šlãpinti (-yti K), -ina, -ino K, Š
1. H, R, MŽ, VlnE161, Ch1Luk7,38, N, K, Sut, M, LL308,324, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Gršl caus. šlapti 1: Šlãpink audimą balindamas J. [V]andeniu šlãpink plutą duonos i dėk pečiun – pluta bus minkšta Klt. Jeigu nešlãpini, tie plaukai pasipūtę kai ežio i sto[vi] Jrb. Kad jau vis verpi ir vis šlapini, del to lūpos teip storos pasto[ja] BsPI13(Rg). Kad duona neatšoktų, tai, ją minkant, nereikia rankų šlapinti ir per ližę neperžengti LTR(Žgč). Lytus šlapina laukus ir daržus rš. Neverk, panele, nešlapink kelio, an šlapio kelio bus nedalelė LMD(Rš). Jis plūsta ašaromis, jis šlãpina savo veidą (savo akis) ašaromis KI168. Ir pradėjo Jo kojas ašaromis savo šlapinti ir plaukais galvos savo džiovinti BPII296.
| refl. tr., intr. K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Pirštą parsirišau i nenoriu šlãpytis rankų Jrb. Kur ten šlãpytis važiuosit! Rm.
2. intr. LL89, M, Š, NdŽ, Kin leisti šlapimą: Šlãpina į lovą Kl. Bėga, spiria i šlãpina arklys šlyrkš šlyrkš Škn.
^ Keturi broliai į vieną duobę šlapina (karvę melžia) LTR(Plng).
| refl. M, L, Š, Rtr, Ser, NdŽ, Srv, Všv: Dėl šlapimo latakų patologinių pakitimų ligonis negali šlapintis rš. Sieninė kriauklė šlãpintis MedŽ568. Vaikas į patalą šlãpinas, męža Skr. Kraujais šlãpinos – i pamirė Dbč.
^ Keturi broliukai vienon duobelėn šlapinas (karvę melžia) LTR(Rk).
3. tr. prk. duoti gerti, girdyti: Da aš jį šlãpysiu (nieko negaus) RdN.
◊ gérklę (gómurį) šlãpintis išgerti alkoholio: Šlãpintis gómurį degtinėle NdŽ. Vyrai gerklių̃ nešlãpinęsys negalia būti, nora sprogti Krš.
apšlãpinti caus. apšlapti:
1. KI205, Š, KŽ, DŽ1, Kvr Nueini pašalėn, apšlãpini ryzą ir apisuki kojas Pnd. Bitis reik apšlãpyti, kad jos neturia iš daržo, iš sodo išlėkti Pgg. Stumdydavo, stumdydavo [piestoje] apšlãpintus miežius, tai biškį tie marškiniai (žievės) nusitrindavo Kri.
| refl. Š, Ser: Visumet nusibridę, visumet apsišlãpinę [piemenys] End.
2. K.
| refl. K.
3. tr. KŽ, End, Erž aplieti šlapimu: Atsisės [mergaitė], vaikas kelėnus apšlãpins, ir būs po mokslo Krž.
| refl.: Apsišlãpino – tą drobulę paėmei, kitą padėjai, i kaip nebuvę Dr.
įšlãpinti KI350, KII233, K, Š, Rtr, KŽ
1. LL211 caus. įšlapti 1.
| refl. K: Tu insišlãpinsi vandenin LKKXI222(Dv). Tas žydas kap virto klanan, insišlãpino Pls. Nuej[o] vilkas upėn, insišlãpino, insimaudė (ps.) Vlk.
2. intr. LMD įleisti šlapimo.
iššlãpinti
1. Ser žr. sušlapinti 1.
| refl. Š, KŽ.
2. refl. Ser, Dg išleisti šlapimą: Buvau išejus išsišlãpint Trak.
nušlãpinti
1. caus. nušlapti 1: Kalakutai su pylėms negerai y[ra]: pylės nušlãpina dideliai Štk.
| refl. J, NdŽ: Pripuolė [vaikas] pri [v]andens, nusišlãpino, nusibuvo Rdn.
