsigãno Ds.