Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
péršaudyti
Apibrėžtis
šáudyti, -o (šáudžia), -ė iter. šauti.
1. intr. SD1176, SD355, H, R, MŽ, Sut, N, K, M, LL240, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ leisti kulkas iš šaunamojo ginklo: Vakar visą dieną jie šaudė J.Jabl. Šáudyti aukštyn, į orą NdŽ. Šáudomasis laukas NdŽ. Šaudomasis langas, skylė Šlč. Šáudyti iš lanko NdŽ. Strėlėmis šáudyti NdŽ. Sprogyklomis šaudyti, sprogyklas mesti, laidyti I. Apstojo šáudę – tyku, ramu Mrj. Prisakė muni šáudyt in viršų Krm. Kap šáudė – skylės yr [trobelėje] Ad. Čia šáudo, kulkos eina, lėktuvai lekia Skdv. Pradėjo ten šáudyti iš patrankų, veizam, ka karūmenė važiuo[ja] Pln. Pradėjo iš armotų par tą daiktą šáudyt Aps. Šuniukas orlaivio bijodavo: šáudžia – kojas palaižė ir miškan! Ps. Juk tie žmonės, į kuriuos aš šaudžiau ir kurie į mane šaudė, taip pat galvojo laukus sėti V.Bub. Glūps savovalninks šáudydams durnai kitiems supleškino namą K.Donel. Šaudykiamà, vai̇̃keliai (d.) LD336(Kal).
| prk.: Gavau slanktą ir šáudau kaip iš armotos (smarkiai čiaudžiu) Kp. Christus buvo už ženklą, arba cielių, kuriop visi šaudė DP50.
^ Žmogus šaudo – velnias kulkas gaudo SkrT. Žmogus šaudo – Dievas kulkas gaudo LTR(Mrp). Nešáudyk in Dievo langus (dirbk atidžiai, tiksliai) Vrn. Šáudyk į taikinį, o ne Dievui į langus Mrj.
| refl. Š, Rtr, KŽ: Šáudytis kulkosvaidžiais DŽ. Visą savaitę šáudėsi su turkais NdŽ. Baisus buvo karas, šáudės ten, karūmenės didliai daug Pp. Trobą uždegė, tos padegamosios kaip šáudės Lpl. Pradėjo šáudyties, o švilpti, ūžti! Parsigandom, sulėkėm į kaminą Nv. O tyku, niekur nebesišáudo… Sb. Susitikusi abidvi šali pradėjo kyvoties, paskiaus mušties su kumstėmis ir brūkliais, pagalop pradėjo šaudyties M.Valanč. Pasdabok, ar gerai strielba šáudos (ar tinkama šaudyti) Pls.
ǁ laidyti (ppr. su timpa): Vaikai šáudo iš ragatkių Pn.
| refl.: Berniukai, pasidalinę į du frontus, šaudėsi iš gumelių, mėtėsi drėgna kempine V.Bub.
2. tr. DŽ žudyti šūviais: Priešai mūsų brolius šaudo – kaip mes galim tylėti, nuleidę rankas?! J.Jabl. Reikia vietoje šaudyti tuos, kurie, pasinaudoję suirute, plėšikauja sp. Šaudė visus, neiškadijo nei mažų, nei senų KlbVI105(Mlk). Atsirado tokių padėjėjų, kad anam padėjo šáudyti žmonis Sd. Tada nešáudė, ale da pikčiau – bizūnais [plakė] Eiš. Niemčiai gaudė ir šáudė GrvT132. Pradėj[o] jau šáudytie, tai jau truputį apmušė juos (vilkus), al vis tiek dar yra LKT402(Azr). An šitų ežerų antis šáudė Pb. [Būrai] sau karnų vyžas nusipint užsigeidžia ar ką šáudyt ir gardžiai pasikept prasimano K.Donel. Medžiotojai šáudė žvėris iš lankų NdŽ. Per du tris laukelius kurtelių vytas, o per šį ketvirtą strielčių šaudytas (apie zuikį) LTR(Br). Ėjo strielčius žalion girion šaudyti žvėrelių DvD423.
^ Žvirbliam šaudyti nestato kanuolių LTR. Vienu šūviu du zuikius šáudai Jnš.
šáudytinai adv.: Kitur kara piršlį, ten šáudytinai šáudė Gršl.
3. intr. Švnč spragsėti, pyškėti, pokšėti: Jeigu paimsi pūslelę (naktižiedę) už galo ir duosi (muši) – ana šáudo Dgp. Teip šáudo malkos – net žarijas iš pečiaus išmetė Pb. Malka eglinė, tai šáudo labai Lnt. Susitvenkusioje tyloje smagiai plepėjo puodai ant krosnies, šaudė pušinės malkos J.Avyž. Tvoros įšalusios pyškina, šaudo S.Nėr. Didelis šaltis buvo, kad net kiauliašūdžiai šaudė LTR(Pns). Prie daugelio staliukų skamba taurės, šaudo šampano buteliai J.Balt. Garsiai šaudė spyruoklė, pritraukdama duris J.Dov. Jeigu pečiuj malkos šaudo, atsilankis kas nors Vrn. Ugnė šáudo – da svečių bus Aln.
| refl.: Ugnis šáudosi, spraga Ėr.
ǁ pliauškinti, pyškinti: Putna į orą šaudė botagu T.Tilv. Lėkė zovada šaukdamas, šaudydamas su botagais Pč.
4. intr. Azr, Eiš, Vlk, Pst trankytis, griausti, trenkti (apie perkūną): Girdi jis, kad perkūnas vis vienoj vietoj šaudo M.Katk. Labai šaudė perūnas – pie keturiskart daužė Grv. Kviečius šventinam – tai nuog perkūno, kad nešáudyt Rūd. Perūnas griaudžia ir šáudo Dv. Kap šaũs budinkan [perkūnas], tai dar ažudegs Šlčn.
5. tr. plaišinti: Šáudė tuos akmenus, skaldė Kdn.
6. intr., tr. mušti, pliekti: Šáudė šáudė su lendrine par kuprą Šv. Kožnam tėvuo vaikas – a tu leistumi su diržais šáudyti?! Gršl. Jis gerai Pranui šáudė per ausis Vlk. Šáudėm [karvę] iš votagų – smaigstės visur DūnŽ. Laikraštį susilanksto ir šáudo musias Vj. Milžionis geruoju prašė, kad atstotų, paskui kaip pradės šaudyti su lazda velniams – visi išlakiojo! BsPII29(Tl).
7. tr. laidyti į viršų iššaunant: Tę skamba dainos, šáudomos margos ugnys Pgg.
8. tr. mėtyti, svaidyti: Meška užšoko an kūgio, šieną sukė lopa i vilkus šaudė vis (ps.) Vlk. Ejo bernai pabaliais, šáudė mergas pagaliais (d.) Dv. Par ūlyčią šunim užpjudysiu, par laukelius akmenais šaudysiu LTR(Čb).
9. tr. Lp kaišioti į krosnį, kepti: Ana šáudė bakanus duonos po pečiaus J. Motutė darė iš tirštos tešlos didelius kepalus, dėjo ant ližės, prausė su vandeniu, o tėvelis nešiojo ir šaudė krosnin V.Krėv. Duoną šáudo lopeta Dr.
10. tr. DŽ, NdŽ kaišioti šaudyklę audžiant: Viena ranka šáudo [šaudyklę], kita muša [muštuvus] Lp. Šaudyklę iš vienos pusės, iš kitos šáudai [ausdama] Mrk.
