1 žū́ti, žū̃va (žū́sta LzŽ, žū̃na Varn, Vž, Pp; D.Pošk, N, J), žùvo intr. KBII159, K, K.Būg, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD367, SD59, R, MŽ, I, N, L, LL156
1. Skd, Lnk, Lc, Žlb, Vvr, Rsn, Sn, PnmŽ, Btrm, Ant netekti gyvybės, mirti ne savo mirtimi: Žùvo per karą tėtis, i mama mirė Kbr. Vieną vaikelį užauginom, i tas pats žùvo Žeml. Mano vaikas žùvęs karan DrskŽ. Kitas nuo pirmos kulkos žū́sta Dg. Jaunas toks vaikelis buvo, išejo savanoriais ir žùvo Vgr. Ažu itą žemę žùvo tėvas Pst. Seniau, ka karys žū́davo, tai su visu ginklu jį i palaidodavo Gsč. Močia plaukus nuo galvos rauna, rėkia, kad sūnus žùvo Pl. Oi kiek jaunų vyrų kaip ąžuolų an karo žùvo Brž. Ajegis, ajegis kiek išvežė, kiek žùvo, negrįžo! JnšM. Ansiuvau [šv. Agotos] duonos, ir sugrįžo, nežùvo [sūnus] Aln. Ma jį velniai: penki žū́sim, devyniasdešimt penki liks gyvi! Jrb. Sūneli mano, tave auginau, kad karužėj žūsi, niekad nemaniau LTR(Grv). Knebinėjo ten kažkokią miną [sūnus] i žùvo, i sudraskė į gabalus Varn. Karas kada jau praejo, o žmonės kasdien žū́sta Skp. Par tą pirmąjį karą tiek nežùvo svieto, kiek dabar su mašinoms žū̃na End. Visiemi ginocidas (genocidas), lietuviam nieko nebuvo: patys žùvo žùvo žùvo (niekas nebaudžiamas dėl jų naikinimo) Mrk. Žū́sta žmonys kaip musės su tais velnio motociklais Mžš. Žū́sta žmones, kap musios krinta Drsk. Mes noris visi žū́sma, ale bet šiandien bažninčios neuždarys Vž. Nu tas, kas sudegino tą bažnyčią, ans žùvo nelaimingai Šts. Kiek žmonių žū́davo nuo arklių, kiek arkliai užmuša, kap pasibaido Brb. Toks juoko žmogus buvo, miręs ans jau y[ra] a žùvęs Kl. Vyras mūsų šaly juk tam ir gimsta, kad žūtų garbingai ir su kalaviju rankoje V.Krėv.
^ Niekur negali rast – nor žū́k žmogus Dsn. Kas kardu kariauja, tas nuo kardo ir žūva Mair. Kožnas žodis tinka, kožnas darbas: geriau žū́ti neko be ano būti, – toks y[ra] traukimas pri vienas kito (kai įsimyli) Yl.
žūtinai̇̃ A mirtinai, a žūtinai̇̃ ans žuvo tais laikais Kl. Susitarta kautis žūtinai rš.
ǁ mirti: Pažiūrėjo, kad vyras jau žū́sta, jau nebėra pagelbos Antš. Išvežė ištirti, kaip ans y[ra] žùvęs Als. Aš aną išgandinau, ana par muni žùvo Yl. Visi žū́sma, i nebreiks ne vaikų ne vedums Rt. Jei jau žū́su, vis tiek ben po kaldra Brs. Kaip daug samdinykų Tėvo mano turi duonos apsčiai, o aš badu žūstu? Ch1Luk15,17.
| Jeigu jau motina nunyko, o kitos nėr pere, tas [spiečius] jau žū́s Krž. Kai davė chimikalais (chemikalais) linus, tai žùvo darbinykės bitės Aps. Perai žū́sta, ka pikį nugramdai Jrb.
ǁ nudvėsti: Karvė mūsų žùvo Vdn. Karvė pradeda žū́ti, jei suėda nūvalas Yl.
