švi̇̀nkti, -sta (-ti LD351(Mrc), -sti LD351(Lel)), -o intr. K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, šviñkti NdŽ; N, KBII149, M, L
1. ilgai stovint, pūvant, gendant pradėti smirdėti, dvokti, smirsti: Jau tavo mėsa švi̇̀nksta J. Meisa jau švi̇̀nksta trobo[je], reik išnešti laukan Kv. Pradeda švieži meisa karts švi̇̀nkti Tl. Skilandį kemša į subingrobį, bet nešvinksta, y[ra] kvapus Skdv. Švi̇̀nksta kap dvėsena neužkasta Dkš. Šuva padvėsęs švinksta Tr. Tenai įlankėlė, tenai vėjas neatgena švinkstančio vandens rš.
2. žaliam ar šlapiam šiltai būnant vysti, minkštėti (paprastai apie medieną): Jeigu šviñks ąžuolas pakirstas par vasarą po žieve, tada neaiženosis, nepleišės J.
apšvi̇̀nkti intr.
1. Ėr gendant pasmirsti: Apšvi̇̀nkus mėsa Krs.
2. Pn apvysti, apdžiūti: Aš tai ir apšvi̇̀nkusį [šieną] sugrūdau, mat bijojau, kad nesulytų Brž.
3. apkepti: Ištrauk ragaišį, gal kiek jau apšvi̇̀nko Upt.
įšvi̇̀nkti
1. KŽ žr. sušvinkti 1.
2. žr. sušvinkti 4: Medis įšvi̇̀nkęs KŽ.
pašvi̇̀nkti intr. KII66, K, K.Būg, Rtr, KŽ
1. R, Š, DŽ, NdŽ, Rk, Jž, Kp, Mžš, Srv, Brs, Šv, Pp pūvant, gendant pasmirsti: Pašvinkusios žuvys MŽ. Pašvinkusi mėsa B, N. Pašvi̇̀nko mėsa, t. y. pasmirdo J. Jeigu meisa pašvi̇̀nks, ką bereiks valgyti? Pvn. Žuvys labai greit pašvi̇̀nksta Ob. Ką čia ant ją eisi – duos kokios pašvi̇̀nkusios mėsos, ir gatava PnmR. Mėsa jau pašviñkus Alk. Atsivežė [vokiečiai] maišą didelį ančių, vištų – jau pašvi̇̀nkę Kp. Laikyk atdarą skrynelę, kad lašiniai nepašviñktų Vad. Pašvi̇̀nkus mėsa, iš tolo atsiduoda, valgyt tokios negalima Mrj. Visi kaip vienas nekentė šeimininkės dėl pašvinkusios mėsos, kuria juos šėrė LzP. Miežiai yra pašvi̇̀nkę, anie nebetiks salyklai Klp. Ilgokai murdžiaus dumblinam pašvinkusiam vandeny rš. [V]anduo jos (jūros) pašvinko it menkės penktoj dienoj po sugavimo M.Valanč. Pašvinkusiasis Lozorius negalėjo atsikelti iš nuomirusių P.
2. prisigerti, prieiti blogo kvapo, dvoko, prismirsti: Man seniai įgriso ta mokyklos valgykla, pašvinkusi kopūstais ir makaronais V.Bub. Pašvi̇̀nko dumblu visi laukai, rodos, tik kelis vežimus išvežiau Dkš. Ponas panorėjo nueiti į pelėsiais pašvinkusią, moliu grįstą pirkią rš.
| prk.: Tau skatikas – kraujuotas, purvinas, mirtim pašvinkęs, bet tik skatikas! B.Sruog. Senės kalba pašvinkusi cinizmu rš.
3. Vv pasmirsti nuo pagadinto oro: Ale tu ir pašvinkęs, aš turiu nosį užsiėmęs vaikščiot Gž. Vaikai, kuris čia pašvi̇̀nkot? Brs. Pašvinkęs kaip šeškas Lkv.