11. intr. K, DŽ, KŽ smarkiai, greitai bėgioti, lakioti: Čiurliai visą laiką šáudo aukštai ore NdŽ. Kregždės su lengvais sparnais aukštai pasikėlė irgi bešūtydamos nei kulkos šáudė per orus K.Donel. Bitės, piktai zvimbdamos, kaip kulkos šaudė į avilius V.Myk-Put. Blezdingos šáudo pačiais pažemukais – būs lytaus Vvr. Pro daržo tvoros rikius šen bei ten šaudo viščiukai I.Simon. Ir šermuonelis, mažas žvėrelis, peleles gaudo, kaip kulka šaudo D103. Ten tetervinai bubeno, zuikiai šaudė aplinkui prš. Šįryt ka bešáudąs į Salantus! Kal. Ko šáudai pro duris? Šv. Įnirtusi motina šaudyte šaudė iš vieno kambario galo į kitą rš. Kas ten toksai po pievą šáudo? Up. Toks apykula, o, žiūrėk, šáudo (vaikštinėja) in kitas Ut.
| refl.: Ko čia šáudais po visus kampus? Kpč.
ǁ refl. mėtytis (apie skausmą): Skaudėjimas šáudos kap gyvas Dg. Šonus diegia, galvon spiegia, po visą kūną šaudos sopuliai Kb.
12. intr. prk. šiurkščiai, užgauliai sakyti, rėžti: Ta Jonienė šáudo motinai, oi! Krš.
| refl.: Šáudos, šáudos (barasi), jau, sakau, susmuš Klt. Šáudais ir pati nežinai ko Drsk. Lėtas kaip lapelis, nemoka šáudyties (atsikirtinėti) Krš.
13. godžiai valgyti, ėsti, ryti: Bliūdą košės ana pasiėmė, ana tik šáudo į save End. Šuo tuo tarpu virenė[je] meisas šaudąs S.Dauk.
^ Šáudo kaip Balsys baravykus KlvrŽ. Šaudo kaip Balsienė grybus Plt. Šáudo kaip Gurskis guires Plt.
14. tr. NdŽ tverti kartimis (ppr. viena kartelių eile): Daržą kartimis šáudyti DŽ1.
15. tr. durti, siūti (ppr. prie senų batų aulų naujas galvas): Šiaučius šáudo čebatus Ėr.
◊ [su] akimi̇̀s šáudyti (šáudytis) NdŽ
1. gundomai, viliojančiai žvilgčioti (žvalgytis): Vyras knisis po žemę, o jo ponia šaudys akimis į vaikius! Žem. Blikt, su aki̇̀kėms tik šáudo! Krš. Į mergas akim̃s šáudo, pačiõs reikalingas KlK6,55(Krš). Ka būčio bjauri, nešáudytų vaikiai į muni akimi̇̀s Vvr. Gi par sambarį jie tik šáudo akim̃ vienas kitą Jnš. Du ponaičiai akims šaudė, gražių mergų veidus gaudė Gmž. Jiedu tik akim̃ šáudosi, turbūt mylisi Dkš.
2. Grž įdėmiai žiūrinėti, žvilgčioti: Į kiekvieną tik ir šáudo akimis Kl. Valandą tylėjo, šaudydamas savo mažomis akimis po trobą LzP.
kalbomi̇̀s šáudyti apkalbėti: Kaip didi vėjai medžių šakas laužo, teip muni jauną sviets kalbomis šaudo D77.
várnas šáudyti KlK2,48 žiopsoti, dairytis: Gal nešdamas varnas šaudei, kad nusiteliuškavo A.Vien. Reikia ne várnas šáudyt, ė karavalataitį suktie LKKXIII138(Grv). Ko stovi kap žioplys ir šáudai várnas, bene pirmąroz kermošiuj?! Žž. Ar varnų šaudyt eisi į bažnyčią? KrvP(Srv).
zuikiùs šáudyti klūpoti ant vieno kelio: Begėdis, par visą sumą zuikius šaudo! Skd.
žõdžiais šáudyti (šáudytis) įžeidinėti, užgaulioti; ginčytis: Dar mat dręsi žodžiais prieš brolį šaudyti! Žem. Jisai kaip strypais žodžiais atgal motynai šaudė Žem. Užveizėta ana, net žõdžiais šáudo kaip strypais KlK9,78(Krš). Būtų gerai, ka žõdžiais [seno] nešáudytų Krš. Tik šaudo akysna visokiais žodžiais! Rod. Sena neslaugys, jauna nemylės, o bagotoji žodeliais šaudys LTR(Vkš). Kaip smarkus vėjas medžių šakas laužo, teip muni jauną sviets žodeliais šaudo LTR(Krtn). Šáudos žõdžiais par dieną, bijau ir nueiti Pj.
žvil̃gsniais šáudyti NdŽ įdėmiai žvilgčioti: Jaunas, visi žvil̃gsniais šáudo Rdn.
antšáudyti (ž.) tr. atausti: Antšáudyk su ataudais, ir būs kanapinelis gražus Šts.
apšáudyti tr.
1. R64, MŽ85, N, J, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Btrm šaudyti, leidžiant kulkas, sviedinius į numatytą vietą: Apšáudau miestą K; R65, MŽ86. Tas kelias buvo ir nakčia apšáudomas Plšk. Jie te kur iš kokio griovio kiek apšáudė [traukinį] Sb. Užė[jo] vokiečiai čia, apšáudė, išbėgom į laukus Žg. Minosvaidžių apšaudoma riba pasiliko užpakalyje rš.
| refl. Ant: Fronto čia ištiso nebuvo, ties Ylakiais biškį apsišáudė Yl.
2. šaudant apnaikinti: Tus visus apšáudė, katrie neišbėgo į Rusiją Plt. Visus anus jau apšáudė, ans išsisaugojo – išvažiavo Vž.
3. apmušti, apdaužyti: Apšáudžiau su pagaliu, ka nevalkiotųs su vaikiais DūnŽ. Par murzą apšáudžiau, apšáudžiau, i nebreikėjo karties (laipioti)! Žr. Išeik ir apšáudyk iš lazos tokį! Grd. Kamisorius apšaudė vaikius su naika Dr. Ausis apšáudė Dglš.
4. apmėtyti, apsvaidyti; apspjaudyti (vyšnių kauliukais): Ėsdamas vyšnias, kareivis apšaudė iš burnos senį P.Cvir.
ǁ nukreipti vienas materijos daleles prieš kitas: Alfa dalelėmis apšaudydamas azoto atomus, pagamino deguonį rš.
5. Plng prk. pasakyti užgaulių, aštrių žodžių, apibarti, iškoneveikti: Turi apšáudyti muni, i gan DūnŽ.
6. Skd, Pp, Kv, Šd, Sml aptverti (ppr. viena kartelių ar vielos eile): Apšáudyk su kartelėm daržą – nebelįs karvės Ėr. Reikės sodną nors po vieną kartelę apšáudyt – vis gyvuliai ne teip lįs Sdb. Reiks genesį su kartėms apšáudyti KlvrŽ. Po vieną kartę apšáudė apšáudė Pln. Apšáudė laukus drotimis, ir nebreik ganyti Šts.
7. greitai apvažinėti: Padabok, kiek mergų apšáudė piršlėm! Krd.
◊ akimi̇̀s apšáudyti įdėmiai apžiūrinėti: Jis dar apšaudė visus iš laimės blizgančiom akelėm K.Saj. Senukas įtartinai apšaudė Girinį savo žydromis akutėmis rš.
žõdžiais apsišáudyti įžeidinėti vienam kitą, žodžiuotis: Žõdžiais apsišáudo, nesutinka Krš.
atšáudyti
1. intr. SD217, Sut, N, K, M, J, LL123, Rtr, KŽ šaudyti atgal į šaudančiuosius.
| refl. Š, Ser, KŽ: Priešas atsišáudė DŽ1. Šitie sugulę, o tas stačias atsišáudo Sug. Ten žvalgai buvo, anie atsišáudė ir pabėgo Pln. Atsišaudė tie plėšikai smarkiai, nakčia troboj apsupti J.Balt.
2. refl. Ser pakankamai prisišaudyti.
3. refl. tr. šaudant numušti, sužaloti: Sau pirštus atsišáudė, kad paleistų iš kariuomenės Lp.
4. intr. apmušti, apdaužyti: Atšáudė tokiam par ausis, ir gerai Trgn. Jam gerai reikia atšáudyt, tai kitąroz žinos Vlk.