2. vargti, kamuotis: Kadai aš žūvù po tą pelkę, dumblynę arkliams įkritus į versmę J. Žùvo ans tūse miškūse, vargo DūnŽ. Esam žùvę vargę dideliai Žd. Koks čia žmogaus buvimas, žūni̇̀ par dienas, ir gana Vvr. Pasilsėt nebuvo kada – pardien žū́stam Vdn. Ana viena motriška vargsta, žū̃na End. Lebeda vyras, žū́si ilgai Pp. Tamystai vargas – eik, žū́k Kl. I žū́k par visą žiemą su paršeliais Pln. Žū́sme liūb, žū́sme su spragilais Kž. Karštybė, žū́sta svietas Grd. Visą pakaitį žùvom, kol išėmėm [arklį iš duobės] KlvrŽ. Žū̃na vaikai su tais skaitymais, rašymais, ka mokėčiu – padėčiu Rdn. Žùvo labai su vaikais Jdr. Su traukiniu juk aš vėl kelias paras žūnù (ilgai važiuoju) Plt. Ko tu čia žūni̇̀ vienas, leisk, aš tau padėsu Lkv. Žū̃na vyrai su gėrimais, nabagẽliai (iron.) DūnŽ. Nė ji kosėdavo, nė kirminais žuvo TS1900,2-3(Pč). Nei jis turguje per kiauras dienas žuvo, nei karčemoje sėdėjo Vaižg. Nuo pat ryto su tuo kalakutu žūnu: kol nupešiau, kol ką LzP. Sapnuoju kas naktį: žūnu, vargstu, po purvynus braidau – vis po dvarą Žem.
| Ilgai raštūse bežūdamas, pasergėjo vieno[je] vieto[je] sukibusius lakštus M.Valanč. Širšūnas bitei sako: – Dėl ko tu teip žūni, vargsti par visą vasarą? PP52.
3. dingti, prapulti: Dvi nuotraukos žùvo, gal kas pasiėmė Krs. Turėjau išsisiuvinėjus [pagalvėles], per karą žùvo Graž. Ka ta knygutė žū́tų, tę jie savo knygose vis tiek rastų, kiek buvo padėta pinigų Jrb. Kur dalgis mažasis? Taip žū̃na viskas, kas čia būs! Vgr. Buvo [žmonės] i gerai prasigyvenę, viskas žùvo Kl. Jeigu prapuola, žū́sta tie žąsiokai [ganant], taigi tada baras ir tuoj lupt gauna piemenys Slm. Ėmė ir kiaušiniai iš vištidės žūti Pt.
| prk.: Ką pasakysiu, tegu žū̃va tarp mūsų Bgt.
ǁ staiga pasišalinti: Atsivertęs tą lakštą, ėmęs skaityt – tuoj ir ėmę visi tie numirėliai vienas po kito žūt, žūt ir visi išėję sau Sln.
4. nustoti egzistuoti, prarasti vertę: Dvi tūkstanti rublių padėjau į banką, tie piningai žùvo Vž. Taupkasė[je] pinigai kap ir žùvo – skatikus perrašė Brš. Karalius žùvo, piningai žùvo Yl. Seniau susrinkdavo auksą, auksas nežū́sta On. Per karą tas Dievas žùvo Snt. Jeigu ašiai tik an patalo, tai viskas (ūkis, tvarka) mūsų žū́sta Šmn. Eini senyn, negali sugalvoti, tas pats da žū̃na galvo[je] Vkš. Žūna mano jaunystėlė, jaunosios dienelės KrvD65. Visos taikos išlaikymo viltys yra žuvusios sp. Prigimtos dovanos, išmintis, atminimas … veikiai žūva, kad jomis žmogus dažnai garbėsp ir liaupsėsp Dievo ir naudosp artimųjų nevartoja DP391. Dūšios nežū̃va paskui numirimą DP578.
^ Kas žuvo, tas pražuvo Sln. Tas, kas buvo, žùvo, ir reikia prie naujo gyvenimo prisitaikyti Plšk. Kas buvo – jau žuvo, sugrįžti negali! Mair. Čia yra, čia nėra, bet niekuomet nežūva (mėnulis) Pnd.
žūtinai̇̃ adv.: Pusė pinigų nue[jo] žūtinai̇̃ Grv.
žùvusiai adv.: Y[ra] žùvusiai viskas, nu šaukšto i žvakės reik pirkti Slnt.
