šiáušti, -ia, -ė Š, Rtr, DŽ, NdŽ
1. tr. R, MŽ, N, KBII149, I, LL53, KŽ statyti, kelti aukštyn, daryti pasistojusius, papurusius (plaukus, plunksnas): Višta, šiaušdama plunksnas ir kėsdama sparnus, taisėsi pintinėje rš. Vadinamoji žąsies oda atsiranda, kai susitraukia plaukus šiaušiantys lygieji raumenys rš.
| Junginiai jaučiai visiškai be reikalo stovi tvarte, net plauką pradeda šiaušti (darosi pašiurpę), mažai beprižiūrimi I.Simon. Šitai mano paties ponas, eidamas pri vyresnybės, šukuo[ja] galvą ir šiauša plaukus, užvis ant kakta M.Valanč. Dabar mergos plaukus ne šukuo[ja], ale šiáuša Rdn.
| prk.: Vėjas šiaušia vandenio paviršę Rm. Pučia nesmarkus vakarų vėjukas ir šiaušia jūrą rš.
| refl. R, MŽ, N, K, I, J, LL53, Rtr, KŽ: Man plaukai šiáušias KI576. Šukuok nešukuok, vis šiáušias plaukai Ant. Tas jaunikis net nuplikęs nuo ožkelės pieno, ant pakaušio nesišiaušia plaukelis nė vienas LLDII637. Šiaušiasi kaip kačiukas nuo sausienės LMD(Slv). Tik chr! staiga atsimušė Kekui į ausis garsas, lyg būtų šiaušusis kur ant tvoros katė prieš šunį Mš.
| prk.: Juodas vanduo šiaušėsi, ajerai gulė ant bangų J.Dov. Šiandie jos akys nekreipė dėmesio nei į žmones, nei į jūrą, pradėjusią smulkiomis bangelėmis šiauštis Pt. Jūra žalia, bangos čia nesišiaušia baltomis keteromis kaip Baltijoje rš.
ǁ daryti nelygų, neglotną, pašiurusį: Peilis be grūstės šiáuša medį Lk. Vėjis šiáušia šiaudinį stogą, kad pasišiauštų J. Tokia audra – vė[ja]s stogą šiáuša, kela Kl. Gervinis vėjas gandralizdį šiaušia, gandrui parskridus sp. Vėjas šiaušė šiaudines trobesių nugaras J.Avyž.
| refl.: Šiaušias lenta abliuojant J. Plaušotas medis pryš šiáušas, nebengsi ano drožti, abliuoti Šts. Dažų plėvelė, dengianti metalo paviršių, nuo temperatūros svyravimų neturi trūkinėti, šiauštis, luptis rš.
ǁ PolŽ55 daryti, kad paviršiuje atsirastų pluošto gaurelių, pūkelių: Šiauštas trikotažas rš.
ǁ I apaugti ko sluoksniu.
| refl. I.
2. tr. prk. pykdyti: Ano negal šiáušti, ans tura dokumentus Dr. Nešiáušk ano – praloši bylą Dr.
| refl. KŽ, Lnkv: Žodį [marčiai] ne taip – i šiáušas Krš. Kad tik kiek, tai ir šiáušiasi kaip kalakutas Grl. Jei ans bėgio[ja], pati kartais šiáušis Yl.
3. tr. prk. kiršinti, kurstyti: Negana, kad pats šiaušiasi. Dar ir kitus šiaušia A.Gric. Šiaušia pavaldonus prieš jų perdėtinius Blv.
4. nenusileisti, spyriotis, priešintis, priešgyniauti: Toks mažas prieš tokį didelį šiáušiasi Vdžg. Nešiáuškis pryš valdžią Šv. Nesišiáušk! Matgi, šašas, šiáušias! Blnk. Pryš carą šiáušės, ir nulengvėjo Pp. Buvo kam (per menkas) šiáuštis! Srv. Par daug nesišiáušk peršama: kad tik ima, tai ir eik Jrb. Norėčiau betgi žinoti, kodėl jis ypačiai prieš mane šiaušias J.Jabl. Šiaušės prieš jį S.Dauk. Ko šiaušys kaip gudas pryš Dievą?! Šts. Tai ko šiáušiesi kap katė prieš šunį? Dkš. Šiaušies kaip ežys su dygliais M. Nešiauškis kaip ežis ž. Šiáušas it pryšmedis Skdv.
| Kad ir retai, bet tenka susidurti su žmonėmis, prieš kuriuos šiaušiasi (yra priešiški, nepalankūs) visi mano jausmai Pt.