5. intr. prk. šiurkščiai atsakyti, atsikirsti: Mokytam taip neatšáudysi, turi gražiai šnekėti Grd.
| refl.: Tėvas tylės tylės, o kad nesukentęs pradės atsišáudyt, tai ažverda – nor iš namų bėk! Slk.
6. intr. vikriai atbėgti, ateiti: Antai tas jau atšáudo į šokius Šts. Ir atšáudąs rugių pjauti, kad ir neprašytas Nt.
7. tr. atšauti, atverti: Atšaudyk [tvoroj] spragą ir suleisk į daržą gyvulius J.Jabl.
8. tr. J audžiant išlyginti, leisti šaudyklę ne per visą audeklą: Atšáudyk biskį, matai, kap kreivuoja [audeklas] Rdm.
9. tr. atausti: Tų reiks siūlų atšáudyti Ms.
◊ žõdžiais atsišáudyti atsikirtinėti: Kitas nepasiduoda, atsišáudo su visokiais žõdžiais Krš. Krizas atsišaudo taikliais žodžiais P.Cvir.
įšáudyti
1. K, Rtr, NdŽ, KŽ iter. įšauti 1.
2. intr. NdŽ įsileisti šaudyti, įstengti ilgai šaudyti: Ir įšáudydavo gi vokiečiai, negailėdavo šovinių, ir dieną, ir naktį pliekdavo Š.
| refl. Rtr, Ser: Įsišaudžiusių sukilėlių ugnis buvo pragaištinga rš.
3. refl. NdŽ išmokti, įprasti taikliai šaudyti: Norint taikliai šaudyti, reikia pirmiau įsišaudyti rš.
4. tr. KŽ šaudant išbandyti (pabūklo, ginklo) taiklumą: Pabūklą įšáudyti NdŽ.
iššáudyti Rtr
1. tr. SD1159, N, K, M, Š, LL296, NdŽ šaudant išeikvoti, sunaudoti: Visus šovinius iššáudė DŽ1. Aš iššáudžiau visą paraką, o nieko nenušoviau J.
2. tr. Š, Slv, Pb, Všv šaudant daug ar visus nukauti, nužudyti: Kiek paukščių per metus iššáudo! DŽ1. Troba buvo sudaužyta, ir gyvolius iššáudė Lk. Našlių buvo galybės: vyrus iššáudė, i paliekta motriškos Kal. Par keturiolektų metų karą iššáudė daug žmonių Sd. Ėjo vokiečiai ir viską kai šluota šlavė: iššáudė aveles, išpjovė kiaules Bgs. Juk ten, mano gimtinėje, tūkstančius [okupantai] be teismo, be nieko iššaudė rš. Aš iššáudysiu girios paukštelius, kad nebaidytų bėrų žirgelių JV632. Strielčius pasamdyčiau, šunis iššaudyčiau LTR(Brž).
| refl.: Po karo kiek žmonių išsišáudės! Krš.
3. refl. tr. šaudant išsimušti: Teip šaudydamas gali abi akis išsišáudyt Kn.
4. intr. kurį laiką šaudyti: Iššáudžiau visą dieną Š.
ǁ atlikti kokį šaudymo uždavinį: Kaip išsimokys, iššáudys [kareivis], parleis atostogų Krs.
5. intr. išmušinėti (kamščius), nuplėšyti (viršelius): Prastai suvirinai – iššáudys tamstos uogos Krš.
ǁ susproginėti, supleišėti: Gal pečiun karštan pastatei, kad iššáudė puodas?! Ut.
6. tr. išdaužyti: Iššáudžiau visas musias – nebėra Drsk.
7. tr. išmėtyti, išsvaidyti: Meška visą kūgį išsukė i iššáudė [į vilkus] (ps.) Vlk.
ǁ prk. pašalinti, išgainioti: Kuris maža kiek priešu kalbėjo, tai visus iššáudė Tvr. Ana smarki: jin čia visus iššáudytų su sejonu Bsg.
8. tr. prk. griežtai pasakyti, išrėžti: Iššáudžiau, iššáudžiau, ką turėjau, tims skundėjams Pvn.
9. refl. išsikišti, išsišauti: Kiaulės kaulai išsišáudę, kad negauna gero jovalo Lk.
10. intr. išbėgioti, išlakstyti: Iššáudė visuos kraštuos Ds.
| refl. SD1159.
nušáudyti
1. tr. Š, NdŽ, KŽ, Ms šaunant daug nukauti: Daug žmonių yr nušáudę par karą Trg. Arklių grabės nušáudytų priverstos [fronte] Erž. Kap partizanai buvo, tai nušáudė Rod.
| refl. tr.: Aš iš bėdos, gaivindams savo dūšelę, varnų ben kelias išsikept kasmets nusišáudau K.Donel.
2. tr. BB2Moz19,13 nušauti: Atsinešė šautuvą ir nušáudė [žmogų] Dbč.
3. intr. šaudant nutolti: Pavakary nušáudė čia Krč.
4. refl. pašaudyti: Į kelintą dieną nusišáudo tai iš vieno krašto, tai iš kito Snt.
5. tr. prk. nupliekti: Liuob vaikius nušáudys su bizūnu už mergių kabavojimą Šts.
6. tr. prk. nukirsti, nupjauti: Šiandie reiks kopūstus nušáudyti KlvrŽ.
7. tr. prk. nuėsti, nugraužti: Nušáudytais (pelių nuėstais) kailiniais išvažiavus, reik nušalti žemėn Šts.
◊ kai̇̃p nuo li̇̀žės nusišáudyti greit vieną po kito numarinti: Mano vaikus smertis kai̇̃ nuo li̇̀žės nusišáudė Prng.
pašáudyti
1. intr. Rtr, KŽ kiek šaudyti: Einame pašáudyti į taikinį DŽ1. Eikim į paupę pašáudyt – katras geriau pataikysim Ėr.
| prk.: Ji ieškojo progos pašáudyti į jo tuščią savimylą NdŽ.
| refl. Ser, NdŽ, Lž: Pasišáudė atsitraukdamas prūsas ir nuė[jo] į Vokietiją Kbr. Trumpai pasišaudęs, priešas vis dar traukėsi rš.
ǁ mokėti šaudyti: Ar jau pašáudai iš puštalieto? Ds.
2. tr. pamedžioti: Medžiotojas nuėjo į mišką pašáudyti žvėrių NdŽ. Mėgdavo anas ir pašáudyt, ir ant ežero pasėdėt Lb. Tu gi šaulys, nueini į apušrotą kovarnių rudeniop pašaudyti Vaižg.
3. tr. GrvT109, Kls nušauti, peršauti, iššaudyti: Daug žmonių pašáudė Žrm. Išlipė ir pradėj[o] šaudyt, pašáudė (peršovė) abu Str. Visas tris bobas pašáudė, o vaikus paliko Dsn. Kiek jie žmonių pašáudė nekaltai! Grv. Aš juos (girtuoklius) pašáudytau, jei valdžia būtau Dg. Kiek jų (arklių) pašáudė, kap karas buvo! Eiš. Dabar pašáudžia vilkus Ad. Strielčiau, strielčiau, kam tu vilko vaikus pašaudei? LTR(Šlčn).
4. refl. žr. sušaudyti 3 (refl.): Kap lietuviai buvo užeję, su lenkais pasišáudė Mrc.
5. tr. nutrenkti, numušti: Tik kad juos perūnas pašáudyt, kap anys ryja itą arielką! Dv.
6. tr. sugriauti, susprogdinti: Minom visus tiltus pašáudė Dsn.
7. tr. papliekti, padaužyti: Pašáudei iš votago tą šatoną (nenustygstančią karvę) Krš.
8. intr. išduoti pyškantį garsą: Na ką, gal eisime šampanu pašaudyti? P.Vaičiūn.
9. tr. pakaišioti į krosnį: Ar padėt pašáudyt ragaišį? Ėr. Tamsta kepaluok, o aš pašáudysu Užv.
