1 žliõgti, -ia, -ė LVIV816, DŽ, NdŽ, KŽ, Slk
1. intr. smarkiai lyti, pliaupti: Aje, kad pradėjo žliõgt Sdk. Nu ir žliõgia šiandiej Ut. Lietus žliõgė pernakt – stovi in kelio balos Ktk. Visą parą lietus žliõgė kaip iš viedro Kzt.
2. intr. bėgti smarkia srove: Upelis žliõgia, eina su ūpu Gmž. O upė žliogia, prunkščia, spjaudo, verda, apglėbus rankom pūvančius medžius T.Tilv.
3. intr. Pbs smarkiai tekėti, bliaukti: Ale vot nuo dangsčio žliõgia Mlt. Vanduo nuo stogo žliogtè žliõgė Ldk. Nuo buliaus net žliõgė prakaitas Bgs. Jau niekas nebežiūri į tave (žynį), tik į žliogiantį ant akmenų kraują R.Gran. Neduok Dieve, kad žliogia kraujas iš žaizdos! Tr.
4. intr. euf. šlapintis: Žliõgia kap gyvulys Krd. Jau tu čia žliogei̇̃ priedury! Trgn.
5. tr. smarkiai pilti: Liko viralo, tai ana pamazgõs[na] ir žliõgia Trgn.
6. intr. smarkiai byrėti: Rugiai net žliõgia, kai kuralaišą suki! Trgn. Sausi rugiai, net žliõgia Sdk. Skambėjo raudonos Palemono plytos, sienon kalami pušiniai rąstai, žliogė per sietus žvyras T.Tilv.
7. intr. prk. greitai eiti: Kazelis pirma suslenkęs kad žliõgia Mlt.
1 apžliõgti, -ia, àpžliogė tr.
1. aplyti, sušlapinti lietui: Kad dabar da apžliõgs, tai jau po šienui! Trgn.
2. apipilti, aplieti: Juokom api̇̀žliogė mañ’ visą vandeniu Trg.
3. euf. apšlapinti: Api̇̀žliogė varlys (vaikas) kaldrą Trgn.
1 įžliõgti, -ia, į̇̃žliogė tr.
1. permerkti lietui: Man ir rudinėlę iñžliogė Trgn. Rūbai vaikų inžliogti̇̀ Trgn.
2. daug įpilti: Prašiau trupučio giros, o kai iñžliogė… Trgn.
1 išžliõgti, -ia, i̇̀šžliogė
1. intr. kurį laiką smarkiai nulyti: Parnakt i̇̀šžliogė, ir da nesmato galo [lietaus] Trgn.
2. tr. išpilti: Neišžliõk da vandenio – gersiu! Trgn.
3. refl. euf. nusišlapinti: Nuo alaus išsižliogi̇̀ ir vėl nori Trgn.
1 nužliõgti, -ia, nùžliogė
1. intr. smarkiai nulyti: Čia nužliõgs, čia vėl gražiausia Trgn.
2. intr. nutekėti stipria srove: Ir vėl nužliogs vandens sidabro sriautas, o girnų akmenys nukauks ir nudundės T.Tilv.
3. refl. euf. nusišlapinti: Nusi̇̀žliogė išėjęs ir vėl geria Trgn.
4. tr. daug nupilti: Nùžliogė pusę kraitelės grūdų Trgn.
1 péržliogti tr. kiaurai permerkti lietui: Neik lietuj – péržliogs visą Trgn.
1 prižliõgti, -ia, pri̇̀žliogė
1. intr. smarkiai prilyti: Tai pri̇̀žliogė – balos tik paskėlė Trgn.
2. tr. prilaistyti, pripilti: Tu velėdama prižliogi̇̀ aslą Trgn.
3. tr. euf. prišlapinti: Žiūrėk, mergiotė lašką pri̇̀žliogė Ktk.
4. tr. pribyrėti: Ai kas grūdų dirvõs[na] prižliõgę Trgn.
1 sužliõgti, -ia, sùžliogė tr.
1. kiaurai permerkti lietui: Kaip ir išdžius šienas, kai šit sùžliogė Trgn.
2. supilti (ppr. visą): Sužliõgs kruopõs[na] pieną, o paskui nėr Trgn.
3. euf. apšlapinti: Neturėk in kẽlių – da sužliõgs paršelis (mažas vaikas) suknelę Trgn.
| refl.: Guli kai veršis susižliõgęs Trgn.
1 užžliõgti, -ia, ùžžliogė tr.
1. gausiai prilyti: Dirvos ažùžliogtos, kad ir ineit nemožna Trgn.
2. gausiai prilieti, pripilti: Reikė tik truputį palaistyt, o dabar šit ažùžliogėt aslą Trgn.
3. tr. euf. prišlapinti: Veskit arklį iš klaimo – ažužliõgs padą! Trgn.