5. intr. prk. pūstis, didžiuotis: Kad ana čia būt dirbusi, nešiáušusi, būt atleidę (dovanoję, nebaudę) Lkž.
| refl.: Dar būk šiáušiasi, didyn keliasi, o duonos nebeturi J. Kai tik brigadnyku išrinkom, tuoj pradėjo šiáuštis Dbk. Šiáušas šiáušas kaip ežis, o niekas ano nebijo Vvr. Tris šimtus duodu metam, ir da šiáušias (nesutinka, branginasi) An.
^ Šiaušias kaip katė glostoma PPr422(Grz). Ko čia šiáušiesi kap dagys? Prn.
6. smagiai, sparčiai eiti, drožti; skuosti: Kurgi teip šiáuši? Rm. Smagiai šiáušia, matyt, reikalas kietas Sv. Šiáušk dabar pėsčias, kad teip norėjai Škn. Ut kur jau šiáušia visi trys – nebeprisvysi Dbk. Protingieji nuėjo savais keliais, o kvailasis šiaušė par girią LTR(Slč).
| refl.: Kur šiáušies dabar? Vb.
7. intr. prk. eiti impulsams, purtyti: Grikius kai valgai, tai man tep ir šiáušia per dantis Srj.
◊ akúotą (ẽšerį NdŽ) šiáušti didžiuotis, pūstis: Gal jis ir nešiauštų akuoto, jei nebūtų pakurstančių rš. Marti savo ẽšerį šiáušia, t. y. didžiuojas JI398.
káilis (kúodas) šiáušiasi ima baimė: Teliko pas poną eiti; Juozui kailis šiaušėsi LzP. Pagalvojus net kailis šiaušiasi Žem. Man kailis šiaušias pamislijus, kaip tokią naktį reikės par tą mišką pareiti KlK10,37(Škn). Šit ant kelio stulpas juodas, net man žiūriant šiaušias kuodas TŽIV572(Kp). Ka anie pradeda pasakoti, káilis šiáušas Vgr.
plaukai̇̃ šiáušiasi [ant galvõs] apie baimę, išgąstį, pasibaisėjimą: Tokių pasakojimų, aiškinimų vaikai išsižioję klausosi, net plaukai jiems ant galvos šiaušiasi Žem. Tai tokia baisi piktadėjystė, kad plaukai šiaušias KI369. Viliui baugu, jam šiaušiasi plaukai I.Simon. Darbo daug – plaukai̇̃ šiáušas Krš. Ir vyresniesiems plaukai šiaušias iš baimės Vaižg.
skẽterą šiáušti: Ana sau skẽterą šiáušia, t. y. didžiuojas J.
šẽrį šiáušti
1. didžiuotis: Išponėjai, dėl to ir šerį šiauši V.Myk-Put. O tu, Petriuk, per daug nešiaušk šerio su savo batais rš. Da pusbernelis tebė[ra], o jau prieš tėvą šẽrį šiáušia Sml.
2. priešintis, prieštarauti: Keleta šiaurės kraštų ėmė šerį šiaušti rš.

širdi̇̀s šiáušiasi baisu darosi: Kai tik artyn prie tos duobės prieini – širdi̇̀s šiáušiasi Pbr.
atšiáušti
1. tr. padaryti nelygų, neglotnų, pašiurusį: Vė[ja]s neatšiáuša stogo, kad nendrėms eilioms klotas Šts.
2. refl. prk. atsikalbėti, priešgyniauti: O, jis niekam nenusileis, moka atsišiaušt! Ig.
3. sparčiai ateiti, atskuosti: Pažiūrėk, kas te atšiáušia Ds.
išsišiáušti Rtr, KŽ
1. žr. pašiaušti 1 (refl.): Pamatėm – atskrenda arklys išsišiáušęs, kai vėjas lekia LKT223(Jon).
2. išsikelti, iškaužoti: Pavydau sviestą raugtinalė[je] išsišiáušusį – o buvo sukirmėjęs, dėl to ir išsišiáušė Šts.