10. tr. audžiant įmaišyti kitos spalvos siūlą: Būdavo, žibuliais pašáudytus andarokus audžiam Rdm.
11. tr. audžiant padaryti prošūvą, proretą: Pašáudytas, arba prošūvotas, audeklas Šts.
| refl.: Neparspyrė audėja pakojų, ir pasišaudė milas Trš.
12. intr. šen ir ten palakstyti, paskraidyti: Pašáudyk po turgų – mažgi ir rasi tuos pijokus Ktk. Kregždės pašáudė, pašáudė NdŽ.
13. intr. parbėgti: Pašáudė karvės numie begyliuodamos Lnk.
14. tr. šnek. godžiai, greitomis užvalgyti: Pašaudėm košės po bliūdalį, dabar galiam stumties (laukti pietų) Šts.
| refl. NdŽ.
◊ žõdžiais (pastabomi̇̀s) pašáudyti (pasišáudyti) užgauliai, įgeliančiai pa(si)kalbėti: Jos geroką valandą mandagiomis pastabomi̇̀s pasišáudė NdŽ. Ką aštriais žõdžiais pašáudyti NdŽ.
žvil̃gsniais pašáudyti viliojamai ar piktai pažvilgčioti: Apolonija mėgdavo užustalėje meiliai pašaudyti į Leoną savo žvilgsniais rš. Patylėję ponai dar vienas kitam reikšmingai pažvelgė į akis, paskui pašaudė nejaukiais žvilgsniais į Donato pusę Pt.
paršáudyti iter. paršauti:
1. M, KŽ.
2. Dr, Lnk Paršáudė vaikai iš mokyklos Nt.
péršaudyti KŽ, peršáudyti Rtr; L, Ser iter. peršauti 1.
| refl.: Kitas i pársišaudydavo, ka bėgdavo par rubežių Kv.
prašáudyti
1. intr. NdŽ šaudyti pro šalį.
2. tr. NdŽ šaudyti per ką.
3. tr. šaudant išbandyti: Naują šautuvą prašaudyti Ser.
4. tr. prk. prakiurinti: Kelnių užpakalys prašáudytas Rm.
5. intr. prabėgioti, pralakstyti: Prašáudė visą dieną Ds.
prišáudyti tr.
1. LL100, Š, NdŽ daug nušauti, primedžioti: Prišaudęs paukščių, Jonas parėjo pas bobutę rš.
| refl. tr. NdŽ: Prisišáudė [vokiečių kareiviai] vištų ir išejo Žeml.
ǁ refl. tr. daugeliui vienam kitą nušauti: Kiek jų prisišáudė, kiek pasižudė [karo metais]! Pst.
2. impers. prikristi atsprogusių dalelių: Va, žiūrėk, kokie barščiai prišáudyti, prispragėję eglinių medžių Km. Eglinėm malkom kūrinau pečių, tai pilnus puodus anglių prišáudė Alv.
3. prikaišioti, pristumdyti (kepti): Prišáudė pilną pečių duonos Krok.
4. Klm, Šl, Jnš, Vv, Prn, Mrk pridurti, prisiūti (prie aulų naujas batų galvas): Kai prišáudys batus, tai nešios ligi gyvas Alk. Auleliai dar geri, reikia prišáudyt Rdm. Pernai mano batam naujas galvas prišáudė Al.
| refl. tr. Rs, Ėr: Prisišáudysiu prie senų aulų galvas, ir bus geri batai Jrb.
5. NdŽ šnek. godžiai privalgyti.
| refl. tr. NdŽ: Duonelės prisišáudo su pastijolkele Plt.
◊ akimi̇̀s prišáudyti (prisišáudyti NdŽ) NdŽ pakankamai žvilgčioti.
sušáudyti
1. tr. N, LL215, Rtr, NdŽ, KŽ šūviais nukauti, nužudyti: Nuteistas sušáudyti DŽ1. Kad būtų sušaudytas buvęs, visi būtų žinoję J.Jabl. Už tokius darbus tik sušáudei visus sustatęs, i gatava Jrb. Sušáudė mano vyro seserį su visa šeimyna Lt. Sušáudyt nesušáudė – kalėjimu baudė Žln.
2. tr. SD326, Sut, NdŽ kulkomis prakiurdyti, suvarpyti: Jis sušáudė man kepurę J. Skuodo trobalės kiaurynių vienų – sušáudytos Šts.
| prk.: Kepurė saulės spindulių sušaudyta, kaklas nuogas TS1902,12.
ǁ šūviais sužeisti: Buvau išejęs į karą, buvau sušáudytas Lnk. Buvo karvė sušáudyta, ne visai, bet sušáudyta Mrs. To[je] lovelė[je] gul bernelis, sušáudytas, sukruvintas JD1236.
3. refl. Rtr, NdŽ, KŽ imti vieniems į kitus šaudyti: Kartais susišaudydavo abiejų pusių sargybiniai A.Vien. Jie biškį susišáudydavo, ir vėl viskas gerai būdavo LKT166(Ktč). Susišáudė terpui save LKT388(Kpč). Kiti nusitraukė toliau, mes gavom susišáudyti Plt. Metėžnykai susišáudė po Biržais su caro karuomene Krs.
4. intr. uždrožti, supliauškinti (botagu): Sušaudė vaikis votegu arkliams ir pavažiavo LTR(Plng).
5. tr. sukišti kepalus (į krosnį): Kol sušáudysiu bakanus, nevyrinėk durų Lš.
6. tr. pakalinėti, kalinėjant sutvirtinti: Visus ratukus reikia sušáudyt, kad neklibėtų Rm.
ǁ sudurstyti, susiuvinėti: Kokie te jo marškiniai – sušáudyti iš kąsnelių! Dglš.
7. tr. NdŽ sunaudoti karteles tvorai tverti.
8. tr. šaudyklę stumdant suausti: Sušáudytas audeklas – šūviais suaustas Šts.
9. refl. prk. susiginčyti, susižodžiuoti: Susišáudyti su kuo NdŽ.
10. godžiai suvalgyti.
◊ akimi̇̀s susišáudyti NdŽ susižvilgčioti: Susišáudo akim̃s, ka tėvai i neleida Krš.
užšáudyti KŽ
1. tr. NdŽ užtverti (ppr. viena ar dviem kartelių eilėmis): Karčiums užšáudoma tora Grd. Kartėms užšáudyta, kaltinai prikalta tora Kal. Po porą sklandų pagal kelio užšáudžiau Brs. Užšaudysme ganyklą kartim, ir nereiks samdyt piemenio Pšš.
| Kumeliai nu senių arklių atskiesti ir kartimis kampe užšaudyti stovėjo S.Dauk. Tą duobę reik užšáudyt kartim, kad kas neįlįstų Pc.
ǁ užkalinėti: Lentos tik užšáudytos, kad vė[ja]s neįpūstų Nt.
2. tr. NdŽ užsklandyti: Durys visos užšáudytos, negalima įeit Dkš. Ona, iškūrenusi krosnis, užšaudė juškas rš.
| Mūsų durys ir langai geležim užšaudyti Mšk.
3. tr. audžiant įterpti kitokį siūlą: Storais siūlais užšáudytas audeklas Lkž.
4. godžiai užvalgyti.
5. intr. NdŽ greitai, skubiai žingsniuojant užeiti.
6. intr. prk. užgauliai pasakyti, prikaišioti: Užšáudo [mokytas vyras], ka [pati] nemokyta DūnŽ.
^ Durnam i mažam neužšáudyk Krš.
◊ žõdžiais užšáudyti įžeidinėti, prikaišioti: Gera marti, neužšáudo žõdžiais Krš. Kad ir neturu kur galvos priglausti, bet pas seserį neisiu: nenoru, kad ana muni kožną dieną žõdžiais užšáudytų Vkš.