5. Lg sunykti: Viena tikrai žùs obelė Šd. Jau sakau, žùvo mano kadugutis Graž. Mūso to meto bulvės buvo žùvusios, bulvių nebuvo Krt. Labai žvarbią bemiegę žiemą žūva daug medžių rš. Vienam kaimynui šienas ir javai žuvę J.Jabl.
ǁ sugesti: Jei randi, tai gerai, o jei nerandi, tai žū́sta tie kiaušiniai Kpč.
^ Ką geras valgymas žùs, geriau blogas pilvas pliš Aln.
6. ŠT352 patirti sunkumų, į bėdą patekti: Vaikeliai, už tuos pinigus daugiausia ir žūsta žmonės Jz. Ant amžių nežūsit, jei su manim būsit Skr. Mergytė mano, tekėk už mane, tai tu nežū́si, varge nebūsi JV9.
7. bažn. darytis blogam, smukti morališkai: Viešpatie, gelb mus, nes šitai žū́vame DP79. Būk mums Dievas maloningas, mus, žūstančius savo vaikus, priimk savęsp mus varguolius PK165. Žmogus, neklausąs Dievo, žūna kaip vaikas be tėvo Sch104(Rg).
8. lakstyti, duotis: Tik eina, tik žū́sta vištos, aždaryk paėmus Klt. Tik žū́sta vaikai pakraščiais Klt.
ǁ dažnai lankytis, landžioti: Žū́sta i žū́sta, būdavo, kasdien [kaimynė], o dabar ne Klt. Pirkia nerakinta, žū́sta vagiai naktį Klt. Teip ir žūsta, kad kas pavogt Trgn.
9. vaikytis madų: Žū̃na jauni su drobužiais, su plaukais, o kokie nėkai Krš.
◊ žū́ti bū́ti; žū́ta bū́ta; (ar) žū́ti ar bū́ti End būtinai: Žū́ta bū́ta, bet ištekėta J.Jabl, Š. Žū́ta bū́ta reik važiuoti Lkv. Žū́ti bū́ti reik padirbti Krš. A žū́ti, a bū́ti, o visi bijojo [po karo]: čia kars, čia pjaus Sd. Širdį pjausią žū́ti ar bū́ti Krš. Dabar jie nepuls nei mūsų, nei lenkų, o ruošis į kovą žūt ar būt A.Vien.
1 išžū́ti intr. K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ; Sut, LL156, DS207(Šmk)
1. išmirti ne savo mirtimi, visiems žūti: Šaudė žmones, kiek žmonių išžùvo Bsg. Kiek tų kareivelių yr visur išžùvę Kv. Išžùvo netol šimto kareivių Krš. Kiek žmonių dabar išžū̃na be karo, be nėko Rdn. Išžùvę ponai, išdingę Pvn. Rymiečiai, iš visų pusių apstoti, be mažo ko visi išžuvo TS1898,5-6. Ant tos plikos vietos, duok Dieve, idant išžūtumiam I. „Maištininkai“ vieni išžuvo ant kartuvių, kiti mūšiuose, kiti tapė iššaudyti A1884,156. Daugybės lietuvių tą dieną versmėse Narvos upės išžuvo S.Dauk.
2. Pvn išvargti: Metus tame lauže išžùvo, po tam kitur išejo gyventi DūnŽ. Išžùvo žmonys šį metą Krš. Tamošius Uvainis, Varnių kanaunykas, 1745 m. klebonu patapęs, begyniodamas turtų savo klebonijos, nemaž sūdūse išžuvo M.Valanč.
3. KŽ dingti, prapulti: Katilaitis toks buvo, paliava vidus išdirbtas, liuob sakys, tuščio nekaitinkiat, paliava išžū́s Plt. Jog tų kningų nedaug yr, visos jau išžuvo D.Pošk.
