žióti, -ja, -jo KBII150, K, Š, Rtr, BzBkXXIV245, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ; R, MŽ, N, FrnW
1. tr. verti (burną, nasrus, snapą): Žiók lūpas J.
| refl. N, Rtr: Žiókis salig ausų J. Mergaitė tik žiójasi ir orą žiodamà gaudo Rm.
^ Dvi žiójasi ir bučiuojasi (žirklės) Všt.
ǁ refl. B, [K] verti (burną, nasrus, snapą) ketinant pasakyti, valgyti, kąsti ir pan.: Neik prie žąsino – matai, kad žiójasi, dar įžnybs tau Prn. Jau žiójaus sakyt, ale susiturėjau Slm. Žiójaus labas sakyt, ale ėjo ir praėjo, galvą iškėlus – nu ir mauk! Lkš. Trupučiuką aplaižo, gurkš šitą kąsnį ir vėl žiójas Kp. Nešiotei gana (jau privalgė), o mergaitė da žiójasi Kt. Žiójos [ligonis] sakyti, ale krau[ja]s par burną – i gatavas Krš. Žiojaus paklausti, ar jie tikrai stovi už durų ir laukia J.Jank. Anai taip nežiójas (ji taip nepasako), kaip ana sugalvo[ja] Krš. Ko čia plepėt, ko žiótis, geriau patylėt Rmš. Ši žiojosi kaip ir ginčytis, bet vyras neleido J.Paukš.
^ Kaip kiša, teip ir žiojas Prk. Kiek žiójas, tiek meluo[ja] Skdv.
ǁ refl. vertis (apie burną, nasrus, snapą): Žiójaus, sakysiu, tik tik prikandau liežuvį Drsk. Jo burna nejučiomis žiójasi DŽ1. Nesižiója burna in šitą žalią duoną, i gana Klt.
| Muno devynios burnos žiójas (didelė šeima), turu atsakantį puodą kaisti Klm.
| prk.: Tik žiojasi žalsvi nasrai bedugnių S.Nėr.
^ Durna burna kišama žiójas J. Burna nedurna, kai prineši, tai žiójas Š. Sveika burna, nebūk durna, jeigu pilia – žiokis Jnš. Burna nedurna, duodama (kišama Šmn) žiojas PPr362.
2. tr., intr. NdŽ imti į burną: Žióji žióji ir praryt negali Ėr.
^ Anas jau ne savo porciją žiója (jam laikas mirti) Prng. Nežiók tiek, kiek neprarysi Šl. Tiek nereikia žiót, kiek negali atkąst Brž.
3. intr. Prl, Lp rėkti, šaukti: Ko tu žióji an viso lauko? LKKXIII139(Grv). Nežiók nors terp svetimų žmonių Mrk. Žioja kai kokia žiovanastrė Vlk. Mūsų marti tai nežiója Vrn. Ar tu žióji, ar tylėtai, tai vis ant to paties pareit Mrs. Nežiók tep ant manęs Dg. Žió[jo] žió[jo] kap pasamdytas Al.
ǁ dainuoti: Tu žióji ir žióji kai varna, neperstoji Dbč.
ǁ verkti: Dar nemušiau, tik rykštę parodžiau, o jau žiója kap geliamas Vrn.
4. tr. prk. imti, griebti (turtą, naudą), stengtis užvaldyti: Gyvena žmogus, tai žiója žiója i negali apžiót visa ko Klt. Tiek žiót [arų] nereikėj[o], kur aš viena dėsiu Drsk.
^ Žiók nežiók, vis tiek po smerti nenusneši su savim Kb. Kas daug turi, dar daugiau žioja, kitam nepalieka rš.
5. refl. prasiskirti (audžiant): Nesižiója audimas visai, jeigu netinkamai pakojas pradėsi myt PnmŽ. Mažai žiotys žiójas, kad nė šaudyklė nelenda Lš. Žiókitės, stokitės kap anytos nasrai (sakoma pradedant austi) Prng.
^ Kojom mina, pilvu trina, kur tik žiójas, te ir kiša (audžia) Ps, Alv. Kai stojas, tai žiójas, kai kiša, tuoj muša (audžia) Ds.
6. refl. skleistis: Žiójas varpelės, tai i raškyk sėklai Klt. Levendrų krūmas brandino pumpurus. Vietomis jie jau žiojosi M.Katil.