1. intr. SD1176, SD355, H, R, MŽ, Sut, N, K, M, LL240, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ leisti kulkas iš šaunamojo ginklo: Vakar visą dieną jie šaudė J.Jabl. Šáudyti aukštyn, į orą NdŽ. Šáudomasis laukas NdŽ. Šaudomasis langas, skylė Šlč. Šáudyti iš lanko NdŽ. Strėlėmis šáudyti NdŽ. Sprogyklomis šaudyti, sprogyklas mesti, laidyti I. Apstojo šáudę – tyku, ramu Mrj. Prisakė muni šáudyt in viršų Krm. Kap šáudė – skylės yr [trobelėje] Ad. Čia šáudo, kulkos eina, lėktuvai lekia Skdv. Pradėjo ten šáudyti iš patrankų, veizam, ka karūmenė važiuo[ja] Pln. Pradėjo iš armotų par tą daiktą šáudyt Aps. Šuniukas orlaivio bijodavo: šáudžia – kojas palaižė ir miškan! Ps. Juk tie žmonės, į kuriuos aš šaudžiau ir kurie į mane šaudė, taip pat galvojo laukus sėti V.Bub. Glūps savovalninks šáudydams durnai kitiems supleškino namą K.Donel. Šaudykiamà, vai̇̃keliai (d.) LD336(Kal).
| prk.: Gavau slanktą ir šáudau kaip iš armotos (smarkiai čiaudžiu) Kp. Christus buvo už ženklą, arba cielių, kuriop visi šaudė DP50.
^ Žmogus šaudo – velnias kulkas gaudo SkrT. Žmogus šaudo – Dievas kulkas gaudo LTR(Mrp). Nešáudyk in Dievo langus (dirbk atidžiai, tiksliai) Vrn. Šáudyk į taikinį, o ne Dievui į langus Mrj.
| refl. Š, Rtr, KŽ: Šáudytis kulkosvaidžiais DŽ. Visą savaitę šáudėsi su turkais NdŽ. Baisus buvo karas, šáudės ten, karūmenės didliai daug Pp. Trobą uždegė, tos padegamosios kaip šáudės Lpl. Pradėjo šáudyties, o švilpti, ūžti! Parsigandom, sulėkėm į kaminą Nv. O tyku, niekur nebesišáudo… Sb. Susitikusi abidvi šali pradėjo kyvoties, paskiaus mušties su kumstėmis ir brūkliais, pagalop pradėjo šaudyties M.Valanč. Pasdabok, ar gerai strielba šáudos (ar tinkama šaudyti) Pls.
ǁ laidyti (ppr. su timpa): Vaikai šáudo iš ragatkių Pn.
| refl.: Berniukai, pasidalinę į du frontus, šaudėsi iš gumelių, mėtėsi drėgna kempine V.Bub.
2. tr. DŽ žudyti šūviais: Priešai mūsų brolius šaudo – kaip mes galim tylėti, nuleidę rankas?! J.Jabl. Reikia vietoje šaudyti tuos, kurie, pasinaudoję suirute, plėšikauja sp. Šaudė visus, neiškadijo nei mažų, nei senų KlbVI105(Mlk). Atsirado tokių padėjėjų, kad anam padėjo šáudyti žmonis Sd. Tada nešáudė, ale da pikčiau – bizūnais [plakė] Eiš. Niemčiai gaudė ir šáudė GrvT132. Pradėj[o] jau šáudytie, tai jau truputį apmušė juos (vilkus), al vis tiek dar yra LKT402(Azr). An šitų ežerų antis šáudė Pb. [Būrai] sau karnų vyžas nusipint užsigeidžia ar ką šáudyt ir gardžiai pasikept prasimano K.Donel. Medžiotojai šáudė žvėris iš lankų NdŽ. Per du tris laukelius kurtelių vytas, o per šį ketvirtą strielčių šaudytas (apie zuikį) LTR(Br). Ėjo strielčius žalion girion šaudyti žvėrelių DvD423.
^ Žvirbliam šaudyti nestato kanuolių LTR. Vienu šūviu du zuikius šáudai Jnš.
šáudytinai adv.: Kitur kara piršlį, ten šáudytinai šáudė Gršl.
3. intr. Švnč spragsėti, pyškėti, pokšėti: Jeigu paimsi pūslelę (naktižiedę) už galo ir duosi (muši) – ana šáudo Dgp. Teip šáudo malkos – net žarijas iš pečiaus išmetė Pb. Malka eglinė, tai šáudo labai Lnt. Susitvenkusioje tyloje smagiai plepėjo puodai ant krosnies, šaudė pušinės malkos J.Avyž. Tvoros įšalusios pyškina, šaudo S.Nėr. Didelis šaltis buvo, kad net kiauliašūdžiai šaudė LTR(Pns). Prie daugelio staliukų skamba taurės, šaudo šampano buteliai J.Balt. Garsiai šaudė spyruoklė, pritraukdama duris J.Dov. Jeigu pečiuj malkos šaudo, atsilankis kas nors Vrn. Ugnė šáudo – da svečių bus Aln.
| refl.: Ugnis šáudosi, spraga Ėr.
ǁ pliauškinti, pyškinti: Putna į orą šaudė botagu T.Tilv. Lėkė zovada šaukdamas, šaudydamas su botagais Pč.
4. intr. Azr, Eiš, Vlk, Pst trankytis, griausti, trenkti (apie perkūną): Girdi jis, kad perkūnas vis vienoj vietoj šaudo M.Katk. Labai šaudė perūnas – pie keturiskart daužė Grv. Kviečius šventinam – tai nuog perkūno, kad nešáudyt Rūd. Perūnas griaudžia ir šáudo Dv. Kap šaũs budinkan [perkūnas], tai dar ažudegs Šlčn.
5. tr. plaišinti: Šáudė tuos akmenus, skaldė Kdn.
6. intr., tr. mušti, pliekti: Šáudė šáudė su lendrine par kuprą Šv. Kožnam tėvuo vaikas – a tu leistumi su diržais šáudyti?! Gršl. Jis gerai Pranui šáudė per ausis Vlk. Šáudėm [karvę] iš votagų – smaigstės visur DūnŽ. Laikraštį susilanksto ir šáudo musias Vj. Milžionis geruoju prašė, kad atstotų, paskui kaip pradės šaudyti su lazda velniams – visi išlakiojo! BsPII29(Tl).
7. tr. laidyti į viršų iššaunant: Tę skamba dainos, šáudomos margos ugnys Pgg.
8. tr. mėtyti, svaidyti: Meška užšoko an kūgio, šieną sukė lopa i vilkus šaudė vis (ps.) Vlk. Ejo bernai pabaliais, šáudė mergas pagaliais (d.) Dv. Par ūlyčią šunim užpjudysiu, par laukelius akmenais šaudysiu LTR(Čb).
9. tr. Lp kaišioti į krosnį, kepti: Ana šáudė bakanus duonos po pečiaus J. Motutė darė iš tirštos tešlos didelius kepalus, dėjo ant ližės, prausė su vandeniu, o tėvelis nešiojo ir šaudė krosnin V.Krėv. Duoną šáudo lopeta Dr.
10. tr. DŽ, NdŽ kaišioti šaudyklę audžiant: Viena ranka šáudo [šaudyklę], kita muša [muštuvus] Lp. Šaudyklę iš vienos pusės, iš kitos šáudai [ausdama] Mrk.
11. intr. K, DŽ, KŽ smarkiai, greitai bėgioti, lakioti: Čiurliai visą laiką šáudo aukštai ore NdŽ. Kregždės su lengvais sparnais aukštai pasikėlė irgi bešūtydamos nei kulkos šáudė per orus K.Donel. Bitės, piktai zvimbdamos, kaip kulkos šaudė į avilius V.Myk-Put. Blezdingos šáudo pačiais pažemukais – būs lytaus Vvr. Pro daržo tvoros rikius šen bei ten šaudo viščiukai I.Simon. Ir šermuonelis, mažas žvėrelis, peleles gaudo, kaip kulka šaudo D103. Ten tetervinai bubeno, zuikiai šaudė aplinkui prš. Šįryt ka bešáudąs į Salantus! Kal. Ko šáudai pro duris? Šv. Įnirtusi motina šaudyte šaudė iš vieno kambario galo į kitą rš. Kas ten toksai po pievą šáudo? Up. Toks apykula, o, žiūrėk, šáudo (vaikštinėja) in kitas Ut.
| refl.: Ko čia šáudais po visus kampus? Kpč.