1 nužū́ti intr. KBI40, K, Rtr, KŽ; Kel1865,6, M
1. Grv numirti ne savo mirtimi: Daba tik i girdėti: tas nūžùvo, tas nūžùvo Šv. Sūnus vienas buvo, tas pats nužùvo Erž. Tryleka jaunų nužùvo šį metą: kitas pasikorė, kitas pasipjovė, kitas nusiskandino Všv. Kariuominėj ir nužùvo Pst. Pareidamas įkrito į tokį karnolį, galėjo i nužū́ti End. Ar nužuvo, ar nuskendo, ar su kita sukalbėjo LTR(Trg). Ne vienas nužūsta tokią naktį, nes išklydęs iš kelio ar į versmę kur įpuola, arba, jei speiguota, sušąlna! BM305(Pvn). Sūde kai sviets drebės ir grūs, jis nesugaiš neigi nužūs RD200. Daug žmonių nužuvusių ir sužeistų LC1887,9. Seniau pagal kelio kryžius statydavo, kur rasdavo kokį nužùvusį Grž. Mani vieną ištraukė iš prapulties, kurioj visi mano drauginykai nuožuvo I. Kaip pradėjo mani mušti ir pati nuožuvo IM1862,51.
^ Ką turiam jeib kaip būti, geriaus nužūti D(167psl.). Nei pėdelės, nei takelio, jei nori – nužū́k End.
ǁ mirti: Popieriais apkrovėm i nūžùvo [bičių] motynikė Jdr. Daug bičių nužùvo Pd.
ǁ nugaišti: Bevedant visi ėrukai nužùvo Jdr. Nužùvo tas veršis, nė rykmečio nesulaukė Krž. Tame rave tropijas nužū́ti ne tikt karvėms, bet ir arkliams BM329(Krš).
2. J, Š, DŽ, NdŽ nusilpti, nuvargti, nusikamuoti: Nužùvęs, suvargęs, nėkai [iš vyro] Rdn. Neduok Dieve, ka reiktų su paukščiais par dieną vargti, nužū́ti greit gali Vn. Esu nuvargęs nužùvęs, kur aš čia nuejau, nebrandu numų Kl. Nužuvo, vargšelis, par dieną dirbdamas Pkp. Parejo tėvas iš lauko nužùvęs ir atsigulė Šll. Bebėgdama par visus tus savo nepabengamus darbus – nuvargau, nužuváu Vkš. Purvyne nūsivalioji, nūžūni̇̀ prisisprogęs (iron.) DūnŽ. Kaip čia ir parvažiavai per tokią kaitrą, arklys nužuvęs visai Srv. Jei bitės nužuvusios pavasarį, tai tiek ir medaus iš jų tikėkis Pš. Bagotas gaspadorius meilingai prižadėjo nužùvusius keleivius numūse savo parnakvinti BM341(Dr). Po tokio vargingo darbo, nužuvę per dieną, dvaro darbininkai vėl vargsta be doro poilsio Žem. Ale tas vaikas nenužuvo nei vilko pilve BsPII142(Prnv). Neturtu ir ligomis daugumas nužuvo TS1901,1b. Liepė skatinti lečius, nužuvusius vergysto[je], idant keltumias priš miečeivius S.Dauk.
3. dingti, prapulti: Kažkur nužùvo mergaitė – gal į sodą išlėkė Ėr. Du vištyčiai nužùvo Bt. Šį pavasarį višta nužùvo Žr. Ar sulauksime to brangaus skarbo, ar tas nuorašas gal kur nužuvo Mair. Popieriai ir plenas … kažin kur kanceliarijose buvo nužuvę TS1899,6.
| Visa itep nužùs Lz.
| prk.: Rūpinkis, idant stotumbeis mielu vasarūgiu pašlavinto čiepo jo, kuriamui užmokėjimas visad apstingas ir dosningas yra, o niekad nenužus MP96.
1 pažū́ti intr.
1. numirti ne savo mirtimi: Didiejai susikimba, o kiek tų mažųjų pažū̃na Šv.
2. NdŽ pavargti, pasikamuoti: Pažùvo ir dar kiek nabagė už tokio latro išejusi Krš. Ir vėleik pažùvęs išvažiavo Ub.
1 paržū́ti intr. sunkiai, vargingai parvažiuoti: Paržùvome, parvažiavome NdŽ.
1 péržūti intr. į bėdą papulti, pražūti: Paržūti, parvargti S.Dauk. Kad apsieičiau su jais smarkiai, paržuvę būtų brš. Kaltybėse neperžuvę giedotum šventą poterį brš.