3. prk. praleisti kurį laiką pykstant, pučiantis: Supykę visus metus išsišiáušė, vos tik dabar ėmė taikytis Š.
nušiáušti intr. Klov, Pbr, Slk šnek. smagiai nueiti, nuskuosti: Pradžio[je] apsibaręs, o paskiau nušiáušęs Krs.
pašiáušti tr.
1. SD164, Sut, I, N, LL100, DŽ, NdŽ pastatyti, pakelti aukštyn (plaukus, plunksnas), kad būtų pasipūtę, papurę: Ana savo plaukus atvers nuo kaktos ir pašiaũš J. Plaukus pašiáušė kaip triušis Ms. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Kiaulė ka išsigąsta, plaukus pašiáušia ant pat smailumos ties mentims, sako – keterą pastatė Vdžg. Pagaliau jis atsiliepė, pašiaušdamas savo liepsnojančią barzdą P.Cvir. Gieda, burbuliuoja tetervinas, kaklo plunksnas pašiaušęs, raudonus antakius išpūtęs sp. Netoliese bėginėjo pempės pašiauštais kuodeliais J.Dov. Pašiauštomis plunksnomis, užmerktomis akimis iškreiptagalvis nor nubaidyti savo neprietelį Blv.
| Pašiáušė katinas nugarą kap pielą Srj.
| refl. SD147, Sut, N, K, I, Š, DŽ, NdŽ, KŽ: Plaukai pasišiaušia R187, MŽ248. O to plaukai va piestu tik stovi pasišiáušę Ml. Visi plaukai stovėjo an galvos pasišiáušę Lc. Galva didelė, plaukų verpetas pasišiaušęs J.Paukš. Senio veidu perbėga šypsena, kaip ežys smagiai pasišiaušia rudi ūsai V.Bub.
| Kiaulė pasišiáušia, kaip pamato šunį J. Jei gyvuliai, žiemą išėję iš tvarto, tuojau pasišiaušia, bus didelių šalčių LTR(Pns). Nusigandęs pasišiaušė katinas, striktelėjo į šalį kiškis K.Bor.
| prk.: Sukrypę lūšnelės stovi pasišiaušę viena prieš kitą, lyg į karą pasirengusios K.Bor. Gauruoti, pasišiaušę audros debesys slinko iš rytų rš. Ledai stypso pasišiaušę, iškėtę aštrias briaunas rš. Kad pakilo vėjas, kad pasišiaušė bangos, kad ėmė šniokšti putoti jūra! S.Nėr. Ežeras sugaudžia ir pasišiaušia sp. Pietuose iš žemės kilo ir debesyse slėpė savo viršūnes aukšti, miškais pasišiaušę kalnai A.Vien. Žemė vis pasišiaušus kalnais ir kalneliais TS1900,4-5.
ǁ refl. SD169, Ser būti susivėlusiam, sušiurusiam: Ji nespėdavo vaikam galvos sušukuot, tokie pasišiáušę ir lakstydavo po kiemą Skrb. Tota koks sušiuręs, pasišiaušęs – argi neberadai gražesnio (juok.) Sln. Tai kad ir tu da neseniai atsikėlei – tebesmi pasišiáušęs Sdk. Švariai liuobiam – bulbėm, miltais, ale pasišiáušus kiaulelė Mžš. Pasišiàušusi pelėda NdŽ. Pakinkytas arklys stovi pasišiaušęs ir kaklą ištiesdamas prunkšnoja J.Marc. Ale aš buvau pasišiaušęs, o dabar mano visos plūksnelės blizga LTR(Slk).
^ Pasišiaušęs kai Džiaugšto kluonas Ad. Pasišiaušęs kaip ožys rudenį LTR(Grk). Pasišiaušęs lyg vilką vijęs LTR(Krč).
ǁ NdŽ padaryti nelygų, neglotną, pašiurusį: Eglė yr lengvai pašiaušamas medis (obliuojant) Rt. Sėlinuotą duoną [neaštrus] peilis pašiáuša raikant Šts. Trintukas pašiáušė popierį Ėr. Vėjas stogą pašiáušė Trs. Vėjas kūgį pašiáušė Rs.
| refl.: Neskani ta duona: miltai su avižom, su vikiais – pasišiáušę Kbr. Lytaus gavo – pasišiáušė torpos Krž. Pasišiáušęs žagas susigulėjo par lytotą orą Šts. Storai prisikriovė anų (žirnių), anie y[ra] netalpi, pasišiáušę Kl. Sėlenos pasišiaušusios, duona kaip ežis apžėlusi Šts. Luobenikė pasišiáušusi – bulbė miltinga Krš. Kur nesuvolyta, dirva nedaili, pasišiáušusi Žlp. Suknytės, sijoniukai seniau buvo pakulniai, pasišiáušę, šiurkštūs – blauzdeles nukapoja Vdn. Nusiprausiau versmės vandeniu, ir pasišiáušė (nušerpetojo) kakta Ktk.