ǁ refl. mėtytis (apie skausmą): Skaudėjimas šáudos kap gyvas Dg. Šonus diegia, galvon spiegia, po visą kūną šaudos sopuliai Kb.
12. intr. prk. šiurkščiai, užgauliai sakyti, rėžti: Ta Jonienė šáudo motinai, oi! Krš.
| refl.: Šáudos, šáudos (barasi), jau, sakau, susmuš Klt. Šáudais ir pati nežinai ko Drsk. Lėtas kaip lapelis, nemoka šáudyties (atsikirtinėti) Krš.
13. godžiai valgyti, ėsti, ryti: Bliūdą košės ana pasiėmė, ana tik šáudo į save End. Šuo tuo tarpu virenė[je] meisas šaudąs S.Dauk.
^ Šáudo kaip Balsys baravykus KlvrŽ. Šaudo kaip Balsienė grybus Plt. Šáudo kaip Gurskis guires Plt.
14. tr. NdŽ tverti kartimis (ppr. viena kartelių eile): Daržą kartimis šáudyti DŽ1.
15. tr. durti, siūti (ppr. prie senų batų aulų naujas galvas): Šiaučius šáudo čebatus Ėr.
◊ [su] akimi̇̀s šáudyti (šáudytis) NdŽ
1. gundomai, viliojančiai žvilgčioti (žvalgytis): Vyras knisis po žemę, o jo ponia šaudys akimis į vaikius! Žem. Blikt, su aki̇̀kėms tik šáudo! Krš. Į mergas akim̃s šáudo, pačiõs reikalingas KlK6,55(Krš). Ka būčio bjauri, nešáudytų vaikiai į muni akimi̇̀s Vvr. Gi par sambarį jie tik šáudo akim̃ vienas kitą Jnš. Du ponaičiai akims šaudė, gražių mergų veidus gaudė Gmž. Jiedu tik akim̃ šáudosi, turbūt mylisi Dkš.
2. Grž įdėmiai žiūrinėti, žvilgčioti: Į kiekvieną tik ir šáudo akimis Kl. Valandą tylėjo, šaudydamas savo mažomis akimis po trobą LzP.
kalbomi̇̀s šáudyti apkalbėti: Kaip didi vėjai medžių šakas laužo, teip muni jauną sviets kalbomis šaudo D77.
várnas šáudyti KlK2,48 žiopsoti, dairytis: Gal nešdamas varnas šaudei, kad nusiteliuškavo A.Vien. Reikia ne várnas šáudyt, ė karavalataitį suktie LKKXIII138(Grv). Ko stovi kap žioplys ir šáudai várnas, bene pirmąroz kermošiuj?! Žž. Ar varnų šaudyt eisi į bažnyčią? KrvP(Srv).
zuikiùs šáudyti klūpoti ant vieno kelio: Begėdis, par visą sumą zuikius šaudo! Skd.
žõdžiais šáudyti (šáudytis) įžeidinėti, užgaulioti; ginčytis: Dar mat dręsi žodžiais prieš brolį šaudyti! Žem. Jisai kaip strypais žodžiais atgal motynai šaudė Žem. Užveizėta ana, net žõdžiais šáudo kaip strypais KlK9,78(Krš). Būtų gerai, ka žõdžiais [seno] nešáudytų Krš. Tik šaudo akysna visokiais žodžiais! Rod. Sena neslaugys, jauna nemylės, o bagotoji žodeliais šaudys LTR(Vkš). Kaip smarkus vėjas medžių šakas laužo, teip muni jauną sviets žodeliais šaudo LTR(Krtn). Šáudos žõdžiais par dieną, bijau ir nueiti Pj.
žvil̃gsniais šáudyti NdŽ įdėmiai žvilgčioti: Jaunas, visi žvil̃gsniais šáudo Rdn.
antšáudyti (ž.) tr. atausti: Antšáudyk su ataudais, ir būs kanapinelis gražus Šts.
apšáudyti tr.
1. R64, MŽ85, N, J, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Btrm šaudyti, leidžiant kulkas, sviedinius į numatytą vietą: Apšáudau miestą K; R65, MŽ86. Tas kelias buvo ir nakčia apšáudomas Plšk. Jie te kur iš kokio griovio kiek apšáudė [traukinį] Sb. Užė[jo] vokiečiai čia, apšáudė, išbėgom į laukus Žg. Minosvaidžių apšaudoma riba pasiliko užpakalyje rš.
| refl. Ant: Fronto čia ištiso nebuvo, ties Ylakiais biškį apsišáudė Yl.
2. šaudant apnaikinti: Tus visus apšáudė, katrie neišbėgo į Rusiją Plt. Visus anus jau apšáudė, ans išsisaugojo – išvažiavo Vž.
3. apmušti, apdaužyti: Apšáudžiau su pagaliu, ka nevalkiotųs su vaikiais DūnŽ. Par murzą apšáudžiau, apšáudžiau, i nebreikėjo karties (laipioti)! Žr. Išeik ir apšáudyk iš lazos tokį! Grd. Kamisorius apšaudė vaikius su naika Dr. Ausis apšáudė Dglš.
4. apmėtyti, apsvaidyti; apspjaudyti (vyšnių kauliukais): Ėsdamas vyšnias, kareivis apšaudė iš burnos senį P.Cvir.
ǁ nukreipti vienas materijos daleles prieš kitas: Alfa dalelėmis apšaudydamas azoto atomus, pagamino deguonį rš.
5. Plng prk. pasakyti užgaulių, aštrių žodžių, apibarti, iškoneveikti: Turi apšáudyti muni, i gan DūnŽ.
6. Skd, Pp, Kv, Šd, Sml aptverti (ppr. viena kartelių ar vielos eile): Apšáudyk su kartelėm daržą – nebelįs karvės Ėr. Reikės sodną nors po vieną kartelę apšáudyt – vis gyvuliai ne teip lįs Sdb. Reiks genesį su kartėms apšáudyti KlvrŽ. Po vieną kartę apšáudė apšáudė Pln. Apšáudė laukus drotimis, ir nebreik ganyti Šts.
7. greitai apvažinėti: Padabok, kiek mergų apšáudė piršlėm! Krd.
◊ akimi̇̀s apšáudyti įdėmiai apžiūrinėti: Jis dar apšaudė visus iš laimės blizgančiom akelėm K.Saj. Senukas įtartinai apšaudė Girinį savo žydromis akutėmis rš.
žõdžiais apsišáudyti įžeidinėti vienam kitą, žodžiuotis: Žõdžiais apsišáudo, nesutinka Krš.
atšáudyti
1. intr. SD217, Sut, N, K, M, J, LL123, Rtr, KŽ šaudyti atgal į šaudančiuosius.
| refl. Š, Ser, KŽ: Priešas atsišáudė DŽ1. Šitie sugulę, o tas stačias atsišáudo Sug. Ten žvalgai buvo, anie atsišáudė ir pabėgo Pln. Atsišaudė tie plėšikai smarkiai, nakčia troboj apsupti J.Balt.
2. refl. Ser pakankamai prisišaudyti.
3. refl. tr. šaudant numušti, sužaloti: Sau pirštus atsišáudė, kad paleistų iš kariuomenės Lp.
4. intr. apmušti, apdaužyti: Atšáudė tokiam par ausis, ir gerai Trgn. Jam gerai reikia atšáudyt, tai kitąroz žinos Vlk.
5. intr. prk. šiurkščiai atsakyti, atsikirsti: Mokytam taip neatšáudysi, turi gražiai šnekėti Grd.
| refl.: Tėvas tylės tylės, o kad nesukentęs pradės atsišáudyt, tai ažverda – nor iš namų bėk! Slk.