1 pražū́ti intr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; SD3359, SD450, KlG97, R, D.Pošk, Sut, N, M, ŠT3,330,340
1. J numirti: Daugel mūsų brolių nuo bado pražuvo Pn. Pražùvo vaikas su kepenoms Žr. Toks gražus berniokas ir pražùvo Pb. Matai, dvyleka turės pražū́ti, trylektasis tegalės paimti tus [užkeiktus] piningus (ps.) Sd. Su išminavimu labai daug pražùvo Akn. Keturi broliai, ir visi pražùvo – nebėr dabar nei vieno Plvn. Ka galėtumi senas žmogus nu smerčio išsisukti, o žinai, ka kiteip nebūs – kiek buvo, visi pražùvo, nė vienas nebsivalkio[ja] po svietą End. O ka ne smertis, i nepražùvo, i parejo Plt. Bus kalėjimas, ir tu, tėvai, pražū́si ažu jo Sug. Ne ko už tavęs būč pakliuvus, geriau mažiukė būč pražuvus LLDII102. Velei man jaunai Dunojuj pražūtie, nei ką su kazokėliu ant šliūbelio stot (d.) Dv. Jei negrįšiu, mergužėle, reiks tame kare pražūt, pasirink kitą bernelį, linkiu jums laimingai būt LTR(Lp). Su rusais, su prūsais didis karas buvo, ir tavo bernelis tam kare pražuvo LTR(Krok). Kas nenorėtų … smerčia amžina pražūt, teklauso Pono, savęsp kalbančio PK244. Visi, kurie ima kalaviją, kalaviju pražū̃va DP154.
| Bitinelis pražū̃na, i visos bitės nyksta Lpl. Kas čia bebūs iš tų bičių – pražuvusi ta motinelė Plt.
pražūtinai̇̃
ǁ nugaišti, nudvėsti: Plumpt man po kojų i pražùvo ans (paukštis) Stl. Pražùvo veršis Rd.
2. į vargą, bėdą patekti, patirti sunkumų, nemalonumų: Pražùvo bernelis svetimoj šalelėj Gg. Pražū̃čiau aš išvažiavusi Krg. Šiaip taip tarp žmonių nepražū́su Krž. Sako, tau reik žanyties, tu viena i pražū́si Yl. Piršlienė pirš, vaikas pražùs Brš. Jeigu tu imsi bijoti, tu čia pražū́si Nmk. Pražùs anas vienas likę LzŽ. Jau, Stasele, būsi nepražùvusi, Stasele, aš tavi mylėsiu kaip akelę vieną kakto[je] Trk. Paimsi ponią, ponu nebūsi, paimsi mane – ir nepražū́si (d.) Slk. Su anuo nepražū́si, su anuo ir danguo[je] būsi Pln. Neverk, mergele, tu nepražūsi, už mane jauno varge nebūsi LTR(Klvr). Jei bernužėlis padorus, už jo gerai būsiu, o jei koksai pijokėlis, per amžius pražūsiu! LTR(Plv). Par tą savo sprogimą (girtuokliavimą) pražùvęs Krš. Kiek tokių bernužėlių pražùvo, nusigėrė be skaičiaus Jnšk. Da jeigu pirkčiau, pražū́čiau amžinai – tokia brangybė [vaistų] Sur. Mama, dovenok, neklausiau tamstos žodelių, pražuváu dabar Žeml. Jeigu aš kitaip šnekėsu, aš pražùvęs vis tiek būsu Všv. Vyras yr kalėjime, rokuo[ja], jau pražùvusi esu Kal. Pražū́si, vaikel, pinigus teip mėtydamas Mžš. Pasenau, akims nematau – ir pražuváu čystai Pp. Pražū́si par žuvelę, nukąs pirščioką (gąsdina vaiką) Ant. Mergelė buvo, kol protelio buvo, protelio nebliko, mergelė pražùvo Sd. Nepražū́s ans, tas vyras, kad i netarnausi, ans nemirs End.