ǁ darytis su tarpu, skirtis, plyšti: Jau ilgai viriau, čiut pradėjo žiótis pyragaičiai (virtiniai) Erž. Pjūvis žiojosi kaip žiovaujančio šunies nasrai M.Katil. Ir štai, nors užsimerkęs, jis žiūri ir mato, kaip žemė žiojasi po kojų, ir atsiveria praraja A.Vaičiul. Batas žiojasi ir, kol nykštys neišlindo, reikia pagalvoti apie batsiuvį J.Dov. Vežimėlis jau žiójas, reikia cveku prikalt Vlk.
apžióti tr. K, Rtr, DŽ, KŽ
1. SD1118, R, MŽ, MŽ214, S.Dauk, D.Pošk, N, M, Š, NdŽ, LzŽ, Kl, Pšl apimti burna, nasrais, snapu: Jis obalio kiek apžiójo, tiek nukando J. Valgiau medų i bitę apžiójau Vdžg. [Šuo] galvą apžiója kačioku[i] ir neša kaip nebegyvą Slm. Vilkas už avelės, apžiójo va šiteipo kaklą Šr. Šuo, apžiojęs akmenį, kaukdamas išbėgo į mišką LTsIV435. Medinis šaukštas nognai nespasabnus, negal nė apžióti Pln. I kaip tas šuo apžiójo tokią vištą: par pusę buvo parkąsta Jrb. Pasiėmęs didelį kąsnį, nevalio[ja] nė apžiót LKT177(Smln). Paimk iš bakano, apžiók, ar daug atkąsi, kad ir dantes geri Mlt. Pamatė, kad Jurgis apžiójęs butelį, ir jis jau prašo [gerti] Slm. Iš užpakalio kaip apžiójo [vilkas] arklio šlaunį, teip ir iškando šmotą Sb. Meškeraitę inmetei, žuvis apžiójo ir traukia Mrc. Velnias apžiójo vamzdį, o jis (diedukas) pykšt LTR(Klt). Paskui atsargiai apžiojai klarneto vamzdelio galą, paspaudei klavišus S.Zob.
| Anas vis apžiójęs cigarietą (nuolat rūko) Tr. Artūras išėjo jau toks smagus, kad neapžiojo dantų: jie, dideli ir balti, žybsi kaip ugnelės rš.
^ Ką apžiosu, nukąsu B, PrLXVII5. Daugiaus apžioja, nekaip nukąsti gal R43, MŽ58, N. Burna nedurna, ką apžiója, tą ir kanda LTR(Kp). Daug apžiósi, mažai nukąsi LTsV301(Vlkv). Kiek apžioji, tiek tekąsk NžR. Vienas visko neapžiosi PPr138. Ne tiek kanda, kiek apžioja LTR(Ldvn). Su viena burna neapžiosi visko LTR(Grz). Kąsk tokį kąsnį, kokį gali apžiot LTR(Vs, Zp). Daug apžiójo ir užspringo Tr. Viso svieto neapžiósi Kpr.
apžiotinai̇̃ adv., apžiótinai K; R, MŽ, N: Daryk kleckus apžiotinai̇̃, t. y., kad galėtum apžióti J.
| refl. tr. DŽ1: Kai tik prikiši paršiuką prie spenio, tuo apsižiója ir žinda Vl. Atsliuogė [gyvatė], pakėlė galvą, mėlynę apsižiójo i čiulpia PnmŽ.
| Ana bitį apžiójusys rokuojas (švepluoja) Slnt. Vyrai dabar, e, vis apsižióję butelį (geria) Krš.
^ Privirė košės, dabar tylia kaip kiaulė buroką apsižiójusi Rt.
2. prk. apimti tvirtai laikant ar supant: Parungiu ką sau, apžioju daiktą kurį vilčia SD238. Žuvys jau nemažos: vos tik į saują apžióji Jrb. Slėsnesnėse vietose riaugsėdamas purvas apžiodavo stebules, tekiniai nugrimzdavo iki pat ašių, palikdami gilias provėžas rš. Tie debesiai tolyn labyn prasiskiria, apžiodami aplinkui galingais mus žiedais V.Kudir. Smūtnas, nuliūdęs, pragaro apžiotas, smerties tamsybėms iš visur apklotas A.Baran. Jau apžiotus nuog peklos žmones išvadavo brš.
^ Už žaibą greitesnis, už žvaigždę mažesnis, visus laukus apžioja ir dangų apjoja (akys) LTR(Ldvn).
3. DŽ1 prk. paimti savo žinion, pagriebti, užvaldyti; aprėpti: Gyvena žmogus, tai žioja žioja i negali apžiót visa ko Klt. Jis viską buvo apžiójęs Snt. Žmogus nora daug apžióti, o tankiai ir išsižio[ja] Rdn. Toks vis tiek apžios, nors ir galą gaus LTR(Km). Kad tik jin galėtų, visą svietą apžiótų, kad tik kitiem nekliūt Jnš. Jis tik vienas nori viską apžiót Kt. Gatavas visą svietą apžióti, velnią ant piršto apvynioti Šv. Vyrai vis daugiau nori apžiót KzR. Atejo marti ir apžiójo viena viską Užp. Nei vienam broliui nieko nedavė – pats viską apžiój[o] Al. Tas, kur bagotas, turėjo didelį palivarką, neapžiojamus turtus LTR(Lnkv). Tu, sako, turi apžiójęs pievą LKKXIII118(Grv). Svetimi žmonės visą naudą apžios Žem. Žmogus, matyti, niekuomet nepatenkintas: vis jam per maža, vis daugiau apžioti nori Pt. Daug svetimo lauko apžiodamas, turėdavo daug pašaro, todėl laikydavo daug gyvulio V.Krėv.
| Ugnis visa apžiója Ob.