ǁ refl. apaugti kuo: Pasišiaušusiu daryti, kiminais apauginti I.
2. refl. prk. supykti, užširsti: Nespėjau žodžio pasakyt – kad pasišiáušė, kad ėmė rėkt! Ėr. Pasišiáušusios bobos – kaip su strypais šaudo (šiurkščiai kerta) Krš. Tu tarpais gera, tarpais pasišiáuši Jrb. Išgirdęs tokią kalbą, žmogelis pasišiaušė ir reikalaute pareikalavo, kad jaunikaitis jam pakeltų nuo žemės duoną J.Balč. Mat Eglė į tave meiliai pažiūrėjo, tai Žalvyris ir pasišiaušė ožiu V.Krėv.
3. pareikšti nepasitenkinimą, nepalankumą: Aš glaboju, vien vis pasišiáušęs, vis nekánkintas J. Jaunam reik nepasišiáušti, priplaikesniam būti Rdn. Šemerys drebėdamas klausėsi staiga pasišiaušusio prieš jį susirinkimo J.Avyž. Brotainiai … užsimetė atsikratyti nuo dėdžio ir pasišiaušė prieš jį A1885,76.
^ Pasišiaušęs kaip ežys prieš šunį LTR(Zp). Pasišiáušė kaip du katinai Žmt. Anie visi pasišiáuštų kaip katinai pryš tą mokytoją Krt. Na, ir pasišiaušė gi kaip višta prieš vanagą, o pirštu palytėk – tik padulkės, ir sausa bus toje vietoje, kur sėdėjo V.Krėv.
4. būti išdidžiam, pasipūsti: Amžinai pasišiáušusi, nepatenkinta Krš. Ana šiaušas, ir aš vieną sykį pasišiáušu: nė pirštų niekur neki̇̀šu Krš. Nesusišnekėsi su anuo – visumet pasišiáušęs Vvr. Išejo ta poni tokia pasišiáušusi kai kalakutė Nmk. Pasakok jiems apei tuos mokslus, kurių pats iškaloje mokinaisi, bet nepasišiaušęs ir nepuikaudamas Rp. Tu, savavalninke didpilvi, vis pasišiáušęs … gandini būrą K.Donel. Atsiranda tada daugel tokių netikėlių, pasišiaušusių svietišku mokslu ir žiniomis M.Valanč. Mergelkoms reik kartais [prieš vaikius] pasišiáušti (pasibranginti) Krš.
^ Ešeriu pasišiaušė, dar manęs nepamatęs KrvP(Tršk). Pasišiaušus kai šerna Sln. Pasišiaušęs kaip akuotas LTR(Brž). Pasišiaušęs kaip povas ir vaikščio[ja] Brs. Pasišiaušęs kai bagočius mirdamas NžR. Pasišiáušęs lyg danguje skerstuves jausdamas Plv. Oi tas piršlys tai malagis, pasišiaušęs kaipo dagis Žr.
5. refl. prk. apie pablogėjusį orą: Dangus pasišiaušė (ėmė lyti, griausti), bijau Jd.
◊ káilį pašiáušti pasipūsti, supykti: Tik pamėgink aną užkliudyti, tujau pašiáuš káilį KlK10,38(Ms).
keterà pasišiáušė apėmė baimė, išgąstis: Tau keterà pasišiaũš, kai išgirsi, kas atsitiko NdŽ.
plaukai̇̃ pasišiáušė [ant galvõs NdŽ] apėmė išgąstis, pasibaisėjimas: Tikt girdėk, aš tokius tau dyvus pasakysiu, kad plaukai̇̃ tau ant žilos galvõs pasišiáušis K.Donel. Kas tai būtų, kad kap su vilku sustinki ir vilkas in tave pažiūro – an galvos plaukai pasišiaušia Lš. Jau i plaukai jam ant galvos pasišiaušė: žiūria – priešais ciela gauja vilkų ateina LTR(Grk). Ką dabà reik daryti? Plaukai̇̃ pasišiáušė LKT112(Ldv). Muno plaukai pasišiáušė, nė kepurė[je] netelpa Skdv.
pláukus pašiáušti įvaryti baimės: Kad atėjo baidomasis laikas, man plaukus ir pašiaušė LKGII341.
skiaũterę pašiáušti; T.Tilv pykti.