6. intr. vikriai atbėgti, ateiti: Antai tas jau atšáudo į šokius Šts. Ir atšáudąs rugių pjauti, kad ir neprašytas Nt.
7. tr. atšauti, atverti: Atšaudyk [tvoroj] spragą ir suleisk į daržą gyvulius J.Jabl.
8. tr. J audžiant išlyginti, leisti šaudyklę ne per visą audeklą: Atšáudyk biskį, matai, kap kreivuoja [audeklas] Rdm.
9. tr. atausti: Tų reiks siūlų atšáudyti Ms.
◊ žõdžiais atsišáudyti atsikirtinėti: Kitas nepasiduoda, atsišáudo su visokiais žõdžiais Krš. Krizas atsišaudo taikliais žodžiais P.Cvir.
įšáudyti
1. K, Rtr, NdŽ, KŽ iter. įšauti 1.
2. intr. NdŽ įsileisti šaudyti, įstengti ilgai šaudyti: Ir įšáudydavo gi vokiečiai, negailėdavo šovinių, ir dieną, ir naktį pliekdavo Š.
| refl. Rtr, Ser: Įsišaudžiusių sukilėlių ugnis buvo pragaištinga rš.
3. refl. NdŽ išmokti, įprasti taikliai šaudyti: Norint taikliai šaudyti, reikia pirmiau įsišaudyti rš.
4. tr. KŽ šaudant išbandyti (pabūklo, ginklo) taiklumą: Pabūklą įšáudyti NdŽ.
iššáudyti Rtr
1. tr. SD1159, N, K, M, Š, LL296, NdŽ šaudant išeikvoti, sunaudoti: Visus šovinius iššáudė DŽ1. Aš iššáudžiau visą paraką, o nieko nenušoviau J.
2. tr. Š, Slv, Pb, Všv šaudant daug ar visus nukauti, nužudyti: Kiek paukščių per metus iššáudo! DŽ1. Troba buvo sudaužyta, ir gyvolius iššáudė Lk. Našlių buvo galybės: vyrus iššáudė, i paliekta motriškos Kal. Par keturiolektų metų karą iššáudė daug žmonių Sd. Ėjo vokiečiai ir viską kai šluota šlavė: iššáudė aveles, išpjovė kiaules Bgs. Juk ten, mano gimtinėje, tūkstančius [okupantai] be teismo, be nieko iššaudė rš. Aš iššáudysiu girios paukštelius, kad nebaidytų bėrų žirgelių JV632. Strielčius pasamdyčiau, šunis iššaudyčiau LTR(Brž).
| refl.: Po karo kiek žmonių išsišáudės! Krš.
3. refl. tr. šaudant išsimušti: Teip šaudydamas gali abi akis išsišáudyt Kn.
4. intr. kurį laiką šaudyti: Iššáudžiau visą dieną Š.
ǁ atlikti kokį šaudymo uždavinį: Kaip išsimokys, iššáudys [kareivis], parleis atostogų Krs.
5. intr. išmušinėti (kamščius), nuplėšyti (viršelius): Prastai suvirinai – iššáudys tamstos uogos Krš.
ǁ susproginėti, supleišėti: Gal pečiun karštan pastatei, kad iššáudė puodas?! Ut.
6. tr. išdaužyti: Iššáudžiau visas musias – nebėra Drsk.
7. tr. išmėtyti, išsvaidyti: Meška visą kūgį išsukė i iššáudė [į vilkus] (ps.) Vlk.
ǁ prk. pašalinti, išgainioti: Kuris maža kiek priešu kalbėjo, tai visus iššáudė Tvr. Ana smarki: jin čia visus iššáudytų su sejonu Bsg.
8. tr. prk. griežtai pasakyti, išrėžti: Iššáudžiau, iššáudžiau, ką turėjau, tims skundėjams Pvn.
9. refl. išsikišti, išsišauti: Kiaulės kaulai išsišáudę, kad negauna gero jovalo Lk.
10. intr. išbėgioti, išlakstyti: Iššáudė visuos kraštuos Ds.
| refl. SD1159.
nušáudyti
1. tr. Š, NdŽ, KŽ, Ms šaunant daug nukauti: Daug žmonių yr nušáudę par karą Trg. Arklių grabės nušáudytų priverstos [fronte] Erž. Kap partizanai buvo, tai nušáudė Rod.
| refl. tr.: Aš iš bėdos, gaivindams savo dūšelę, varnų ben kelias išsikept kasmets nusišáudau K.Donel.
2. tr. BB2Moz19,13 nušauti: Atsinešė šautuvą ir nušáudė [žmogų] Dbč.
3. intr. šaudant nutolti: Pavakary nušáudė čia Krč.
4. refl. pašaudyti: Į kelintą dieną nusišáudo tai iš vieno krašto, tai iš kito Snt.
5. tr. prk. nupliekti: Liuob vaikius nušáudys su bizūnu už mergių kabavojimą Šts.
6. tr. prk. nukirsti, nupjauti: Šiandie reiks kopūstus nušáudyti KlvrŽ.
7. tr. prk. nuėsti, nugraužti: Nušáudytais (pelių nuėstais) kailiniais išvažiavus, reik nušalti žemėn Šts.
◊ kai̇̃p nuo li̇̀žės nusišáudyti greit vieną po kito numarinti: Mano vaikus smertis kai̇̃ nuo li̇̀žės nusišáudė Prng.
pašáudyti
1. intr. Rtr, KŽ kiek šaudyti: Einame pašáudyti į taikinį DŽ1. Eikim į paupę pašáudyt – katras geriau pataikysim Ėr.
| prk.: Ji ieškojo progos pašáudyti į jo tuščią savimylą NdŽ.
| refl. Ser, NdŽ, Lž: Pasišáudė atsitraukdamas prūsas ir nuė[jo] į Vokietiją Kbr. Trumpai pasišaudęs, priešas vis dar traukėsi rš.
ǁ mokėti šaudyti: Ar jau pašáudai iš puštalieto? Ds.
2. tr. pamedžioti: Medžiotojas nuėjo į mišką pašáudyti žvėrių NdŽ. Mėgdavo anas ir pašáudyt, ir ant ežero pasėdėt Lb. Tu gi šaulys, nueini į apušrotą kovarnių rudeniop pašaudyti Vaižg.
3. tr. GrvT109, Kls nušauti, peršauti, iššaudyti: Daug žmonių pašáudė Žrm. Išlipė ir pradėj[o] šaudyt, pašáudė (peršovė) abu Str. Visas tris bobas pašáudė, o vaikus paliko Dsn. Kiek jie žmonių pašáudė nekaltai! Grv. Aš juos (girtuoklius) pašáudytau, jei valdžia būtau Dg. Kiek jų (arklių) pašáudė, kap karas buvo! Eiš. Dabar pašáudžia vilkus Ad. Strielčiau, strielčiau, kam tu vilko vaikus pašaudei? LTR(Šlčn).
4. refl. žr. sušaudyti 3 (refl.): Kap lietuviai buvo užeję, su lenkais pasišáudė Mrc.
5. tr. nutrenkti, numušti: Tik kad juos perūnas pašáudyt, kap anys ryja itą arielką! Dv.
6. tr. sugriauti, susprogdinti: Minom visus tiltus pašáudė Dsn.
7. tr. papliekti, padaužyti: Pašáudei iš votago tą šatoną (nenustygstančią karvę) Krš.
8. intr. išduoti pyškantį garsą: Na ką, gal eisime šampanu pašaudyti? P.Vaičiūn.
9. tr. pakaišioti į krosnį: Ar padėt pašáudyt ragaišį? Ėr. Tamsta kepaluok, o aš pašáudysu Užv.
10. tr. audžiant įmaišyti kitos spalvos siūlą: Būdavo, žibuliais pašáudytus andarokus audžiam Rdm.