^ Pavydus [žmogus] kad pramanytų, visą pasaulį apžiotų̃ Rod.
| refl. tr., intr.: Viena visą turtą apsižiójus, o kitiem neduoda Prn. Dabar nė į mišką gali̇̀ įeiti, kožnas ant savo apžiójęs[is] Pln. Apsižiójusi laikei [pinigus], reikėjo pirkti [daiktų] Krš. Mylėjo pačią apžiójęs[is], o dėlto pabėgo [nuo seno vyro] Dr. Tu nesakyk nesakyk, laikyk apsižiójęs! Jrb.
ǁ užimti, pavergti: Apžiotà Lietuva, nieko savo nedaro Drsk. Vieną sykį apžiójo, nebno[ra] paleisti – įsitaisė ir įsitaisė Krš. Mūsų tėviškę apžiojo ponai svetimi B.Sruog.
ǁ pajėgti apdirbti, apeiti, įveikti: Viso ūkio neapžiósi Dg. Visų darbų neapžiósi Mrj. Anas viską suspėja apžiót Ds. Reik sodint [runkelių], kiek gali apžiót Alk. Kurgi tu čia viską vienu kartu apžiósi Pg. Neapžiója, savo do pievos kiek turi Klt. Dabar neapžiója tų žemių Plv. Nors dirbu nuo ryto lig vakaro, o visų darbų neapžióju Kzt. Kopūstus visi sodina, kiek kas apžiója Rd. Ar aš viena viską apžiósiu: ir karvės melžt, ir duoną kept Krkš. Neapžiósi viso miško [rinkdamas mėlynes], visi krepšiai privanoti Antr.
^ Akys daug norėtų, kad tik rankos apžiotų KrvP(Mrs).
apžiotinai̇̃ adv.: Aš žemės turiu neapžiotinai̇̃ Ds.
ǁ intr. pajėgti: A tu apžiósi vienas tiek žemės apdirbt? Krč. Žento nebus, neapžiõs visa nudirbt Drsk. Žmogus ėda, kol apžió[ja] – netura sotės Krš. Ponai ėda, kiek apžió[ja], lašinių i nepavelka Trš.
4. ištarti (žodį): Čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, nemėgsta apžioti gimtinio žodžio! LzP. Kaip ir apžióji tokį bjaurį žodį? Kl. Vardai, tie vardeliai: senas negali̇̀ ir apžióti Krš.
5. refl. part. praet. žioplokas: Mes mat tokie apsižióję Šd.
atžióti
1. tr. išžioti (burną, nasrus, snapą): Arklys prusnas turia atžióti Plšk. Vienas judviejų burną atžiojęs tarė rš. Ugnį bekūrenant ir beatslenka smakas šnypšdamas, nasrus atžiójęs jį praryt Jrk9.
| prk.: Kursai savo dūšią atžioja kaip peklą BBHb2,5.
ǁ refl. N, Rtr, KŽ išžioti burną (nasrus, snapą): Kad sučiaupęs burną turi, tada sako: „Atsižiók“ J. Atsižióję vaikai (gandriukai) plėš iš snapo [maistą] Rsn. Atsižiók, parodyk dantes Plšk. Vilkas kaip sukabina [grobį], nebegali greit atsižiót Mžš.
ǁ refl. prasiverti (apie burną): Skarytė geriausia pamirusiam: susriša kampeliai, ir burna neatsižiója Mrk.
2. prasiverti, prasiskirti; atsiknoti: Būk tu prakeiktas ant žemės, kuri atsižiojusi tavo brolio kraujį nug tavo rankų ėmė BB1Moz4,11. Duona atsižiójusi Užv. Tavo batas atsižiójęs Vlkj.
| Tur žemė atsižióti, priimt Kūną mirusio PG.
ǁ prasiskirti audžiant: Atsižióję žiotai, ir šaudyklę paleidi Dv.
◊ bùrną atsižióti barti, peikti: Visi mūsų neprieteliai atsižioję burną priš mus BBRd3,46.
įžióti tr. ištarti, pasakyti: Tu be reikalo jam tą žodį įžiójai Skr. Aš visai netyčia jam tai įžiójau Skr.
išžióti
1. tr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ atverti (burną, nasrus, snapą): Smakas, išlindęs iš urvo, jau lervoja an karaliūčią išžiojęs nasrus BsPII303. Grįžo visiškai uždusęs, plačiai išžiota burna J.Balt.