4. Tr pavysti, suminkštėti: Pakirstas nepielytas ąžuolas kad pašviñks, tad neaiženosis, neskils, nepleišės J.
péršvinkti intr.; Ser persigerti smarve, prieiti smarvės, persmirsti: Visas laivas buvo švinkte peršvinkęs džiovinta žuvim rš.
prašvi̇̀nkti intr. NdŽ, KŽ
1. Ser žr. sušvinkti 1: Vasarą greitai prašvinksta mėsa Pun.
2. prisigerti blogo kvapo, smarvės: O kaip tos prašvinkusios [kalėjimo] sienos įgrysta! rš. O kiek begali rūkyti! Burna dūmais prašvinko rš.
3. pasmirsti nuo pagadinto oro: Jau tu, vaikeli, visas esi prašvinkęs Gdl.
4. Všk pradžiūti: Dabar žemė biškį prašvi̇̀nko, mat vėjas ilgai pūtė Ps.
prišvi̇̀nkti intr.
1. K, Š gendant, pūvant pasidaryti smirdinčiam: Prišvinkusios žuvys R, MŽ, N. Kamaron mėsa prišvinko ir jau atsiduoda Lš. Mesk tą mėsą laukan, jau ji prišvi̇̀nko Mrs. Ėmė ir prišvi̇̀nko [kumpiai] Pbs. Mes turėjome užsiganėdinti sriuba, išvirta su prišvinkusia mėsa prš.
^ Žuvis nuo galvos prišvinksta LTII75.
2. prieiti, prisigerti smarvės: Prišvi̇̀nkę vagonai NdŽ. Iš kur čia tas kambarys teip prišvi̇̀nko, kad net nosę antriaip suka Brs. Visos jo drapanos prakaito prišvi̇̀nkę, teip ir atsiduoda iš tolo Skrb. Tas prišvinkęs, prikimštas visokių perėjūnų viešbutis turėjo dabar vadintis jo namais rš.
3. apdžiūti: Dobilai jau prišvi̇̀nkę, reikia apverst Dj.
sušvi̇̀nkti intr. NdŽ, KŽ
1. Rtr, BŽ455 gendant susmirsti: Mėsa sušvi̇̀nkusi, t. y. pasmirdusi J. Padėjo sušvi̇̀nkusios jautienos Trg. Tie kiaušiniai jau sušvi̇̀nkę, musėt seni jau yra Rd. Kopūstai jau visai sušvi̇̀nkę Žg. Lavonas sušvi̇̀nko Krkl. Duona supelėjusi, sušvinkusi, suzmekusi gaišina sveikatą IM1878,20.
2. Brs pasidaryti smirdinčiam, prisigerti blogo kvapo; skleisti smarvę: Žmogus sušvi̇̀nkęs Pl. Oras čystas ir nesušvinkęs prš. Vaikščioja lyg šeškas sušvi̇̀nkęs Pjv.
| prk.: Tiktai supuvę ir kiaurai sušvinkę žmonės gali guostis pasiremdami praeitimi rš.
3. apipūti, sušusti, supelėti: Šienas, dobilai sušvi̇̀nko Vb. Šienas per tuos lietus kupečiuos net sušvi̇̀nkęs Slm. Ženklas [šieno] užsidegimo esąs sušvinkęs, paplėkęs smirdėjimas LC1885,32.
4. šiltai būnant suvysti, suminkštėti: Pečius nelabai šiltas, obuoliai nesudžiūvo, o tik sušvi̇̀nko Krik. Medis žalias, marko[je] išmirkęs, sušvi̇̀nksta ir sunkus tampa J. Pirty kliūgelės greitai sušvi̇̀nksta Pbr.
5. DŽ prk. būti blogos nuotaikos, piktam, surūgusiam, susiraukusiam: Kodė gi šiandie tokia sušvinkus? Upt.