11. tr. audžiant padaryti prošūvą, proretą: Pašáudytas, arba prošūvotas, audeklas Šts.
| refl.: Neparspyrė audėja pakojų, ir pasišaudė milas Trš.
12. intr. šen ir ten palakstyti, paskraidyti: Pašáudyk po turgų – mažgi ir rasi tuos pijokus Ktk. Kregždės pašáudė, pašáudė NdŽ.
13. intr. parbėgti: Pašáudė karvės numie begyliuodamos Lnk.
14. tr. šnek. godžiai, greitomis užvalgyti: Pašaudėm košės po bliūdalį, dabar galiam stumties (laukti pietų) Šts.
| refl. NdŽ.
◊ žõdžiais (pastabomi̇̀s) pašáudyti (pasišáudyti) užgauliai, įgeliančiai pa(si)kalbėti: Jos geroką valandą mandagiomis pastabomi̇̀s pasišáudė NdŽ. Ką aštriais žõdžiais pašáudyti NdŽ.
žvil̃gsniais pašáudyti viliojamai ar piktai pažvilgčioti: Apolonija mėgdavo užustalėje meiliai pašaudyti į Leoną savo žvilgsniais rš. Patylėję ponai dar vienas kitam reikšmingai pažvelgė į akis, paskui pašaudė nejaukiais žvilgsniais į Donato pusę Pt.
paršáudyti iter. paršauti:
1. M, KŽ.
2. Dr, Lnk Paršáudė vaikai iš mokyklos Nt.
péršaudyti KŽ, peršáudyti Rtr; L, Ser iter. peršauti 1.
| refl.: Kitas i pársišaudydavo, ka bėgdavo par rubežių Kv.
prašáudyti
1. intr. NdŽ šaudyti pro šalį.
2. tr. NdŽ šaudyti per ką.
3. tr. šaudant išbandyti: Naują šautuvą prašaudyti Ser.
4. tr. prk. prakiurinti: Kelnių užpakalys prašáudytas Rm.
5. intr. prabėgioti, pralakstyti: Prašáudė visą dieną Ds.
prišáudyti tr.
1. LL100, Š, NdŽ daug nušauti, primedžioti: Prišaudęs paukščių, Jonas parėjo pas bobutę rš.
| refl. tr. NdŽ: Prisišáudė [vokiečių kareiviai] vištų ir išejo Žeml.
ǁ refl. tr. daugeliui vienam kitą nušauti: Kiek jų prisišáudė, kiek pasižudė [karo metais]! Pst.
2. impers. prikristi atsprogusių dalelių: Va, žiūrėk, kokie barščiai prišáudyti, prispragėję eglinių medžių Km. Eglinėm malkom kūrinau pečių, tai pilnus puodus anglių prišáudė Alv.
3. prikaišioti, pristumdyti (kepti): Prišáudė pilną pečių duonos Krok.
4. Klm, Šl, Jnš, Vv, Prn, Mrk pridurti, prisiūti (prie aulų naujas batų galvas): Kai prišáudys batus, tai nešios ligi gyvas Alk. Auleliai dar geri, reikia prišáudyt Rdm. Pernai mano batam naujas galvas prišáudė Al.
| refl. tr. Rs, Ėr: Prisišáudysiu prie senų aulų galvas, ir bus geri batai Jrb.
5. NdŽ šnek. godžiai privalgyti.
| refl. tr. NdŽ: Duonelės prisišáudo su pastijolkele Plt.
◊ akimi̇̀s prišáudyti (prisišáudyti NdŽ) NdŽ pakankamai žvilgčioti.
sušáudyti
1. tr. N, LL215, Rtr, NdŽ, KŽ šūviais nukauti, nužudyti: Nuteistas sušáudyti DŽ1. Kad būtų sušaudytas buvęs, visi būtų žinoję J.Jabl. Už tokius darbus tik sušáudei visus sustatęs, i gatava Jrb. Sušáudė mano vyro seserį su visa šeimyna Lt. Sušáudyt nesušáudė – kalėjimu baudė Žln.
2. tr. SD326, Sut, NdŽ kulkomis prakiurdyti, suvarpyti: Jis sušáudė man kepurę J. Skuodo trobalės kiaurynių vienų – sušáudytos Šts.
| prk.: Kepurė saulės spindulių sušaudyta, kaklas nuogas TS1902,12.
ǁ šūviais sužeisti: Buvau išejęs į karą, buvau sušáudytas Lnk. Buvo karvė sušáudyta, ne visai, bet sušáudyta Mrs. To[je] lovelė[je] gul bernelis, sušáudytas, sukruvintas JD1236.
3. refl. Rtr, NdŽ, KŽ imti vieniems į kitus šaudyti: Kartais susišaudydavo abiejų pusių sargybiniai A.Vien. Jie biškį susišáudydavo, ir vėl viskas gerai būdavo LKT166(Ktč). Susišáudė terpui save LKT388(Kpč). Kiti nusitraukė toliau, mes gavom susišáudyti Plt. Metėžnykai susišáudė po Biržais su caro karuomene Krs.
4. intr. uždrožti, supliauškinti (botagu): Sušaudė vaikis votegu arkliams ir pavažiavo LTR(Plng).
5. tr. sukišti kepalus (į krosnį): Kol sušáudysiu bakanus, nevyrinėk durų Lš.
6. tr. pakalinėti, kalinėjant sutvirtinti: Visus ratukus reikia sušáudyt, kad neklibėtų Rm.
ǁ sudurstyti, susiuvinėti: Kokie te jo marškiniai – sušáudyti iš kąsnelių! Dglš.
7. tr. NdŽ sunaudoti karteles tvorai tverti.
8. tr. šaudyklę stumdant suausti: Sušáudytas audeklas – šūviais suaustas Šts.
9. refl. prk. susiginčyti, susižodžiuoti: Susišáudyti su kuo NdŽ.
10. godžiai suvalgyti.
◊ akimi̇̀s susišáudyti NdŽ susižvilgčioti: Susišáudo akim̃s, ka tėvai i neleida Krš.
užšáudyti KŽ
1. tr. NdŽ užtverti (ppr. viena ar dviem kartelių eilėmis): Karčiums užšáudoma tora Grd. Kartėms užšáudyta, kaltinai prikalta tora Kal. Po porą sklandų pagal kelio užšáudžiau Brs. Užšaudysme ganyklą kartim, ir nereiks samdyt piemenio Pšš.
| Kumeliai nu senių arklių atskiesti ir kartimis kampe užšaudyti stovėjo S.Dauk. Tą duobę reik užšáudyt kartim, kad kas neįlįstų Pc.
ǁ užkalinėti: Lentos tik užšáudytos, kad vė[ja]s neįpūstų Nt.
2. tr. NdŽ užsklandyti: Durys visos užšáudytos, negalima įeit Dkš. Ona, iškūrenusi krosnis, užšaudė juškas rš.
| Mūsų durys ir langai geležim užšaudyti Mšk.
3. tr. audžiant įterpti kitokį siūlą: Storais siūlais užšáudytas audeklas Lkž.
4. godžiai užvalgyti.
5. intr. NdŽ greitai, skubiai žingsniuojant užeiti.
6. intr. prk. užgauliai pasakyti, prikaišioti: Užšáudo [mokytas vyras], ka [pati] nemokyta DūnŽ.
^ Durnam i mažam neužšáudyk Krš.
◊ žõdžiais užšáudyti įžeidinėti, prikaišioti: Gera marti, neužšáudo žõdžiais Krš. Kad ir neturu kur galvos priglausti, bet pas seserį neisiu: nenoru, kad ana muni kožną dieną žõdžiais užšáudytų Vkš.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): nušaudyti,pašaudyti,paršaudyti,peršaudyti,apšaudyti,užšaudyti,atšaudyti,įšaudyti,iššaudyti,prašaudyti,šaudyti,prišaudyti,antšaudyti,sušaudyti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: perforated
prancūzų kalba: surchauffés
vokiečių kalba: transplantieren
rusų kalba: пересыхать
lenkų kalba: Przeczytaj
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)