ǁ refl. SD236,322, H157, R, MŽ, D.Pošk, Sut, I, N, K, M, LL209, Š, Rtr, DŽ, NdŽ atverti (burną, nasrus, snapą): Teip jau blogai, sutino visas veidas, nebegaliu nei išsižiót Kpr. Buvau saugume sumuštas, išsižiót negalė[ja]u Lp. Aš Dievo vieto[je] sutvarkyčiu: keikūnas bjaurojas – išsižiõtų i nebsusičiauptų Krš. Rėkia, nat užupenčiai matos, kaip išsižiójęs Aln. Atėjo kumelė išsižiójusi iš tvarto prie kareivių, tie ir pabėgo Brt. Prieš vėją pastovėjau išsižiójus i apsirgau Klt. Lig parduotuvei nueinu, tai tiktai išsižiójus gaudau orą Slm. Viena boba išsižiójo, ėmė žiovaut, ir iššoko žandas Pv. Nė išsižiót per muses negali (labai daug musių) Gs. Kiaulei, ka pjauji, į snukį įdedi akmeniuką, ka būtų išsižiójus, ka žarnos nesušustų Raud. Išsižiójus višta atalėkė, gal miežių pririjus ar akuotas gerklėj Klt. O aš po liežuvio pakišiu tą tabletę, išsižiósiu, tikrys – neras Trk. Ka išsižiójo, kad artie būčio buvusi, būt prarijęs End. Ka išsižiójo, baisiausiai šnypšta tas šeškas Rnv. Šiaudų grįžtę susuka, karvę pažaboja, ka būtų išsižiójus Všk. Vilkas neišsižiójęs avelės nenustvers, lekia išsižiójęs Klt. Taip miegta išsižiójęs, gerai, kad nė[ra] musų̃: prilėktum pilna burna, galėtum tik ryti kaip saldainius Vkš. Geriaus eik, pakalnėj stokis, užsimerkęs išsižiokis (sako avinas vilkui) LMD(Sln). Tas smakas išsižiojo – įmetė jam keturis jaučius į gerklę LTR(Bsg). Pamatęs ateinantį žmogų, išsižiojo jau loti J.Bil. Tada [velnias] su visomis sylomis kaip koks levas, išsižiojęs ant prarijimo, užpula ant dūšios P. Žąsys išsižiójusios nori gerti, mat leguoja J. Ogi dabar kasdien kiekviens, mėsos išsižiódams ir daugsyk kaip šuo išplėšdams, vargina būrą K.Donel. Kada tas apgynėjas nusivijo, žmogelis iššoko iš rugių ir pradėjo liet poną, ir teip liejo, kad tas pons išsižiojo ir vėl užsičiaupė BsPIII41(Nm). Jei nori, kad piktumas pereitų, reikia išsižiojus pabūti prieš vėją LTR(Trgn). Neišsižiójusiam musia gerklėn neįskris JT383. Išsižiójo – nent plaučiai matosi Vel. Išsižiójo, kad pilvo galas matyti Šv. Ka išsižiójos, pradėm subinė matyti NmŽ.
^ Išsižiojo lyg rupūžė karštą dieną LTR(Auk). Ir išsižiojo kaip menkė Dr. Išsižiojęs kaip Gaurės vepelis LTR(Kv). Išsižiojęs kai mintuvai LTR(Jz). Neišsižiok kaip su mintuvais LTR(Krt). Išsižiójęs kaip karosas LTR(Vdk). Ko išsižiójai, kad varna į koserę įlėktų? Mrj. Išsižiójo, kad net varna prarytų Mrj, Kt. Nebūk išsižiójus – varna gerklę prišiks Antš. Išsižiójus kaip varniukas Krk. Išsižiojo kaip vartai TŽIII378. Ko eini išsižiójęs lyg dagį prarijęs LTR(Žvr). Stovi išsižiójęs lyg mietą prarijęs Pln. Išsižiójus kaip kišenė LTR(Šš). Išsižiójęs kaip smakas LTR(Rs). Išsižiojęs kap dešimt dienų nevalgęs LTR(Auk). Kas gyvas be balso, o numiręs išsižiója? (žuvis) Sim. Kad anas išsižiót[ų] ir nesusičiaupt! (toks keiksmas) Adm. Kad tu išsižiõtum! Ds.
išsižiotinai̇̃ adv.: Andriukas paklaimėje jau dešimtą kartą išsižiotinai stebina savo sermėguotą sėbrą rš.
ǁ tr. prk. išleisti, netekti: Aš keikuos tau (Perkūne), jog pirmiaus liuosas gyvybą muno išžiosiu, ne šį kardą priš neprietelius muno ūkės iš rankų paleisiu S.Dauk.