^ Kas bus, kas nebus, lietuvis nepražus LTR. Kas bus, bet mužikas nepražus LTR(Auk). Su pinigais ir pragare nepražūsi PPr300. Gera galva bėdoje nepražūsta KrvP(Žml). Su razumu i girio[je] nepražūsi LTR(Vdk). Nesiženijęs nebūsi, apsiženijęs pražū́si Skdv, Gž, An. Nebijok, katras tavo bus, nė vandeny nepražùs Mrj. Katras tavo bus, tas ir pekloj nepražùs Ds.
3. ZtŽ nežinia kur dingti: Par karą pražùvo mun ta knyga Vgr. Kai ne pražūtinoja, tai ir nepražuvo [pinigai] Plvn. Gaspadinė nustebusi sako, kad par tiek metų, kaip gyvenu, nėra adata pražuvusi LTR(Pp). Šventas Antanas pražū́tus daiktus atranda Šts. Antrą naktį vėl pražuvo vienas auksinis obuolys LTR(Rk). Pražuvo bobutei jau visos ožkos LTR(Dr). Ilgai karalius ieškojo savo pražuvusių dukterų, bet niekur jų nerado LTR(Grk). Vienoms baltosioms kelnėms pražùvo žmogus Vkš. Tie žmonys pražùvo: pragyveno a du metus, – nėkas nežinojo, kame anie yr Klk. Senybės[e] matėm[ė]s, kur buvai pražùvęs? Žmt. Viešpatis yra karalius ant amžio ir visada tepražūst pagonys iš žemės jo Mž525. Kad buvo radus taip mielą pražuvusį vaikelį, savo sūnelį MP3. Bet geriaus eikit aviump pražuvusiump BtMt10,6. Piemuo avies pražuvusios ieško, atradęs ded ant pečių savo džiaugdamos P.
^ Pražuvo lyg vilkas miške LTR(Auk). Pražuvo kaip akmuo į vandenį LTR. Pražuvo, kaip degt sudegė LTR(Jnš). Pražuvo, kaip smilgose sudegė LTR(Krk). Pražuvo kaip ugnyj LTR(Žg). Kaip į ugnį, kaip kur anie pražuvo Trk.
4. netikėtai dingti iš akių, pasitraukti, pasišalinti: Iš vieno šono pasirodė [vilkas] – pražùvo, iš kito pasirodė – pražùvo Grz. Jis pražùvo, aš žiūriu, kur jis dingo Škt. Kokį laiką pabuvęs ir tas akmuo pražuvęs Sln. I ta mergaitė paliko liuosa, o tas smakas pražùvo Yl. Sarna (stirna) pražùvo medžiañ (miške) tąkart Rod. Kur ta baba mūsų pražùvo su pienu? Grnk. Nepražū́k, tujau pietai būs gatavi Krš. Vieną kartą tos gulbės buvo pražùvę, kaip potvynis, buvo paplaukę toliau Bsg. Vieni vyrai geri būtų, kad ant turgaus nepražūtų A.Strazd.
5. labai įsitraukti į kokį darbą, veiksmą, vargti: Neturu kada prisėsti, pražùvusi esu su tais darbais Pp. Su savo tais gyvoliais žmogus pražùvęs buvo, i viskas Trk. Moterys vasarą pražū̃va su darbais Jnš. Buvau pražùvusi vaikais, kol dvyleka paauginau Ggr. Aš manau, kad jūs popierose pražuvę PnmA. Ta su tuo daržu pražùvusi Vgr. Su snaudimu pražùvęs senis, netrunka prisnausti Rdn. Vyriškis su rūkymu, gėrimu pražùvęs Jd. Kaip tu esi su ta šnapše pražùvęs! End. Bobos su liežuviais pražùvusios Rdn. Pražùvę mūso žmonys su skundimais Krš. Pražùvę [vaikai] su tais žaidimais Vn.
