eiliúoti, -iúoja, -iãvo
1. tr. [K], J daryti eiles, dėti į eiles, rikiuoti: Eiliúoti kareivius pagal ūgį BŽ47.
| refl.: Indai eiliuojasi išilgai stipinų Mt.
2. žr. eilioti 2: Svirplys, pasiėmęs alaus ąsočių, eiliavo svečius Blv.
3. intr. BzB282 vaikščioti.
4. tr. PŽ liniuoti.
5. intr. lit. eilėmis rašyti: Lyg rašytojais tegalėtų būti tiktai tie, kurie pradėjo eiliuoti jau mokyklos suole ir tebeeiliuoja K.Kors.
ateiliúoti intr.; BzB273 atbėgti.
išeiliúoti žr. išeilioti 2: Išeiliuok visus slaptus ir viešus vaistus, tuomet tikrai pasakysi, jog visa žmonių giminė serga Blv.
nueiliúoti Km žr. nueilioti: Kai nueiliúosiu, tai kelias dienas minėsi PnmR.
péreiliuoti tr.
1. peržiūrėti iš eilės, perkratyti, pereilioti: Péreiliavom, peržiūrėjom visus daiktus ir niekur nesuradom Pg.
2. padaryti kelis kartus, pakartoti: Jau kelis kartus tą patį péreiliavo, ir dar jis nesuprato Pg.
sueiliúoti tr.
1. sutvarkyti eilėmis, surikiuoti: Kelias pėdų kartas sueiliavai? Lnkv. Vaikai stovėjo dailiai sueiliuoti rš.
| refl.: Žvilgsnis sustodavo ties gražiais, viršum vienas kito susieiliavusiais portikais rš.
2. sutvarkyti, suklasifikuoti: Visos [pareigos] sueiliuotos, į devynerias knygas surašytos Ašb. [Vokiečiai] renka pavardes ir vardus, moksliškai juos sueiliuoja ir taip dėl istorijos naują neša pagelbą A1884,75.
3. lit. eilėmis parašyti: Pasakas sueiliuoja O. Atsiradę išdaigininkų, kurie dainą sueiliavę jo garbei I.Simon. Šią kalbą paprastais žodžiais sueiliavau rš.