2. refl. prabilti, prakalbėti, pasakyti (ppr. prieštaraujant): Nedavė apie tai nė išsižióti BŽ152. Noru prašnekti, neleida išsižióti Krš. Visi matė, o nėkas neišsižiójo Rdn. Išsižiójau tada do i aš apie valdžią – kad nenueit[ų] toliau Klt. Senas dabar negali̇̀ išsižióti – nukvakęs, durnas, nėko neišmanai, tylėk Krš. Užsiaugins tokį velnį, kad išsižióti negalės Krš. Velnio liežuvis: kitas ir išsižióti negalia Krš. Kitas nusmuręs piršlys – išsižiót nemoka Šd. Vaikam tai nėr kap išsižiót, o tėvai gali pasakyt Pv. Išsižiók, tėvai, subark [išdykėlius] – aš viena turu šūkaloti Rdn. Jeigu kur išsižiójai, tai pavedėj[o] miškan, duobę išsikask, ir užumuša Kpč. Daug metų pragyvenę visaip išsižiójam Pg. Kad aš vis netyčia išsižióju, išsprūsta žodis, o čia mat reik prikąst liežuvį Snt. Ani išsižiót neduoda, kai ažrėks, ir turi tylėt Skdt. Ji savo vyrui neleidžia nė išsižiót Dkš. Ponas kai ponas, o kai ponia išsižiõs (žmona galutinai reikalus patvarko) Nmj. O iš jaunųjų – nemoka anys nei išsižiot Žb. Tas tik išsižiója, tep ir pliaukšteli kap per balą Srj. Ką išsižiójai – įteps (įskųs), ir neškis Alvt. Aš pati išsižiójau ne vietoj Lg. Vyrai daugiau išsižiódavo ir pakliūdavo – tylėt reikėjo, ką biednas padarysi Kbr. Tu pirmas išsižiójai, kad reikia važiuot Srj. Kai tik aš išsižiódavau, tuo mane pažydavo, iš kur aš Smln. Tik man neišsižiók prieš vaikus Sn. Gerai padarei, kad neišsižiójai Dkš. Del atskirų mano pastebėjimų, išdėstytų „Švietimo Darbe“, jis nė neišsižiojo, nepasakė, kur mano klystama J.Jabl.
^ Dėl tos skylės visi tylės, tik tu vienas išsižiójai LTR(Vlkv, Lkč). Pirma pagalvok, paskui išsižiók LTR(Alks).
ǁ prasitarti: Niekas nekaltas, aš pati išsižiójau Sur. Vos neišsižiójau – būčiu pasakiusi, ko nereik Krš. Niekam nieko nesakiau, tik tau išsižiójau Jrb. Vienam išsižiójau, tas visiem apskalatijo Ds. Išsižiójai ir išsižiójai – jau ir eis kalbos, nebsugausi Krš. Be reikalo išsižiójau, kad karvę parduosiu Klov. Durnas vis išsižióji, žodis vis išlekia Lkš. Tik jau neišsižiók apei tą mergą – paskuo daužys stalus prisprogęs Trk.
ǁ tr., intr. pratarti: Kitąkart taip neišsižiójo nėkas tokių bjaurių žodžių Akm. Kaip ana šitiek gali išsižiót pasakyt Dglš.
ǁ dainuoti: Dainų buvo, daba nebė[ra] nė girdėti – bijo išsižióti Sd. Daba tokios jaunos nė išsižióti neišsižió[ja], o mes ka jauni dainiuodavom Kv.
ǁ imti rėkti, surikti: Išsižiój[o] jis su visa kosere Drsk. Reikia gražiai pasakyt, o ne tep išsižiót Al. Tas daktaras kap išsižiój[o] an manę Mrc. Ko taip išsižiójai kaip anyta ant marčios? LMD. Pastukoj[o] apie grobus [gydytojas], ir išsižiójau Dsm. Jei Pranis pradės kriokti, ką nori daryk: ar nešiok, ar linguok, kaip išsižiós ir krioks End. Gerklėj balsas prapuolė iš strioko (vilką pamatė) – neišsižióju Klt.
3. refl. prk. nustebti: Kaip nunešiau pareiškimą, direktorius net išsižiójo Mžš. Aš ir išsižiójau besiklausydama Vkš. Pasako kainą, ir išsižióji Krš. Močeka ir išsižiójo – kaipgi čia dabar, paliko [našlaitę] miške apynuogę, ateina gražiausiais rūbais (ps.) Sld. Švento Jono rytą Pimpė išėjo į kiemą ir išsižiojo pamatęs – ant kamino akėčios J.Paukš. Išsidabyk, vaikeli, išsidabyk, tegu visi tavę pamatę išsižiója PnmŽ.
4. refl. part. praet. žiopsodamas; su žiopla veido išraiška: Šauku jau dideliai, veiza išsižiójęs, – negirda Trk. Išsižióję [vaikai] klauso ir nieko nežino Drsk. Atsisėdo par veselę ir veiza tie jauniejai kaip varnos išsižióję Sd. Eini išsižiójęs ir virsti užtai Sur. Vaikščio[ja] išsižiójusi po miestą, žvalgos Krž. Dega lašiniai, o ana stova išsižiójusi Trk. Išejo [mergina] už kito, o tas i paliko išsižiójęs Krš. Eik, tinginy, eik dirbti, kam stovi taip išsižiójęs K.Donel.
^ Išsižiojęs nestovėk VP19. Duodamas imk, mušamas bėk, o išsižiójęs nestovėk End. Stovi kaip Magdžia išsižiójęs Pnd.
išsižiójusiai adv.: Neveizėk teip išsižiójusiai ir atrasi Šts. Mes neišsižiójusiai gyvenam Ppl.