6. SPII78 niekais nueiti, netekti vertės: Kiek jau piningų pražùvo, šikti nuejo, nepasimoko svietas – kraunas, vargsta Krš. Vienas nesuvalgai, jau turi pjaut par pusę [svogūno galvą], kai parpjauni, vėl ans pražū̃na agi Grz. Jeigu žudikas, tai atpažinsi, matai, nekaltas kraujas nepražū̃va Žž. Ir pinigai pražuvo, ir kiek vargo reikėjo pakelti S.Čiurl. Ir atsakė Nemunėlis – jau pražūtas vainikėlis LTR(Slk). Atsimink, kad nei viena tavo ašara veltui nepražus jo (Dievo) akyse V.Krėv. Tvirtai tikiu, jog nė viena ašara, nė vienas skausmas nepražūna Pč. Surinkite trupučius, kurie atliko, idant nepražūtų MP122. Nes naudingiaus tau yra, idant viens iš sąnarių tavo pražūtų, neng jeib visas kūnas tavo įmestas būtų ing peklos ugnį BtMt6,30.
^ Nė vieno jūsų plaukas nuo galvos nepražus SkvApD27,34. Tarnyba karaliui ir malda Dievui nepražū́sta JT364.
pražūtinai̇̃
7. BŽ66 praeiti, pasibaigti: Kas seniau buvo, viskas pražùvo Ds. Senyboj kas buvo, tai jau pražùvo Švnč. Pražuvo man linksmybė, dabar laikas liūdėt LTR(Ob). Gailu gailu, kad pražuvo, tikrai puikus sapnas buvo LTR(Brž). Duotum lazdà – visa liga pražū́t Švnč. Nė metų nebuvo, kaip meilė pražuvo LTR. Buvo laimužė, buvo, ir pražuvo kaip sapnas LzP. Pražus girtybės, paleistuvystės, barniai, provos, vagystės A1884,335.
8. išnykti, nebebūti: Žiūrėdavom, ka tik tas keliukas nepražū́tum Krž. Pievoms pražùvęs kelias Krž. Žanysys, mergelei pavardė tuokart pražū̃na Sd. Nuo ožkos pieno visos žaizdos pražùvo Rd. Pražysta i vėl pražū̃na [paparčio žiedas] Vdk. Priėmė jį draugystėn kasėjų pražuvusio miesto M.Valanč. Jeigu būriniai debesys vakare nepražūna, oras pablogės prš.
| Jaunimas jau pražùvo (sumažėjo) Akn.
| prk.: Visas džiugesys jaunojo vyro pražuvo M.Katil.
9. prastai augant sunykti: Durpynuos pražū́sta linai Pn. Rugiai dėl blogo pavasario pražùvo Mrs. Kada bus liūtinga vasara, tada pražùs bulbos, supus Aps. Jei augs labai gražūs, pavagia ir pasodina savan [daržan], tai anie burokai pražùs Sur. Išlindę i pražùvo [bulvės] Grnk. Kviečiai, kurie lopais pražuvo, yra labai brangūs A1883,218. Visa vasara buvo karšta, visas vasarojus pražuvo TS1902,2-3b.
10. vargti, kentėti: Reik pražū́ti, kol išplaus drabužį iš pelenų Rt. Bagotas, o vis šauka pražùvęs i pražùvęs Krš. Ten aš jau i pražū́siu visą savo amžių Yl. Pražùvę anie su tais pusininkais KlvrŽ. Mama su ta galva pražùvusi (skauda galvą) Kv. Aš be tavęs, bernužėli, ilgą laiką pražuvau LTR(Aln).
11. PK211, K bažn. netekti Dievo malonės, į pražūtį patekti: Amžinai su kūnu ir siela pražū́ti NdŽ. Idant pavargusius ir pražūstančius gelbėtumbi Mž558. Bučiuokiat sūnų, jeib neapsirūstautų ir pražūtumbit jūs ant kelio Mž507. Turėjo jamui vėl in loską prigręžt aną biedną ir pražuvusį žmogų MP150. Nesa sūnus žmogaus atejo ieškoti ir išganyti tatai, kas pražuvę yra VlnE183. Šitai žmogus, kuris už tave, žmogau, teip daug ir kentė, ir darė, idant tu ant amžių nepražūtum̃bei DP170. Eik šalin nuog manęs, nes pražuvęs esi, ta spaviednis, kurią darai, nieko tau nepamacis brš.
^ Dieve duok mirt, o ne pražūt B, MŽ, PrLXVII1.
1 prižū́ti intr.