šẽrį pašiáušti rodyti nepasitenkinimą: Vaikšto pašiáušęs šẽrį Sml.
paršiáušti intr. Ps šnek. smagiai pareiti, parskuosti: Te jau Ona paršiáušia namo Upt. Tai jau ir tu paršiáuši iš vakarėlio? Kp.
péršiaušti tr. kurį laiką šiaušti: Páršiaušei plaukus par visą dieną J.
prišiáušti tr.
1. NdŽ daug pašiaušti (plaukų).
2. iškelti, išpūsti: Prišiáuštas (iškaužojęs) sviestas lig dangčio Šts.
3. NdŽ prk. priešiškai nuteikti.
sušiáušti tr.
1. NdŽ, KŽ, Vkš suvelti (plaukus); papurenti (plunksnas): Sušiáuši plaukus tik – koks čia tavo šukavimos Krš. Išvedęs arklį sušiauštais plaukais, tarp ienų stumia, mauna pavalkais T.Tilv. Ji rauda garsiai ir piktai, siūbuodama sušiauštą galvą J.Gruš. [Liūtas] nagus išplėtęs, gaurus sušiaušęs taisosi jį suplėšyti S.Dauk.
| refl. tr., intr.: Visi [jauni] susipurenę plaukus, susišiáušę Krš. Kaip išsitrinkai [galvą], palikai toks susišiáušęs, supūręs Krš. Susišiáušusi kaip laumė – ar ana nešukuojas? Krš. Susišukuok plaukelius – susišiáušus Žg. Kur tep plaukus susišiáušei? Mrj. Vaikščioja susišiaušusi, vargšė, kad gailu žiūrėti LzP. Susišiáušusi galva tavo, iš miego atsikėlus J. Sudekiuojami arkliai nesusišiáuša Šts. Višta susišiáušusi, t. y. papurusi, dvės J. Susišiaušę vištyčiai, išvirtusiais sparnais Šts.
| prk.: Jūra susišiaušė prieš pareinantį sominį rš. Viršum stepės dunksojo vėjų sušiauštas audros debesis rš.
| Kad muni sušiáušė (išgąsdino), ir kepurė nukrito iš tos baimės Šts.
ǁ padaryti nelygų, neglotnų, pašiurusį: Stovėjo vėjų sušiaušta skerdžiaus trobelė K.Bor. Jei žiūrėsime iš terasos, matysime tamsiai mėlyną ežerą, sušiauštą vėjo rš. Vėjai sušiáušė ilginius Brs. Lygiai kaip dangtis, šturmo sušiáuštas BM417. Vėjas lendrinio stogo nesušiáuša Rt. Žirklės atšipusios – tiktai nagą sušiáušei, nenukirpai Skr.
| refl.: Peilio ašmens susišiáušė, kai ant tekilo pradėjo galąst Jrb. Žalias medis susišiáuša abliuojamas, nespinda Šts.
2. NdŽ sukurstyti.
3. refl. prk. pasipūsti, užsirūstinti: Susišiáušti prieš vienas kitą NdŽ.
◊ pláukus sušiáušti įvaryti baimės: Panašus vaizdas gero pasakotojo lūpose sušiauštų plaukus ne tik mažiems, bet ir dideliems klausytojams rš.
plaukai̇̃ susišiáušė apėmė baimė: Mun jau plaukai̇̃ susišiáušė, bet, misliju, nepasiduosiu Lnk.
širdi̇̀s susišiáušė apėmė pasibaisėjimas: Širdi̇̀s susišiáuša, senus laikus priminus Krt.
užšiáušti tr.
1. NdŽ šiaušiant užšukuoti aukštyn (plaukus).
2. NdŽ prk. užpykdyti, sukiršinti: Skersomis akimis veiza, kitus užšiauša priš artimą savo brš.