ǁ žioplas: Toks išsižiojęs vaikas N. Kur tokį išsižiójusį berną dėt Drsk. Ans ir pasišnekėti toks neišsižiójęs, nė nėko Trk. Negirtas žmogus nėko, nė[ra] išsižiójęs negirtas Trk. Teip tau i reikia – kam toks išsižiójęs?! Mžš. Išsižiójus ir ašiai Aln. Jonas toks elektrikas išsižiójęs, ir sudegino kabelį Slm. Aš nebuvau amžinai išsižiójusi, muni visur samdė Grd. Ką toks išsižiójęs daiktas supras Skr. Išsižiójęs daiktas ir išsižiójęs Kv. Vyras ūkė[je] ramstis, ką ta boba išsižiójusi Krš. Ka jau vyras išsižiójęs bus, kas jau bus? Jrb. Išsižiójusi motriška – blogai Sg.
5. refl. part. praet. vartojamas veiksmo intensyvumui žymėti: Išsižióję mergos laukia bernų Dglš. Daug metų smerčio laukiu išsižiójus Grnk. Visi išsižioję laukia lytaus ir šilimos Žem. Išsižióję jau laukė parvažiuojant Krž. Vaikai visada išsižióję (laukia gauti naudos), tik duok ir duok Brš. Ka aną užkibini, pula išsižiójusi Yl. Už nėką tura [šventvagiai] peklą, kuri jau kas valandą išsižiojusi lauka ant jų prarijimo P. Teip klauso visi išsižióję Antš. Labai žemai ir nuoširdžiai ačiū Tamstai ažu pažadėtą knygą, išsižiojęs lauksiu ateinant A.Baran. Kiek te žmonių išsižióję, liežuvius iškišę, žiūri, kaip vaiką neša par bažnyčią Pnm. Mes klausėmės išsižióję, ka jie ėmė dainuot – gražiai dainavo Rd. Maži piemenėliai išsižioję klausė, ką čion bobos šneka Tat. Nelėk išsižiójęs, veizėk į šales Krš. Lekia išsižiójus uogaut, aždirbs Klt. Jau išsižiójęs jis laukia [pensijos], kad leistum, vienu kartu [pragertų] Bsg. Laukia tiktai išsižiójusi, kas kumet ką duos Slnt. Prie pinigų tas pilvočius puola išsižiójęs Tr. Vaikai, muni apsistoję aplinkuo, veiza išsižióję Trk. Teip aš veizu išsižiójusi, kaip ans moka įtikinti End. Lekia išsižióję, visur jiem reik, visur lenda, – vyrų toks protas Jd. Veizėsma išsižióję, kur ans (orlaivis) leka, o kokia baimė! Lk. Vaikas klauso išsižiójęs Dglš. Išsižiójus klausau, tai vos kelintą dešimtą žodį [žemaitišką] suprantu Kpč. Dainuoja [per televizorių], kad gražu – žiūrim išsižióję Kp. Daboju išsižiójus, būdavo, vaikas in šitą šunobelę – noris obuoliuko Klt. Dabar tai va, vaikai susėdę išsižioję klauso, ką dideli šneka Kpr.
6. refl. prk. nusilpti, pailsti: Jau buvau išsižiójus – neužlipau nė skadais Brb. Išsižiójęs, tik tik dūsuoji Drsk. Senelis, būdavo, ateis privargęs, išsižiójęs Lel. Šitoks gi daininykas, jau išsižiójęs, pridainuos Klt. Išsižiójus, būdavo, rišiu tuos linus viena ant lauko Jrb. Reik i paskvarbyti, i pasilankstyti, o senas esi išsižiójęs Krš. Prieš kalną lipt reikia, tai pūtuok išsižiójus Svn. Padirbu ką ir išsižióju – besveikatė Krš. Akys karvės indubę, visa išsižiójus Klt.
ǁ part. praet. girtas: Ir ateina butelka nešinas, tai prigera ir vaikščio[ja] išsižióję Sd. Puslitrį išgers su vyru, tai vyras jau išsižiójęs, o ji nieko Antš. Atejo išsižiójęs, lipa į mašiną – neveža Trk.
7. refl. menk. mirti: Ka dėsiu, ka ir išsižiósi! Trk. Dėsiu snukin ir išsižiósi! Aln. Rodos, duočiau į snukį, tai išsižiótum Snt. Išsižiós, ir tiek – visims tas pats Krš. Kiek te žmogaus gyvybės – išsižiósi, ir bus Drsk. Gal šiandien ryt išsižiósi, ir po viskam Antš. Sėdėtai sėdėtai vienas ir išsižiotái Drsk. Nerėk akis pastatęs – išsižiósi ir tujan vienuokart Ps. Žemelę knisiau knisiau ir išsižiósiu beknisdama Trgn. Širdis kumet tvákst tvákst, ir išsižiósi Krš. Išsižiósi ant viso turto, ir pasibaigs Šmn. Ir mano seselė dirbo lėkė, kol išsižiójo Slk. Kap tu išsižiósi, tai kam pinigai liks? Lp. To šleivukė išsižiój[o] ir nuvažiav[o] namoj (buvo palaidota) Drsk. Ai karšta, buvo pasdarę teip negera, jau misliau – išsižiósiu Slk. Visgi reikia kai kas dirbt, susinėręs rankas ir lauk, kol išsižiósi PnmR. Tokiam vyriškuo adatą suleido ir išsižiójo Krš. Baigias gyvenimas, laukiu, kad tik greičiau išsižióčiau Svn. Spyrei į tą didįjį pilvą, ka tu, žalty, išsižiõtumi! Trk. Sėdo, pavalgė ir išsižiójo Krš. Kirto, kirto, kelmas ūžt, boba blinkt ir išsižiojo LTR(Kb). Žmogus esi svetys: čia esi, čia ne – jau ir išsižiójęs Krš.