1. Rdn privargti: Prižuváu, privargau [su ligoniu] par naktes Užv. Kiek prižùvom jaujose su spragilais – baimės DūnŽ. Ūkė[je] tik prižū́si, ne praturtėsi Krš. Kiek prižùvo žmonys po Cibirus (Sibirus), po lagerius, o užmiršo Krš. Kad kumelė metas, ka kumelys y[ra] prižùvęs, tepk pažiaunes ir pauodegį su pušine smala Šts. O kiek jis privargo, prižuvo pagalbos ieškodamas Žem.
2. NdŽ daugeliui mirti.
1 sužū́ti intr. Rtr, KŽ; M
1. NdŽ staiga tragiškai mirti: Abipus sužuvo 100 000 žmonių A1883,109. Par karą daug jaunų vyrų sužū̃na Ldv. Ne visi sužùvę surašyti [kryžiuje] Prl. Ir jaunų vyrų kiek daug sužū̃na iš laisvės Vdk. Nebevažiuok tokiam neramiam laike – gali sužū́t Mžš.
ǁ numirti: Šešis metus liga truko, jis turėjo sužū́t Pgg.
ǁ nugaišti: Kitas paršiukas atsistatė, kitas i sužùvo Rdn.
2. NdŽ suvargti, prisikamuoti: Sužuváu suvargau čia po karo Grd. Sužùvęs, sveikatos nebė[ra] DūnŽ. Kiek sužùvusių žmonių po Sibirus, po visas peklas Krš. Sužùvom, ale nepražuvom, i ten (Sibire) prasigyvenom Rdn. Vienas sūnus miške sužùvo, kitas stribokas žmonis žudė, mat kaip Rdn. Su ta širdžia esu dikčiom sužùvusi Kv. Sužùvęs ans buvo, vieni šakaleliai Kl. Sužùvę žmonys, piktumu dega Krš. Sužuváu, suplukau, kol tokį kelią nuejau Up. A tu, dukterele, nesužū́si su tokiu žalčiu? Rdn. Suvargę sužuvę, visuomet be šeimynos Žem. Sužùvo kaimas par visokius keitimos, keitė i keitė viską Rdn. Sušlapo Vielutienė, sušalo sužuvo, o žuvų kaip nėra, taip nėra Pč.
| refl. NdŽ: Trobo[je] susižùvo, i tiek DūnŽ. Susižūnù par visą dieną bulvėse Šts. Ne tas vaikis, būtumiam visai susižùvę Rdn.
3. labai į ką įsitraukti, būti užsiėmusiam: Motriškos juo sužùvusios su darbais, vyrams kas ten Akm. Vakar aš buvau sužùvusi su toms malkoms Trg. Sužuváu su tais popieriais Krš. Sužùvęs vaikas su dviračiu, žmoguo negal pasakyti Krš. Daug vyrų sužùvę su gėrimu, Dievaliau! Rdn. Tas vaikesas su mergoms sužùvęs, labai smailus an mergų Rdn. Ta nabagėlė sužuvusi su sesers tekūte Žem.
| refl.: Į poterius puoliau i verkiau, kaip vaikas susižùvo su gė́rimais Rdn.
4. į bėdą patekti: Sužùvo ano draugas, pana a vaiko laukantỹs Rdn. O kiek žmonių sužùvo par teisybę Krš. Par liežuvį žmonys tankiai sužū̃na Krš. Bevogdamas karts i sužūni̇̀ (būni sučiuptas) Rdn.
5. NdŽ dingti, pražūti: Gal kely laiškai sužuvo J.Bil. Karė užejo, tai viskas sužùvo Šl. Jų anas kaukozinis (kolūkinis) stažas jau sužùvo Mžš. Litas buvo tvirtas, tik sužùvo par rūsą Rdn. Draugija sužus pergalėta kaimėnų A1884,36(J.Šliūp). Nelab toli dvaras buvo, mažu lig šiol jau sužuvo TS1900,6-7.
6. sunykti, neužderėti: Lomoje pasėjau avižas – ir sužùvo Pc. Šįmet javai visai sužuvo – nei duonos neteksi rš.
7. Q161 prk. labai susijaudinti, įsikarščiuoti.