2. refl. Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Rmš, Všt, PnmR išleisti šlapimą: Išėjo in lauką nusišlãpint i nukrito KzR. Kiaulės kur nusišlãpina, tai leki ir tupi̇̀, kad kojom baisiai šalta Vdn.
pašlãpinti
1. Q363, H174, R265, MŽ355, Sut, N, KI60,205, K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ caus. pašlapti 1: Sūrmaišį pašlãpink, dėdamas varškę, kad neprikibtum J. Pamirkiu, pašlapinu SD165. Koks gi jo prausimas – pašlãpina nosį Mžš. Reik pašlãpinti, ta geriau galandas Vgr. Su tuo mišiniu pašlapinti skuduriuką ir stipriai tą vietą, kur grižas yra, aprišti LTR(Žgč). Lietus palijo – pašlãpino kelią Lnkv. Daržas vandeniu pašlapytas R175, MŽ232. Tu vandens kojoms mano nedavei, o ta kojas mano ašaromis pašlapino ir plaukais galvos savo džiovino BPII297. Kuldavom kultuvais – pusantro pagalio [kultuvas]… padas būdavo kai pašlãpytas LKT306(An).
| Neturu su kum pašlãpinti (neturiu riebalų), nelenda [sausos] bulbės Krš.
^ Nepašlapinęs neįkiša (siūlas ir adata) Jrg.
| refl. tr. NdŽ: Pasišlãpinęs pirštus, varto knygelę Ėr. Pasišlãpyk spenį užsimilždama, o nekišk pirštų į viedrą Jrb. Virves pasišlãpinusi, išausčiu tokius velnius! Krš.
2. intr. Vb trumpai, truputį palyti: Tik pašlãpino, nelijo NdŽ. Galvokėliai nuėjo, i pašlãpino Krs. Vis kiek pašlãpina – ir vakar raselė buvo Dglš.
3. intr. NdŽ, Všv išleisti šlapimą.
| refl. Ser, NdŽ.
◊ bùrną (lū́pas Vlkv) pašlãpinti kiek išgerti alkoholio: Sėdės ans tau [vaišėse] lū́pų nepašlãpinęs Krš. Prispyrėm, i bùrną pašlãpino Rdn.
puši̇̀nę pašlãpinti išvaryti: Palauk, tuoj aš tau pašlãpinsiu puši̇̀nę! Blnk.
péršlapinti KI319, KII233, Š, KŽ, peršlãpinti Rtr, KŽ
1. K, Š, Rtr, Ser, NdŽ caus. peršlapti 1.
| refl. NdŽ.
2. NdŽ caus. peršlapti 3.
| refl. NdŽ.
3. intr. NdŽ lengvai palyti, pašlakstyti.
prasišlãpinti galėti šlapintis: Pūslė[je] augo kaži kas – neprasišlãpino Rdn.
prišlãpinti tr. Rtr
1. NdŽ, DŽ1 padaryti šlapią, prilaistyti.
| refl. NdŽ, DŽ1.
2. NdŽ daugelį sušlapinti.
3. NdŽ, DŽ1 prileisti šlapimo: Vaikas tikras myžalis: kasnakt prišlãpina lovą Lnkv. Trepsi i dejuoja, tuoj prišlãpys kelnes Brž.
| refl. DŽ1.
sušlãpinti
1. SD324, Sut, N, K, J, M, L, LL308,325, Rtr, NdŽ, KŽ, Krž caus. sušlapti 2: Parvežė mane, lieja vandeniu, visą sušlãpino LKT226(Paž). Ale kad sušlãpino, sulijo visą, tai ojojoi! Slm. Tai po doklu ne teip sušlãpina LKT241(Pš). Sušlãpint [nesveikos kojos] negalima Pb. Aš misliau, šimto gramų kano kas – burbulas: burnos nesušlãpinsi! Km. Kumet garbanojo plaukus, tumet iš vakaro anus sušlãpino ir supynė į daug mažų pynelių Vkš. Rugius dengiam, kad lietus nesušlãpint Dv. Miežius sušlãpins, sudaigins, sudžiovins, sumals – padarys alų Klk.
| Sušlãpino (leido sušlapti) tėvas ančiukus, tegu išdžiūs prieš saulutę Jrb.
| refl. tr. NdŽ, Vdn: Susišlãpinam upėj skarytę, užsidedam an galvos Pnd. Nupuoliau in upę i tik kojas susišlãpinau Smn.
2. refl. NdŽ, Vlkv išleisti šlapimą: Vaikas kasnakt susišlãpina Grž. Žmogui, kuris gulėdamas susišlapina, duoda kiaulės pūslę išvirę suvalgyt LTR(Ds).
◊ gómurį (liežuvė̃lį) sušlãpinti kiek išgerti alkoholio: Sėsk, kaimyne, sušlapink gomurį ir užkąsk sp. Kad tik liežuvẽlį sušlãpinti tegal Yl.
liežùvį sušlãpinti Pun paplepėti, pataukšti.
užšlãpinti tr. šlapinantis užlieti: Nesišlapink ant kelio – savo laimei akis užšlapinsi (priet.) Brž.