ǁ Sur nudvėsti: Negyvas katukas, išsižióję, tokis geras Drsk. Kam uždengei viščiukus – išsižiõs, ir bus Sem. Nueinu ryto – guli paršelis išsižiójęs Klt.
ǁ patrūkti, nepajėgti: Ūkė[je] paliksi be vyro rankų ir išsižiósi Rdn.
ǁ patekti į beviltišką padėtį: Gandina – dujas užsuks, žiubalo neduos, ir išsižiósma Krš.
8. refl. prk. prasiskleisti, atvipti, prasiskirti: Išsižiójo, kaip gražu, lubinai kaip žvakės Všk. Praskiepas išsižiójęs – apsileidęs vaikis Krš. Visi plyšiai jau išsižiojo N. Čia su šniūreliu susiriša sijonuką, tas prarėžaitis ir išsižiós End. Vaikali, užsitrauk klyniuką, taip negražiai išsižiójęs Krš. Ažsisek keturką – išsižiójus Ign. Susisek kaklą: išsižiójęs, negali̇̀ žiūrėt Jrb.
| Užkabino [katinas nagais], net išsižiójo mėsa Sur. Žambas kirvio teko į koją lig kaulo, išsižiójo ta žaizda Bsg.
| Išsižiója gijos, vienos aukštai, kitos žemai Všk. Su sauja maigai, anos (avikirpės žirklės) išsižiója Sld.
^ Dėk koją ant kojos, kišk, kur išsižióję (ausk) Pjv. Kelk koją per koją, kišk, kur išsižiója Škn. Koja mina, pilvu trina, išsižioja – kiša (audžia) Pn.
ǁ suskilti; suplyšti; sutrūkti: Oi, bulvės išsižiójusios, – jau reik nešt nusunkt Jrb. Geltonos slyvos [būdavo] išsižióję, sutrūkę, dabar nebėra tokių slyvų Kvr. Kai kalbėsi [kepdama duoną], bus bakanai išsižióję (juok.) Krns. Duona tiek negražiai sukepė, žiaunos išsižiójo Rm. Pyragas gerai iškepęs, tik išsižiójęs Ūd. Durys išsižióję, neažsidaro gerai Klt. Plekšt ankštis išsižiojo, ir visi penki žirniai išvydo dienos šviesą J.Balč. Lovys nuo saulės jau išsižiójo Snt. Niekočia pabuvo an saulės, tai ir išsižiójo Eiš. Viršūnė [bato] išsižiójo, ir nebuvo kuo aut Adm. Kalė batus, vėl išsižiójo Ėr. Man batai jau išsižióję Mžš.
9. intr. prk. prasiskirti: Neišžiója tep [nytys] Db.
pažióti tr. NdŽ plačiau išžioti.
| refl. NdŽ.
péržioti
1. tr. NdŽ praverti (burną, nasrus, snapą): Nė lūpų nepáržio[ja] ligonas Šts.
ǁ refl. NdŽ praverti (burną, nasrus, snapą).
2. refl. NdŽ persiskirti: Paminsi pakojėms čia, po apačia, tas audeklas ir pársižios Bdr. Uolos perplyšo ir plačiai persižiojo brš.
ǁ perskilti: Kad kris obulas ir pársižios Šts. Gera duona, o tiktai pársižiojusi Trk.
pražióti tr. NdŽ, DŽ1; Sut, OGLII327
1. kiek atverti (burną, nasrus, snapą): Ir kaip avinėlis nutilo ties tuo, kuris jį kerpa, ir nepražiójo nasrų savų DP147. Jis traukė orą per pusiau pražiotą burną rš. Žili jo ūsai buvo pasišiaušę, o pražiotų lūpų kraštai drebėjo A.Vaičiul. Žvirblis, ploną liežuvį iškišęs tarp labai pražioto snapo, gaudė orą, pastogės pavėsyje pasislėpęs L.Dovyd.
ǁ refl. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ praverti (burną, nasrus, snapą): Aš prasižiójau, ir burnon inejo [Komunija] Stlm. Tėvas miegojo prasižiojęs, ir prie jo juodų ūsų labai balti atrodė dantys J.Ap. Kai prasižiojo kalbėti, tai jo balsas buvo pastorėjęs J.Paukš. Prasižiójęs, negražus vaikas Aln. Rudis (šuo) išlindo iš būdos ir prasižiojęs išlenkė kuprą L.Dovyd.
2. refl. intr., tr. ką nors pasakyti, prakalbėti: Tą vaiką skrauda – negalia prasižióti Krš. Pati neleida anam nė prasižióti Lnk. Ta boba savo vyrui neleidžia prie žmonių nė prasižiót Jnš. Kas kaltas, kad ne laiku prasižiójai Skdv. Baimės visi tebė[ra] privaryti, bijo ir prasižióti Krš. Prasižiójo, i paplito kalba, a daug reik Pvn. Aš sarmatinuos prasižiót – Lietuvon kitep šneka Sn. Jis bijo prasižioti lietuviškai Vaižg. Tiek metų gyvena, nemoka lietuviškai prasižiót Kb. Daba tylėk, prasižiójęs gali̇̀ nebužsičiaupti (užmuš) Krš. Daug vienas šneka, kitas ir neprasižiósi Grz. Būtumi taip prasižiójęs kaip daba, būtumi kalėjime supuvęs Krš. Jauni dabar i prasižióti senims neleida Krš. Jy jam nei stiptert neduodavo, nei prasižiót Lp. Paneikė, užurbė mergelką – nemoka prasižióti Krš. O jei ne, tai prasižiok, sakyk, kad neturiu Tršk. Pri ruso tylėjo visi, daba ka prasižiójo, ta prasižiójo! Krš. Močia už visus atkalbėjo, savo dukteriai neleidė nė prasižiót Skrb. Jau ką nors prasižiójai, ka par zūbus gavai Slnt. Pikčiausia, kad nė vienas mano klausytojų taip ir neprasižiojo J.Marcin.
ǁ Vrn prasitarti: Niekam nieko neprasižiók – išjuoks Pv. Prasižiósi ką, ir nešios su liežuviais Krš. Pakatanti boba, prasižiók – visi žinos Krš. Vai, neprasižiók dar̃, ko nereikia, dar užmuš Brš. Bijo, kad tas ko neprasižiótų Sl. Prasižiók [moterims], ir laidys liežuvį Krš. Be reikalo tik prasižiójai, nei jis būt sužinojęs, nei ką Srv. Ėmiau ir prasižiójau Vrn. Šiukštu, mano seniui neprasižiok… Primuštų mane A.Vaičiul. Tau reikėjo visą mano kepalėlį pasiimti. Aš nebūčiau prasižiojęs, pasiskundęs S.Čiurl.
ǁ imti šaukti, keikti: Aš kadaise, karvę beganydamas, į jos (senės) dobilus įleidau, tai kad prasižiojo, maniau visą kaimą sušauks V.Bub. Vaikesai prasižió[ja], bledės, kūjai (keiksmažodžiai) leka, nors auses užsikišk Krš.
3. Pc part. praet. žioplokas: Jie visi prasižióję Ig.
4. refl. prasiskleisti, prasiskirti: Kai šiluose prasižioja mėlynių žiedai, paupiai nušvinta ievų baltumu rš. Lubos prasižióję Pg. Čia šitai prasižió[ja] tie siūlai, i vadinas skieminys Lž.
| Tavo klynas prasižiojęs, užsisek Grk. Sėda senis, praskiepas prasižiójęs – visai jau Rdn. Sijono užpakalis [buvo] kaip dabar [dėvimų] – prasižiójęs Všn.
^ Kojom mina, pilvu trina, kur prasižiója, tę kiša (audžia) LTR(Rmš). Kelk koją per koją, kur prasižiója (audimas) LMD(Grl).
ǁ prasiverti: Prasižiójo žemė, i nugarmėjo visi su visa skūne Žr. Tegul sukepus žemė prasižiója ir išdaigina mums Išganytoją! A.Baran.
ǁ suskilti, sutrūkti: Lenta tep buvo gerai suklijuota, šiltu vandeniu pamazgoj[o] ir prasžiójo Vlk. Kad jau net prasižiójęs [pirštas], tai smagiai perspaudė Kp.
| prk.: Nuo to vakaro tarp jo ir šeimininkės prasižiojo gili duobė V.Mont.

×razžióti (hibr.) tr.
1. praverti (burną, nasrus, snapą): Razžiók nasrus: burnon dėsiu (valgydinant ligonį) Ign.
ǁ refl. LzŽ, Grv, Aps praverti (burną, nasrus, snapą): Razsižiók ir giedok kap višta in bėdos Arm. Naktį, būdavo, šokam, ė tada dieną miegam razsižióję Vdš.
2. part. praet. žymint veiksmo intensyvumą: Klausiau klausiau razsižiójus – neturiu galvoj Ad. Razsižióję visi stovi i klauso Dglš.
3. refl. prasiskleisti, prasiskirti: Kamantai razsižióję arklio, lekia Klt. Anas (tinklas) užtatai eina razsižióję, pasakyt, razsikėtę Pb. Dobilų galvos razsižióję Dglš.
užžióti intr.
1. imti kalbėti, šaukti: Kai ji tokia drąsi, bile užžiója, užsako, tai ir pradėjo žodžiais mėtyt Snt. Jau sudedi akima, sudedi, joj kap žužiója an visos pirkios! Nč.
2. refl. žr. išžioti 5 (refl.): Mes ažsižióję klausom Dv.